Adm. byla Nr. ATP-455-200/2013   

       Teisminio proceso Nr. 4-02-3-05087-2012-4                                       Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties, kuria nepatenkintas V. L. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriuo V. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d., padarymą, paskirta 150 Lt bauda,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu V. L. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 1 d. už tai, kad jis 2012-04-06, 12.15 val., Vilniuje, Paplaujos gatvėje, vairuodamas automobilį Ford Galaxy, v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir pravažiavo ją, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 78.11 ir 169 p.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi V. L. skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, mano, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nepašalinus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-05 nutartyje nurodytų pažeidimų, kuriais pažeidžiamos asmens teisės į gynybą ir teisingą procesą, taip pat apeliantas mano, kad skundžiama nutartimi buvo pažeista LVAT formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimas buvo priimtas suėjus administracinės nuobaudos skyrimo administracinėse bylose senaties terminui – 6 mėnesiams. Apeliantas pažymi, kad medžiagos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas nei V. L., nei tarnybinį pranešimą surašę policijos pareigūnai. Apklausos protokole nurodoma, kad V. L. atsisako nuo paaiškinimo, kai tuo tarpu jo buvo klausiama ne įvykio aplinkybių, o ar jis sutinka su pažeidimu. Pagal pareigūnų logiką, jei asmuo nesutinka su pažeidimu, jis atsisako paaiškinti įvykio aplinkybes. Tiek V. L., tiek E. P. savo paaiškinime nurodė, kad sustabdęs pareigūnas pareikalavo mokėti baudą vietoje, nors dabartiniai galiojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai draudžia policijos pareigūnams imti baudą grynais pinigais. Pasak apelianto, remiantis bylos medžiaga matyti, kad šiuo atveju bylą nagrinėjančios institucijos atstovas rėmėsi vien policijos pareigūnų parodymais ir net nebandė išsiaiškinti tikrųjų įvykio aplinkybių.

Apeliantas pažymi, kad dėl jo skunde išdėstytų argumentų (ypač dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų) pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei teismo posėdžio metu, nei savo nutartyje, todėl lieka neaišku, kokiais motyvais vadovavosi teismas, priimdamas nutartį šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Pasak apelianto, dėl nuobaudos skyrimo terminų nepasisakė ir policijos institucijos atstovas, nors pareiga įrodyti, kad sprendimas priimtas nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, priklauso administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.    

Apeliacinis skundas netenkinamas. 

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 17 d. nutartis byloje Nr. N-756-1491-07).

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

ATPK 35 str. 1 d. yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (...). ATPK 35 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje N-556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis byloje N-756-1494/2007).

Iš V. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-2010612-12 (b. l. 16) matyti, kad V. L. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d., padarymo diena yra 2012 m. balandžio 6 d., t. y. nuo šios dienos skaičiuojamas ATPK 35 str. 1 d. numatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialisto Ž. B. 2012 m. spalio 3 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas V. L. byloje buvo pratęstas vieneriems metams iki 2013-04-06 (b. l. 18). Iš šio nutarimo, kuriuo buvo pratęstas administracinės nuobaudos V. L. skyrimo terminas, matyti, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinė pasinaudojo teisėtai, pagrįstai ir laiku, nustačiusi faktinį pagrindą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. V. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimu nubaustas 2012 m. lapkričio 20 d., t. y. nesuėjus pratęstiems terminams (b. l. 15). Todėl nagrinėjamu atveju ATPK 35 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nebuvo pažeistos. 

Dėl ATPK 124¹ str. 1 d.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. L. 2012-04-06, 12.15 val., Vilniuje, Paplaujos gatvėje, vairuodamas automobilį Ford Galaxy, v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir pravažiavo ją, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 78.11 ir 169 p. ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 1 d., kur nustatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Tai, kad įvykio metu ir vietoje V. L. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir pravažiavo ją, tiek tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 29, 45), tiek apklausti pirmosios instancijos teisme (b. l. 64-65) patvirtino įvykį tiesiogiai matę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. specialistai O. S. bei J. P., buvę tarnybiniame automobilyje ir stebėję Paplaujos - Drujos gatvių sankryžą. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai, nagrinėjamu atveju vykdę tarnybines pareigas ir pastebėję daromą teisės pažeidimą, bei jį užfiksavę, būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. parodymus, matyti, kad jis apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 62-63) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 1 d., nurodė, kad 2012-04-06 su E. P. važiavo automobiliu „Ford Galaxy“ per sankryžą degant mirksinčiam žalios spalvos šviesoforo signalui. Netrukus juos sustabdė policijos pareigūnai ir pasakė, kad V. L. pravažiavo sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė kartu su V. L. važiavusi E. P. (b. l. 30, 63-64). Tokia šių asmenų pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant V. L. išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai, policijos pareigūnai patvirtino, jog dar prieš V. L. įvažiuojant į sankryžą užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo aktyvus, ėmėsi atitinkamų priemonių (teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą V. L., kartu su juo važiavusią E. P., teisės pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus O. S. bei J. P.), kurių pagalba iš esmės visi V. L. apeliaciniame skunde nurodyti procesiniai trūkumai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje, buvo pašalinti pirmosios instancijos teisme ir jie nelemia institucijos nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad V. L. pažeidimas yra įrodytas,  pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                           Angelė Ikasalienė