Civilinė byla Nr. e2-3347-884/2024

 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01083-2024-1

 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 2.6.1.5; 2.6.10.9

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 19 d.

Plungė

        Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Skaistė Valinskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“  dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 12334,44 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 278 Eur žyminio mokesčio ir 781,87 Eur už ieškinio priedų vertimą į valstybinę kalbą. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 26 d. Vokietijoje dėl P. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. P. L. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatos. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau kartu – ES) (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai vadovaujasi Biurų tarybos vidaus nuostatais (TPVCAPDĮ – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) (paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).

2.       Minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje, jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimus 17634,44 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos vidaus nuostatus (Biurų tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 17634,44 Eur. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – atsakovės) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovės), raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 17634,44 Eur. Iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė sumokėjo ieškovui dalį reikalaujamos sumos - 5300 Eur, šiuo metu liko skolinga 12334,44 Eur.

3.       Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat nepareiškė prieštaravimo dėl ieškovės prašymo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

Ieškinys tenkintinas.

4.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. balandžio 26 d. Vokietijoje dėl P. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, registruota Vokietijoje. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį ir buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ nuostatos. Kadangi Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei kreipėsi į ieškovą dėl 17634,44 Eur žalos atlygino pagal Vidaus nuostatų 5 straipsnį, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 17634,44 Eur ir kreipėsi į atsakovę su pretenzija, reikalaudamas atlyginti patirtų nuostolių sumą, kaip nurodo ieškovas, atsakovė atlygino dalį reikalaujamos sumos – 5300 Eur, liko skolinga 12334,44 Eur.

5.       Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp šalių susidarė nuostolių regreso tvarka atlyginimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnis). Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Šių valstybių nacionaliniams draudikų biurai, spręsdami eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi Biurų tarybos vidaus nuostatais. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (ieškovas) išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus (Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisykles) ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Įstatymu ieškovui nustatyta pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

6.       TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi ieškovui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Šioje byloje ieškovas reikalavimą atsakovei, neįvykdžiusiai pareigos sudaryti draudimo sutartį, pareiškė už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šiam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006). Nustatyta, jog eismo įvykis Vokietijoje (ES valstybėje narėje) įvyko dėl P. L. kaltės, samdyto atsakovės ir atlikusio darbines pareigas, vairavusio Lietuvoje registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios naudotoja pagal lizingo sutartį buvo atsakovė ir kuri buvo atsakinga už šios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

7.       Pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė, plačios apimties pareiga, kuri negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

8.       Ieškovas, kompensavęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti padarytą žalą (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovė atlygino tik dalį žalos. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, savo atsakomybės, žalos dydžio neginčijo, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis žalos atsiradimo fakto neneigė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nurodyta suma atsakovės neginčijama, pagrįsta ir įrodyta byloje esančiais surinktais įrodymais, o ieškovo reikalavimas dėl 12334,44 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

9.       Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovui iš atsakovės taip pat priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 278 Eur žyminis mokestis ir 781,87 Eur vertimo į valstybinę kalbą išlaidos (CPK 80 straipsnio1 dalies 1 punktas, 7 dalis,                             88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 12334,44 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 44 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir               278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio bei 781,87 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 87 ct) vertimo į valstybinę kalbą išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja                                                                                                             Skaistė Valinskytė