Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-490-795/2017

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00200-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4.; 1.5.1.; 1.5.3; 9.37.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.

(S)

Registro objektas ROIK: 17065521324

K L A I P Ė D O S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R I M A S

2017 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė,

sekretoriaujant Alinai Bružienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos r., dirbančiai UAB „A.“ muitinės tarpininko atstove, baustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį.

Teismas,

n u s t a t ė :

2017-02-17, apie 14:25 val., Nemuno 24, Klaipėdoje, Pilies jūrų uosto postui UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininko atstovė E. B., būdama atsakinga už UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją, kuriai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) suteiktas MRN 17LTLUB0001M005889. Atlikus dokumentinį tikrinimą, rizikos valdymo sistemos (RATIS) patikrinimo aktas Nr. 17LTLUB000IM0407455, nustatyta, kad pagal pridedamą sąskaitą faktūrą Nr. SYLT1603-C 2016-12-26 minėtos deklaracijos 22 langelyje ir 42 langelyje neteisingai deklaruojama prekių bendroji faktūrinė vertė ir prekių vertė - deklaruojama 1957,12 USD, teisinga bendroji faktūrinė ir prekių vertė yra 12957,12 USD, neteisingai užpildytas 46 langelis „Statistinė vertė“ vietoj 3144,65 EUR, turi būti 13459,73 EUR. Neteisingai užpildytas deklaracijos 47 langelis „Mokesčių apskaičiavimas“: vietoj tipas A00 - 3144,65 EUR, muito norma - 4,7%, muito suma - 148,00 EUR, B00 - 3542,65 EUR, PVM norma 21%, PVM suma - 744,00 EUR, Iš viso: 892 EUR turi būti: tipas A00 13459,73 EUR, muito norma - 4,7%, muito suma - 633,00 EUR, B00 – 14342,73 EUR, norma 21%, PVM suma 3012 EUR, Iš viso: 3645 EUR. Neteisingai pateikti duomenys turėjo įtakos mokėtinų mokesčių paskaičiavimui. Nepriskaičiuotų muito mokesčių 485,00 EUR, nepriskaičiuotų PVM mokesčių - 2268 EUR, iš viso nepriskaičiuotų muito ir PVM mokesčių - 2753 EUR.

E. B., pateikdama neteisingus duomenis deklaracijoje, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. teismo posėdžio metu prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, dėl to nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad pildant importo deklaraciją, kurioje yra langelis muitinės vertei nurodyti, prekių vertei bei kitoms išlaidoms nurodyti, tai jis yra vienas ir būtent jame nurodžius klaidingą prekių vertę, automatiškai formuojasi kiti langeliai. Taip nutiko ir šiuo atveju. Ranka kiekvienas langelis nėra pildomas ir neskaičiuojamas, todėl ir šiuo atveju ne kiekviename protokole nurodytame langelyje buvo padaryta klaida, šiuo atveju pakako neteisingai suvesti prekių vertę nurodytą sąskaitoje – 12957,12 USD.   Kaip matyti iš sąskaitos faktūros, tyčia klaidingos sumos nevedė, tai buvo techninė klaida, kai praleistas vienas skaičius, todėl automatiškai pasikoregavo statistinė, faktūrinė vertė, o kai jos koreguojasi - automatiškai koreguojasi ir mokesčiai. Šiuo atveju deklaracija nebuvo leista taisyti, nes šiuo atveju prekės nurodytos deklaracijose patenka į rizikos patikrinimą dėl „CE“ žymėjimo, tačiau tokiu atveju deklarantas netenka galimybės taisyti deklaraciją. Šiuo atveju net ir patys muitinės pareigūnai sutiko, kad jei dokumentas būtų patekęs į dokumentinį tikrinimą, o ne fizinį kaip šiuo atveju, jai būtų suteikta teisė pasitaisyti deklaraciją. Pildyta deklaracija nebuvo išleista į laisvą apyvartą, valstybė nuo klaidingai paskaičiuotų mokesčių nenukentėjo. Yra galimi keli muito mokesčių apmokėjimo būdai, išankstinis mokesčių sumokėjimo būdas, kai klientas iš anksto sumoka mokesčius arba vienkartinė įmoka, kurią klientas susimoka ir jam atidedamas muito mokesčio mokėjimas vienam mėnesiui (tam tikros draudimo bendrovės, kurios suteikia mokėjimo atidėjimą muito mokesčiui). Šiuo atveju valstybė nenukentėjo, perskaičiavus mokesčius buvo pateikta nauja importo deklaracija su teisingai apskaičiuotais muito mokesčiais, skaičių sekoje padaryta techninė klaida, tyčios tame nebuvo, valstybė žalos dėl to nepatyrė, pati deklarantė asmeninės naudos dėl klaidingai suvestų duomenų taip pat nebūtų turėjusi. Prašė atkreipti dėmesį, kad fiziškai tikrinant neturėjo galimybės pataisyti deklaracijos toje deklaracijos būsenoje. Padarytą pažeidimą prašė vertinti kaip techninę klaidą ir skirti įspėjimą.

Deklaracija MRN Nr. 17LTLUB0001M005889 nustatyta, jog prekių siuntėjas Taizhou Shangyuan Plastic Illumin, prekių gavėjas UAB „K.“, prekių deklarantas UAB „A.“. Deklaracijos 22 langelyje ir 42 langelyje nurodyta deklaruojama prekių bendroji faktūrinė vertė ir prekių vertė - 1957,12 USD; 46 langelyje „Statistinė vertė“ nurodyta 3144,65 EUR; 47 langelyje „Mokesčių apskaičiavimas“ nurytas tipas A00 - 3144,65 EUR, muito norma – 0,047, muito suma - 148,00 EUR, B00 - 3542,65 EUR, PVM norma 0,21, PVM suma - 744,00 EUR, iš viso - 892 EUR (b.l. 8-9).

Byloje pateiktoje sąskaitoje „Invoice Nr. SYLT1603-C“ bendra prekių vertė nurodyta 12957,12 USD (b.l. 5). Byloje yra pateiktos sąskaitos faktūros (b. l. 6, 7).

Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-02-20 patikrinimo aktu nustatyta, jog atlikus dokumentinį patikrinimą pagal pridedamą Invoice Nr. SYLT1603-C 2017-12-26 deklaracijos 22 langelyje ir 42 langelyje neteisingai deklaruojama prekių bendroji faktūrinė vertė ir prekių vertė - deklaruojama 1957,12 USD, teisinga bendroji faktūrinė ir prekių vertė yra 12957,12 USD. 46 langelyje neteisingai deklaruojama statistinė prekių vertė - deklaruojama 3144.65 EUR - teisinga statistinė vertė yra 13459,73 EUR. 47 langelyje neteisingai deklaruojama: mokesčių pagrindas muito apskaičiavimui 3144,65 EUR, mokėtino muito suma 148 EUR, mokesčių pagrindas PVM apskaičiavimui 3542,65 EUR ir mokėtino PVM suma 744 EUR. Teisingas mokesčių pagrindas muito apskaičiavimui - 13459,73 EUR, teisinga mokėtino muito suma - 633 EUR, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui - 14342,73 EUR, teisinga mokėtino PVM suma - 3012 EUR, 47 langelyje rasta nedeklaruoto mokėtino muito suma - 485 EUR, nedeklaruoto mokėtino PVM suma - 2268 EUR. Viso nedeklaruotų mokesčių suma - 2753 EUR. 48 langelyje nurodytos garantijos dydžio nepakanka mokėtinų mokesčių atidėjimui (b. l. 10).

2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Taigi, E. B. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaraciją pasirašančiai ir teikiančiai muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad ji deklaravo prekės vertę ir pateikė deklaraciją jos nepasitikrinusi,  negali panaikinti pačios deklarantės atsakomybės.

Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikdama importo deklaraciją E. B. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad E. B. deklaraciją su neteisingai nurodyta prekės verte, kai praleido vieną skaičių ir vietoje „12957,12 USD“ į deklaraciją suvedė „1957,12 USD“ bei tokiu būdu neteisingai automatiškai apskaičiuotais mokesčiais pateikė prieš tai nepasitikrinusi nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jos kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2017-02-17, 14 val. 25 min., Nemuno 24, Klaipėdoje, E. B., būdama muitinės tarpininko UAB „A.“, atstove, ir būdama atsakinga už UAB „K.“ prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, Pilies jūrų uosto postui pateikė importo deklaraciją MRN 17LTLUB0001M005889, kurios 22 langelyje ir 42 langelyje neteisingai nurodė bendrąją faktūrinę vertė ir prekių vertę, 46 langelyje neteisingai nurodė deklaruojamos prekės vertę, nurodyti neteisingi duomenys turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, ir tuo pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda.

Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. teismas gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Esant šioms aplinkybėms, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretų administracinį teisės pažeidimą nuobauda gali būti skiriama.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog E. B. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, pildydama deklaraciją padarė techninę klaidą, t. y. praleido vieną skaičių jų sekoje ir vietoje sąskaitoje nurodytos prekių vertės „12957,12 USD“ į deklaraciją suvedė „1957,12 USD“. Dėl neteisingų duomenų apie prekes pateikimo deklaracijoje automatiškai buvo suformuotos neteisingo kitų langelių reikšmės ir automatiniu būdu paskaičiuoti neteisingi mokesčiai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog valstybė žalos dėl deklaracijoje neteisingai apskaičiuotų mokesčių nepatyrė, šiuo metu yra pateikta teisingai importo deklaracija su teisingai paskaičiuotais mokesčiais. Taigi, žala valstybės biudžetui nepadaryta. E. B. jauno amžiaus, dirbanti, iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog jos atlyginimas yra apie 505,42 Eur per mėnesį, E. B. turi įsipareigojimų bankui, pažeidimo padarymo metu administracine tvarka buvo bausta už muitinės taisyklių pažeidimus (b. l. 14-17). E. B. pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

E. B. prašo skirti jai įspėjimą. Įvertinus griežtą įstatymo leidėjo poziciją dėl administracinės atsakomybės už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalies sankcijos dydį, tą aplinkybę, kad E. B. yra bausta už tos pačios rūšies teisės pažeidimą, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje, būtų pasiekti taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje nuostatas ir už šio administracinio nusižengimo padarymą paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - baudą, mažesnę nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje minimali.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė:

E. B. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti ja administracinę nuobaudą – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 17065521324 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Kristina Baškienė