Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-380/2022

                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26046-2021-6

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;

 (S)

        25.4.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,

nuteistojo T. B. gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į T. B. bausmės atlikimo laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 31 d. 19.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. 11.38 val., t. y. 1 para, 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, iš viso įskaityta 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio BMW 5ER REIHE, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, ir nurodyta konfiskuoti T. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 5ER REIHE, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti T. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Išaiškinta, kad įsiteisėjus nuosprendžiui T. B. per 12 mėnesių privalo sumokėti jam paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Nuosprendžiu nuspręsta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo spręsti klausimą dėl prokuroro prašymo priimti atskirą nutartį dėl liudytojos I. P. teisme duotų galbūt melagingų parodymų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       T. B. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2021 m. liepos 31 d., apie 19.09 val., ties (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – T. B. išteisinti, kadangi jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties.

3.       Nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu. Nurodo, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika inkriminuojama asmenims, kurie vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivūs. Šiuo atveju niekas nenustatė, kad T. B. vairavo neblaivus, kadangi neblaivumas jam buvo nustatytas tik tada, kai automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatytas, o nuteistasis buvo šalia automobilio ir vartojo alkoholinius gėrimus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad vairuodamas transporto priemonę T. B. buvo neblaivus. Nuteistasis atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, taip pat į in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuteistajam akivaizdu, kad išskyrus prielaidas nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų vairavęs transporto priemonę neblaivus. Pažymi, kad aplinkybę, jog nuteistasis transporto priemonę vairavo neblaivus, įrodo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, kurie nurodė, kad transporto priemonėje buvo tuščių alkoholio butelių, ir liudytojos I. P. (apeliantas tikriausiai turi omenyje liudytoją I. P.) parodymai. Todėl, nuteistojo nuomone, nėra nė vieno neginčijamo įrodymo, kuris pagrįstų, kad transporto priemonę jis vairavo neblaivus.

4.       Nuteistasis teigia, kad šioje byloje yra apstu netinkamai ištirtų parodymų, nes nė vienas įrodymas nepagrindė fakto, kad jis transporto priemonę vairavo išgėręs. Pažymi, kad liudytoja M. M. nurodė, jog matė kaip BMW markės automobilis „atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės galą“ ir norėjo apsisukti, tačiau įvažiavo į daubą ir negalėjo išvažiuoti, tada iš automobilio vairuotojo vietos išlipo moteris ir į vairuotojo vietą atsisėdo vyras, kuris šlubčiojo. Šis vyras išvairavo automobilį ir nuvažiavo gatve. Minėta liudytoja telefonu informavo Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), kad galbūt transporto priemonę vairuoja neblaivus vairuotojas, tačiau nurodė, jog tokią nuomonę jai suformavo šalia buvęs vyras, ji pati kokių nors duomenų apie vairuotojo girtumą neturėjo, taip pat negalėjo pasakyti, kas toliau vairavo transporto priemonę. Be to, liudytojas N. C. (apeliantas tikriausiai turi omenyje liudytoją N. C.) nurodė, kad matė tik pravažiuojantį automobilį, tačiau nematė, kas vairavo transporto priemonę, matė tik ginčą tarp dviejų asmenų bei „tai vieną ar kitą asmenį“ sėdintį lengvojo automobilio BMW vairuotojo vietoje. Be to, minėtas liudytojas matė, kad policijos pareigūnai paskui automobilį BMW atvyko po 5–10 minučių, kadangi teko praleisti gatvėje statomą automobilį.

5.       Nuteistasis akcentuoja, kad policijos pareigūnai S. L. ir M. V. nurodė, jog automobilį BMW pamatė „pravažiuojant priešprieša“ ir tikėjosi, kad jis sustos kelkraštyje, kadangi jie buvo įjungę švyturėlius, tačiau minėtas automobilis nesustojo, bet abu pareigūnai matė, kad vairavo vyras. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas yra tonuotas, todėl sugeria šviesą ir patamsėja, dėl to nelabai įmanoma gerai įžiūrėti, kas yra automobilyje. Taip pat nurodo, jog praktikoje policijos patrulio reikalavimas sustoti išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, tuo tarpu įjungti švyturėliai nėra laikomi patrulio reikalavimu sustoti, o siekiu, kad kitos transporto priemonės netrukdytų. Nuteistajam akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo jokios galimybės suprasti, kokiu tikslu pareigūnai įjungė švyturėlius, todėl sustoti nebuvo privaloma. Pažymi, kad teismas netinkamai nustatė, jog patruliai prie stovinčio lengvojo automobilio BMW atvyko neva per 3 ar 4 minutes, kadangi tiek iš vaizdo registratorių duomenų, tiek iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad patruliai atvyko per maždaug 5–10 minučių, per kurias nuteistasis vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat nuteistasis mano, jog reikėtų kritiškai vertinti teismo argumentą, kad T. B. neva įvykio metu nenurodė, kad neseniai vartojo alkoholio. Apeliantas nori atkreipti dėmesį, jog jo būklė buvo labai bloga, jam buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, todėl akivaizdu, kad esant tokiam neblaivumui negalima reikalauti iš asmens adekvataus elgesio. Nuteistasis pabrėžia, kad teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu per pirmą apklausą T. B. nurodė, kad „vairavo transporto priemonę“. Šios aplinkybės nuteistasis neneigia, tačiau nurodo, jog vairavo blaivus ir išgėrė tik sustojęs. Atkreipia dėmesį, jog parodymus davė iš karto po areštinėje praleistos nakties, nes jei būtų nedavęs parodymų, būtų ir toliau likęs areštinėje. Daro išvadą, jog visi šie byloje surinkti įrodymai prieštarauja skundžiamame nuosprendyje „suformuotai nuomonei“, todėl surinkti įrodymai turi būti įvertinti iš naujo.

6.       Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta bausme. Mano, kad jam paskirta bausmė neatitinka bausmės skyrimo principų, yra per didelė ir neadekvati.

7.       Taip pat nuteistasis nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Mano, jog minėtas terminas yra per ilgas.     

8.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė nuteistojo T. B. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9.       Apeliacinis skundas atmestinas. 

10.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis T. B. nesutinka su jo nuteisimu ir prašo jį pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį išteisinti, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, taip pat teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, o jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas yra per ilgas. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

11.       Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam T. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai T. B. pripažino kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis ginčija teismo padarytą išvadą apie jo kaltę, apeliaciniame skunde kartoja įvykio aplinkybes, kurias iš esmės jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį įvertino šiuos nuteistojo parodymus, taip pat liudytojų parodymus, kitus įrodymus ir pripažino, jog šių įrodymų visumos pakanka nuteistojo T. B. kaltumui nustatyti. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, apylinkės teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – T. B. teisinančius – įrodymus, taip pat aptarė jo pateikiamą gynybinę versiją ir ją motyvuotai atmetė. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, fragmentiškai (palankiai sau) juos cituodamas ir savaip juos vertindamas, nesuteikia teisinio pagrindo jį išteisinti.

12.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13.       Šioje byloje T. B. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2021 m. liepos 31 d., apie 19.09 val., ties (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.

14.       Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir nurodo, kad 2021 m. liepos 31 d. neblaivus automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, tai darė blaivus, automobilį pastatė ir tik po to prie automobilio vartojo alkoholinius gėrimus (tik ką prieš atvykstant policijos pareigūnams). Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. T. B. kaltė yra visiškai įrodyta bylos įrodymų visuma.

15.       Teisiamajame posėdyje liudytoja M. M. parodė, kad įvykio metu ji buvo atvažiavusi į Šventąją pavedžioti šuns. Tuo metu, kai atvažiavo automobilis BMW, ji sėdėjo savo automobilyje, matė, jog BMW automobilį vairavo mergina. Ji keistai vairavo, todėl padarė fotonuotrauką. Ji bandė apsisukti, bet jai nepavyko. Merginai nepavyko išvažiuoti, ji užvažiavo ant žolės, tada iš keleivio sėdynės išlipo vyras, įsėdo į vairuotojo vietą ir išvairavo automobilį. Automobilis išvažiavo greitai. Tai buvo tamsus BMW, išvažiavo keliuku, nuvažiavo visą kelio atkarpą, kiek liudytojai buvo matoma. Daugiau nieko nematė, o kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais nurodė, kad matė, jog iš automobilio BMW keleivio sėdynės sunkiai išlipęs vyriškis ėjo svirduliuodamas, vos paėjo, todėl liudytojai atrodė, kad vyriškis visiškai girtas, priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės, merginai išlipus sėdo prie  vairo ir nuvažiavo, tada liudytoja iš karto trumpuoju pagalbos numeriu 112 pranešė apie galbūt neblaivų vairuotoją (t. 2, b. l. 32–33; t. 1, b. l. 36–38). 2021 m. rugpjūčio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip liudytojai M. M. buvo parodytos sunumeruotos keturių asmenų nuotraukos (trečiu numeriu pažymėtoje nuotraukoje – T. B.), iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus. M. M. nurodė, kad trečiu numeriu pažymėtoje nuotraukoje esantį asmenį ji atpažįsta kaip asmenį, kuris 2021 m. liepos 31 d., apie 18.50 val., Palangoje, Šventojoje, (duomenys neskelbtini) gatvės gale, vairavo juodos spalvos automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atrodė visiškai girtas. Ši asmenį ji atpažįsta iš bendrų veido bruožų, plaukų, veido formos – matė iš arti (t. 1, b. l. 46–52). Teisiamajame posėdyje liudytojas N. C. parodė, kad jis su šeima buvo atvykęs atostogų į Šventąją, grįždami iš miesto su trimis vaikais nusprendė pabūti kieme. Matė, kaip į kiemą tarp automobilių dideliu greičiu įvažiavo juodas BMW. Iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, bet vėliau atkreipė dėmesį į besiginčijančią porelę. Jie ginčijosi, po to atsisėdo ant automobilio kapoto. Tada pamatė policijos automobilį, suprato, kad pareigūnai kažko ieško. Tie du dalykai „susivedė“, pagalvojo, kad tarp jų gali būti kažkokia sąsaja. Priėjo prie pareigūnų ir paklausė jų, ar ko ieško. Jie paklausė, ar jis matė ką nors įdomaus. Pasakė, kad ten yra juodas BMW. Policijos pareigūnai įjungė atbulinį bėgį ir norėjo įvažiuoti į kiemą, bet senyva moteris  statėsi automobilį ir kokią minutę susitrukdė. Policijos pareigūnams iki įvykio vietos atvažiuoti truko 3–4 minutes. Grįždamas link vaikų, pamatė, kaip nuteistasis išmetė automobilio raktelius. Nuo jo iki automobilio BMW buvo gal 10 metrų atstumas. Pats sulaikymo momentas buvo „karštas“, nuteistasis pareigūnus „siuntinėjo“. Neblaivumas buvo akivaizdus, matėsi, kokios būklės buvo žmogus. Iš automobilio išlipo ir vyras, ir moteris. Matė automobilio sustojimo momentą, nes važiavo gan greitai. Kaip tėvas atkreipė dėmesį į tokį judesį kieme. Paties įvažiavimo momento neįžiūrėjo (kas konkrečiai sėdėjo už vairo), tačiau matė iš vairuotojo pusės išlipantį vyriškį. Tarp poros vyko tarimasis ir keitimasis, vėliau pamatęs policijos pareigūnus vyras išmetė raktus, liudytojas nematė, kad prie sustojusio automobilio būtų vykęs alkoholio vartojimas (t. 2, b. l. 34).  2021 m. rugsėjo 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip liudytojui N. C. parodytos sunumeruotos keturių asmenų nuotraukos (ketvirtu numeriu pažymėtoje nuotraukoje – T. B.), iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. N. C. nurodė, kad asmuo, apie kurį jis yra davęs parodymus, yra ketvirtu numeriu pažymėtoje nuotraukoje. Atpažįsta pagal veido bruožus, šukuosena galbūt atrodo šiek tiek kitaip, bet veidas tas pats (t. 1, b. l. 82–83).

