Civilinė byla Nr. e2-161-390/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00291-2021-3

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.6;

2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

dalyvaujant  ieškovės atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui, atsakovės atstovui advokatui L. K., trečiajam asmeniui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lapsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HAEC“, tretieji asmenys A. Ž., V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Lapsta“ patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „HAEC“  dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, skolos priteisimo, kuriuo prašo:

1.1.       Pripažinti 2019 m. lapkričio 7 d. atsiskaitymą tarp ieškovės BUAB „Lapsta“ ir atsakovės UAB „HAEC“ niekiniu ir negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu; priteisti ieškovei BUAB „Lapsta“ iš atsakovės UAB „HAEC“ 80 000 Eur skolą;

1.2.       Teismui nenustačius pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pripažinti 2019 m. rugpjūčio 22 d.  dvibučio namo statybos sutartį Nr. 19/08/22 ir 2019 m. spalio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2 negaliojančiais CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu bei taikyti restituciją - priteisti ieškovei BUAB „Lapsta“ iš atsakovės UAB „HAEC“ 80 000 Eur;

1.3.       Teismui nenustačius pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų (1 ir 2 p.) prašymų, pripažinti 2019 m. rugpjūčio 22 d. dvibučio namo statybos sutarties Nr. 19/08/22 4 punkto dalį dėl atsiskaitymo grynaisiais (c papunktis) niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir CK 6.929 straipsnio 2 dalies pagrindu; pripažinti 2019 m. lapkričio 7 d. atsiskaitymą tarp ieškovės BUAB „Lapsta“ ir atsakovės UAB „HAEC“ niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir CK 6.929 straipsnio 2 dalies pagrindu; priteisti ieškovei BUAB „Lapsta“, iš atsakovės UAB „HAEC“ 80 000 Eur skolą;

1.4.       Teismui nenustačius pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų (1-3 p.) prašymų, priteisti ieškovei BUAB „Lapsta“ iš atsakovės UAB „HAEC“ 80 000 Eur skolą;

1.5.       Priteisti ieškovei BUAB „Lapsta“ iš atsakovės UAB „HAEC“ visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė dvibučio namo statybos sutartį Nr. 19/08/22 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti dvibutį namą, adresu (duomenys neskelbtini) o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 80 000 Eur (be PVM) už šiuos statybos darbus. Statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. spalio 30 d. Šalys 2019 m. spalio 30 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2 (toliau – Aktas). Ieškovė Akto ir Sutarties pagrindu atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 80 000 Eur (be PVM) sumai. Atsakovės Sutarties įvykdymas – sumokėjimas už dvibučio namo statybą įformintas 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitu LAP Nr. 1107. Dėl tariamo atsiskaitymo. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. vasario 18 d. nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą bei nemokumo administratoriui patikrinus duomenis apie įmonės veiklą, paaiškėjo, kad atsakovei pateikta sąskaita faktūra nebuvo apmokėta. Ieškovės nuomone, pinigų priėmimo kvitu įformintas atsiskaitymas yra tariamas ir sudarytas tik dėl akių, nes buhalterinėje apskaitoje nėra jokių duomenų, kad pinigai būtų įnešti į kasą. Tikėtina, kad atsiskaitymas galėjo įvykti kitu būdu nei iliustruoja atsakovės pateikti dokumentai, o pinigų priėmimo kvitas sudarytas tikslu sukurti tik regimybę, kad atsiskaityta grynaisiais pinigais. Kadangi atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti pagal Sutartį, todėl ieškovei yra skolinga 80 000 Eur. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Sutartis ir Aktas yra sandoriai, kuriais ieškovė perdavė atsakovui ne tik dvibutį namą, bet ir daiktines teises į jį (CK 4.2 straipsnio 1 dalis). Todėl šie sandoriai turėjo būti sudaryti notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nesant tokių duomenų, šie sandoriai yra negaliojantys CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl taikytina restitucija ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 80 000 Eur. Dėl netinkamo prievolės (Sutarties) įvykdymo ir skolos priteisimo. Sutartimi numatyta, kad už statybos rangos darbus atsiskaitoma grynaisiais (Sutarties 4 p.). Ši atsiskaitymo tvarka už statybos darbus prieštarauja CK 6.929 straipsnio 2 daliai, kadangi du juridiniai asmenys susitarė atsiskaityti grynaisiais, nors įstatyme numatyta pareiga atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Kadangi Sutarties 4 punktas dalyje dėl susitarimo atsiskaityti grynaisiais pinigais prieštarauja imperatyviai įstatymo (CK 6.929 str. 2 d.) nuostatai, todėl ši Sutarties nuostata yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinus Sutarties 4 p. dalį dėl atsiskaitymo grynaisiais niekine, laikytina, kad atsakovė pareigą atsiskaityti ieškovei įvykdė netinkamu būdu, t. y. ne taip, kaip numatyta įstatyme. Vis tik ieškovė priėmė atsiskaitymą grynaisiais pinigais, tačiau tai prieštarauja imperatyviai įstatymo (CK 6.929 straipsnio 2 dalis) nuostatai. Todėl  pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu tarp ginčo šalių 2019 m. lapkričio 7 d. įvykusį sandorį – atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Pripažinus atsiskaitymą niekiniu ir negaliojančiu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė sutiko priimti prievolės atsiskaityti pagal Sutartį kitokiu būdu nei numatyta įstatyme. Todėl tiek CK 6.39 straipsnio 2 dalies, tiek CK 6.205 straipsnio prasme atsakovė laikytina netinkamai įvykdžiusi prievolę atsiskaityti pagal Sutartį ir (ar) neįvykdžiusi Sutarties 4 punkte numatytos pareigos atsiskaityti ir todėl priteistina iš atsakovės 80 000 Eur. Dėl netinkamo prievolės įvykdymo. Pinigų priėmimo kvitą pasirašęs asmuo (A. Ž.) niekada nebuvo ieškovės vadovu, ėjo tik statybos vadovo pareigas. Nėra jokių dokumentų, kad A. Ž. būtų nurodytas kaip atskaitingas asmuo, kuriam būtų išduoti pinigų priėmimo kvitai ir kad jis turėtų teisę priimti pinigus už BUAB „Lapsta“ darbus. Kadangi ieškovė nėra patvirtinusi tokio atsakovės prievolės įvykdymo, taip pat nėra faktiškai gavusi iš A. Ž. 80 000 Eur pinigų priėmimo kvito pagrindu, todėl atsakovė prievolę sumokėti ieškovei 80 000 Eur įvykdė netinkamai ir ši prievolė nesibaigė. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 80 000 Eur.

3.       Atsakovė UAB „HAEC“ procesiniuose dokumentuose prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodo, kad atsakovė pilnai atsiskaitė už atliktus statybos rangos darbus, būtent ieškovė pageidavo atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir jokių pretenzijų dėl tariamo neatsiskaitymo nereiškė. Pinigų priėmimo kvitas surašytas atsakovei realiai sumokėjus ieškovei už atliktus darbus bei realiai įvykdžius Sutartimi prisiimtą įsipareigojimą. Kad sumokėti pinigai, patvirtina ir tai, kad 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovė iš banko sąskaitos Centro kredito unijoje išgrynino 80 000 Eur, kurie ir buvo sumokėti ieškovei. Taigi, atsiskaitymas tarp šalių buvo realus. Įstatymas nenumato privalomos notarinės formos rangos sutarčiai ir rangos sutartimi sukurto objekto perdavimui, todėl ieškinio argumentai, kad Sutartis ir Akta sudaryti nesilaikant privalomos notarinės formos, todėl šie sandoriai yra negaliojantys laikytini nei teisiškai nei faktiškai nepagrįstais. Todėl nepagrįstu laikytinas ir prašymas taikyti restituciją.  Atsiskaitymai gali būti vykdomi grynaisiais ir negrynaisiais pinigais įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (CK 6.929 str. 1 ir 2 d.). Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigai tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179. Pagal Taisyklių 10 p. asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Taigi, šiuo atveju UAB „Haec“ tuometiniam direktoriui R. A., atsiskaičius su ieškove, buvo išduotas pinigų priėmimo kvitas, kurį jis perdavė į įmonės buhalteriją. Pagal CK 6.36 straipsnį atsiskaitymai banknotais (monetomis), piniginių prievolių vykdymas tarp juridinių asmenų nėra uždraustas ir yra galimas. Atsakovė prievolę įvykdė Sutartyje nustatyta tvarka t. y. sumokėdama pinigus grynaisiais. Ieškovė tokį atsiskaitymą priėmė ir nereiškė jokių pretenzijų. Todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės 80 000 Eur laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.  Pažymi, kad A. Ž. buvo UAB „Lapsta“ darbuotojas, jis atstovavo įmonę visais klausimais, susijusiais su statybos rangos sutarties vykdymu, veikė įmonės vardu ir interesais. Dvibučio namo statybos sutartis buvo sudaryta su UAB „Lapsta“, kurią atstovavo būtent A. Ž.. UAB „Lapsta“ A. Ž. pasirašytą sutartį vykdė. Be to, jis išrašė ir pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kuri buvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl akivaizdu, kad A. Ž. turėjo įmonės įgalinimus veikti įmonės vardu, buvo atskaitingu asmeniu įmonėje. UAB „Haec“ neturėjo pagrindo abejoti A. Ž. turėtais įgaliojimais. Ieškovės pateiktas išrašas, pagal kurį įmonė neturėjo registruotų jokių įgaliojimų, nepaneigia A. Ž. turėtų įgaliojimų veikti įmonės vardu. Be to, įgaliojimų registre neregistruojami juridinių asmenų išduoti įgaliojimai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-12-15 nutarimo Nr. 1770 „Dėl Įgaliojimų registro reorganizavimo ir Įgaliojimų registro nuostatų patvirtinimo“ 16 punktas).

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareikštus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė patenkinti.

6.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

7.       Trečiasis asmuo A. Ž. teismo posėdyje prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

8.       Patikslintas ieškinys atmestinas.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019m. rugpjūčio 22d. šalys sudarė dvibučio namo statybos sutartį Nr. 19/08/22, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pastatyti dvibutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 80 000 Eur ( be PVM) už atliktus statybos darbus. Šalys sutarė, kad darbai turi būti atlikti iki 2019 m. spalio 30 d. ir šią dieną pasirašė darbų priėmimo aktą Nr. 2. Minėto akto pagrindu atsakovei buvo pateikta PVM sąskaitą faktūra dėl 80 000 Eur apmokėjimo. Nustatyta, kad 2019m. lapkričio 7d. pinigų priėmimo kvitu LAP Nr. 1107 ieškovei buvo sumokėti 80 000 Eur. Kvitą pasirašė trečiasis asmuo A. Ž. ir savo parašu patvirtino, kad pinigus gavo, o atsakovės vadovas R. A. savo parašu patvirtino pinigų sumokėjimo faktą. Nustatyta ir tai, kad 2021 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla ir paskirtas nemokumo administratorius.

10.        Nemokumo administratorius įrodinėja, kad patikrinus duomenis apie įmonės veiklą paaiškėjo, kad atsakovei pateikta sąskaitą-faktūra nebuvo apmokėta. Ieškovė mano, kad pinigų priėmimo aktu įformintas atsiskaitymas yra tariamas sandoris ir sudarytas tik dėl akių, nes buhalterinėje apskaitoje nėra jokių duomenų, kad pinigai buvo įnešti į bendrovės kasą. Ieškovės nuomone, atsiskaitymas tarp šalių galėjo įvykti kitu būdu nei patvirtina atsakovės pateikti dokumentai, o pinigų priėmimo kvitas sudarytas tik sukurti regimybę, kad buvo atsiskaityta grynais pinigais. Ieškovės teigimu, atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti pagal sudarytą šalių sutartį, todėl yra skolinga 80 000 Eur. 

11.       Atsakovė atsikirtinėdama teigia, kad pilnai atsiskaitė už atliktus statybos rangos darbus ir ieškovė pageidavo, kad atsiskaitymas vyktų grynais pinigais bei jokių pretenzijų dėl tariamo atsiskaitymo nereiškė. Pinigų priėmimo kvitas buvo pasirašytas atsakovei realiai sumokėjus už atliktus darbus ir tai patvirtina, kad buvo įvykdyti šalių prisiimti sutartiniai įsipareigojimai.

12.       Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.).

13.       Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

14.        Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006).

15.        Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra akcentuojama, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.). 

16.       Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis daro išvadą, kad ieškovė savo pareigos neįvykdė ir neįrodė ginčijamo sandorio tariamumo (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, kad iš tikrųjų 2019 m. rugpjūčio 22d. šalys sudarė dvibučio namo statybos sutartį Nr. 19/08/22, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pastatyti dvibutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 80 000 Eur ( be PVM) už atliktus statybos darbus. Atliktus statybos darbus atsakovė priėmė ir ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą 80000 Eur apmokėjimui. 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitas LAP Nr. 1107 patvirtina, kad ieškovei buvo sumokėti 80 000 Eur į ieškovės kasą. Kvitą pasirašė trečiasis asmuo A. Ž. ir savo parašu patvirtino, kad pinigus gavo, o atsakovės vadovas R. A. savo parašu patvirtino pinigų sumokėjimo faktą. Trečiasis asmuo A. Ž. įrodinėja, kad pas ieškovę niekada nedirbo ir minėtame pinigų priėmimo kvite nepasirašė ir pinigų nepriėmė. Teigia, kad jo parašas dokumente yra suklastotas. Kaip rodo byloje pateikti įrodymai iš VSDFV, kad trečiasis asmuo – A. Ž. pas ieškovę dirbo statybos vadovu, todėl jo tvirtinimas, kad su ieškove neturėjo darbinių santykių nepagrįstas. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi, įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimo šalai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas. Nagrinėjant bylą, trečiajam asmeniui A. Ž. tvirtinant, kad pateiktame į bylą pinigų gavimo kvite trečiasis asmuo nepasirašė ir jo parašas yra suklastotas, teismas pasiūlė jam reikšti prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. 2023m. vasario 7d. prašymu trečiasis asmuo prašė atlikti rašysenos ekspertizę. Teismas išaiškino jam ekspertizės skyrimo tvarką ir jis teismo duotų įpareigojimų neįvykdė, o galiausiai teismo posėdžio metu savo prašymo dėl ekspertizės paskyrimo atsisakė. Prašymo byloje skirti rašysenos ekspertizę nereiškė ir ieškovė. Byloje taip pat nėra pateikta kitų kvito klastojimo faktą patvirtinančių įrodymų. Taigi, aptartu klausimu, tiek ieškovės, tiek ir trečiojo asmens A. Ž. teiginiai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Byloje esantys kiti įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 7 d. iš banko sąskaitos, esančios Centro kredito unijoje išgrynino 80 000 Eur. Pagal atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis esančius byloje taip pat galima spręsti, kad atsiskaitymai su ieškove įvyko grynaisiais pinigais, todėl teismas nagrinėjamoje byloje turėdamas tokių įrodymų visumą ir nustatytus faktus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šalims pagal pinigų priėmimo kvitą neatsirado teisiniai padariniai. Priešingai, teismo vertinimu, paminėtas pinigų priėmimo kvitas sukūrė šalims teises ir pareigas. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad 2019 m. lapkričio 7 d. atliktas  atsiskaitymas pagal šalių sudarytą sutartį tarp ieškovės ir atsakovės buvo tariamas ir sudarytas tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis).    

