Administracinio nusižengimo byla         

                                        Nr. A8.-192-963/2021

        Proceso Nr. 4-06-3-00048-2021-0  

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.;

                                        21.3.3.; 21.9.9.; 21.9.10.;

                                        21.9.11.; 21.11.3.

                                                                            Registro objektas ROIK: 21127285884

              (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. vasario 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

        K. P. 2021 m. sausio 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad K. P. atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos teritorinei muitinei 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įformintą elektroninę importo deklaraciją (toliau - importo deklaracija) Nr. 19LTLC0100IM0B4880, kurioje prekę „Audinys - mikrofibra suklijuota su neaustine medžiaga (100 % poliesteris)“, deklaravo TARIC kodu 5603 13 10 90. Muitinio įforminimo metu kilus abejonėms dėl prekės TARIC kodo teisingumo, vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis buvo paimti minėtos prekės mėginiai, kurie išsiųsti tyrimams į Muitinės laboratoriją. Klaipėdos teritorinė muitinė išanalizavus Muitinės laboratorijos tyrimo protokolą nustatė, kad pateikta medžiaga, sudaryta iš trijų sluoksnių, sujungtų terminiu būdu, imituojančiu dygsniavimą. Viršutinis sluoksnis, suteikiantis dirbiniui esmines savybes (išvaizdą ir tvirtumą) yra iš sintetinių gijinių siūlų audinio ir Prekės klasifikavimo aktu Nr. 19L024 prekę suklasifikavo TARIC kodu 5811 00 00 95, 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9LM190756S, kuria pakeitė importo deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0B4880 deklaruotos prekės TARIC kodą iš 5603 13 10 90 į 5811 00 00 95, patikslino prekės aprašymą į „Dygsniuota sintetinių pluoštų medžiaga, kuri sudaryta iš trijų sluoksnių, sujungtų terminiu būdu, imituojančiu dygsniavimą“ ir įregistravo mokestinę nepriemoką: muito - 999,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą PVM - 210,00 Eur, iš viso 1209,00 Eur, o tai sudaro 24,18 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Pateikdamas importo deklaracijoje neteisingus deklaruojamos duomenis (prekės aprašymas, TARIC kodas, apskaičiuoti importo mokesčiai), K. P. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2, 27.37.1,27.37.2, 27.53 punktų nuostatas, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo 11 Antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą.

        Teismo posėdžio metu K. P. pripažino, kad pateikė deklaraciją su tokiu Taric kodu. Pripažino, kad padarė klaidą, bet pabrėžė, kad iš ekspeditoriaus gavus užsakymą padaryti importo deklaraciją, jam iš prašymo ir sąskaitos faktūros nebuvo aišku kokia yra prekė ir kokį kodą jai taikyti, todėl jis, prieš pateikdamas importo deklaraciją, paprašė ekspeditoriaus patikslinti kodą. Ekspeditorius elektroniniu paštu jam pateikė tą kodą ir patikslino prekės aprašymą. Nurodė, kad importuotojas, kai perka prekę, dažniausiai paklausia gamintojo prekės kodo. Pažymėjo, kad jis pripažįsta, jog padarė klaidą įrašydamas neteisingą kodą, bet tyčia nenorėjo nieko suklaidinti, tiesiog pasitikėjo ekspeditoriumi, gavęs iš jo kodą per susirašinėjimą. Oficialaus dokumento jis neužklausė, nes pasitikėjo ekspeditoriaus jam pateikta informacija. Be to, jis neturėjo galimybės tiesiogiai užklausti prekės kodą iš gamintojo. Galiausiai tikslų kodą nustatė laboratorija ir jam buvo nuostabu, kad laboratorija nustatė kitą kodą, nes jis buvo įsitikinęs, kad ekspeditorius jam suteikė gerą kodą. Paaiškino, kad kodą sudaro dešimt skaitmenų, iš kurių du paskutiniai skaitmenys reiškia valstybę. Taigi jam buvo nurodytas kodas HS 5603131000, jis vietoje paskutinių dviejų skaitmenų gale „00“ įrašė „90“, nes toks yra Lietuvos nacionalinis kodas. Klaipėdos teritorinei muitinei jis šios informacijos nepateikė, nes tai jai neaktualu, kadangi nusižengimu buvo padaryta įtaka mokesčiams, todėl jie privalo surašyti protokolą. Nurodė, kad pats tokio audinio prekės kodo negalėtų nustatyti, nes tai suklijuotas audinys ir pačiupinėjęs nenustatytų kodo. Prekės kodą nustatė iš gautų dokumentų, t. y. sąskaitos faktūros ir aprašymo bei iš papildomos informacijos, gautos susirašinėjant ir jam nekilo minčių imti prekės mėginį, nes jam pakako gautos informacijos. Importuotojas sutiko su prekės kodu ir neginčijo jo. Pripažino, kad padarė klaidą, bet atsižvelgdamas į tai, kad kodą jam pateikė ekspeditoriai ir tai, kad  jis nenorėjo nieko tyčia suklaidinti, prašė jį išteisinti.  

        Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. įgaliotas atstovas advokatas Mauras Urbonavičius paaiškino, kad būtina nustatyti nusižengimo sudėtį. Deklarantas prieš pateikdamas deklaraciją gali paimti prekės mėginį ir pasiųsti jį į laboratoriją, tačiau šiuo atveju asmeniui nekilo jokių abejonių, kad tai gali būti kita medžiaga nei nurodė ekspeditorius. Pažymėjo, kad medžiagos ištyrimas užtruko daugiau nei du mėnesius, o administracinio nusižengimo protokolo surašymas užtruko 1,5 metų. Akivaizdu, kad kiekvieną kartą imti mėginį būtų pernelyg neproporcinga. Kilus abejonių deklarantas turi paimti mėginį. Šiuo atveju prekės kodas buvo pateiktas, aprašymas buvo panašus, atitiko prekę, todėl K. P. neėmė pavyzdžio ir neatliko tyrimo. Pažymėjo, kad šiuo atveju Klaipėdos teritorinė muitinė nepateikė jokių duomenų, kad K. P. padare klaidą. Tik iš laboratorinio tyrimo išvados paaiškėjo, kad prekės kodo nustatymas tai yra sudėtingas cheminis procesas ir kad prekės kodą tiksliausiai galima nustatyti tik laboratoriniu tyrimu. Nesant laboratorinio tyrimo prekės kodo nustatyti praktiškai neįmanoma. Todėl asmeniui neturint abejonių dėl prekės kodo, negalima jo apkaltinti tyčia padarius klaidą. Nesant kaltės, nubausti asmenį būtų neteisėta ir nesąžininga. Negalima asmens bausti, jei nenustatyta jo kaltė. Šiuo atveju, K. P. su tokiu audiniu susidūrė pirmą kartą, jis neturi techninio ar cheminio išsilavinimo, todėl mano, kad bausti K. P. nesant jo veiksmuose tyčios, būtų neteisėta, todėl administracinio nusižengimo teisena K. P. atžvilgiu turi būti nutraukta ir asmeniui neturi būti paskirta jokia nuobauda. Prašė nutraukti administracinę teiseną K. P. atžvilgiu. 

        Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. S. nurodė, kad protokolo surašymui/nesurašymui nebūtų turėję įtakos, jei K. P. būtų informavęs, kad prekės kodą gavo iš ekspeditoriaus, nes jis prekės kodą gavo ne oficialiu dokumentu, o susirašinėdamas elektroniniu paštu. Nurodė, kad asmeniui, turinčiam tik prekės aprašymą ir sąskaitą faktūrą, turėjo kilti abejonių, ar prekės kodas yra tinkamas, nes iš prekės sąskaitos faktūros neįmanoma nustatyti prekės kodą. Tinkamam prekės kodui nustatyti reikalinga papildoma informacija. K. P. turėjo įsitikinti tiek prekės kodu, tiek jos aprašymu. Tokios informacijos  K. P. neturėjo, kaip matyti iš susirašinėjimo su ekspeditoriumi. Šiuo atveju buvo pateiktas ne visas prekės aprašymas, o tai iš karto turėjo sukelti abejonių. Kadangi prekės kodas susijęs su mokesčiais ir dideliu jų skirtumu, K. P. turėjo įsitikinti prekės kodu. K. P., teikdamas deklaranto paslaugą, ją turi teikti kompetentingai ir pasitikslinęs visas aplinkybes. Kad tinkamai teikti paslaugą, reikalingos specialios žinios, įgyjamos praktikos metu. Pažymėjo, kad K. P. turi pakankamai patirties. Nurodė, kad ilgas laboratorinių tyrimų laukimas, negali būti argumentu mokesčiams sumažinti. Mano, kad K. P. privalėjo kreiptis dėl oficialių dokumentų iš prekės gamintojo, o jei tai nebuvo padaryta, tai buvo elgtasi aplaidžiai. Nurodė, kad be specialaus išsilavinimo prekės kodo nustatyti praktiškai neįmanoma, reikia mėginio. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas po metų, nes buvo tikrinami duomenys, renkama medžiaga, buvo laikomasi apskundimo terminų, įvertinamas Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų krūvis. Prašė pripažinti K. P. padarius nusižengimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio nusižengimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. patrauktas atsakomybėn gali būti tik nusižengimą padaręs asmuo, o ne bet kuris kitas asmuo. ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suprasti, jog pateikia neteisingus duomenis deklaracijoje. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

        ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

        Šiuo atveju, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, kad K. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. P. atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos teritorinei muitinei 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įformintą elektroninę importo deklaraciją (toliau - importo deklaracija) Nr. 19LTLC0100IM0B4880, kurioje prekę „Audinys - mikrofibra suklijuota su neaustine medžiaga (100 % poliesteris)“, deklaravo TARIC kodu 5603 13 10 90. Muitinio įforminimo metu kilus abejonėms dėl prekės TARIC kodo teisingumo, vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis buvo paimti minėtos prekės mėginiai, kurie išsiųsti tyrimams į Muitinės laboratoriją. Klaipėdos teritorinė muitinė išanalizavus Muitinės laboratorijos tyrimo protokolą nustatė, kad pateikta medžiaga, sudaryta iš trijų sluoksnių, sujungtų terminiu būdu, imituojančiu dygsniavimą. Viršutinis sluoksnis, suteikiantis dirbiniui esmines savybes (išvaizdą ir tvirtumą) yra iš sintetinių gijinių siūlų audinio ir Prekės klasifikavimo aktu Nr. 19L024 prekę suklasifikavo TARIC kodu 5811 00 00 95, 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9LM190756S, kuria pakeitė importo deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0B4880 deklaruotos prekės TARIC kodą iš 5603 13 10 90 į 5811 00 00 95, patikslino prekės aprašymą į „Dygsniuota sintetinių pluoštų medžiaga, kuri sudaryta iš trijų sluoksnių, sujungtų terminiu būdu, imituojančiu dygsniavimą“ ir įregistravo mokestinę nepriemoką: muito - 999,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą PVM - 210,00 Eur, iš viso 1209,00 Eur, o tai sudaro 24,18 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Teismo posėdžio metu K. P. pripažino, kad padarė klaidą, tačiau patikino, kad tyčia muitinės suklaidinti nenorėjo. Pasitikėjo ekspeditoriumi, kuris po jo papildomos užklausos, patikslino prekės kodą susirašinėjant elektroniniu paštu. Oficialaus dokumento jis neužklausė, nes neturėjo galimybės tiesiogiai užklausti prekės kodą iš gamintojo. Taigi, prekės kodą nustatė iš gautų dokumentų, t. y. sąskaitos faktūros ir aprašymo bei iš papildomos informacijos, gautos susirašinėjant ir jam nekilo minčių imti prekės mėginį, nes sprendimo priėmimui kokį Taric kodą įrašyti, jam pakako turimos informacijos.  Importuotojas sutiko su prekės kodu ir neginčijo jo. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė kategoriškai nurodė, kad K. P. privalėjo kreiptis į gamintoją oficialiu dokumentu dėl prekės Taric kodo ir gauti iš gamintojo oficialius duomenis apie prekės Taric kodą. Teigė, kad K. P. nesikreipęs oficialiai į gamintoją, elgėsi aplaidžiai. Nurodė, kad asmeniui, turinčiam tik prekės aprašymą ir sąskaitą faktūrą, šiuo atveju turėjo kilti abejonių, ar prekės Taric kodas yra tinkamas, nes iš prekės sąskaitos faktūros neįmanoma nustatyti prekės Taric kodo.