16.       Kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas S. L. parodė, kad įvykio metu patruliavo su kolega M. V.. Buvo gautas pranešimas, kad Šventojoje galbūt vairuoja neblaivus vairuotojas. Bevažiuojant buvo gautas dar vienas pranešimas, kad vairuoja neblaivus vairuotojas. Šventojoje pamatė, kad automobilis BMW, kurio numeris nurodytas pranešime, važiavo priešpriešiais pareigūnų automobiliui, jie įjungė švyturėlius, bet automobilis nestojo ir nuvažiavo. Pareigūnai apsisuko, pradėjo važiuoti iš galo, bet automobilis jau buvo pasukęs į šoną. Iš gyventojos mosto suprato, kur nusuko automobilis, ji, ko gero, suprato, kad jie jį persekiojo. Su įjungtais švyturėliais persekiojo automobilį iki daugiabučių kiemo. Prie pareigūnų pribėgo asmuo ir nurodė, kad asmuo su BMW įvažiavo į kiemą, nurodė, kad prie  vairo buvo neblaivus asmuo, kuris užrakino automobilį ir raktelius numetė į krūmus. Kol S. L. užsirašė asmens duomenis, kolega buvo prie automobilio. Prie automobilio vairuotojo pusės stovėjo T. B., o keleivio pusėje stovėjo moteris. Paprašė vyriškio dokumentų, nes yra įtariamas, kad vairavo neblaivus, bet jis pradėjo elgtis nedraugiškai, akivaizdžiai buvo galima suprasti, kad buvo neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas, ėjo nekoordinuodamas judesių, jį uždarė į laikino sulaikymo patalpą. Iš pradžių asmuo sutiko pasitikrinti neblaivumą, tačiau vėliau bandė išeiti iš patalpos, pradėjo spardytis, draskytis. Kolega su mergina atrado automobilio raktelius, ištraukė juos iš krūmų. Kolegos iš Palangos atvažiavo apžiūrėti automobilio. Pareigūnai su T. B. nuvažiavo į policijos komisariatą. Po valandos asmuo sutiko pūsti į alkotesterį, buvo nustatytas neblaivumas. Liudytojas matė, kad prie  automobilio vairo sėdėjo T. B., o keleivio pusėje sėdėjo moteris juodais plaukais, nes greitis buvo nedidelis, vairuojantį nuteistąjį matė per priekinio lango stiklą, liudytojas vairavo, todėl puikiai matė vairuotoją, kuris buvo vyras, buvo šviesu, vasara. Į įvykio vietą pareigūnai atvyko gal per 1–2 minutes, automobilyje buvo alkoholio, priekyje alaus ir gaiviųjų gėrimų, o gale išgertas degtinės butelis (t. 2, b. l. 32). Kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas M. V. parodė, kad įvykio metu buvo gautas pranešimas, kad Šventojoje neblaivus vairuotojas automobiliu važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve. Buvo gauti papildomi pranešimai dėl minėtos transporto priemonės, pranešimai tokie patys. Pareigūnams (duomenys neskelbtini) g. įvažiavus į Šventąją, buvo pastebėtas minėtas automobilis BMW, jis atvažiavo priešais pareigūnus. Automobilis buvo stabdomas su švyturėliais, tačiau liudytojui išlipus nepavyko sustabdyti transporto priemonės. Prasilenkiant matė, kad vairavo jaunas vaikinas tamsiais plaukais, su tamsiais marškinėliais, keleivio sėdynėje sėdėjo mergina. Asmenį buvo gerai įsidėmėjęs, nes prasilenkiant jis dar atsisuko į pareigūnus. Prasilenkiant transporto priemonė nesustojo, važiavo toliau. Pareigūnai apsisuko ir atvažiavo ta pačia kryptimi. Moteris suprato, kad jie persekioja tą transporto priemonę ir nurodė, kur pasuko automobilis BMW. Įvažiavo į daugiabučių kiemą, prie pareigūnų pribėgo vyriškis ir nurodė, kad transporto priemonė sustojo daugiabučių kieme. Atvykti į kiemą policijos pareigūnams truko 2–3 minutes. Prie automobilio stovėjo tas pats vyriškis, kuris vairavo, o prie keleivio pusės stovėjo ta pati mergina. Išlipus iš automobilio, kolega nuėjo prie liudytojo, liudytojas nuėjo prie vairuotojo. Vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs, automobilis buvo užrakintas. Liudytojas paprašė jo pateikti dokumentus, jis jų nepateikė. Vairuotojas neprisistatė, pradėjo darytis agresyvus. Liudytojas nuėjo prie transporto priemonės, mergina nurodė, kad tas pats asmuo, kuris sulaikytas, vairavo transporto priemonę. Rakteliai buvo numesti prie medžio, pati mergina parodė, kur. Asmens buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Iš pradžių jis sutiko pasitikrinti neblaivumą, o vėliau pradėjo priešintis, jis išlipo lauk, buvo įspėtas, kad yra daromas garso ir vaizdo įrašas, jis atsisakė pūsti, pasidarė agresyvesnis. Buvo pareikalauta lipti į tarnybinį automobilį. Buvo uždėti antrankiai ir asmuo buvo  įsodintas į tarnybinį automobilį. Automobilio priekyje buvo alaus skardinių, energinio gėrimo butelis, gale tuščias degtinės butelis (t. 2, b. l. 32–33). 

17.       Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. ARFM-0384, patikros numeris 1486881, panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad T. B. pirmu pūtimu 20.49 val. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, antru pūtimu 21.07 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 159–160). 2021 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrimoje įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp dviem eilėmis sustatytų automobilių, aikštelės gale, matomas tamsios spalvos BMW markės automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio išorės apgadinimų nesimato. Apžiūrint automobilio vidų, priekyje, keleivio vietoje, ant grindų kilimėlio matomos alkoholinių gėrimų („Tuborg“ alaus) skardinės, stiklinė, energinio gėrimo „Monster“ skardinė ir gaivusis gėrimas „Coca Cola“. Automobilio gale, kairėje pusėje, keleivio vietoje, ant grindų, matomas tuščias „Žolynų“ degtinės butelis (t. 1, b. l. 15–29). 2021 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo S. L. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, jog 2021 m. liepos 31 d. 18.58 val., dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. V., buvo gautas Klaipėdos OVS budėtojo pranešimas apie tai, kad prieš 5 minutes (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, link centro nuvažiavo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad vairuotojas neblaivus, vos paėjo. Nuvykus nurodytu adresu, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, Palangos mieste, buvo pastebėtas nurodytas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas automobilis atvažiavo priešpriešine eismo juosta. Minėtą automobilį stabdė įjungę tarnybinio automobilio, šaukiniu (duomenys neskelbtini), mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Kadangi minėtas automobilis buvo pastebėtas netoli, prasilenkiant, todėl nebebuvo galimybės automobilio sustabdyti išlipant iš automobilio ir išreiškiant stabdymo gestą stabdymo krivule. Prasilenkiant su minėta transporto priemone, akivaizdžiai matė, kad automobilį vairuoja vyras, o priekyje, keleivio vietoje, sėdi moteris. Siekiant sustabdyti transporto priemonę, dėl intensyvaus eismo nebuvo galimybės greitai apsisukti, bet apsisukus pastebėjo, kad automobilis pasuko į dešinę pusę sankryžoje. Jiems priartėjus prie sankryžos, į kurią pasuko automobilis, minėto automobilio nebematė. Einanti praeivė rankos gestu parodė, kad automobilis pasuko į daugiabučių kiemus. Jiems įvažiavus į kiemą, prie jų pribėgo vyriškis, kuris nurodė, kad daugiabučio kiemo stovėjimo aikštelėje sustojo BMW markės automobilis, kurio vairuotojas yra neblaivus ir išlipęs į krūmus išmetė raktelius. Privažiavus prie stovinčio BMW markės automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojo pusėje stovėjo asmuo, kurį pareigūnai matė vairuojantį minėtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) g., Palangos mieste. Kitoje automobilio pusėje stovėjo kartu važiavusi mergina, kaip vėliau paaiškėjo, I. P.. Prie automobilio stovėjęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo, T. B., buvo akivaizdžiai neblaivus, pradėjo elgtis agresyviai,  keikti juos necenzūriniais žodžiais, todėl buvo nuvestas iki automobilio ir įsodintas į automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą, įtariant asmenį vairavus automobilį neblaiviam. Bendraujant su kartu automobilyje važiavusia I. P. ji nurodė, kad  automobilį vairavo jos draugas, vardu T. Liudininkas N. C. nurodė, kad matė, jog tamsios spalvos automobilį BMW vairavo vyriškis, kuris išlipęs iš transporto priemonės ją užrakino ir raktus išmetė į šalia esančius krūmynus. Priėjus prie sulaikyto T. B., šis buvo įspėtas, kad daromas garso ir vaizdo įrašas, ir buvo pasiūlyta nusistatyti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis ėmė elgtis agresyviai ir buvo pristatytas į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 1–2). ). Prie jau minėto 2021 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtuose policijos pareigūnų dėvimųjų kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, patvirtinančios anksčiau aptartame 2021 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo S. L. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas aplinkybes. Vaizdo įraše 2021_0731_191428_003.MP4 nuo 3.51 minutės užfiksuota, kad patrulis M. V. tikslina I. P. asmens duomenis, tyrėjas S. L. ieško automobilio BMW raktelių krūmuose, neranda, prieina prie patrulio M. V. ir I. P.. Nuo 4.31 minutės vyksta toks pokalbis tarp I. P., patrulių M. V. ir S. L.: S. L.: „Ku galėt papasakuotė api šion įvykį?“. I. P.: „Kaip sakot?“. Tyrėjas S. L.: „Ku galėt papasakuotė kas čia vyka?“. I. P.: „Aaa, nieko“. Tyrėjas S. L.: „Kas vairava?“. I. P.: „Nuu ne aš“. Patrulis M. V.: „Kas vairava?“. Tyrėjas S. L.: „Kas vairava?“. Patrulis M. V.: „Automobilį?“ I. P.: „Ne aš“. Patrulis M. V.: „Jūsų draugas vairavo?“. I. P.: „Nu“. Patrulis M. V.: „Jis vairavo?“. I. P.: „Mhm“. Vaizdo įraše 2021_0731_191514_001.MP4 nuo 1.38 minutės užfiksuota, kaip S. L. bendrauja su įvykio liudytoju N. C., nuo 2.32 iki 2.49 minutės vyksta toks pokalbis tarp tyrėjo S. L. ir N. C.: S. L.: „Matiet veino žuodžio ka tas žmuogos vairava.“ N. C.: „Jo jo jo jo“. S. L.: „Matiet kon, kad išlėpa“. N. C.: „Taip taip taip, dar bandė su merga numeriais apsikeist, vietom ir taip toliau ir ir ir sakau privarinėjot ir įmetė raktus į krūmus“. Tyrėjas S. L.:
„Tas vyrs išmetė“. N. C.: „Jo jo jo“.

18.       Aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju būtent neblaivus T. B. vairavo transporto priemonę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šioje byloje apeliantas buvo nuteistas remiantis vien prielaidomis. Nors nuteistasis fragmentiškai juos cituodamas kritikuoja liudytojų M. M. ir N. C. baudžiamojo proceso metu duotus parodymus ir nurodo, nuteistojo manymu, egzistuojančius šių parodymų neatitikimus, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tiek M. M., tiek N. C. logiškai, nuosekliai, tiksliai ir detaliai apibūdino 2021 m. liepos 31 d. įvykio aplinkybes, jų parodymai apie to vakaro įvykių eigą iš esmės nekito viso baudžiamojo proceso metu. Nors M. M. teisiamajame posėdyje (po aptariamo įvykio praėjus beveik aštuoniems mėnesiams) įvykio aplinkybes atsiminė šiek tiek prasčiau ir nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jau nebebuvo tvirtai įsitikinusi, kad automobilį vairavęs vyras buvo girtas, tačiau ji nurodė, jog įvykio metu skambino į BPC siekdama, kad policijos pareigūnai išsiaiškintų, ar automobilį BMW vairavęs asmuo yra neblaivus, be to, ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu (netrukus po įvykio) duotų parodymų teisingumą. Pažymėtina, kad vadovaujantis bendrai suformuota teismų praktika, tam tikri mažareikšmiai parodymų nesutapimai negali būti laikomi pagrindu atmesti parodymus kaip nepatikimus. Apelianto teiginiai, kad liudytojas N. C. matė tik pravažiuojantį automobilį (nematė, kas vairavo transporto priemonę) ir kad policijos pareigūnai paskui automobilį BMW atvyko po 5–10 minučių, kadangi jiems teko praleisti gatvėje  statomą  automobilį, neatitinka bylos medžiagos, todėl yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, jog viso baudžiamojo proceso metu N. C. aiškiai nurodė, kad matė, jog sustojus automobiliui BMW iš vairuotojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus vyriškis (T. B.), o policijos pareigūnai paskui automobilį BMW atvyko per 3–4 minutes, dėl gatvėje statomo automobilio užtruko tik apie 1 minutę. Policijos pareigūnai S. L. ir M. V. taip pat nurodė, kad po to, kai nesėkmingai bandė sustabdyti automobilį BMW ir ėmėsi jį persekioti, atvykti į daugiabučio namo kiemą jiems truko maždaug 1–3 minutes. Dėl šios priežasties atmestini ir nuteistojo teiginiai, jog teismas netinkamai nustatė, kad policijos patruliai prie stovinčio lengvojo automobilio BMW atvyko per 3 ar 4 minutes, o iš tiesų tai truko 10–15 min., per kurias T. B. pastatęs automobilį greta jo vartojo alkoholinius gėrimus. Minėti liudytojų M. M., N. C., S. L. ir M. V. parodymai baudžiamojo proceso metu iš esmės nesikeitė, jie tarpusavyje sutampa, juos patvirtina ir kiti šioje nutartyje anksčiau nurodyti įrodymai. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo netikėti minėtų baudžiamojoje byloje apklaustų visiškai T. B. nepažinojusių, taigi nešališkų ir bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymais, kadangi dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu jie buvo nuoseklūs, išsamūs ir juos patvirtina kitų bylos įrodymų visuma. Todėl nuteistojo skunde selektyviai dėstomos liudytojų parodymų ištraukos ir sava jų interpretacija nesudaro pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad net jeigu policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju prie jų teisėtam reikalavimui sustoti nepaklususio daugiabučio kieme stovinčio automobilio BMW būtų atvykę per nuteistojo nurodomas 10–15 min. (nors skundžiamame nuosprendyje yra teisingai nustatyta, jog tai truko maždaug 3–4 minutes), tai negalėtų įtikinamai paaiškinti, kaip per tokį trumpą laiką nuteistasis būtų galėjęs suvartoti tokį alkoholio kiekį, kad jam alkotesteriu pirmu pūtimu 20.49 val. būtų nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, o antru pūtimu – 21.07 val. 2,44 promilių neblaivumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, liudytojas N. C. nurodė, jog nematė, kad automobiliui BMW sustojus ir akivaizdžiai neblaiviam nuteistajam iš jo išlipus apskritai būtų vartojami kokie nors alkoholiniai gėrimai, juo labiau toks jų kiekis, kokį reikėtų suvartoti, norint pasiekti tokį neblaivumo laipsnį, koks buvo nustatytas nuteistajam. Pažymėtina, jog N. C. nurodė, kad automobiliui sustojus T. B. ir kartu važiavusi I. P. garsiai rėkavo, pykosi ir tarėsi, kuris iš jų vairavo automobilį, taigi kalbėjosi apie gynybines versijas, kurias ketino nurodyti policijos pareigūnams.

20.       Nors apeliantas teigia, kad jis nepastebėjo jį, jo nuomone, netinkamai (nesilaikant stabdymo tvarkos) stabdžiusių policijos pareigūnų, todėl jis, nesuprasdamas, kodėl jie įjungė švyturėlius, neprivalėjo sustoti, tačiau pažymėtina, kad anksčiau aptartame 2021 m. liepos 31 d. tyrėjo S. L. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, jog kadangi automobilis BMW buvo pastebėtas netoli, prasilenkiant, policijos pareigūnams nebebuvo galimybės automobilio sustabdyti išlipant iš tarnybinio automobilio ir išreiškiant stabdymo gestą stabdymo krivule. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tokias įvykio metu susiklosčiusias aplinkybes ir baudžiamosios bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju T. B. neabejotinai galėjo ir turėjo suprasti, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, todėl šie jo teiginiai laikytini deklaratyviais. Apelianto argumentai, jog įvykio metu policijos pareigūnai per priekinį automobilio stiklą negalėjo matyti, jog automobilį BMW vairavo T. B., nes šio automobilio priekinis stiklas yra tamsintas, laikytini menamo pobūdžio pamąstymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, tuo tarpu policijos pareigūnai S. L. ir M. V. aiškiai ir nuosekliai nurodė, jog gerai matė ir įsidėmėjo, kad automobilį vairavo būtent T. B., o M. V. papildomai pažymėjo, kad prasilenkiant pareigūnų automobiliui ir automobiliui BMW, šio automobilio vairuotojas dar atsisuko į pareigūnus. Pažymėtina ir tai, jog ir pats nuteistasis tiek teisiamajame posėdyje, tiek apeliaciniame skunde jau neneigė, jog įvykio metu būtent jis vairavo automobilį BMW (neigia tik tai, kad tai darė būdamas neblaivus).

21.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė T. B. pateiktą gynybinę versiją, jog 2021 m. liepos 31 d. T. B. vairuodamas automobilį buvo blaivus, o alkoholį pradėjo vartoti tik automobiliui sustojus. Nors nuteistasis T. B. ir liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu neigė, kad policijos pareigūnai kelyje juos bandė sustabdyti, tačiau tai, kad jie abu įvykio vietoje (daugiabučio namo kieme), iki atvažiuojant policijos pareigūnams, garsiai rėkavo ir tarėsi, kuris iš jų vairavo automobilį (tai patvirtino liudytojas N. C.), leidžia daryti išvadą, kad tiek T. B., tiek liudytoja I. P. neabejotinai suvokė, jog buvo padarytas teisės pažeidimas, ir iš karto derino gynybines versijas, kurias ketino pateikti policijos pareigūnams, tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad jie suvokė ir tai, jog prieš tai buvo stabdomi policijos pareigūnų. Be to, kaip jau minėta, liudytojas N. C. matė, kad T. B. ir liudytoja I. P. garsiai rėkavo, pykosi, aiškinosi ir tarėsi, tačiau šis liudytojas nematė, jog tuo metu T. B. būtų vartojęs alkoholį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. ir T. B. buvo sugyventiniai, I. P. atsisakė duoti bet kokius parodymus apie T. B. (t. 1, b. l. 89–90), o teisiamojo posėdžio metu I. P. nurodė, kad šiuo metu jie yra draugai. Pažymėtina, jog I. P. parodymai yra prieštaringi ir nesutapo su baudžiamosios bylos medžiaga. Teisiamajame posėdyje ji nurodė, kad T. B. alkoholį ėmė vartoti tik po to, kai sustabdė automobilį, daugiabučio kieme iki policijos pareigūnų atvykimo jie praleido daugiau nei 5 min., o po įvykio policijos pareigūnai netikrino jos blaivumo (nors byloje esančiuose vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuota, jog pati liudytoja atsisakė tikrintis blaivumą), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šie parodymai galbūt buvo duoti siekiant padėti nuteistajam T. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jais pagrįstai nesivadovavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo vadovautis ir T. B. duotais parodymais, kurie keitėsi baudžiamojo proceso metu, ir visiškai neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos. Nors teisiamajame posėdyje T. B. jau teigė, kad aptariamu atveju vairavo automobilį, bet tai darė blaivus (alkoholį ėmė vartoti tik automobiliui sustojus), tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog T. B. atvykusiems policijos pareigūnams neminėjo, kad vartojo alkoholį sustabdęs automobilį, ir kategoriškai tvirtino, kad automobilio apskritai nevairavo. Tuo tarpu minėtame vaizdo įraše yra užfiksuota, jog I. P. policijos pareigūnui aiškiai nurodė, jog automobilį vairavo būtent T. B.. Nuteistojo parodymų nenuoseklumą, o kartu ir aplinkybę, kad I. P. ir T. B. parodymai baudžiamojo proceso pradžioje nesutapo, patvirtina ir tai, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. T. B. įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, jog nuteistasis tvirtino, kad 2021 m. liepos 31 d. automobilio nevairavo, nes buvo neblaivus, todėl automobilį vairavo I. P. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog tokius parodymus apklausos metu jis davė dėl jam daromo spaudimo (neva priešingu atveju jis būtų turėjęs likti areštinėje), yra išimtinai deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, nes, kaip matyti, šios apklausos metu T. B. išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, o minėtą 2021 m. rugpjūčio 1 d. apklausos protokolą jis pasirašytinai patvirtino. Aptartos aplinkybės ir nurodyti parodymų neatitikimai teisėjų kolegijai suteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo ir I. P. parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai, nes jų patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

22.       Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl T. B. padarytos nusikalstamos veikos – kad jis vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2021 m. liepos 31 d., apie 19.09 val., ties (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. Šie T. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neabejotinai įrodyta ir abejonių nekelia, o remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais deklaratyviais argumentais, T. B. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo.

23.       Nuteistasis nesutinka ir su apylinkės teismo jam paskirta bausme, teigia, jog jam paskirta bausmė neatitinka bausmės skyrimo principų, yra per didelė ir neadekvati. Tačiau pagrindo sušvelninti nuteistajam T. B. paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24.       Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

25.       Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

26.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą 2811 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas T. B. už šį nusikaltimą parinko švelniausią bausmės rūšį – baudą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. Nuteistajam inkriminuota veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. B., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis (t. 1, b. l. 149–157). Įvertinęs aptartas T. B. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Be to, teismas nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis dviejų mėnesių terminas – net 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

27.       Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas atsižvelgė į visas T. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, taip pat ir tai, jog T. B. viso baudžiamojo proceso metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, mano, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. B. paskirta 100 MGL dydžio bauda, kuri yra tik šiek tiek didesnė nei minimalus BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas baudos bausmės dydis, yra aiškiai per griežta.

28.       Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d., mano, kad toks terminas yra per ilgas. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

29.       Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas T. B. nustatė 3 metų BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį. Baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį. Tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Darytina išvada, jog aptariamu atveju paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, baudžiamasis įstatymas nebuvo pažeistas. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, pakankamai įvertintos baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės.

30.       Spręsdamas klausimą dėl nuteistajam T. B. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekdamas užtikrinti tinkamo teisingumo principo įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistajam neblaiviam vairuojant transporto priemonę buvo padarytas vienas baigtas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui, tačiau žala nusikalstama veika nebuvo padaryta. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę (T. B. neteistas), taip pat tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo nuteistajam pagrindus, teismas konstatavo, kad nuteistajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam 3 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos (2021 m. rugpjūčio 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trumpesnio, nuteistojo pageidavimus labiau atitinkančio draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir formuotų teismų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, darymą, sąmoningai sugriežtino šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą. Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius ir nuostatas, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje.

31.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. B. apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas T. B. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai ir vėl nepasikartotų, – kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonės ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

32.       Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo T. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                       Eugenijus Antanauskas

               Linas Pauliukėnas

               Aurelija Sadauskaitė