Civilinė byla Nr. e2YT-4792-939/2021

Proceso Nr. 2-34-3-00635-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.20

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 8 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. D., M. D., J. D., A. A., A. D., T. D., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas K. D. (toliau – ir pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad D. D. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, bei, kad pareiškėjas tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos D. D. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-5) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. D.. VĮ Registrų centro duomenimis V. D. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas ir kiemo statiniai (statybos pabaigos metai – 1975, daiktinės teisės neįregistruotos, V. D. nurodytas naudotoju); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas ir kiemo statiniai V. D. įsigyti gyvenant santuokoje su D. D. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki (duomenys neskelbtini)), todėl buvo V. D. ir D. D. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Gyvenamąjį namą bei kiemo statinius tėvai pasistatė patys. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina D. D.. Prieš mirtį V. D. ir D. D. testamentų nepaliko, dėl jų palikimo priėmimo į notarą kreiptasi nebuvo, paveldėjimo bylos neužvestos. V. D. palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė D. D., o šiai mirus, jos palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas. Pareiškėjas nurodo norintis įsiteisinti savo vardu motinos D. D. palikimą, kurį po jos mirties jis priėmė faktiniu valdymu. Mirus V. D. dėl jo turto paveldėjimo į notarą D. D. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė pastarojo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktiniui D. D. liko gyventi jų bendrai įsigytoje sodyboje. Todėl pareiškėjo motinai liko visi jos sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktiniui mirus, D. D. savo lėšomis organizavimo laidotuves bei kapavietės sutvarkymą. Jo palikimą motina pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą sodybą su ūkio pastatu pradėjo valdyti kaip savo. Atliko kelis einamuosius gyvenamojo namo remontus, rūpinosi šildymu šaltuoju metų sezonu, pasiruošdavo malkų, pirkdavo anglis, kadangi name įrengtas krosninis šildymas. Kol jai leido sveikata, ir toliau ūkiniame pastate laikė karvę, kiaulių, paukščių. Rašytinių įrodymų apie mokamus mokesčius laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)nėra išlikę, nes namas be jokių patogumų, į jį nebuvo atvesta nei vandens, nei kanalizacijos, vanduo naudojamas iš šulinio, maistas gaminamas ant dujinės viryklės, prie kurios būdavo prijungiamas dujų balionas. Mokama buvo tik už suvartotą elektros energiją, bet šie duomenys neišlikę. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad V. D. ir D. D. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), D. D. mirties liudijime jos mirties vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. D. po savo sutuoktinio mirties iš jų bendrai pasistatytos sodybos išvykusi nebuvo, kito gyvenamojo būsto neturėjo. Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į visą pareiškėjo mamai D. D. mirties dieną priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastaroji tuoj po savo sutuoktinio V. D. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į visą D. D. turtą, kuris šiai priklausė mirties dieną, nėra. Mirus D. D., jos palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas. Pareiškėjas nurodo, kad prieš mirtį mama buvo silpnos sveikatos, todėl jis šia rūpinosi, padėjo buityje bei prižiūrėti sodybą. D. D. mirus, jis ir toliau rūpinosi sodyba, gyvenamuoju namu, namų valda, jam atiteko ir visi motinos turėti asmeniniai daiktai. Šioje sodyboje gyvena bei savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs pareiškėjo brolis T. D., todėl jis yra registruotas kaip elektros vartotojas, mokėtojas už šiukšlių išvežimą. Pareiškėjas nrodo, kad už suvartojamą elektros energiją bei už šiukšles moku jis pats. T. yra vienišas, nesukūrė šeimos, vaikų nesusilaukė, yra labai silpnos sveikatos, turi judėjimo problemų, nedirba, neturi nuolatinio pajamų šaltinio, todėl pasirūpinti tėviške neturi galimybės. Pareiškėjo teigimu, po motinos mirties iki šiol jis vienas iš savo lėšų nuperku malkas, jas paruošia gyvenamojo namo šildymui šaltuoju metų sezonu. Prižiūri namų valdą, šienauja žolę. Viename iš žemės sklypų, kuris yra prie pat sodybos, pasodina bulvių, daržovių, kurių pakanka ir pareiškėjui, ir broliui T.. 0.8500 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinasi vietinis ūkininkas, kuriam žodine panaudos sutartimi pareiškėjas leido neatlygintinai juo naudotis, kadangi pats jį prižiūrėti neturi galimybės, neturi reikiamos žemės ūkio technikos ir pan. Taigi per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą savo motinos D. D. palikimą pareiškėjas nurodo pradėjęs valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į motinos palikimą pagal įstatymą nėra, todėl kreipiasi į teismą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tuoj po savo motinos D. D. mirties priėmė jos palikimą. Jis prisidėjo prie motinos laidotuvių organizavimo bei jos kapavietės sutvarkymo, kurią prižiūri iki šiol. Kitų asmenų, priėmusių V. D. ir D. D. palikimą, nėra. Gyvendami santuokoje D. D. ir V. D. susilaukė septynių vaikų: S. D., M. D., J. D., A. A., A. D., T. D., K. D.. Mirus tėvui tarp vaikų buvo bendras susitarimas, kad tėvo palikimą paveldi viena mama D. D., dėl tėvo palikimo nė vienas iš vaikų jokių aktyvių veiksmų neatliko ir jo nepriėmė. Mirus mamai D. D., visų bendru susitarimu buvo nuspręsta, kad mamos palikimą priima vienas pareiškėjas, nes jis labiausiai rūpinosi mama, prisidėjo prie sodybos priežiūros ir pan. Nė vienas iš brolių bei sesuo būti pareiškėjais nepageidavo, todėl nurodo juos suinteresuotais asmenimis.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 45-47) nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo šioje byloje neprieštaraus, jei, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad D. D. ir K. D. priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 76-79) nurodė, kad neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo, jei pareiškėjas pateiks tokių faktų nustatymui reikalingus įrodymus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo, jei teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai tokių faktų nustatymui reikalingų įrodymų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 66-67).

