Baudžiamoji byla Nr. 1-95-363/2017
Proceso Nr. 1-01-1-49863-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.1.7.2.2; 1.2.14.3.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2

PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 21 d.
Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,
sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,
dalyvaujant prokurorams: Bronislovui Razmai, Eleonorai Kudriavcevai,
nukentėjusiajam R. V.,
kaltinamiesiems: R. G., R. U., jų gynėjui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1985 m. rugpjūčio 18 d. Plungėje, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį;
R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1976 m. lapkričio 14 d. Plungėje, LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis – UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
kad kaltinamieji pažeidė viešąją tvarką.
Tai yra, kaltinamieji R. G. ir R. U., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. spalio 22 dieną, laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Plungės mieste, prie pašto skyrelio „PayPost“, esančio A. Jucio g. 3, viešoje vietoje, iš kavinės-baro „Sutemos“ einančių žmonių akivaizdoje, tyčia, elgdamiesi įžūliai, panaudodami fizinį smurtą t. y. spirdami koja per nukentėjusiojo R. V. kojas, bei į nugarą, nuo kurių nukentėjusiajam R. V. pargriuvus ant žemės, po to abu kojomis spirdami ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip tris kartus į rankas, bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju jis bendravo kavinėje „Sutemos“, nors anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Jis buvo atsisėdęs kavinėje prie stalo, prie kurio sėdėjo nukentėjusysis, dar vienas vyras ir liudytojos V. K. brolis su žmona. Liudytoją V. K. jis pažinojo iš anksčiau. Jiems išeinant lauk iš kavinės, kilo konfliktas. Jie visi ėjo kartu, niekas nieko nesivijo. Būdamas jau kitoje gatvės pusėje, kur yra „PayPost“ skyrelis, jis pamatė, kad nukentėjusysis pastūmė V. K. brolienę D., už tai sudavė R. V. smūgį, kad nusiramintų, nes R. V. buvo labai susinervinęs, įniršęs. Sudavė ranka nesmarkiai ir nukentėjusysis nugriuvo dėl girtumo. Sudavė smūgius į nugarą ir kojas, sakė, kad ramintųsi. Tai matė visi, kurie buvo: V., I., M., D. R. U. tuo metu buvo kažkur netoliese. Jis nematė, kad R. U. suduotų smūgius nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ir R. U. sudavė smūgius nukentėjusiajam, nes galvojo, kad bus lengviau jam. Liudytojo A. M. nepažinojo, jis buvo prie jo pribėgęs ir sakė baigti muštis. Tikslo apiplėšti nukentėjusįjį neturėjo, nukentėjusiojo kišenių netikrino. Nukentėjusysis sužalotas nebuvo, mėlynių nebuvo, į gydytojus nesikreipė. Jo manymu nukentėjusysis dėl jo suduotų smūgių fizinio skausmo nepatyrė. Kokiu tikslu spardė nukentėjusįjį, pasakyti negali. Negali pasakyti, kodėl nukentėjusysis nurodo, kad spardė du žmonės. Priežasčių apkalbėti nukentėjusįjį neturi.
Kaltinamasis R. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kavinėje jis buvo visai su kitais žmonėmis, prie nukentėjusiojo stalo nebuvo priėjęs. R. G. yra matęs iš matymo, kompanijoje su juo nebuvo. Vienas atėjo į kavinę, vienas joje ir buvo. Išėjus iš kavinės, lauke buvo daug žmonių. Įvyko nesusipratimai. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis ką nors pastūmė. Jis kažką padarė ir pradėjo šalintis. Tada jam kažkas šaukė, kad sustotų. Moteris kėlėsi nuo žemės, mano, kad ji buvo pargriauta. Čia ta pati moteris, kur minėjo kaltinamasis R. G., V. K. brolio žmona. Iš matymo jis ją pažįsta. Jis perėjo į kitą gatvės pusę ir ėjo namo. Nuėjus prie reklaminio skydo, jis išgirdo V. K. sakant „baik, raminkis, nesispardyk R.“. Matė, kad kažkas vyko, bet tarp jų buvo atstumas. Jis negali pasakyti, ar R. G. įspyrė, jis šalia nebuvo, įvykis buvo kitoje vietoje negu kaltinime parašyta, stotelėje. Jis pasuko link namų. Jį pasivijo R. G. ir jie kartu ėjo. Apie tą įvykį jie nekalbėjo. Jokių smūgių nukentėjusiajam jis nesudavė, kišenių neapieškojo ir nematė, kad kas apieškotų. Galėjo jį supainioti su kitu asmeniu. Tas asmuo, kuris jį atpažino, jo nepažįsta. Liudytojas A. M. gal jį apkalbėjo, visi buvo neblaivūs, mano, kad ir A. M. buvo neblaivus. A. M. nešioja akinius, todėl galėjo gerai neįžiūrėti, suklysti. Su nukentėjusiuoju jis bendravo, jo atsiprašė.
Nukentėjusysis R. V. parodė, kad jis vakarojo kavinėje „Sutemos“, kur susitiko sugėrovą A. ir su juo susipažino. Vėliau susitiko dvi moteris, su kuriomis truputį pasižodžiavo, nes viena moteris buvo pažįstama su jo mirusia žmona. Konflikto tarp jų nebuvo, jis moters nepastūmė ir moteris nugriuvusi nebuvo. Gal R. G. pasirodė, kad konfliktas buvo. Jie nutarė pratęsti vakarą kitur ir išėjo į lauką, kur stovėjo keturi agresyviai nusiteikę vyrai. R. G. paklausė kodėl jie kabinėjosi prie jų moterų. Supratęs, kad gali kilti konfliktas, jis paspartino žingsnį, perbėgo į kitą kelio pusę, numetė į šoną rankoje turėtą maišelį su jame buvusia degtine, nes pamanė, kad jį vejasi dėl to maišelio. Prie buvusio Snoro banko kiosko jį pasivijo kaltinamasis R. U. ir pradėjo veiksmus, kažką jam šaukė, bet smūgių nesudavė. Jis užsiėmė gynybinę poziciją. Tuo tarpu iš tamsos parbėgo kitas kaltinamasis R. G. ir iš kart jam trenkė koja smūgį iš už nugaros į veidą. Nuo šio smūgio jis neparkrito, todėl dar buvo smūgis per jojas, kurį mano, kad sudavė taip pat R. G.. Tada jis parkrito ant žemės, užsidengė rankomis veidą, saugojo, kad nesužalotų veido. Mano, kad abu kaltinamieji jį spardė. Spyrė į galvą, rankas, kuriomis buvo užsidengęs galvą. Smūgių buvo apie dešimt. Paskui vienas paliepė kitam ieškoti piniginės ir telefono. Paviršutiniškai perėjo per kelnių ir striukės kišenes, bet nieko nepaėmė. Negali pasakyti iš balso, kuris pasakė liepimą apieškoti kišenes. Jis girdėjo moterį šaukiant, kad nemuštų. Kiek suprato, ji šaukė R. G.. Tai buvo ta pati jo žmonos draugė V., kuri buvo toliau nuo įvykio vietos, kitoje gatvės pusėje. Jis pakėlė galvą ir matė, kaip per netoliese esančią sankryžą važiuoja policijos automobilis. Tada kaltinamieji išsigando ir pabėgo. Jis priėjo prie policijos ekipažo ir papasakojo, kas atsitiko. Policijos komisariate parašė pareiškimą, ten buvo ir liudytojos. Mano, kad pagrindinis konflikto dalyvis buvo R. G.
Po šio įvykio į medikus pagalbos jis nesikreipė, buvo mėlynė paakyje, jautė fizinį skausmą. Nedarbingume nebuvo, tuo metu atostogavo. Materialinių pretenzijų nereiškia, bet mano, kad kaltinamieji turėtų jam atlyginti neturtinę žalą, kurios iki šiol nesiūlė atlyginti. Kaltinamasis R. U. jo atsiprašė, bet dėl žalos atlyginimo nieko nekalbėjo. Dėl šio įvykio kaltinamiesiems neatleido.
Liudytoja V. K. parodė, kad įvykio naktį ji buvo kavinėje „Sutemos“ su broliu ir jo drauge. Vėliau prie jų kompanijos prisijungė A. M. ir R. V.. Būnant kavinėje prie jų buvo prisijungęs ir kaltinamasis R. G.. Kavinėje tarp R. G. ir A. M. buvo konfliktas, jie dėl kažko buvo susibarę.
