Teisėjas Aurelijus Rauckis                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-764-579/2015

Pranešėjas Evaldas Gražys                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30628-2015-0

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.;

(S)

                                                                                        2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei J. M., nuteistajam V. T., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014-08-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-05-31 iki 2015-06-01.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. T. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 31 d. apie 17.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su anyta R. K. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. K. į kairę akį, po to vieną kartą rankomis ją pastūmė, dėl ko ši nukrito ant malkų ir susižalojo kairę ranką, taip padarydamas savo šeimos narei – uošvienei R. K. odos nubrozdinimus kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą kairio žasto srityje, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-06-17 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jo atžvilgiu atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliantas įsitikinęs, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Skundo autorius nurodo, kad nors jis nusikalto būdamas teistas ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y., bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau nagrinėjamu atveju padarytas nesunkus nusikaltimas – nežymiai sužalota anytos sveikata, sunkių ir negrįžtamų pasekmių dėl padarytų sužalojimų nekilo. Jis smurtauja tik būdamas neblaivus, todėl ėmėsi realių veiksmų keisti savo elgesį, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo (tai įrodo siuntimo tirti, konsultuoti ir gydyti, išduoto 2015-06-22, Nr. 028-1/a, kopija), suvokia savo veiksmų pasekmes, atsakomybę, ją prisiėmė ir siekia keistis, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas galėjo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – gydytis priklausomybės ligas, tačiau šios galimybės nuosprendyje nepaminėjo, akcentavo tik ankstesnius teistumus, nors įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo jį sustabdytų nuo nusikalstamų veikų darymo, įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose taip pat keistų elgesį. Nuteistasis nurodo, kad yra vedęs, šiuo metu dirba. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, prarastų darbą. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai, vienas iš jų, E. T., yra neįgalus, jam dažnai reikalinga bei taikoma hospitalizacija. Taigi, realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, apeliantas negalės prižiūrėti vaikų, padėti sutuoktinei. Nei jo žmona, nei anyta nesuinteresuotos, kad laisvės atėmimo bausmę jis atliktų realiai. Nuteistojo nuomone, duomenis, rodančius, jog jis yra amoralaus elgesio, nesirūpina šeima, apylinkės teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi nenurodyta, kas tokią informaciją suteikė, kuo ji grindžiama. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika matyti, kad analogiškoje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-178-696/2015) teisėjų kolegija pažymėjo, jog byloje yra aplinkybių, dėl kurių verta taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuriam jau buvo atidėtas bausmės vykdymas ir jis per bausmės vykdymo atidėjimo laiką padarė naują nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-536/2014). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

V. T. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2010, 2K-577/2014), ką pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas. Apeliantas padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo anytos atžvilgiu. Anksčiau jis teistas šešis kartus, du kartus už tai, kad smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu. Šios aplinkybės rodo, kad V. T. yra linkusi nusikalsti, išvadų iš teistumų nedaranti asmenybė. Bausmės vykdymo atidėjimas apelianto atžvilgiu buvo taikytas du paskutinius kartus priimant apkaltinamuosius nuosprendžius. Jis buvo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau atsižvelgus į tai, kad ir vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, galima spręsti, jog jos teigiamo poveikio V. T. nedaro. Kauno rajono savivaldybės administracijos Neveronių seniūnijos nuteistasis apibūdinamas išimtinai neigiamai, kaip amoralaus elgesio, konfliktiškas, agresyvus, dažnai girtaujantis, turi polinkį nusikalstamai elgtis, savo vaikais nesirūpinantis, šeimoje ir visuomenėje sudarantis nepalankias gyvenimo sąlygas ir neretai pavojingą nusikalstamumo prasme aplinką. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šiomis seniūnijos nurodytomis apeliantą charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Paminėtos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, taip pat į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, kolegijos nuomone, atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes ankstesni nuosprendžiai nuteistajam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. T., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 11,58 Eur. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistąjį gynė jo pasirinkta advokatė. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš V. T. nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Evaldas Gražys

Teisėjai                                                                                                          Giedrius Endriukaitis

                                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas