Civilinė byla Nr. e2A-1195-302/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00753-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ ir KO apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ ir KO ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mingeda ir KO“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir perkančioji organizacija) sprendimą nutraukti supaprastinto viešojo pirkimo „Medicinos įrangos pirkimas (II), vykdant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.4.2-ESFA-K-616-01-0009“, Pirkimo Nr. 547608, (toliau – ir Pirkimas) dalies Nr. 2 procedūras nepagrįstu ir neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad pagal Pirkimo dalį Nr. 2 atsakovė siekė įsigyti kūno sudėties analizatorių, tačiau, Pirkimo metu gavusi vieno iš dalyvių pretenziją, kuria pastarasis prašė pakeisti / panaikinti Pirkimo dalies Nr. 2 Techninės specifikacijos reikalavimus (19–21 punktus), nusprendė juos tikslinti. Perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo dalies Nr. 2 procedūras ir koreguoti perkamam kūno masės analizatoriui keliamus reikalavimus pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovė nurodė, kad kūno sudėties analizatorius yra laikomas matavimo sistema, kuri nenurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-383 patvirtinto Medicinos priemonių tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) priede Nr. 3 „Medicinos priemonės, kurioms privaloma atlikti metrologinę patikrą“, todėl šio teisės akto reikalavimai kūno sudėties analizatoriui neturėtų būti taikomi. Atsisakius kūno sudėties analizatoriui kelto metrologinės patikros reikalavimo (Techninės specifikacijos 19–21 punktai), kuris pagal minėto teisės akto reikalavimus nėra privalomas, perkančiosios organizacijos vertinimu, būtų visapusiškai užtikrintas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymasis. Nesutikdama su atsakovės sprendimu, ieškovė pateikė pretenziją, kurią atsakovė atmetė.
3. Medicininėms svarstyklėms masei nustatyti medicinos praktikoje yra privaloma metrologinė patikra. Kūno sudėties analizatoriuje yra integruotos medicininės svarstyklės, kurioms metrologinė patikra taip pat yra privaloma (visa tyrimo procedūra prasideda nuo svėrimo / kūno masės nustatymo, o visų matuojamų rodiklių tikslumas priklauso nuo tikslaus pasvėrimo). Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti metrologinės patikros reikalavimo. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos (Pirkimo dalis Nr. 2) 19–21 punktų reikalavimų tikslinimas neatitinka VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, o Pirkimo dalies Nr. 2 procedūrų nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis VPĮ įtvirtintiems principams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas ieškovės argumentus dėl metrologinės patikros privalomumo kūno sudėties analizatoriui atmetė bei nurodė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija 2021 m. kovo 31 d. raštu, atsakydama į perkančiosios organizacijos paklausimą, informavo, jog kūno sudėties analizatorius susideda iš elektroninių neautomatinių svarstyklių, kraujospūdžio matavimo prietaiso ir ūgio matuoklio bei yra laikomas matavimo sistema. Analizatoriui atliktas atitikties įvertinimas – prietaisas atitinka Medicinos prietaisų 93/42/EEB direktyvos reikalavimus. Medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 3 priede nurodytas sąrašas, kokioms medicinos priemonėms (prietaisams) privaloma atlikti metrologinę patikrą. Šiame sąraše kūno sudėties analizatorių nėra ir jiems metrologinė patikra neatliekama.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos metrologinė inspekcija, kaip vienintelė institucija kompetentinga spręsti dėl sudėtinių medicinos priemonių priskyrimo ar nepriskyrimo teisinei metrologijai, atsakė perkančiai organizacijai, kad kūno sudėties analizatoriui galiojantys teisės aktai metrologinės patikros reikalavimo nenustato, atmetė ieškovės argumentus apie tokios patikros privalomumą kaip teisiškai nepagrįstus ir neįrodytus.
7. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nusprendė, kad Techninės specifikacijos sąlygos, reikalaujančios pateikti kūno sudėties analizatoriaus metrologinę patikrą, nustatymas prieštarauja Aprašo priedo Nr. 3 nuostatoms, yra perteklinis, varžo tiekėjų konkurenciją, t. y. prieštarauja VPĮ 17 straipsnio nuostatoms.
8. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio (pagal pareigas)) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, kadangi pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas, teismas sprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Pirkimo dalies Nr. 2 procedūras.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Mingeda“ ir KO prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Reikalavimų medicininėms svarstyklėms reikšmingumas negali išnykti ar sumenkti dėl to, kad jos integruotos į kitą prietaisą ar sujungtos su kitu prietaisu. Remiantis tokia logika, kad integruotos svarstyklėms nereikia metrologinės patikros, atsirastų galimybė apskritai išvengti atitinkamų prietaisų metrologinės patikros, juos dirbtinai integravus į kitus prietaisus. Pavyzdžiui, taksometrui nereikėtų metrologinės patikros, jei jis integruotas automobilyje ir kt. Šiuo atveju kūno sudėties analizatoriaus veikimas ir visa tyrimo procedūra prasideda nuo svėrimo / kūno masės nustatymo, o visų matuojamų rodiklių tikslumas priklauso nuo tikslaus pasvėrimo. Taigi kūno sudėties analizatorius negali atlikti savo funkcijų be medicininių svarstyklių.
9.2. Medicininės svarstyklės yra medicinos priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar jos naudojamos vienos, ar derinant su kitomis priemonėmis, todėl joms (svarstyklėms) teisės aktų reikalavimai, kaip medicinos priemonei, galioja visais atvejais.
9.3. Kuomet atsakovė vykdė viešąjį pirkimą dėl funkcinių lovų reanimacijai su integruotomis svarstyklėmis įsigijimo, integruotoms svarstyklėms metrologinė patikra buvo būtina. Po minėto viešojo pirkimo buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, o viešojo pirkimo laimėtojas buvo įtrauktas į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl netinkamai vykdomos sutarties, kurios vienas iš pažeidimų buvo tas, kad tiekėjas taip ir nepateikė į lovas integruotų svarstyklių pirminės metrologinės patikros dokumento.
9.4. Ginčo Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos (Pirkimo dalis Nr. 2) 19–21 punktų reikalavimų tikslinimas neatitinka VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, o Pirkimo dalies Nr. 2 procedūrų nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi medicininėms svarstyklėms yra privaloma metrologinė patikra, neatsižvelgiant į tai, ar jos naudojamos vienos, ar derinant su kitomis priemonėmis, ar svarstykles integruojant į kitas priemones.
9.5. Nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir ieškovės pateiktus įrodymus, taip pat netinkamai pritaikęs kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas padarė klaidingas išvadas ir atitinkamai nesilaikė civilinio proceso įstatymo nustatytų pareigų visapusiškai ir išsamiai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Ieškovės pateikiama nuomonė apie kūno sudėties analizatoriaus veikimą ir pasvarstymai apie metrologinės patikros taikymą taksometrui, alkotesterui, tachografui ir kitiems įrenginiams, yra nepagrįsti ir neturi teisinės reikšmės, nes tai nėra medicinos prietaisai, todėl jiems metrologinės patikros teisinis režimas yra taikomas remiantis kitais teisiniais pagrindais.
10.2. Kadangi VPĮ nėra įtvirtinta, kokiems prietaisams yra taikoma privaloma metrologinė patikra, privalo būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, kuriuose nustatyta, kokiems konkrečiai prietaisams privalo būti atliekama metrologinė patikra. Tarp Aprašo priede Nr. 3 nurodytų priemonių nėra analizatoriaus, todėl metrologinė patikra jiems neturi būti atliekama.
10.3. Teisės aktus, susijusius su metrologinės patikros atlikimu, aiškinti vienintelė kompetentinga institucija yra Lietuvos metrologinė inspekcija. Šios institucijos pozicija, kuri turi esminę reikšmę sprendžiant kilusį ginčą, yra tokia, kad analizatoriui metrologinės patikros reikalavimas nėra taikomas.
10.4. Ieškovės naujai teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jie yra sukurti 2018 metais, pati ieškovė nurodo, kad jos nurodomas kitas ūkio subjektas buvo įtrauktas į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą nepatikimų tiekėjų sąrašą dar 2018 m. rugsėjo 25 d. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių pagrįstų priežasčių priimti ieškovės kartu su skundu teikiamus naujus įrodymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: atsakovės 2018 m. rugsėjo 12 d. raštą „Dėl sutarties nutraukimo pagal 2018-08-14 pateiktą įspėjimą“ ir anksčiau atsakovės vykdyto viešojo pirkimo, skirto įsigyti medicinos įrangą pagal projektą „Toksikologinių paslaugų teikimo ir gydymo kokybės gerinimas Lietuvoje“ techninės specifikacijos reikalavimus.
13. Be to, 2021 m. lapkričio 23 d. apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prašymas priimti papildomus įrodymus: ieškovės atstovo 2021 m. spalio 11 d. prašymą Nr. 21/419, adresuotą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, ir pastarosios atsakymą „Dėl medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo pakeitimo“ į ieškovės atstovo užduotus klausimus.
14. CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus. Toks įstatymo leidėjo pasirinktas apeliacijos modelis nulemia ir tai, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami tik išimtiniais atvejais (CPK 314 straipsnis).
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
16. Kartu pažymėtina ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos išreikalauti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės su skundu apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai yra susiję su atsakovės ir kito tiekėjo 2018 metais sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymu ir nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, bei į tai, kad jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi, juos priėmus, reiktų suteikti galimybę priešingai šaliai pasisakyti dėl jų reikšmės nagrinėjamam ginčui, šiuos rašytinius įrodymus, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsisakoma priimti.
18. Iš 2021 m. lapkričio 23 d. ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų turinio matyti, kad ieškovės atstovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateikė užklausimą, susijusį su šioje byloje kilusiu ginču, į kurį pastaroji atsakė, jog buvo kreiptasi į Lietuvos metrologijos inspekciją konsultacijos ginčo klausimu ir kad apie priimtus sprendimus ieškovė bus informuojama papildomai, tačiau jokios konkrečios informacijos, galinčios turėti įtakos tarp šalių kilusio ginčo sprendimui, šiuose rašytiniuose įrodymuose nėra, todėl ir juos, kaip neturinčius esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, atsisakoma priimti.
Dėl sprendimo nutraukti Pirkimo dalies Nr. 2 procedūras (ne)teisėtumo
19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimo dalies Nr. 2 procedūras teisėtumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamas sprendimas nutraukti Pirkimo dalies Nr. 2 procedūras buvo priimtas, siekiant pakoreguoti perkamam kūno masės analizatoriui keliamus reikalavimus pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.
20. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos (Pirkimo dalis Nr. 2) 21 punkte buvo nustatytas reikalavimas, pristatant kūno sudėties analizatorių, pateikti prietaisą su metrologine patikra (kūno sudėties analizatoriuje integruotų svarstyklių). Metrologinė patikra turi būti atlikta Lietuvoje ir turėti patikros sertifikatą. Patikra turi galioti ne mažiau kaip 20 mėnesių nuo pristatymo datos.
21. Gavusi vieno iš tiekėjų paklausimą, perkančioji organizacija ištyrė norminių aktų reikalavimus ir nustatė, kad perkamas kūno sudėties analizatorius yra laikomas matavimo sistema, kuri nenurodyta Aprašo priede Nr. 3 „Medicinos priemonės, kurioms privaloma atlikti metrologinę patikrą“, todėl sprendė, kad Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimas, jog perkamas kūno sudėties analizatorius (kurio dalis – integruotos svarstyklės) turėtų metrologinę patikrą ir atitinkamą sertifikatą, yra perteklinis, o tokio reikalavimo nustatymas prieštarauja VPĮ 17 straipsnio nuostatoms, t. y. dirbtinai varžo tiekėjų konkurenciją. Tuo tarpu ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad perkančioji organizaciją netinkamai aiškina Aprašo priedo Nr. 3 nuostatas. Ieškovės teigimu, metrologinė patikra svarstyklėms, kurios yra integruotos į kūno sudėties analizatorių, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra privaloma.
22. Taigi, šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar kūno sudėties analizatoriuje integruotoms svarstyklėms (ne pačiam kūno sudėties analizatoriui) yra privaloma metrologinė patikra.
23. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs teisės aktai, kuriuose reglamentuojama, kokioms medicinos priemonėms taikoma metrologinė patikra.
24. Medicinos priemonių (prietaisų) atitikties vertinimo, pateikimo rinkai, naudojimo ir rinkos priežiūros reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, kurio 592 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad medicinos priemonės turi būti naudojamos šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-383 patvirtinto Medicinos priemonių tvarkos aprašo 36 punkte numatyta, kad įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad medicinos priemonių, nurodytų šio Aprašo priede Nr. 3, metrologinė patikra būtų atlikta metrologinę patikrą nustatančių teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra: 1) matavimo priemonės, priskirtos teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, nurodytoms šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos, be kita ko, sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos srityse.
27. Aprašo priede Nr. 3 „Medicinos priemonės, kurioms privaloma atlikti metrologinę patikrą“ nurodytos medicinos priemonės, kurioms privaloma atlikti metrologinę patikrą: 1) klausos charakteristikų matavimo medicinos priemonės (garso tono ir kalbos audiometrai); 2) kūno temperatūros matavimo medicinos priemonės (išskyrus gyvsidabrio maksimalios reikšmės termometrus); 3) neinvazinės kraujospūdžio matavimo medicinos priemonės; 4) intraokulinio slėgio matavimo medicinos priemonės (akies tonometrai); 5) apibrėžtos ir atgaminamos apkrovos pedaliniai ergometrai; 6) medicininės svarstyklės masei nustatyti medicinos praktikoje – ligoniams sverti, turint tikslą stebėti, diagnozuoti ir gydyti.
28. Tiesa, tarp išvardintų medicinos priemonių nėra nurodomi kūno sudėties analizatoriai, tačiau vien tai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nereiškia, kad metrologinė patikra nėra reikalinga kūno sudėties analizatoriuje integruotoms medicininėms svarstyklėms.
29. Aprašo 4 straipsnyje yra pateiktos Apraše naudojamos sąvokos, tarp kurių nėra sąvokos „medicinos priemonė“, o 5 straipsnyje numatyta, kad kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme ir 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (toliau – Reglamentas (ES) 2017/745), vartojamas sąvokas.
30. Reglamento (ES) 2017/745 2 straipsnyje apibrėžiama kad medicinos priemonė yra instrumentas, aparatas, įtaisas, programinė įranga, implantas, reagentas, medžiaga arba kitas gaminys, gamintojo numatytas naudoti pats vienas arba suderintas su kitomis priemonėmis ir skirtas žmogui vienu arba keliais toliau išdėstytais konkrečiais medicininiais tikslais: diagnozuoti, vykdyti profilaktiką, stebėti, numatyti, prognozuoti, gydyti ar palengvinti ligą; diagnozuoti, stebėti, gydyti traumą ar negalią, jas palengvinti arba kompensuoti; tirti, visiškai pakeisti arba modifikuoti anatomiją arba fiziologinį ar patologinį procesą ar būklę; suteikti informacijos atliekant iš žmogaus organizmo paimtų mėginių, įskaitant donorų organus, kraują ir audinius, in vitro tyrimus, ir kuria nepasiekiamas pagrindinis numatytas veikimas – ji neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išorės farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau pastarosios gali būti naudojamos kaip pagalbinės priemonės jos veikimui užtikrinti.
31. Taigi medicininės svarstyklės, nepaisant to, ar jos medicinos praktikoje naudojamos vienos, ar derinant su kitomis priemonėmis, yra medicinos priemonė, todėl darytina išvada, kad medicininėms svarstyklėms teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti taikomi visais atvejais.
32. Medicinos prietaiso metrologinė patikra – tai medicinos prietaiso tinkamumo įvertinimas eksperimentiškai tiriant jo metrologine charakteristikas bei tikrinant atitikimą nustatytiems reikalavimams, kurie būtini užtikrinant tiek pacientų, tiek medicinos darbuotojų saugumą diagnostikos bei gydymo procese.
33. Tai, kad medicininės svarstyklės yra įtrauktos į medicinos priemonių, kurioms privaloma atlikti metrologinę patikrą, sąrašą, suponuoja išvadą, jog tai yra svarbi medicinos praktikoje naudojama priemonė, o reikalavimų, keliamų medicininėms svarstyklėms, reikšmė negali išnykti vien dėl to, kad medicininės svarstyklės yra integruotos į kitą prietaisą. Sutiktina su apeliante, kad, toks aiškinimas, jog tam tikrą prietaisą, kuriam reikalinga metrologinė patikra, integravus į kitą prietaisą, metrologinės patikros reikalavimas nebebūtų taikomas, būtų itin formalus ir sudarytų prielaidas apskritai išvengti atitinkamų prietaisų metrologinės patikros, kuri būtina prietaiso tinkamumui įvertinti.
34. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, darydamas išvadą, jog kūno sudėties analizatoriui galiojantys teisės aktai metrologinės patikros reikalavimo nenustato, todėl metrologinės patikros reikalavimas neturėtų būti taikomas ir į kūno sudėties analizatorių integruotoms svarstyklėms, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino Aprašo nuostatas ir nepagrįstai vadovavosi Lietuvos metrologijos inspekcijos pateikta pozicija dėl kūno sudėties analizatoriui, kaip matavimo sistemai, keliamų reikalavimų.
35. VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
36. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant ginčus dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirmiausia būtina atsižvelgti į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis bei galimybę išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).
37. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98).
38. Kadangi ginčo Pirkimo dokumentų (Pirkimo dalis Nr. 2) Techninės specifikacijos sąlygos, reikalaujančios pateikti kūno sudėties analizatoriuje integruotų svarstyklių metrologinę patikrą, nustatymas neprieštarauja Aprašo priedo Nr. 3 nuostatoms, priešingai, kaip konstatuota pirmiau, tokia sąlyga atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl šių sąlygų keisti nebuvo jokio teisinio pagrindo, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijamas atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo dalies Nr. 2 procedūras yra neteisėtas, kadangi neatitinka VPĮ 29 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, netenkindamas ieškinio, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, susijusias su metrologinės patikros atlikimu medicinos priemonėms, ir atitinkamai netinkamai taikė perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pirkimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti – atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimo dalies Nr. 2 procedūras pripažinti neteisėtu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (jo dalį), turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
41. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ir į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovė UAB „Mingeda“ ir KO įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, sudaro: žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 788 Eur, ir teisinės pagalbos išlaidos – 2 210 Eur.
42. Kadangi teisinės pagalbos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jos visa apimtimi (2 210 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovės.
43. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 2 998 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
44. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas 828,75 Eur žyminis mokestis ir 1 040,20 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo rengimą.
45. Kadangi ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra tinkamai pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, jos ir už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio suma priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
46. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 868,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ ir KO ieškinį tenkini – pripažinti neteisėtu atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų sprendimą nutraukti supaprastinto viešojo pirkimo „Medicinos įrangos pirkimas (II), vykdant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.4.2-ESFA-K-616-01-0009“, Pirkimo Nr. 547608, dalies Nr. 2 procedūras.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mingeda ir KO“ (juridinio asmens kodas 124122896) iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (juridinio asmens kodas 124364561) 4 866,77 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Danguolė Martinavičienė
Agnė Tikniūtė