Teismingumo byla Nr. T-62/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00113-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-93 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą“ ir įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjai gyvenamąsias patalpas, taip pat išspręsti klausimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo.

Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kuris buvo išnuomotas jos motinai S. J. iki jos mirties. Po motinos mirties nepraleisdama Civilinio kodekso 6.602 straipsnyje numatyto dviejų mėnesių termino, pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl nuomos sutarties pakeitimo, prašydama sudaryti nuomos sutartį su ja. Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė sudaryti nuomos sutartį, motyvuojant tuo, jog pareiškėja nepateikė faktinių duomenų ir neįrodė, kad gyvena bute, kurį prašo išnuomoti po motinos mirties.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, kad pareiškėja teisę į gyvenamosios patalpos nuomą grindžia Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos, ginčo santykius reglamentuoja Civilinio kodekso 6 knygos XXXI skyriaus nuostatos. Ginčijamas atsakovo sprendimas yra savivaldybės institucijos sprendimas atsisakyti išnuomoti savivaldybės valdomo buto fondo gyvenamąsias patalpas ir jis sukelia civilines teisines pasekmes. Teismo vertinimu, savivaldybės institucija, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, veikia savivaldybės vardu ir iš esmės įgyvendina savo kaip civilinių teisinių santykių subjekto – gyvenamųjų patalpų savininko, teises, todėl ginčas dėl savivaldybės institucijos sprendimo išnuomoti/neišnuomoti asmeniui savivaldybės valdomą gyvenamąją patalpą teisėtumo yra civilinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį Nr. T-46, priimtą byloje K. P. v. Panevėžio savivaldybės administracija; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. S. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė; ir kt.).

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra civilinis teisinis sandoris, o nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė tokiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčas dėl nuomos sutarties sudarymo šiuo atveju kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai sprendimo panaikinimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.