Iš kavinės pirmas išėjo R. V., po to išėjo jos brolis ir jo draugė, o ji išėjo paskutinė. Išėjusi į lauką matė, kad R. V. guli ant žemės ir prie jo buvo R. U. su R. G.. R. U. ji pažinojo iš matymo. Brolis ir jo draugė buvo kitoje kelio pusėje. Ji nematė, kad kaltinamieji būtų sudavę smūgius R. V., matė, kad abu buvo pasilenkę prie nukentėjusiojo ir kažką visi garsiai kalbėjo. Jai ši situacija pasirodė grėsminga, todėl manė, kad reikia ją stabdyti, nes R. V. gulėjo ant žemės, ji šaukė, kad baigtų. Jai pradėjus šaukti, kaltinamieji nuėjo. Jai pradėjus šaukti, A. M. buvo perėjęs į jos gatvės pusę, paskui grįžo į tą pusę, kur buvo nukentėjusysis. R. G. truputį stumdėsi ir su A. M.. Ji nematė kas nukentėjusiajam sudavė smūgius, nematė, kad kas po kišenes R. V. graibytų ir ko ieškotų, negirdėjo, kad būtų sakoma, jog reikia ieškoti daiktų.
Tą vakarą jos brolio draugė nebuvo pastumta, R. U. jai sakė, kad R. V. lauke pastūmė kitą moterį.
Po įvykio praėjus savaitei ji parduotuvėje buvo susitikusi R. V., jam buvo mėlyna akis ir matėsi nubrozdinimai. Paklaustas sakė, kad iš to įvykio, kai buvo sumuštas.
Liudytoja D. Z. parodė, kad įvykio vakarą ji buvo kavinėje „Sutemos“ su gyvenimo draugu M. V., bet situacijos nematė. Kaltinamojo R. G. kavinėje nematė. R. V. nepažįsta, su juo nebendravo. Niekas jos nepastūmė, apie įvykį nieko nežino.
Liudytojas M. V. parodė, kad įvykio naktį jis buvo kavinėje „Sutemos“ su seserimi ir drauge. Kavinėje buvo ir abu kaltinamieji ir nukentėjusysis. Jis nė vieno nepažinojo, tik iš matymo žino. Jis jokio konflikto nematė. Buvo neblaivus, iš kavinės ėjo su sese ir drauge, ne pro „PayPost“ skyrelį.
Liudytojas A. M., kurio parodymai buvo perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad 2016-10-21 vakare apie 23.00 val. jis vienas pats atėjo į barą „Sutemos“, kuris yra Plungės mieste, A. Jucio gatvėje. Būnant bare jis susipažino su vienu bare buvusiu asmeniu - R., pavardės nežino. 2016-10-22 po 03.00 val. jis kartu su R. ir pažįstama V. V. jau ruošėsi išeiti laukan iš minėto baro. R. dar prie baro nusipirko degtinės ir išėjo laukan. Jis ir V. V. taip pat išėjo iš baro, tačiau jiedu buvo kiek atsilikę nuo R.. R. einant priekyje matė kaip jam iš paskos ėmė eiti du jaunuoliai, kurie prieš tai taip pat buvo bare „Sutemos“. Jis girdėjo kaip kažką tai R. su tais dviem jaunuoliais kalbėjosi, tačiau apie ką buvo kalbama negirdėjo ir po to pamatė, kaip R. ėmė bėgti nuo jaunuolių, o rankose laikytą maišelį su nusipirkta degtine R. numetė ant žemės. Du jaunuoliai R. nusivijo iki „Paypost“ skyrelio, esančio A. Jucio gatvėje, esančio priešingoje pusėje nei baras „Sutemos“, ir po to matė kaip R. vienas iš jaunuolių, tačiau kuris atsakyti negali, nes nepamena, spyrė koja į nugarą. Matomai nuo šio smūgio R. pargriuvo ant žemės. Kai R. pargriuvo ant žemės, tada abu jaunuoliai ėmė kojomis spardyti ant žemės gulintį R.. Kiek pamena abu jaunuoliai spyrė ne mažiau kaip po penkis kartus, pagrindinai smūgiai kojomis buvo suduoti į šonus ir į galvą. Tada jis ėmė bėgti link pargriauto ant žemės R.. Prie R. ėmė bėgti ir V. V.. Jam pribėgus, jis abiem jaunuoliams pasakė, kad jie liautųsi taip elgtis. Tada tie du jaunuoliai atsitraukė nuo R., kuris gulėjo ant žemės ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis asmeniškai nematė, kad kuris tai iš tų dviejų jaunuolių būtų apieškojęs R. dėvimų rūbų kišenes. Tuos du asmenis, kurie pargriovė ant žemės R. ir jį spardė jis atpažintų. Vienas iš asmenų buvo aukštas, jo ūgis apie 190 cm, svoris maždaug apie 90 kg, šiek tiek stambesnio, nei vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, plaukų spalva - pilka, jo amžius nuo 30 metų iki 32 metų, apvalaus veido, jokių didesnių randų ar tatuiruočių ant kūno ir veido nematė. V. V. šį asmenį atpažino kaip R. G.. Kitas jaunuolis buvo žemas, jo ūgis iki 170 cm, trumpai kirptų tamsios spalvos plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apvalaus veido. Įvykusio įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau gerai pamena įvykusias aplinkybes. (T. 1, b. l. 27-29)
Iš 2016-10-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Plungės r. PK tyrėjas V. G. pranešė apie tai, jog 2016-10-22 apie 05.15 val. patruliuojant Plungės mieste ir važiuojant A. Jucio gatve ties prekybos centru „Maxima“ pastebėjo vyriškį, kuris juos pakvietė. Vyriškis prisistatė R. V. ir paaiškino, kad jį prieš keletą minučių, išėjusį iš kavinės „Sutemos“, užpuolė du asmenys. Pargriovę jį ant žemės suspardė bei vienas jų tardamas žodžius: „ieškok piniginės ir telefono“, apieškojo jo striukę, tačiau piniginės ir telefono neištraukė. Taip pat su savimi turėjo maišelį, kuriame buvo degtinės butelis ir alaus skardinė, kurį pametė, kai užpuolė minėti asmenys. Įvykį matė A. M. bei V. V., tačiau ji liudyti atsisakė. V. V. atpažino R. V. užpuolusį asmenį, nurodžiusi, kad tai buvo R. G. bei vyras tamsiais plaukais, kalbantis šveplai ir gyvenantis Stoties gatvėje, tačiau vardo ir pavardės nežinanti. (T. 1, b. l. 7)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad atpažįstančiajam liudytojui A. M. parodytos sunumeruotos 5 asmenų nuotraukos, kur nuotraukoje Nr. 2 - R. G.. A. M. nuotraukoje Nr. 2 atpažino asmenį, kuris 2016-10-22 naktį R. sudavė smūgius, tačiau kiek ir kokių smūgių sudavė šis asmuo, atsakyti negali. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, trumpai kirptų plaukų. (T. 1, b. l. 32-34)
Kitas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad atpažįstančiajam liudytojui A. M. parodytos sunumeruotos 5 asmenų nuotraukos, kur nuotraukoje Nr. 2 -R. U.. A. M. nuotraukoje Nr. 2 atpažino asmenį ir gali tvirtinti, kad nuotraukoje Nr. 2, esantis asmuo, drauge jau su jo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu atpažintu pagal nuotrauką R. G. 2016-10-22 po 03.00 val. išėjo iš kavinės „Sutemos“ ir jiedu drauge - atpažintas R. G. ir šis atpažintas nuotraukoje Nr. 2 esantis asmuo vijosi ir pavijo R.. Šis atpažįstamas asmuo, esantis Nr. 2 tikrai spardė kojomis ant žemės jau gulintį R.. Tik tuo metu, kai jis bėgo link pargriauto R. ir šaukė „baikit“ šis atpažintas vyriškis Nr. 2 atsitraukė nuo R., o atpažintas R. G. dar ir jam pribėgus prie pargriauto ant žemės R. tebebuvo šalia. Kokius dar aktyvius veiksmus atliko šis atpažintas asmuo Nr. 2. R. atžvilgiu atsakyti negali, nes nepamena. Gali nurodyti tik tai, kad tiesiogiai matė, kad jis, atpažintas Nr. 2 asmuo, spardė kojomis ant žemės gulintį R., jis smūgių kojomis R. sudavė ne mažiau kaip penkis. Šį atpažįstamą asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2 jis atpažįsta pagal šiuos išorės požymius: veido formą, atskirų veido dalių dydį, proporcijas, plaukų ilgį ir jų tamsumą. (T. 1, b. l. 35-39)
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji R. G. ir R. U., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. spalio 22 dieną, laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val., Plungės mieste, prie pašto skyrelio „PayPost“, esančio A. Jucio g. 3, viešoje vietoje, einant žmonėms iš pasilinksminimo kavinėje, be jokios priežasties sumušė nukentėjusįjį R. V., tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jų abiejų veikos atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Teismas perkvalifikuoja kaltinamųjų veikas iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį, nes nagrinėjant bylą teisme nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių pasikėsinimą apiplėšti nukentėjusįjį.