        Teismas sprendžia, kad K. P. veiksmai, kai jis, pasitikėdamas ekspeditoriaus jam suteikta informacija, atsižvelgdamas į prekės aprašymą ir gautą sąskaitą faktūrą, Klaipėdos teritorinei muitinei 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė importo deklaraciją (toliau - importo deklaracija) Nr. 19LTLC0100IM0B4880, kurioje prekę „Audinys - mikrofibra suklijuota su neaustine medžiaga (100 % poliesteris)“, deklaravo TARIC kodu 5603 13 10 90, buvo teisėti ir pagrįsti. Teismas nemano, kad K. P., turėdamas jam pateiktą patikslintą informaciją iš importuotojo, kuri jam apžiūrėjus prekę ir sutikslinus duomenimis, nesukėlė abejonių dėl nurodyto prekės Taric kodo, turėjo dar papildomai kreiptis tiesiogiai į prekės gamintoją ar imti prekės mėginį ir siųsti jį į laboratoriją. Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. įgalioto atstovo advokato Mauro Urbonavičiaus nuomone, kad toks reikalavimas būtų neproporcingas ir nepagrįstai apsunkintų K. P. darbą. Be to, 2010 m. birželio 29 d. Nr. 1B-443 Muitinės departamento direktoriaus įsakymu patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 7 punkto 7.1 ir 7.2 papunkčiuose nurodyta, kad mėginiai gali būti imami, jeigu „įvertinus tarifinio klasifikavimo riziką neįmanoma patikrinti tarifinio prekių klasifikavimo pagal pateiktus dokumentus arba patikrinus prekes paaiškėja, kad prekių sudėčiai arba parametrams, kurie reikalingi prekių tarifiniam klasifikavimui nustatyti, būtini laboratoriniai tyrimai“. Tai suponuoja išvadą, kad K. P. veikoje nėra subjektyviosios ANK 212 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties pusės – kaltės. K. P., elgdamasis atsakingai, kreipėsi į ekspeditorių papildomos informacijos dėl prekės kodo, nes iš prekės aprašymo ir sąskaitos faktūros jam nebuvo aišku, koks yra prekės kodas. Gavęs prekės kodą, įrašė jį į deklaraciją, pakeisdamas du paskutinius skaitmenis nacionaliniu valstybės kodu, t. y. „00“ pakeitė „90“. Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad K. P. elgėsi aplaidžiai, nes jis papildomai užklausė ekspeditoriaus duomenų apie prekės kodą, o tai, kad prekės kodas buvo gautas ne oficialiu dokumentu, o susirašinėjant elektroniniu paštu, negali būti laikoma esminiu procedūros pažeidimu. Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir išklausęs K. P. parodymus teismo posėdžio metu teismas sprendžia, kad K. P. neturėjo realaus pagrindo manyti, jog deklaracijoje jo nurodytas TARIC kodas yra neteisingas. Be to, teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas yra pripažinę, kad įrodinėjant atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl netinkamo kodo nurodymo, yra būtina išsiaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, įvertinus visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, kad deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie kodą yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-12 nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9(62)-1762/2007; Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP -589-255/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, teisingas Taric kodas buvo nustatytas tik po to, kai laboratorijoje buvo atliktas audinio sudėties tyrimas, nes paprastos apžiūros metu, neturint specialių cheminių žinių, nėra galimybės nustatyti audinio sudėties, pagal kurią nustatomas Taric kodas. 

        Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad K. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje – deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, sudėties elemento – kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena K. P. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

n u t a r i a :

        administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

        Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                                    Rasa Stonkuvienė