Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1624-659/2018 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01355-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37; 21.9.10

Registro objektas ROIK: 18092998832

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2018 m. lapkričio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,

sekretoriaujant Linai Beniušienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. A.,

institucijos – Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotai atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį.

Teismas

nustatė:

K. A. 2018-10-08, Klaipėdoje, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 15 straipsnį, muitiniam įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruotos 5-ios prekės. Deklaracija buvo nukreipta į raudoną tikrinimo kanalą. Nurodyta patikrinti 5-ą prekę „Baldų elektros valdymo pultai su jungtimis“, kurių bruto svoris - 76 kg, o neto 60 kg. Patikrinimo nurodymas: „ Patikrinti, ar prekės atitinka saugos reikalavimus“. Muitinio tikrinimo vieta (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini). Tikrinimas pradėtas 2018-10-08 ir baigtas 2018-10-11 Fizinio tikrinimo metu, iškrovus prekes iš konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) į sandėlį, nustatyta, kad tarp deklaruotų 5-ių prekių, 5-os prekės nėra. Tokiu būdu jis, pateikdamas neteisingus duomenis muitinės deklaracijoje, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu K. A. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Tvirtino, kad deklaracijoje pateikė duomenis, kurie buvo gauti iš prekių siuntėjo, prekių gavėjo, kuriais neturėjo pagrindo abejoti, todėl pats buvo suklaidintas. Patikrinimo metu nustačius, jog konteineryje trūksta vienos prekės, jis kreipėsi į prekės siuntėją bei prekės gavėją. Paaiškėjo, kad per klaidą sandėlyje ta prekė buvo įkrauta į kitą konteinerį, tam pačiam prekės gavėjui. Prekės siuntėjas pripažino savo kaltę. Tam pačiam gavėjui muitina prekes apie keletą metų, prekės visada įkrenta į raudoną kanalą, todėl neturėjo jokio pagrindo įtarti, jog šis ūkio subjektas galėtų bandyti klaidinti muitinę ar jį patį. Nurodė ir tai, kad prieš muitinant prekes gali jas patikrinti, bet tai daryti nėra privaloma. Prašė administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė surašytą protokolą, prašė skirti K. A. straipsnio sankcijose numatytą piniginę nuobaudą, jos dydį paliekant spręsti teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 9 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai).

        2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad: „bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą“. To paties teisės akto 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą“.

        2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo 11 antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje pažymėta, jog „deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekės deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą“.

ANK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta administracinė atsakomybė už laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka. Komentuojamojo straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė asmeniui kyla už pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Iš muitiniam įforminimui pateiktos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2018-10-08 K. A., kaip (duomenys neskelbtini), deklaravo 5-ias prekes, iš kurių 5-a prekė – „Baldų elektros valdymo pultai su jungtimis“, kurios bruto svoris - 76 kg, o neto 60 kg. Fizinio tikrinimo metu, iškrovus prekes iš konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) į sandėlį, nustatyta, kad tarp deklaruotų 5-ių prekių, 5-os prekės nėra (b.l. 10-11).

K. A.

Nors K. A. teismo posėdyje tvirtino, kad deklaracijoje pateikė duomenis, kurie buvo gauti iš prekių siuntėjo, prekių gavėjo, kuriais neturėjo pagrindo abejoti, todėl pats buvo suklaidintas, tačiau, įvertinus teisinį reglamentavimą, nurodytą nutarimo 12 punkte ir jo papunkčiuose, tai neatleidžia jį nuo pareigos įsitikinti, kad šalių pateikti duomenys yra teisingi ir juos galima nurodyti deklaracijoje. Taigi tai, kad K. A. pateikdamas importo deklaraciją nežinojo, kad dalis prekių, o būtent - „Baldų elektros valdymo pultai su jungtimis“, nebuvo įkrautos į konteinerį, savaime nepašalina jo kaltės. Šiuo atveju tai gali atskleisti tik kaltės formą. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad K. A. turi patirtį transporto deklaravimo srityje, baustas administracine tvarka už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 212 straipsnį, už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimus pagal 211 straipsnį, abejoti, kad jis galėjo nežinoti ar nesuprasti, jog būtent jam kaip deklarantui kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis, nėra pagrindo. K. A., būdamas atsakingas už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, privalėjo rūpestingai bei atidžiai patikrinti, pažiūrėti, ar tikrai į konteinerį buvo įkrautos visos prekės, tačiau to nepadarė.

Nustatyti duomenys šiuo atveju nesudaro pagrindo tvirtinti, jog K. A. nusižengimą padarė tyčia, tačiau, atsižvelgus į pirmiau išdėstytus motyvus, akivaizdu, kad K. A. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma – dėl nerūpestingumo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. A. būtų buvęs rūpestingas, neabejotinai būtų patikrinęs tiek siuntėjo, tiek gavėjo nurodytus duomenis apie konteineryje esančias prekes.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad K. A. 2018-10-08, Klaipėdoje, būdamas (duomenys neskelbtini), peteikė muitiniam įforminimui elektroninę importo deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje deklaravo 5-ias prekes, iš kurių 5-a prekė – „Baldų elektros valdymo pultai su jungtimis“, kurios bruto svoris - 76 kg, o neto 60 kg. Fizinio tikrinimo metu, iškrovus prekes iš konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) į sandėlį, nustatyta, kad tarp deklaruotų 5-ių prekių, 5-os prekės nėra. (duomenys neskelbtini) K. A., pateikdamas neteisingus duomenis muitinės deklaracijoje, kurie turėjo įtakos muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimui, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio nuostatas.

K. A. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalies, sudėtį – pakartotinas muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinio teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui už nusižengimą skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali riba. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus administracinis nusižengimas, žala valstybei nepadaryta, į pažeidėjo asmenybę, administracine tvarka baustas, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pakartotinai, dirba, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, minimalios baudos, numatytos ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje, skyrimas K. A. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis, tikslai bus pasiekti K. A. už nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 800 Eur baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

K. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas, jam paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18092998832 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                                     Violeta Balčiūnienė