17.       Ieškovė nurodo, kad teismui nenustačius pagrindo tenkinti patikslintame ieškinio pareiškime pirmojo reikalavimo, tiek rangos sutartis, tiek darbų priėmimo perdavimo aktas, turi būti pripažinti negaliojančiais, nes ši sutartis ir aktas turėjo būti sudaromi notarine forma, o tai nebuvo atlikta. Teismas tokį ieškovės ieškinio reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą. 

18.       Teismas sutinka su atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais, kad CK normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nenumato, kad rangos sutarties pagrindu sukurto daikto (darbų rezultato) perdavimui turi būti privaloma notarinė forma. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį ir CK 6.694 straipsnio 4 dalį atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Įvertinant tai spręstina, kad  galiojantys įstatymai nenumato privalomos notarinės formos rangos sutarčiai ir rangos sutartimi sukurto objekto perdavimui, todėl darytina išvada, kad  rangos sutarčiai ir aktui nebūtina notarinė forma. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažinti ieškovės ginčijamus sandorius negaliojančiais nėra teisinio pagrindo. 

19.       Ieškovė taip pat nurodo, kad teismui nenustačius pagrindo tenkinti aukščiau ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų, visgi iš atsakovės turi būti priteista 80 000 Eur skola, kadangi atsakovė netinkamai įvykdė prievolę sumokėdama pinigus ieškovės darbuotojui - trečiajam asmeniui A. Ž.. Teigia, kad A. Ž. neturėjo teisės priimti pinigų iš atsakovės už šalių sudarytos statybos sutarties vykdymą ir ieškovė nėra gavusi pinigų iš trečiojo asmens. Teismas tokį ieškovės ieškinio reikalavimą taip pat laiko nepagrįstu.

20.       Pagal CK 6.39 str. 1 d. skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. To pačio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Kaip jau buvo nustatyta, kad atsakovė prievolę įvykdė pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas sumokėdama pinigus grynaisiais pinigais. Minėta, kad tuometinis atsakovės direktorius R. A. iš bendrovės sąskaitos išgrynino 80 000 Eur ir juos perdavė ieškovės darbuotojui A. Ž.. Tokie faktai jau buvo nustatyti anksčiau teismo sprendimo 16 punkte. Nustatyta ir tai, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei jos vadovas nekėlė pretenzijų atsakovei dėl prievolės nevykdymo pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį. Kad trečiasis asmuo A. Ž. buvo ieškovės darbuotojas yra taip pat neginčijamai nustatyta. Kadangi minėtas trečiasis asmuo buvo ieškovės darbuotojas ir išrašė bei pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą ir ji buvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, pasirašė pinigų priėmimo kvite ir patvirtino pinigų gavimo faktą, todėl tikėtina, kad jis turėjo ieškovės įgalinimus veikti įmonės vardu ir buvo atskaitingu asmeniui, tvarkyti šalių sutartinius santykius. Teismo vertinimu, kvitas apie pinigų gavimą yra pasirašytas A. Ž. ir jo parašas nenuginčytas bei patvirtintas ir bendrovės antspaudu, todėl abejoti atsakovės atstovui sumokant pinigus nebuvo jokio pagrindo. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė ieškovei prievolę įvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 80 000 Eur skolą už neįvykdytą prievolę negali būti tenkinamas. Ta aplinkybė, kad ieškovė iš trečiojo asmens A. Ž. pinigų negavo, nagrinėjant šį reikalavimą negali būti reikšminga, nes atsakovė yra įvykdžiusi prievolę ir negali būti atsakinga už ieškovės buvusių darbuotojų veiksmus.

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas pilnoje apimtyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Atsakovę atstovavusi advokatė S. B. 2021 m. lapkričio 30 d. prašymu prašė priteisti atsakovei turėtas 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šioms išlaidoms pagrįsti, pateikė sąskaitas už teisines paslaugas bei jų apmokėjimus patvirtinančius duomenis.

23.       Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovei (CPK 98 straipsnis).

      Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

      Patikslintą ieškinį atmesti.

       Priteisti iš ieškovės BUAB „Lapsta“ į/k 159989398 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „HAEC“ į/k 305094106.

      Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

      Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas  Algimantas Kukalis