Baudžiamoji byla Nr. 1-3368-929/2017
Proceso Nr. 1-01-1-33310-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Karčinskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
2017-04-12 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 300 str. 1 d. (3 epizodai) galutinė subendrinta bausmė paskirta 30 MGL bauda, vadovaujantis BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 20 MGL bauda,-
kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.,
n u s t a t ė:
A. S. 2017 m. birželio 20 d., dienos metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, tyčia sudavė savo sugyventinei S. Ž. ne mažiau penkių smūgių rankomis per veidą, padarydamas pastarajai abiejų akių apatinių vokų poodines kraujosruvas su kraujosruvomis abiejų akių obuolių jungtinėse, po ko suėmė S. Ž. rankomis už gerklės ir grasino, kad pasmaugs, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. Ž. sveikatą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2017 metais birželio mėnesį, konkrečios datos neatsimena, jie su S. Ž. gyveno bute, (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena, namo ir buto parodyti negalės, nes minėtame bute gyveno labai trumpai (apie 2 dienas) ir pastoviai buvo neblaivus. Visą minėtame bute išgyventą laikotarpį jie vartojo alkoholį kartu su S., išgerta buvo tikrai nemažai, jei S. parašė, kad jis ją sumušė, tai reiškia taip ir buvo. Jis tokio įvykio neatsimena, bet pilnai sutinka, kad taip galėjo būti, to neneigia. Dėl įvykio labai apgailestauja, S. atsiprašė, su ja susitaikė ir bendrauja toliau. Šiuo metu alkoholio nevartoja visai (b. l. 56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. Ž. parodė, kad A. S.ji pažįsta 9 mėnesius, kartu pragyveno apie 6 mėnesius. Iš pradžių jie gyveno pas ją nuomuojamame bute (duomenys neskelbtini), po to pas jos motiną bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. retkarčiais vartoja alkoholį. 2017 birželio mėnesį jie ieško sau buto nuomai, nes norėjo gyventi atskirai, tuo metu laikinai apsistojo nuomuojamame bute (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Kai gyveno minėtame bute, 2017 m. birželio 20 d., per A. išeiginę jie pasigamino pietus, A. nupirko brendžio, jie dviese pietavo. A., be jokios priežasties, atsistojo ir ranka trenkė labai stipriai jai į veidą, pajuto fizinį skausmą nuo A. smūgio. Ji atsistojo ir išėjo į kambarį ir atsigulė, A. atbėgo iš paskos, atsisėdo ant jos ir pradėjo ją rankomis mušti per veidą, kiek buvo jai jo suduota smūgių pasakyti negali, bet tikrai daugiau nei 5 smūgiai. Po to suėmė rankomis jai už gerklės ir sakė, kad pasmaugs. Ji pradėjo prašyti A., kad paleistų ją, sakė, kad turi tris vaikus. A. apsiramino, pradėjo atsiprašinėti. Ji paklausė kodėl A. ją mušė, šis jokio išsamaus pasiaiškinimo neturėjo, pasakė, kad dėl to kalta degtinė. Jai nuo A. smūgių ant kairės pusės žando iš karto atsirado mėlynė, mėlynė po kaire akim, buvo skausminga galvos kairėje pusėje, skaudėjo ausis. Kitą dieną atsirado mėlynė po kita akim. Dėl A. jai padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė, giminėm nieko neminėjo, nes jai buvo gėda. Kai A. ją mušė, bute jie buvo tik dviese, kaip šis ją mušė niekas nematė. Po sumušimo jos niekas nematė, ji apie sumušimą niekam nepasakojo, norėjo tai nuslėpti. Birželio 29 dieną dėl pablogėjusios sveikatos (po prieš tai darytos operacijos) iškvietė greitąją ir buvo pristatyta į Santaros kliniką. Kai pas ją į namus atvyko greitosios pagalbos darbuotojai, jie jos apie sumuštą veidą nieko nepaklausė, ji pati jiems apie sumušimus nieko nepasakojo. Ligoninėje, priimamajame jos klausinėjo apie mėlynes ant veido, bet ji neprisipažino, kad buvo sumušta A., pasakė, kad ją netyčia sužalojo dukra žaisdama. Vėliau, jau kai gulėjo reanimacijoje, mamai ir sesei R. pasakė, kad A. ją sumušė, dėl to ant veido ir yra mėlynės. Neatsimena, ar daugiau kam ligoninėje sakė apie jos atžvilgiu vartotą smurtą A. ir anksčiau smurtavo prieš ją, tačiau dėl to niekur nesikreipdavo ir niekam nesakė. Su A. susitaikė, ji šiam atleido, jie kartu negyvena, bet bendrauja (b. l. 21, 23).
Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G2704/2017 (01) nurodyta, kad S. Ž. nustatytos abiejų akių apatinių vokų poodinės kraujosruvos su kraujosruvomis abiejų akių obuolių junginėse, padarytos kietu buku daiktu. Sužalojimai, pagal jų makromorfologinį aprašymą medicinos dokumentuose, galėjo būti padaryti galimai prieš 1-2 sav. iki gydytojo apžiūros, atliktos 2017-06-29 Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Nustatyti sužalojimai, sprendžiant pagal jų nurodytą lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą, galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai į nosies sritį. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai atskirai nevertinami, kadangi sprendžiant pagal jų nurodytą lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą, galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra sužalojimų makromorfologinių aprašymų, kuriuose būtų užfiksuoti individualūs požymiai, pagal kuriuos būtų spręsti apie įrankių skaičių. Nustatyta sužalojimų vieta yra pasiekiama tiriamosios ranka. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek paveikus kietu buku daiktu, tiek ir nugriuvus ir kontaktavus minėta kūno sritimi su kietu paviršiumi. Neatmetama galimybė, kad S. Ž. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jai padarymo metu (b. l. 34-35).
Apklausta liudytoja R. K. parodė, kad S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sesuo. Nuo 2017-06-18 sesuo apsigyveno kartu su savo draugu A., kurio pavardės nežino adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, kurio adreso nežino. Iki tol sesuo gyveno pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Sesuo gyveno tik su draugu. Kiek žino sesuo su A. draugauja pusę metų, jie kartu atvažiuodavo pas jų mamą, kiek jai teko su juo bendrauti, jis buvo pozityvus žmogus. Kiek žino, jų santykiai buvo normalūs. 2017-06-28 susiskambino su seserimi, ši jai pasakė, kad ji labai prastai jaučiasi, dūsta, silpna, vemia, negali valgyti. Ji šiai pasiūlė kreiptis pas gydytoją, daugiau minėtą dieną nekalbėjo. 2017-06-29 sulaukė skambučio nuo sesers, kuri pasakė, kad ji negali prisiskambinti mamai. Ji nurodė, kad jai iš mamos reikia paimti daiktų, kurių jai reikia į ligoninę. Ši sakė, kad atvažiuos A. ir paims reikiamus daiktus. Vėliau jai paskambino mama ir pasakė, kad pas ją atvažiavo A. ir paėmė sesers daiktus, kuriuos sudėjo mama. Mama pasakė, kad A. atrodė kaip "pagautas", paėmė daiktus ir greitai išbėgo, nieko mamai nepaaiškinęs. Kiek jai yra žinoma sesuo paskambino mamai vakare iš ligoninės, ji nurodė, kad yra ligoninės priėmime, jai daromi tyrimai. Tada jos sūnėnas R. pasakė, kad jis kalbėjo telefonu su savo mama, kuri nurodė, kad ją veža į reanimacijos skyrių. 2017-06-30 jos mama skambino A. paklausti kaip jaučiasi jos sesuo, jis atsakė, kad ji jaučiasi normaliai, mama nustebo kaip gi ši gali jaustis normaliai, o guli reanimacijos skyriuje. Tada ji paprašė kontaktų daktaro, pastarasis nurodė daktaro telefono numerį, kuriuo mama paskambino ir sužinojo, kad S. būklė kritinė, teks pajungti kvėpavimo aparatus. 2017-07-01 apie 11 val. jai paskambino mama ir pasakė, kad sesers sveikata labai prasta. Sužinojusi tokią situaciją kartu su mama ir savo vyru nuvažiavo į ligoninę. Pamačiusi, kad S. akys ištinusios, mėlynės po akim, jai kilo įtarimas, todėl vyr. gydytojo paklausė gal netinka vaistai. Daktarė ją pasikvietė į šoną ir paklausė: „Ką jūs nežinote, kad ji tokia atvažiavo?“. Ji atsakė, kad jos kartu negyvena ir ji nieko nežino. Tada daktarė pasakė, kad priėmime sesuo nurodė, kad jos vaikas lanko meninę gimnastiką ir žaisdama pataikė jai su kėgliais į veidą. Tačiau nori nurodyti, kad tuo metu dukros G. S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), su ja nebuvo, ji buvo pas senelius kaime (duomenys neskelbtini). Pakalbėjus su gydytoja ji nuėjo pas seserį, ji buvo adekvati ir galima buvo pasikalbėti. Jai paklausus iš kur mėlynės pas ją ant veido, sesuo atsakė: "Čia A.. Metė gėles į veidą, kažkieno vardą pamatė jos telefone, supavydėjo, jis buvo išgėręs, atnešė butelį alkoholinio gėrimo „Shaneto“. Sesuo taip pat kalbėjo, kad jai geriau pasilikti Santariškėse, o jis tegu gyvena pats vienas tame savo bute. Jai paklausus, kodėl ji nesikreipė į giminaičius, sesuo atsakė, kad jai buvo gėda. Daugiau su seserimi nebekalbėjo, bet ji suprato, kad jos seserį sumušė A.. 2017-07-02 atvažiavus pas seserį, sužinojo, kad jos sveikatos būklė dar labiau pablogėjo. Gydytojai paminėjo, kad yra uždelstas atvežimas, dėl ko pablogėjo sesers sveikata. Prieš tai 2017 m. birželio mėn. pradžioje seseriai buvo padaryta operacija, kurios metu buvo pašalinta cista ir jos būklė jau gėrėjo iki tol kol ji 2017-06-19 neišvažiavo su A. į (duomenys neskelbtini). Kas vyko (duomenys neskelbtini) ji tiksliai pasakyti negali, tačiau kai bendravo su A. šis jai paaiškino, kad jie plaukiojo su valtimi ir jie apsivertė su valtimi, dėl ko jos seseriai atsirado mėlynės ir kiti sumušimai ant veido. Jai paklausus kodėl sesuo ligoninėje nurodė, kad ją sumušė dukra žaisdama su kėgliais, o jis aiškina, kad jie buvo (duomenys neskelbtini) ir ten išvirto iš valties. Jis atsakė, kad nežino, kodėl taip pasakė. Jai A. pasirodė labai keistas, šis ją bandė įtikinti, kad jis nesumušė jos sesers (b. l. 10-11).
Apklausta liudytoja J. B. parodė, kad jos dukra S. susipažino su savo dabartiniu draugu maždaug prieš 6 mėn., apie mėnesį jie gyveno kartu. Iš pradžių gyveno pas ją bute, adresu Ozo g. 30-32 Vilniuje, prieš porą savaičių S. su draugu išsikėlė į kitą butą, kurį nuomavo. Kol gyveno kartu su jais, gyveno draugiškai, A. dirbo, grįždavo po darbo tik vakare, nieko blogo apie jį pasakyti negali. Pas juos bute A. alkoholio nevartojo. Jokių konfliktų nei su ja, nei su dukra nebuvo. Dukra kartais alkoholį vartodavo, ypač kai patekdavo į blogą kompaniją. Pas dukrą nuomojamame bute ji nėra buvusi. S. birželio mėnesį šiais metais buvo atlikta rimta operacija Santariškių klinikoje. Po operacijos S. būklė buvo gera, ji sveikata nesiskundė. 2017-06-28 d. S. jai paskambino ir paprašė atvežti daiktus nes ji dėl pablogėjusios savijautos važiuoja į ligoninę. 2017-07-01 ji ir kita jos dukra R. nuvyko pas S. į ligoninę. Kai užėjo į palatą (S. jau tuo metu gulėjo reanimacijoje) pamatė, kad S. veidas yra sumuštas, yra 2 mėlynės po akim, ar buvo daugiau mėlynių ant kūno, nematė, neapžiūrinėjo jos, o ji pati nerodė. Jos su dukra R. pradėjo klausinėti S. iš kur pas ją mėlynės, S. joms paaiškino, kad tai nuo vaistų. Vėliau dukra R. priėjo prie gydytojo ir pasiteiravo dėl S., gydytojas atsakė, kad ji atvyko į ligoninę jau su mėlynėmis. Iš pokalbio su S. ji suprato, kad tarp jos ir A. įvyko konfliktas, kurio metu jis jai sudavė į veidą, bet S. tiesiogiai to nepasakė (b. l. 16-17).
Apklaustas liudytojas K. Š. parodė, kad 2017-06-29 d. jis dirbo Santaros klinikose reanimacijoje, tuo metu į ligoninę buvo pristatyta pilietė S. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), ligoninės priėmime minėtai pilietei buvo diagnozuotas sepsis. Ligonė buvo skubiai paguldyta į reanimaciją, nes jos būklė buvo sunki, ligonės veide, po akim buvo mėlynės, apie tai jis įrašė jos ligos istorijoje. Kitą dieną ligonė paaiškino, kad mėlynės atsirado po to, kai vaikas, žaisdamas jai netyčia kažkuo pataikė į veidą. Apie tai, kad prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas ligonė jam asmeniškai nieko neminėjo. Pacientei vėliau buvo atlikta galvos tomografija, jokių rimtų pažeidimų galvos, veido srityje nustatyta nebuvo (b. l. 41).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad įvykio metu vartojo alkoholį, todėl paties įvykio neprisimena, nes buvo neblaivus, tačiau, jei S. Ž. parašė, kad jis ją sumušė, tai reiškia taip ir buvo. Be visiško A. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų R. K., J. B. ir K. Š. parodymais bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų S. Ž. galėjo patirti fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo A. S. veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašė pagal galimybę sumažinti bausmės dydį. (b. l. 79-80).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. S. – teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitos neturintis. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytam nusikaltimui ir jo mažinti, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, nėra pagrindo.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 641 str. nuostatos ir kaltinamajam A. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 722 str. nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Vadovaujantis BK 722 str., A. S. skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
n u s p r e n d ž i a :
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoj.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, paskirti A. S. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 3 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti A. S., kad:
- Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
- Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
- Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
- Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
- Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Rasa Paužaitė