Suinteresuoti asmenys S. D., M. D., J. D., A. A., A. D., T. D. atsiliepimuose į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 83-84, 88-89, 91-93, 95-96, 99-100, 102-103) nurodė, kad su pareiškimu sutinka, patvirtina jame nurodytas aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. D. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjo V. D. palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. V. D. mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004, Nr. 3K-3-649/2004, Nr. 3K-3-251/2012).

D. D. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjos D. D. palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, pagal kurias įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias atsiliepimuose į pareiškimą patvirtino suinteresuoti asmenys S. D., M. D., J. D., A. A., A. D., T. D., ir bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo K. D. tėvas V. D. mirė (duomenys neskelbtini), o motina D. D. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties įraše V. D. mirties vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini) , šiuo adresu buvo deklaruota ir V. D. gyvenamoji vieta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9, 10, 20, 21). Mirties liudijime D. D. mirties vieta taip pat nurodyta – (duomenys neskelbtini), šiuo adresu buvo deklaruota ir D. D. gyvenamoji vieta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 20, 21). V. D. ir D. D. susituokė (duomenys neskrlbtini), duomenų, jog jų santuoka buvo nutraukta, byloje nėra (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11). VĮ Registrų centro duomenimis V. D. mirė susituokęs, sutuoktinė – D. D., V. D. vaikai: K. D., S. D., M. D., J. D., A. A., A. D., T. D. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10). D. D. mirė būdama našlė, jos vaikai: K. D., S. D., M. D., J. D., A. A., A. D., T. D. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13-19, 21). Paveldėjimo bylos nei dėl V. D., nei dėl D. D. palikimo priėmimo nepradėtos (elektroninės bylos apyrašo b. l. 33, 34). VĮ Registro centro duomenimis D. D. vardu neregistruota nekilnojamojo turto (elektroninės bylos apyrašo b. l. 22-27, 28), V. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; kuriame yra gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos, V. D. nurodytas naudotoju. Taip pat V. D. vardu registruotas žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos, V. D. nurodomas kaip naudotojas. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas ir kiemo statiniai V. D. įsigytas gyvenant santuokoje su D. D., todėl buvo V. D. ir D. D. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pateikti mokėjimo kvitai ir sąskaitos patvirtina laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. liepos 16 d. atliktus mokėjimus už elektrą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 35-44).

Iš pareiškėjo pareiškimo ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą matyti, kad notaro biure paveldėjimo bylos į V. D. ir D. D. palikimą nepradėtos, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Duomenų apie V. D. ir D. D. testamentus nėra. Po V. D. mirties jo sutuoktinė D. D. ir toliau gyveno jai ir mirusiajam V. D. iki šio mirties priklausiusioje sodyboje – žemės sklype su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais – esančioje (duomenys neskelbtini), naudojosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, priėmė visus palikėjui mirties momentu priklausiusius daiktus, taip pat ir jos bendrai su palikėju įsigytus daiktus, jais naudojosi, remontavo gyvenamąjį namą, rūpinosi šildymu šaltuoju metų sezonu, pasiruošdavo malkų, pirkdavo anglis, ūkiniame pastate laikė karvę, kiaulių, paukščių, mokėjo už elektrą. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad V. D. ir D. D. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), V. D. ir D. D. mirties liudijimuose jų mirties vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. D. po savo sutuoktinio mirties iš jų bendrai pasistatytos sodybos išvykusi nebuvo. Tokiu būdu D. D. pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. V. D. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nors D. D. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad D. D. faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini)mirusio savo sutuoktinio V. D. palikimą.

Iš pareiškėjo pareiškimo, suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą ir bylos medžiagos matyti, kad K. D. tuoj po (duomenys neskelbtini)mirusios savo motinos D. D. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti: jis rūpinasi sodyba, gyvenamuoju namu, namų valda, jam atiteko ir visi motinos turėti asmeniniai daiktai, jis vienas iš savo lėšų nuperka malkas, jas paruošia gyvenamojo namo šildymui šaltuoju metų sezonu, prižiūri namų valdą, šienauja žolę, viename iš žemės sklypų, kuris yra prie pat sodybos, pasodina bulvių, daržovių, žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, žodine panaudos sutartimi pareiškėjas leido neatlygintinai naudotis vietiniam ūkininkui,  t. y. save laikė mirusiajai motinai D. D. iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu, minėtu turtu pareiškėjas naudojasi iki šiol, jį prižiūri. Taigi, nors K. D. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad K. D. faktiškai priėmė D. D. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Byloje nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad D. D. po savo sutuoktinio V. D. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, ir K. D. po savo motinos D. D. mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjui teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jis galės paveldėti po savo motinos D. D. mirties likusį nepaveldėtą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktai nustatytini teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                   Laima Lubauskienė