Liudytojai A. M. bei V. K., kurie betarpiškai matė, kaip kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, nepatvirtino nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių dėl plėšimo, jo daiktų paieškos kišenėse, nors A. M. matė, kaip kaltinamieji nukentėjusįjį mušė, nurodė, kiek smūgių nukentėjusiajam sudavė, į kurias kūno vietas, V. K. matė nukentėjusįjį jau sumuštą gulintį ant žemės, tačiau, kad būtų kišenėse ieškoję daiktų, nematė. Liudytojas A. M. matė, kaip po smūgių sudavimo ir jo išsakyto perspėjimo tuoj pat R. U. atsitraukė nuo nukentėjusiojo. Nuo nukentėjusiojo jokie daiktai nebuvo paimti, nors jis kišenėse jų turėjo.
Esant tokioms aplinkybėms, nesant kitų patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamųjų kaltę dėl pasikėsino apiplėšti nukentėjusįjį, kaltinamųjų veikos kvalifikuotinos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai.
Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą, kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2 K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą.
Nors kaltinamasis R. U. neigė mušęs nukentėjusįjį, jo nurodomas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kurie parodymus davė prisiekę ir būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusysis ir liudytojai kaltinamuosius pažinojo tik iš matymo, jų apkalbėti tikslo neturėjo, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo.
Kad kaltinamieji ieškojo priekabių prie nukentėjusiojo tik išėjus iš kavinės, patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek pačių kaltinamųjų parodymai. Kaltinamieji jau buvo agresyviai nusiteikę, R. G. klausė, kodėl nukentėjusysis kabinėjosi prie jų moterų, pradėjo abu nukentėjusįjį vytis, nors nukentėjusysis su niekuo nekonfliktavo, kaip kaltinamieji nurodė, kad pastūmė D. Z. ir ši nugriuvo, o tik su pažįstamomis moterimis anksčiau kavinėje pasižodžiavo. Aplinkybę, kad nukentėjusysis būtų kaip nors smurtavęs prieš V. Z., paneigė teisiamajame posėdyje apklausta pati D. Z..
Liudytojai A. M. ir V. K. betarpiškai matė, kaip abu kaltinamieji nukentėjusįjį mušė rankomis ir spardė kojomis viešoje vietoje prie „PayPost“ skyrelio, einant iš kavinės miesto gatve žmonėms.
Liudytoja V. K. abu kaltinamuosius pažinojo, tas aplinkybes nurodė iš kart atvykusiems policijos pareigūnams, tai užfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime. Nors liudytoja V. K. nenurodė R. U. vardo ir pavardės, tačiau jį apibūdino ir nurodė jo gyvenamąją vietą, abu įvardijo kaip asmenis, sumušusius nukentėjusįjį. Abu kaltinamuosius vėliau parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino ir liudytojas A. M.. Nors R. U. nurodė, kad A. M. galėjo gerai aplinkybių nematyti ir dėl jo suklysti, nes buvo su akiniais ir buvo blogas matomumas, tačiau A. M. parodymai sutampa su liudytojos V. K. ir nukentėjusiojo parodymais, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.
Kaltinamojo R. U. ir kaltinamojo R. G. teisme duotus parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės bei ją sušvelninti.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. G. teismas vadovaujasi bausmės paskirties kriterijais numatytais BK 41 straipsnyje, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. G. padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę, kad nėra teistas, dirba, gauna nedideles pajamas. Nusikaltimas nesukėlė sunkesnių padarinių, turtinė žala nepadaryta. Bet kaltinamasis R. G. buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius ir aktyviausias dalyvis, tai patvirtina ir paties kaltinamojo, ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam baudą, ją sumokant per 6 mėnesių laikotarpį.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. U. teismas vadovaujasi bausmės paskirties kriterijais numatytais BK 41 straipsnyje, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. U. padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę, kad nėra teistas, dirba, gauna nedideles pajamas. Nusikaltimas nesukėlė sunkesnių padarinių, turtinė žala nepadaryta, R. U. nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, nukentėjusiojo atsiprašė.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam baudą, ją sumokant per 6 mėnesių laikotarpį.
Kaltinamajam R. G. pagrįstai paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kardomųjų priemonių taikymo tikslai neišnyko, todėl jos taikytinos iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąsias priemones panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę-50 MGL tai yra 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) baudą, baudą sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801.
R. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę-40 MGL tai yra 1506.40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų, 40 euro centų) baudą, baudą sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė