Administracinė byla Nr. AS-128-502/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04979-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 63.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kancleriui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I tomas, b. l. 1–9), prašydamas: 1) pripažinti atsakovų neveikimą ir / ar vilkinimą pagrįstu, įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą; 2) išspręsti ginčą kitu įstatyme numatytu būdu – kreiptis į Teismą spręsti, ar Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme laikinai einančios kanclerio pareigas I. D. 2015 m. rugpjūčio 21 d. pasirašytas aktas Nr. 14B-434(2.6.) ir veiksmai bei neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) išspręsti ginčą kitu įstatyme numatytu būdu – kreiptis į Teismą spręsti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko D. Ž. 2015 m. rugsėjo 28 d. pasirašytas aktas Nr. 14B-524(2.6.) ir veiksmai bei neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 4) išspręsti ginčą kitu įstatyme numatytu būdu – kreiptis į Teismą spręsti, ar draudimas Lietuvos piliečiams tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 16 str. 2 d. ir 37 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo V. K. skundo priėmimo klausimą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi (I tomas, b. l. 196-197) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d. pašalinti skundo trūkumus: aiškiai nurodyti skundžiamus veiksmus (neveikimą) ar aktus; tinkamai, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje Nr. AS-1341-575/2015 nurodytus išaiškinimus, suformuluoti reikalavimus ir nurodyti faktines aplinkybes, atitinkančias reikalavimus; nurodyti kokias teises ir pareigas ginčo išsprendimas turės pareiškėjo skunde nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui patikslintą skundą (II tomas, b. l. 1–19), kuriame prašė: 1) byloje dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo, spręsti reikalus pagal pateiktą 2015 m. liepos 28 d. konstitucinį skundą Nr. 15B-50(2.6) ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. konstitucinį skundą Nr. 15B-50(2.6) ir pripažinti atsakovų neveikimą ir vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus pagrįstu bei įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą – išsamiai išnagrinėti 2015 m. liepos 28 d. konstitucinį skundą Nr. 15B-50(2.6) ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. skundą Nr. 15B-50(2.6); 2) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu - kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios draudimas Lietuvos Respublikos piliečiams tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo principams; 3) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu - kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo laikinai einančios kanclerio pareigas I. D. priimtas administracinis procedūrinis sprendimas ir 2015 m. liepos 21 d. teisės aktas Nr. 14B-434(2.6) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo laikinai einančios kanclerio pareigas I. D. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo principams; 4) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu — kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko D. Ž. priimtas administracinis procedūrinis sprendimas ir pasirašytas 2015 m. rugsėjo 28 teisės aktas Nr. 14B-524(2.6) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko D. Ž. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo principams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjas per teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.
Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo skundo trūkumų, nurodydamas, kad pareiškėjas iš esmės nesuformulavo aiškių ir konkrečių reikalavimų, kuriuos būtent viešojo administravimo subjektus ir kokius konkrečius sprendimus jis prašo juos įpareigoti priimti, taip pat nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimus. Pareiškėjui šioje nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi. Pareiškėjas prie skundo pridėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. aktą Nr. 14B-434(2.6.) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2015 m. rugsėjo 28 d. aktą Nr. 14B-524(2.6.), tačiau iš pateikto skundo nėra aišku, ar juo pareiškėjas siekia minėtų prie skundo pridėtų aktų panaikinimo, ar teismui skundžia būtent šių subjektų neteisėtus veiksmus ir (ar) neveikimą (atsisakymą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinimą tokius veiksmus atlikti). Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde dėstomų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas ginčija jo ir G. K. teisių pažeidimus. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad nuo 1992 metų Lietuvos valdžios ir valstybės institucijos pareigūnai vykdo žiaurią, nežmonišką diskriminaciją pareiškėjo ir G. K. atžvilgiu. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė daug faktų dėl įvairių viešojo administravimo institucijų veiksmų ir sprendimų, tačiau iš pareiškėjo patikslintame skunde nurodomų faktinių aplinkybių nėra aišku, dėl kokių veiksmų (ar neveikimo) pareiškėjas teikia skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad skunde nurodoma daug aplinkybių, dėl kurių jokie reikalavimai nėra reiškiami: pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir kiti teisėjai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai nereagavo į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo primininko šiurkščius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimus ir duotos teisėjo priesaikos sulaužymą; Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė ir kiti asmenys šiurkščiai pažeidė proceso šalių teisę į teisingą teismą; dėstomi argumentai dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros veiksmų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nesuformulavo skundo dalyko, nenurodė faktinių aplinkybių, atitinkančių skundo reikalavimus. Pareiškėjui aiškiai nesuformulavus skundo dalyko, teismas pats negali spręsti dėl skundo dalyko, nes taip galėtų sukelti abejonių teismo nešališkumu, pažeistų rungimosi ir dispozityvumo principus. Teismui nesuteikta teisė priimti dalį skundo faktinių aplinkybių ir už pareiškėją suformuluoti skundo dalyką.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo išaiškinta, jog jis teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų bei atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjui buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi nurodyti skundžiamus atsakovų veiksmus ar neveikimą taip, kad jie atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio nustatytas teismo galimų priimti sprendimų rūšis. Dėl pareiškėjo pirmojo patikslinto skundo reikalavimo teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti, todėl pareiškėjo reikalavimas pripažinti atsakovų neveikimą ir vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus pagrįstu negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Pareiškėjui į jo pateiktus konstitucinius skundus buvo atsakyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 14B-434 (2.6) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu NR. 14B-524 (2.6.), todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą išnagrinėti pareiškėjo pateiktus 2015 m. liepos 28 d. konstitucinį skundą Nr. 15B-50 (2.6.) ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. konstitucinį skundą Nr. 15B-50 taip pat negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.
Teismas nutartyje dėl pareiškėjo reikalavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nurodė, kad teismo teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą gali būti realizuota tik tuo atveju, kai teismas nagrinėja konkrečią jo kompetencijai priskirtiną bylą. Pareiškėjo reikalavimai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą laikytini procesinio pobūdžio prašymais ir nėra skundo dalykas, todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku.
Kadangi pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė skundžiamų atsakovų veiksmų, nesuformulavo reikalavimų, kurie atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. nustatytas teismo galimų priimti sprendimų rūšis, t. y. nepašalino skundo trūkumų, kaip buvo nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje, skundą ir patikslintą skundus laikė nepaduotais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 ir 3 dalis, 67 straipsnio 2 dalis).
III.
Pareiškėjas V. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II tomas, b. l. 25–46), kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės; 2) stabdyti administracinės bylos Nr. 1-5066-811/2016 nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar byloje taikomi teisės aktai – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; 3) stabdyti administracinės bylos Nr. I- 5066-811/2016 nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar byloje taikomi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerio aktas Nr. 14B-434(2.6.) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko aktas Nr. 14B-524(2.6.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; 4) stabdyti administracinės bylos Nr. 1-5066-811/2016 nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios veiksmai ir neveikimas, draudimas Lietuvos Respublikos piliečiams tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1–7 straipsniams, 18 straipsniui, 30 straipsniui ir 102–108 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; 5) stabdyti administracinės bylos Nr. 1-5066-811/2016 nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar byloje taikomi kiti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Teismo teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra absoliučiai neteisėta, neteisinga, nepagrįsta, nemotyvuota, priimta šališko teismo, teisėja Violeta Petkevičienė yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi yra aplinkybių, leidžiančių abejoti jos nepriklausomumu ir nešališkumu. Teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, kuris buvo sprendžiamas neobjektyvaus ir šališko teismo nesilaikant įstatyme nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos. Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis yra be motyvų, teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Teismas ignoravo faktą, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui žinybingi pareiškėjo pateikti konstituciniai skundai Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nebuvo nagrinėjami, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 29 straipsnio 1 dalyje, Konstitucinio Teismo teisėjui per 7 dienas nebuvo pavesta pradėti išankstinį tyrimą, per 4 mėnesius nebuvo priimtas nutarimas ar motyvuota išvada, tai rodo viešojo administravimo subjekto neveikimą, vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo konstitucinius skundus, neįvykdė savo funkcijų ir pareigų, Konstitucinio Teismo pirmininkas viršijo savo įgaliojimus, neorganizavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų darbo. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų šališkumo ir neobjektyvumo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko D. Ž., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo laikinai einančios kanclerio pareigas I. D. ir kitų asmenų netinkamo viešo administravimo ir aptarnavimo piliečių, šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų, Konstitucinis Teismas neišaiškino, ar leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios veiksmai ir neveikimas, draudimas Lietuvos Respublikos piliečiams tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1–7, 18, 30, 102–108 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytų trūkumų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 ir 3 dalis).
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).
Teismas, vertindamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis), o esant būtinybei, dar kartą nustatyti terminą trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pareiškėjui išaiškino, kokie jo pateikto skundo trūkumai trukdo teismui pradėti administracinę bylą, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimo, taip pat ar pareiškėjas šiuos trūkumus pašalino.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. K. terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d. pašalinti skundo trūkumus: aiškiai nurodyti skundžiamus veiksmus (neveikimą) ar aktus; tinkamai, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje Nr. AS-1341-575/2015 nurodytus išaiškinimus, suformuluoti reikalavimus ir nurodyti faktines aplinkybes, atitinkančias reikalavimus; nurodyti kokias teises ir pareigas ginčo išsprendimas turės pareiškėjo skunde nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties turinį, konstatuoja, kad ši nutartis neatitinka tokiam teismo procesiniam dokumentui nustatytų aiškumo bei konkretumo reikalavimų. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1341-575/2015, turi aiškiai nurodyti skundžiamus atsakovų veiksmus ar neveikimą taip, kad jie atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas teismo galimų priimti sprendimų rūšis. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas turėtų nurodyti, kokį suinteresuotumą bylos baigtimi turi Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, arba pašalinti šiuos subjektus iš trečiųjų suinteresuotų asmenų (I tomas, b. l. 196–197).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, konstatuota, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą prieš tai nepasiūlęs pašalinti skundo trūkumus, t. y. patikslinti skundo dalyką ir skundo pagrindą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. aktą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2015 m. rugsėjo 28 d. aktą, tačiau iš skundo nėra aišku, ar pareiškėjas siekia šių aktų panaikinimo, ar skundžia minėtų subjektų veiksmus (neveikimą). Nepašalinus šių trūkumų, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą.
Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje tik abstrakčiai nurodė pareiškėjo skundo trūkumus, darydamas nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį. Įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje pirmosios instancijos teismui duotus nurodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši nutartis nepateikė išsamaus ir baigtinio pareiškėjo skundo trūkumų sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pateikė pavyzdinį šalintinų skundo trūkumų sąrašą, tačiau neatliko visapusiškos pareiškėjo pateikto skundo atitikimo ABTĮ nuostatoms analizės, tai atlikti nurodė pirmosios instancijos teismui. Todėl spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nustatydamas terminą pašalinti skundo trūkumus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ne duoti nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, o nutartyje nustatydamas pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus konkrečiai nurodyti pareiškėjo skundo trūkumus ir paaiškinti kaip šiuos trūkumus pašalinti.
Pareiškėjas teismui pateiktame patikslintame skunde vieną iš reikalavimų suformulavo taip: byloje dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo, spręsti reikalus pagal pateiktą 2015 m. liepos 28 d. konstitucinį skundą Nr. 15B-50(2.6) ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. konstitucinį skundą Nr. 15B-50(2.6) ir pripažinti atsakovų neveikimą ir vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus pagrįstu bei įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą – išsamiai išnagrinėti 2015 m. liepos 28 d. konstitucinį skundą Nr. 15B-50(2.6) ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. skundą Nr. 15B-50(2.6). Iš šio pareiškėjo skundo reikalavimo nėra aišku, ko pareiškėjas visgi siekia: ar minėtų aktų panaikinimo, ar skundžia šiuos aktus priėmusių subjektų veiksmus (neveikimą) ir kt.
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, ir vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, esant neaiškiam (nepakankamai apibrėžtam) pareiškėjo skundo dalykui / pagrindui, turėjo pareiškėjui konkrečiai nurodyti, kaip suformuluoti skundo reikalavimą, kad būtų galimą spręsti skundo priėmimo klausimą, o patikslintame skunde esant nepakankamai aiškiam reikalavimui, esant būtinybei, dar kartą nustatyti terminą trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Vien tik termino trūkumams pašalinti nustatymas, nenurodant konkrečių pareiškėjo skundo trūkumų ir nepaaiškinant kaip juos tinkamai pašalinti, kad būtų galima spręsti skundo priėmimo klausimą, negali būti vertinamas kaip tinkamas ABTĮ 10 straipsnio nuostatų įgyvendinimas.
Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė suinteresuota bylos baigtimi ir yra šališka, todėl 2016 m. sausio 6 d. nutartis neteisėta, nušalinimo klausimas išspręstas nesilaikant įstatyme nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame, be kita ko, išreiškė abejones dėl teisėjos V. P. nešališkumo ir objektyvumo nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-12369-811/2015 (naujas Nr. I-5066-811/2016).
ABTĮ 471 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai šio įstatymo 47 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė I. K. 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi, nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių teisėjos galimą šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, pareiškėjo 2015 m. gruodžio 14 d. pareiškimo dėl teisėjos V. P. nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I-12369-811/2015 nagrinėjimo netenkino. Taigi, teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas ABTĮ 471 straipsnyje nustatyta tvarka, įstatyme numatytų pagrindų nušalinti teisėją nenustatyta. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad teisėjos nušalinimo klausimas išspręstas nesilaikant įstatyme nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, nepagrįsti ir atmestini.
Dėl pareiškėjo prašymų sustabdyti administracinės bylos Nr. I-5066-811/2016 ir AS-128-502/2016 nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip jau buvo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje šioje administracinėje byloje Nr. AS-1341-575/2015, pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiame kontekste taip pat reikia pažymėti, jog remiantis administracinių teismų praktika, suinteresuotų asmenų prašymai dėl tam tikrų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų konstitucingumo, kurie nėra susiję su konkrečiu administraciniame teisme nagrinėjamu ginču, administraciniuose teismuose nepriimtini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad remiantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą gali būti realizuota tik tuo atveju, kai teismas nagrinėja konkrečią jo kompetencijai priskirtiną bylą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-679/2009). Be to, klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl kokių nors šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės aktų konstitucingumo, o pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą iš esmės prašo ne dėl kokio nors konkretaus šioje nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai ir (ar) įstatymams, o dėl įvairių subjektų veiksmų (neveikimo) bei dėl kitų įvairių klausimų, kurie nėra susiję su pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimu ir nepatenka į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str.), todėl šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, todėl tik išsprendus pareiškėjo skundo, paduoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priėmimo klausimą, teismas, esant pagrįstoms abejonėms dėl kokio nors konkrečiai šioje nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai ir (ar) įstatymas, o ne dėl pareiškėjo nurodytų subjektų veiksmų (neveikimo) bei kitų klausimų, galėtų spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Apibendrinusi išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundo trūkumus nustatė pažeisdamas proceso teisės normas, todėl netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė