Baudžiamoji byla Nr. 1-622-1037/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05074-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.
„(S)“
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 6 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,
sekretoriaujant I. V.,
dalyvaujant prokurorui Ž. G.,
kaltinamajai D. K.,
nukentėjusiajai S. K., jos atstovui advokatui M. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublika, pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta: „(duomenys neskelbtini)“, ištekėjusi, dirba „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
D. K. kaltinama tuo, kad „(duomenys neskelbtini)“apie „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ mieste, „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje, ties namu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pėsčiajai S. K. įžengus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei kliudė pėsčiąją S. K., t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai S. K. dėl galvos sumušimo su muštine žaizda pakaušio srityje, galvos smegenų sukrėtimo, dešinės alkūnės ir dešinės čiurnos sumušimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji D. K. apklausiama teisme dėl jai pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val., važiavo jai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savo automobiliu išsuko iš „(duomenys neskelbtini)“ gatvės „(duomenys neskelbtini)“ mieste į pagrindinę „(duomenys neskelbtini)“ gatvę. Važiavimo greitis nebuvo didelis, važiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ km/h. Nuo išsukimo iki perėjos „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje yra nedidelis atstumas. Važiuodama automobiliu iš tolo nepastebėjo žmonių, stovinčių prie perėjos ar ruošiantis į ją įžengti. Viskas įvyko akimirksniu, automobilio valdymo skydelyje užsidegė raudona įspėjimo lemputė, nuleidusi galvą į ją pažiūrėjo, o pakėlusi akis, prieš savo automobilį, jau perėjoje pamatė moterį su mergaite. Mergaitė pamačiusi automobilį spėjo pabėgti į priekį, o moteris ne. Nespėjusi sustabdyti automobilio, partrenkė moterį. Moteris pargriuvo ant važiuojamosios kelio dalies. Sustabdė automobilį, išlipo, iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą, partrenktą moterį pasisodino į savo automobilį. Moteriai kraujavo iš pakaušio ir skundėsi tik galvos skausmu. Atvykę medikai moterį apžiūrėjo ir išsivežė į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę. Tą dieną, kai įvyko avarija, lijo, kelio danga buvo šlapia, visur buvo sniego, prieš tai lijo „ledukais“. Kaltinamoji pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl jos neatidumo, dėl savo poelgio gailisi.
Kaltinamajai D. K. inkriminuojama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, be kaltinamosios prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji S. K. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, šiek tiek po „(duomenys neskelbtini)“ val., ji su savo dukra M. K., gimusia „(duomenys neskelbtini)“ ėjo Telšių mieste, nuo „(duomenys neskelbtini)“ link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Priėjusios nereguliuojamą pėsčių perėją, sustojo ir apsižiūrėjo į abi puses. Nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pusės matė atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, tačiau, kaip pasirodė, jis buvo toli, todėl su dukra įžengė į pėsčiųjų perėją. Kai jau buvo perėjusi daugiau nei pusę gatvės, staiga pajuto smūgį ir suprato, kad kliudė automobilis. Pati nepamena, tačiau dukra sakė, kad automobilis nubloškė gal „(duomenys neskelbtini)“ metrus. Nugriuvo ant gatvės, pajuto skausmą galvoje. Pati stojosi nuo gatvės, priėjusi dukra padėjo. Atsistojus ėmė svaigti galva, pasidarė bloga, ėmė pykinti. Pajuto, kad kažkas šlampa galvoje, paprašė dukros pažiūrėti. Ji pasakė, kad iš galvos bėga kraujas. Automobilio, kuris nubloškė, vairuotoja pasodino ant savo automobilio galinės sėdynės. Dar iš karto po įvykio vairuotoja klausė, ką daryti, kaip paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Kas tiksliai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nežino. Ligoninėje ją apžiūrėjo chirurgas, traumatologas, darė galvos kompiuterinę tomografiją. Jokių lūžių nenustatė, nustatė dešinės alkūnės ir dešinės kojos sumušimus, susiuvo žaizdą galvoje ir išleido gydytis ambulatoriškai. Po pirminės apžiūros gydytojai nusiuntė darbo dieną nueiti pas šeimos gydytoją, kuri išduos nedarbingumą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad S. K. buvo nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda pakaušio srityje, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės alkūnės ir dešinės čiurnos sumušimas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 75-76).
Alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ D. K. nustatytas 0,00 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 117).
„(duomenys neskelbtini)“ kelių eismo įvykio apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 18-20).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. K. „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ vairuodama kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 30 punktuose numatytus reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus, t. y. S. K., sveikata. Kaltinamosios D. K. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius.
Gautas N. K. prašymas atiduoti kaltinamąją D. K. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nukentėjusioji neprieštaravo. Iš laiduotojo „(duomenys neskelbtini)“ prašymo bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad N. K. yra kaltinamosios sutuoktinis. Laiduotojas „(duomenys neskelbtini)“ prašyme garantuoja ir patvirtina, kad D. K. nepadarys jokios nusikalstamos veikos.
Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusiengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už „(duomenys neskelbtini)“ metus matyti, kad N. K. yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 143-145). Teismo vertinimu, padaryti administraciniai nusižengimai nėra tokio pobūdžio, dėl kurių N. K. negalėtų būti paskirtas laiduotoju. Kaip teismo posėdžio metu nurodė prašymą pateikęs asmuo, jis su sutuoktine kalbėjo apie įvykį, kartu sprendė kelių eismo taisyklių testus. Be to, N. K. yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, šioje įmonėje dirba „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. N. K. ir D. K. augina du nepilnamečius vaikus, santuokoje gyvena daugiau nei „(duomenys neskelbtini)“ metų. Visos šios aplinkybės rodo, kad N. K. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai D. K..
Kaltinamoji D. K. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, kritiškai įvertino savo elgesį. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. D. K. anksčiau neteista, dirba „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“. Visapusiškai įvertinus asmenį charakterizuojančią medžiagą ir jo ateities perspektyvas, požiūrį į gyvenimą manytina, kad ateityje D. K. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Taip pat nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios dalį yra atlyginusi draudimo bendrovė, kurioje kaltinamoji buvo apdrausi civilinę atsakomybę. Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos ir pagrindai atleisti kaltinamąją D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamoji D. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant ją „(duomenys neskelbtini)“ metų terminui laiduotojo N. K. atsakomybėn be užstato
(BK 40 straipsnio 1–4 dalys).
Kaltinamajai D. K. išaiškintina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Laiduotojui N. K. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).
Nors kaltinamoji D. K. ir atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nereabilituojančiais pagrindais, todėl siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - „(duomenys neskelbtini)“ MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl „(duomenys neskelbtini)“ Eur turtinės žalos atlyginimo ir „(duomenys neskelbtini)“ Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 27-29, 34). Teisiamojo posėdžio metu turtinės žalos dydį sumažino iki „(duomenys neskelbtini)“ Eur, o kitoje dalyje reikalavimo priteisti turtinę žalą atsisakė. Ieškinyje nurodė, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jai atlygimo „(duomenys neskelbtini)“ Eur žalą, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ Eur už vaistus, „(duomenys neskelbtini)“ Eur už sugadintus daiktus, „(duomenys neskelbtini)“ Eur neturtinę žalą. Nukentėjusioji S. K. nurodė, kad neatlygintą „(duomenys neskelbtini)“ Eur turtinę žalą sudaro negautos pajamos dėl nedarbingumo.
Atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti S. K. civilinį ieškinį. Nurodė, kad draudimo bendrovė atlygino S. K. „(duomenys neskelbtini)“ Eur neturtinę žalą. Tokio dydžio neturtinė žala yra pagrįsta ir teisingai apskaičiuota. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nukentėjusioji dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamas už laikotarpį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ sudarė „(duomenys neskelbtini)“ Eur (1 t., b. l. 33). „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai išmokėjo „(duomenys neskelbtini)“ Eur (1 t., b. l. 31-32), todėl ieškinys dėl negautų pajamų tenkintinas visiškai ir iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ priteistina nukentėjusiajai S. K. 98,22 Eur turtinė žala (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis).
S. K. civiliniu ieškiniu prašė priteisti „(duomenys neskelbtini)“ Eur neturtinę žalą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.
Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Taip pat atsižvelgiama į teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose.
Nagrinėjamu atveju S. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010,
2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik galvos smegenų sukrėtimą bet ir įvairius kaulų lūžius, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš
„(duomenys neskelbtini)“ Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad audiologinio tyrimo metu konstatuotas „(duomenys neskelbtini)“. Tai vertinama kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 30). Iš specialisto išvados (žr. 1 t., b. l. 75-76) matyti, kad S. K. buvo nustatyti sužalojimai: „(duomenys neskelbtini)“, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, nustatyti sužalojimai nebuvo tokie ženklūs ir išimtiniai, dėl kurių teismas turėtų padidinti ar padvigubinti priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti nei paprastai teismų priteisiamas dydis tokio pobūdžio bylose. Akcentuotina tai, kad nukentėjusioji nesigydė stacionariai, jai nebuvo atliekamos operacijos, jai nebuvo nustatyta kaulų lūžių, kitų jos gyvybei pavojingų sužalojimų, nedarbinga nebuvo ilgą laiko tarpą. Vis dėlto teismas įvertinęs aplinkybę, kad nukentėjusiajai liko liekamieji reiškiniai – abiejų ausų prikurtimas, neturtinės žalos dydį priteisia artimą maksimaliam dydžiui, kuris paprastai priteisiamas esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Esant nurodytų aplinkybių visetui iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ priteistina nukentėjusiosios naudai „(duomenys neskelbtini)“ Eur suma neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis,
BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis).
Atsakovė atsiliepime į ieškinį kvestionavo savo pareigą atlyginti neturtinę ir turtine žalą, jos vertinimu, visa žala nukentėjusiajai yra atlyginta, o papildomą žalą, t. y. žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), privalo atlyginti žalą padaręs asmuo –.kaltinamoji. Teismas su tokia draudimo bendrovės pozicija nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to visa nukentėjusiosios patirta žala, kurios neatlygino civilinė atsakovė, minėto teisinio reguliavimo nuostatomis turi būti prteista iš jos, o ne kaltinamosios.
Taip pat byloje susidarė teisinės pagalbos išlaidos dėl privalomojo gynėjo paskyrimo nukentėjusiajai. Šios išlaidos pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį atlyginamos advokatui pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojantį įstatymą, todėl šios išlaidos nėra ir negali būti pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamosios nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu,
281 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ė :
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir bylą nutraukti, perduodant D. K. laiduotojo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Laidavimo terminą nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ metus.
Skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų fondą.
Išaiškintina, kad įmoka per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
Iš „(duomenys neskelbtini)“, kodas 302912288, priteisti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Eur („(duomenys neskelbtini)“ Eur
„(duomenys neskelbtini)“ ct) turtinei žalai atlyginti ir „(duomenys neskelbtini)“ Eur („(duomenys neskelbtini)“ Eur „(duomenys neskelbtini)“ ct) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Teisėjas Tomas Pukšmys