Civilinė byla Nr. e2-79-798/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00533-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos OLA Overseas Liner Agencies AB atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d., kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Overseas Baltic“ pagal pareiškėjos OLA Overseas Liner Agencies AB pareiškimą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja OLA Overseas Liner Agencies AB (toliau ir – OLA Švedija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovei UAB „Overseas Baltic“ (toliau ir – bendrovė) bankroto bylą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad yra Yang Ming Marine Transport Corp. komercinė atstovė Švedijoje ir Baltijos valstybėse (įskaitant ir Lietuvoje). Pagal pareiškėjos ir atsakovės sudarytą susitarimą, atsakovė Lietuvoje veikė kaip pareiškėjos pasitelktas subagentas, atstovaujantis Yang Ming Lietuvoje. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžinant neteisėtai sulaikytų pinigų sumų, kurios priklausė pareiškėjai, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl susidariusios 115 617,71 Eur skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė iki šiol nėra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimų ir nėra sumokėjusi 183 438,25 Eur (162 040,25 Eur + 21 398 Eur) sumos, t. y. iki šio pareiškimo parengimo dienos nėra tinkamai įvykdžiusi savo piniginių prievolių OLA Švedija ir UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ (toliau ir – OLA Lietuva) pagal vykdomuosius raštus, išduotus Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-743-826/2015 ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-238-460/2017.
3. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1965-381/2017, kuria atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą, iš esmės pasikeitė faktinė situacija, nes išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-823/2018, kuria paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, kuriuo atmestas atsakovės ieškinys dėl 2 100 000 Eur žalos atlyginimo, ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-257-459/2018, kuriuo atmestas atsakovės ieškinys dėl 1 551 051,38 Eur nuostolių atlyginimo) yra konstatuota, jog į atsakovės balansą įtrauktas turtas (t. y. debetiniai reikalavimai), kurio vertė yra daugiau nei 3,6 mln. Eur, neegzistuoja.
4. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, tačiau ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1965-381/2017 panaikinta ir atsisakyta iškelti atsakovei bankroto bylą. Nėra ginčo dėl to, jog įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas atsakovės ieškinys dėl 2 100 000 Eur priteisimo. Tokiu atveju, vertinant atsakovės balanso duomenis, per vienerius metus gautinos sumos turėtų būti mažinamos atitinkama suma. Taigi, atsakovės trumpalaikio turto masė sumažėjo nuo 3,7 iki 1,6 mln. Eur. Atsakovės įsipareigojimai sudaro tik 219 367 Eur, todėl pradelsti įsipareigojimai neviršija net pusės į balansą įrašyto trumpalaikio turto vertės. 2018 m. spalio 1 d. duomenimis iš viso atsakovė turi turto už 2 470 923 Eur (be 2 100 000 Eur). Įvertinus tai, jog dar nėra priimti galutiniai įsiteisėję teismų sprendimai pareiškėjos nurodomose bylose, klausimo dėl bankroto bylos atsakovei kėlimas yra akivaizdžiai nesavalaikis ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė UAB „Overseas Baltic“ iškelti bankroto bylą. Panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Overseas Baltic“ turto ir piniginių lėšų areštą.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esminis ginčas šioje byloje vyksta dėl atsakovės turto dydžio, t. y. ar 1 551 051,38 Eur suma pagal neįsiteisėjusį teismo sprendimą laikytina bendrovės turtu, t. y. gautinomis debetinėmis lėšomis. Įvertinęs atsakovės pateiktą 2018 m. spalio 1 d. bendrovės balansą ir jo priedą dėl trumpalaikio turto sąrašo teismas padarė išvadą, jog ši suma į apskaitą yra įtraukta kaip trumpalaikis turtas – 1 751 762 Eur, t. y. 1 551 051,38 Eur (civilinė byla Nr. e2-257-459/2017) ir 124 770,67 Eur konvertuojamojo vekselio palūkanos. Teismo sprendimas, kuriuo atmestas atsakovės ieškinys, yra neįsiteisėjęs. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties priėmimo metu šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1965-381/2017 dėl šios sumos yra pasisakęs, jog, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 1 551 051,38 Eur dydžio atsakovės turtinį reikalavimą į nurodytus atsakovus yra teisinis pagrindas įtraukti į bendrovės gautinų sumų bendrą sumą, todėl šioje proceso stadijoje kitaip vertinti šį debetinį įsiskolinimą nėra teisinio pagrindo.
7. Įvertinus aplinkybę, jog iškėlus bankroto bylą atsakovei atstovauja administratorius, kuris atstovaus įmonei teismuose neišnagrinėtoje civilinėje byloje dėl 1 551 051,38 Eur sumos priteisimo iš šios bylos ieškovės ir dėl 629 226,91 JAV dolerių sumos priteisimo ieškovei, galimas civilinio proceso lygiateisiškumo principo pažeidimas, nes šios bylos atsakovės administracijos vadovas negalės atstovauti iškeltose bylose. Būtina įvertinti tą aplinkybę, jog ieškovė yra vienintelė atsakovės kreditorė, šalys buvo susijusios verslo santykiais, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1965-381/2017, kurioje sprendė klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, jau buvo konstatavęs, jog atsakovės turtinė padėtis gali būti nustatyta tik išsprendus tarp šalių nagrinėjamus ginčus ir paaiškėjus realiai atsakovės turtinei padėčiai, todėl šioje stadijoje dar yra neišnagrinėtas ginčas dėl didelės 1 551 051,38 Eur sumos priteisimo atsakovei civilinėje byloje Nr. e2-257-459/2017 ir dėl 629 226,91 JAV dolerių sumos priteisimo ieškovei civilinėje byloje Nr. e2-179-730/2018, todėl vertinti atsakovės turtinę padėtį ieškinio motyvais kaip nemokią nėra teisinio pagrindo.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės UAB „Overseas Baltic“ į 2018 m. spalio 1 d. balansą nurodytą 719 161 Eur ilgalaikį turtą, nepagrįstai įtraukė 705 090 Eur (925 000 JAV) sumą. Tai, kad šis turtas nelaikytinas realiu įmonės turtu ir nepagrįstai įtrauktas į balansą konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartyje. Taigi atsakovės ilgalaikį turtą pagal 2018 m. spalio 1 d. balansą, sudaro 14 071 Eur, trumpalaikį turtą sudaro 1 751 762 Eur (75 694, 86 Eur atsakovės su atsiliepimu pateikta debetinių įsiskolinimų suma, 1 551 051 Eur ir 124 771 Eur kitas trumpalaikis turtas), bendra turto vertė 1 765 833 Eur. Atitinkamai, įvertinęs nustatytą bendro turto vertę ir atsakovės mokėjimų, kurių terminai suėję, sumą, kuri siekia 281 892 Eur, teismas sprendė, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja OLA Švedija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sudaro ne tik 281 892,78 Eur (98 454,53 Eur + 183 438,25 Eur), bet ir iš Yang Ming Marine Transport Corp. klientų už konteinerių gabenimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsakovės 2014 m. pradžioje surinkta 629 226,91 JAV dolerių suma (543 139,33 Eur ), dėl kurios dydžio ir atsakovės pareigos šią sumą grąžinti tarp šalių nėra jokio ginčo. Atsakovė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-179-730/2018 (proceso Nr. 2-57-3-00109-2015-5) pripažino minėto 629 226,91 JAV dolerių pradelstą įsipareigojimą.
9.2. Teismas prie atsakovės turto priskyrė debitorinius reikalavimus iš viso nevertindamas tokių reikalavimų susigrąžinimo tikimybės (75 694,86 Eur), be to, prie atsakovės turto priskyrė iš „FDC Omega Limited“ išduoto konvertuojamojo vekselio gautinas palūkanas (124 771 Eur), kai patį konvertuojamąjį vekselį pripažino nerealiu bendrovės turtu (925 000 JAV dolerių). Neįrodžius, kad iš „FDC Omega Limited“ išduoto konvertuojamojo vekselio kildinamas debitorinis reikalavimas turėtų būti priskirtas prie atsakovės turto, nėra teisinio pagrindo ir prie atsakovės turto priskirti išvestinių reikalavimų, kurie taip pat yra kildinami iš minėto konvertuojamojo vekselio. Atėmus minėtas sumas (75 694,86 Eur ir 124 771 Eur) iš atsakovės balanse nurodyto turto bendros vertės darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
9.3. Teismas netyrė ir nevertino bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, formaliai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1965-381/2017. Teismas, remdamasis minėta nutartimi ir pats nenustatinėdamas reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad po nurodytos nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė faktinė situacija, tarp šalių buvo išnagrinėta kita byla ir buvo konstatuota, kad į atsakovės balansą įtrauktas 1 551 051,38 Eur debitorinis reikalavimas neegzistuoja (civilinė byla Nr. e2-257-459/2018, proceso Nr. 2-57-3-00728-2015-2). Debitorinis reikalavimas dėl kurio vyksta teisminis ginčas ir dėl kurio jau yra priimtas nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas (nors ir neįsiteisėjęs) negali būti laikomas įmonės turto sudėtine dalimi. Priešingu atveju fiktyvių reikalavimų pareiškimas taptų absoliučia kliūtimi inicijuoti bankroto bylą įmonei, o tai būtų nesuderinama tiek su bendraisiais teisės principais, tiek įmonių bankroto instituto paskirtimi.
9.4. Ginčas neišnagrinėtas visa apimtimi, nes teismas nieko nepasisakė dėl savarankiško pagrindo atsakovės bankroto bylai iškelti, numatyto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte, egzistavimo.
10. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė UAB „Overseas Baltic“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėja piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, nes nesulaukdama, kol tarp šalių išsispręs ginčai kitose civilinėse bylose dėl priešpriešinių turtinių reikalavimų (apie 0,5 mln. Eur priteisimo iš atsakovės ir apie 1,5 mln. Eur priteisimo iš pareiškėjos) bando kelti klausimą dėl atsakovės nemokumo.
10.2. Pareiškėja jau trečią kartą kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir siekia revizuoti kitose byloje priimtus neįsiteisėjusius teismo sprendimus, pasisakyti dėl jų pagrįstumo. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomi sprendimai (dėl 1 551 051,38 Eur sumos priteisimo atsakovei civilinėje byloje Nr. e2-257-459/2017 ir dėl 629 226,91 JAV dolerių sumos priteisimo pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2-179-730/2018) yra neįsiteisėję ir dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo nėra galima pasisakyti. Pareiškėja neteisingai nurodo, kad atsakovės debitoriniai reikalavimai turi būti vertinami ne tik pagal jų faktinį egzistavimą, bet ir galimybės jį realiai išsiieškoti ir sugrąžinti įmonei aspektu. Pagal teismų praktiką vertinant įmonės mokumą reikia įvertinti ar realiai egzistuoja galimybė debitorines skolas, kurios jau yra įgijusios privalomą procesinio įgyvendinimo formą – priteistos teismo sprendimais ar patvirtintos kitais vykdomaisiais dokumentais atgauti, atsižvelgiama iš esmės yra būtent į tokių skolininko skolininkų mokumą.
10.3. Pareiškėja bando revizuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje išdėstytą poziciją byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu dėl aplinkybių, kurios yra tapačios ir nepakitusios, t. y. dėl 1 551 051,38 Eur bei 629 226,91 JAV dolerių reikalavimų kitose bylose vertinimo sprendžiant Atsakovo mokumo klausimą. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinio fakto galią ir nebegali būti kvestionuojamos.
10.4. Teismas paneigė pareiškėjos argumentą, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų už 726 577,58 Eur, nustatė, kad atsakovės bendra turto vertė yra 1 765 833 Eur, o mokėjimų, kurių terminai suėję, sumą sudaro 281 892 Eur, taigi priešingai nei teigia pareiškėja, teismas įvertino ir atsakovės mokumą tiek ieškinyje nurodytų aplinkybių kontekste, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto kontekste.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovei UAB „Overseas Baltic“ iškelti bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos naują įrodymą – antstolio G. J. 2018 m. gruodžio 19 d. raštą, kuriuo antstolis prašo informuoti, ar atsakovei yra iškelta bankroto byla. Iš antstolio rašto matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla dėl 4 353,12 Eur mokestinės nepriemokos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijos.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodytą prašymą antstolis yra pateikęs pirmosios instancijos teismui būtent nagrinėjamoje bankroto byloje, pakartotinai šio dokumento nėra pagrindo prijungti prie bylos, todėl apeliantės prašymą dėl naujo įrodymo prijungimo atmeta.
15. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas).
16. Atsižvelgiant į ĮBĮ nustatytą teisinį reglamentavimą bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
17. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).
18. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nenustatęs ĮBĮ nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – nustatė, kad atsakovė yra moki, nes bendra jos turto vertė yra 1 765 833 Eur, o pradelstų mokėjimų sumą siekia 281 892 Eur.
20. Apeliantė OLA Overseas Liner Agencies AB nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės mokumą, t. y. nepagrįstai prie bendrovės pradelstų įsipareigojimų nepriskyrė 629 226,91 JAV dolerių (543 139,33 Eur) skolos Yang Ming Marine Transport Corp., prie turimo turto priskyrė 75 694,86 Eur debitorinius reikalavimus, nevertindamas jų susigrąžinimo tikimybės, ir 124 771 Eur „FDC Omega Limited“ išduoto konvertuojamojo vekselio gautinas palūkanas, taip pat neįvertino, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1965-381/2017 priėmimo pasikeitė faktinė situacija, nes kitoje byloje konstatuota, jog į atsakovės balansą įtrauktas 1 551 051,38 Eur debitorinis reikalavimas neegzistuoja. Taip pat grindžia tuo, kad teismas nepasisakė dėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyto bankroto bylos iškėlimo pagrindo.
21. Atsakovės UAB „Overseas Baltic“ 2018 m. spalio 1 d. balanso duomenimis bendrovė iš viso turėjo turto už 2 470 923 Eur, iš kurio 719 161 Eur ilgalaikio turto (8 759 Eur materialaus turto, 709 090 Eur finansinio turto) ir 1 751 762 Eur trumpalaikio turto (1 626 746 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 75 695 pirkėjų įsiskolinimai, 1 551 051 kitos gautinos sumos, 154 Eur išankstiniai mokėjimai ir 91 Eur nebaigtos vykdyti sutartys). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 705 719 Eur, iš kurių 219 367 Eur per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagal 2018 m. spalio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė patyrė 8 268 Eur nuostolių.
22. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. vykdomąjį raštą išduotą civilinėje byloje Nr. e2-743-826/2015 atsakovė solidariai OLA Overseas Liner Agencies AB ir L Lund Group Int Aktiebolag skolinga 111 962,50 Eur, 3 655,21 Eur palūkanų, 8,40 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, 16 805,76 Eur bylinėjimosi išlaidų ir OLA Overseas Liner Agencies AB 4 809,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, bendra skolos suma pagal šį vykdomąjį raštą – 137 232,70 Eur ir 8,40 proc. metinių palūkanų suma. Iš šios skolos sumos pagal antstolio J. P. 2018 m. rugsėjo 12 d. pažymą iš atsakovės apeliantei išieškota 14 146,14 Eur. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. vykdomąjį raštą išduotą civilinėje byloje Nr. e2-238-460/2018 atsakovės bendra skola UAB ,,OLA Overseas Liner Baltic“ ir OLA Overseas Liner Agencies AB – 21 398 Eur. Taigi įvertinus atsakovės pateiktus duomenis dėl kitų mokėtinų sumų ir duomenis pagal vykdomuosius dokumentus atsakovės pradelsti įsipareigojimai siekia 242 939,09 Eur (98 454,53 Eur + (137 232,70 Eur – 14 146,14 Eur) + 21 398 Eur) ir 8,40 proc. metinių palūkanų suma nuo byloje Nr. e2-743-826/2015 priteistos sumos.
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų neturi būti priskaičiuojamos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-730/2018 apeliantės naudai iš atsakovės priteista 629 226, 91 JAV dolerių skola, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nurodytas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tiek apeliantė, tiek atsakovė dėl šio sprendimo yra pateikusios apeliacinius skundus, kurie dar nėra išnagrinėti.
24. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su atsakovės debitorinių skolų (ne) priskyrimo prie realaus turimo turto, pažymėtina, kad teismų praktikoje, kurią nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pažymima, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).
25. Kaip matyti iš atsakovės 2018 m. spalio 1 d. balanso didžioji dalis turto sudaro trumpalaikis turtas – 1 751 762 Eur, iš šio sumos – 1 626 746 Eur per vienerius metus gautinos sumos, kurios pagal byloje pateiktus duomenis susidaro iš 1 551 051 Eur debitorinės skolos, dėl kurios priteisimo atmestas atsakovės ieškinys Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-257-459/2018, 75 695 Eur kitų atsakovės debitorinių skolų ir 124 771 Eur kito trumpalaikio turto – „FDC Omega Limited“ išduoto konvertuojamojo vekselio gautinas palūkanų.
26. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, skundžiamos nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prie atsakovės realaus turto priskirdamas 75 695 Eur atsakovės debitorinės skolas ir 124 771 Eur „FDC Omega Limited“ išduoto konvertuojamojo vekselio gautinas palūkanas, faktiškai nevertino ir nepasisakė dėl realių galimybių atgauti šias sumas. Vien tai, kad atsakovė pateikė skolininkų sąrašą, pagal kurį bendra gautina iš skolininkų suma siekia 75 694,86 Eur bei trumpalaikio turto apraše nurodė gautinas 124 770,67 Eur konvertuojamo vekselio palūkanas, nesant kitų įrodymų apie nurodytų sumų realų atgavimą, nesudaro pagrindo vertinti šių sumų kaip realiai egzistuojantį bendrovės turtą. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsakovės balanse nurodyto 705 090 Eur (925 000 JAV dolerių) finansinio turto, kildinamo iš konvertuojamojo vekselio, kuriuo „FDC Omega Limited“, Maltoje registruota bendrovė, įsipareigoja sumokėti UAB „Overseas Baltic“ pagrindinę 925 000 JAV dolerių, nevertino kaip realaus atsakovės turto. Todėl šiuo aspektu apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė šias sumas – 75 694,86 Eur debitorines skolas ir 124 771 Eur konvertuojamojo vekselio palūkanas prie realaus turimo turto.
27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ginčas pagal atsakovės ieškinį dėl 1 551 051,38 Eur nuostolių priteisimo iš apeliantės ir Yang Ming Marine Transport Corp. dar nėra išnagrinėtas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-257-459/2018 atsakovės ieškinys dėl nurodytos 1 551 051,38 Eur sumos priteisimo atmestas, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, byloje yra priimtas atsakovės apeliacinis skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1965-381/2017, kuria atsisakyta iškelti atsakovei bankroto bylą, iš esmės pasikeitė faktinė situacija dėl 1 551 051,38 Eur nuostolių atsakovei priteisimo. Tiek nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo metu, tiek nagrinėjamu atveju klausimas dėl 1 551 051,38 Eur nuostolių priteisimo atsakovei nėra išspręstas galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei bankroto bylą, metu atsakovės reikalavimas dėl minimos sumos nebuvo atmestas, todėl teismas pagrįstai, vertindamas atsakovės turto sudėtį, šią sumą priskyrė prie gautinų sumų.
28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatyto atsakovės turimo turto dydį, kuris siekia 1 565 367,38 Eur (14 071 Eur ilgalaikis turtas (719 161 Eur – 705 090 Eur) + 1 551 296,38 Eur trumpalaikis turtas (1551 051,38 Eur + 154 Eur ir 91 Eur)) ir pradelstų įsipareigojimų sumą – 242 939,09 Eur (bei 8,40 proc. metinių palūkanų suma nuo byloje Nr. e2-743-826/2015 priteistos sumos), darytina išvada, kad atsakovė neatitinka ĮBĮ nemokios įmonės sąvokos. Taigi nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepateikė nuorodos į ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 dalį, tačiau iš nutarties argumentų bei motyvų, spręstina, kad teismas, darydamas išvadą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo pagrindų nebuvimo vertino ir bendrovės galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal bylos duomenis, pagrindžiančius bendrovės finansinę padėtį. Todėl apeliantės argumentas, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto atmestinas.
29. Pažymėtina, kad apeliantė jau ne pirma kartą kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad esminės priežastys, dėl kurių Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1965-381/2017 atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą, aktualios ir reikšmingos nagrinėjamu atveju. Tarp apeliantės ir atsakovės priepriešiniai turtiniai ginčai (dėl 1 551 051,38 Eur nuostolių priteisimo iš apeliantės ir 629 226,91 JAV dolerių skolos priteisimo iš atsakovės), galintys turėti reikšmės vertinant atsakovės turtinę padėtį, dar nėra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2015). Šiuo atveju, byloje nustatytais duomenimis, iš kurių galima spręsti apie bendrovės finansinę padėtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovei nėra pagrindo kelti bankroto bylą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas