Administracinė byla Nr. eTA-511-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01441-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos), (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (toliau – ir atsakovo atstovas), 4 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius priėmė 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1337 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir 2019 m. liepos 25 d. nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpą 30 parų už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių pareiškėjas sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-3851 „Dėl Dainiaus Dargevičiaus skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimas), kuriuo paliko nepakeistą 2019 m. liepos 25 d. nutarimą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI1-581-423/2020 (toliau – ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimas) nusprendė patenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti 2019 m. liepos 25 d. nutarimą ir 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-684-662/2021 (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis) nutarė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė neatitaisomą žalą dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos (pareiškėjas buvo sumuštas, pareiškėjui buvo draudžiama gauti pasimatymus, trumpalaikes išvykas, siųsti laiškus, apribotos teisės apsipirkti parduotuvėje, paskambinti telefonu, susitikti su advokatu, pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. prašymas „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“ (toliau – ir Prašymas dėl lygtinio paleidimo) buvo atmestas). Be to, kamerų tipo patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas be teisinio pagrindo, patalynė buvo išduodama tik miego laiku, nebuvo užtikrintas minimalus 4 m2 gyvenamasis plotas, kamerų tipo patalpos buvo nepritaikytos gyventi – kameroje buvo pelėsis, netinkama ventiliacija. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo nuolat susirūpinęs, įsitempęs.

3.       Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovo atstovas nurodė, kad, nors įsiteisėjus teismų sprendimams galima konstatuoti vieną iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, tačiau Pravieniškių PN-AK, taikydama pareiškėjui drausminę atsakomybę, veikė teisės aktų nustatytose ribose. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus 12 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 220 punktu, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo Prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo pateiktas dar iki 2019 m. liepos 25 d. nutarimo, todėl pareiškėjui drausminės nuobaudos paskyrimas neturėjo jokios reikšmės vertinant pareiškėjo Prašymą dėl lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjui buvo paskirta kita drausminė nuobauda – papeikimas. Ši aplinkybė taip pat aktuali sprendžiant dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo. Pareiškėjas neįrodė skunde nurodytos jam kilusios žalos. Vien tik aplinkybė, kad pareiškėjui skirta drausminė nuobauda buvo panaikinta, nėra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 6 d. sprendime nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, grąžinti pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui (toliau – ir advokatas) 2022 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas kildina neturtinę žalą iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, nepagrįstai skyrus pareiškėjui drausminę nuobaudą, dėl to pareiškėjo teisės buvo papildomai apribotos ir suvaržytos.

6.       Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (17 str. 1 d. 3 p.), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas (6.246–6.249 str., 6.271 str.).

7.       Teismas nustatė:

7.1.                      Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. pareiškėjas naktį sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, tokiais veiksmais šiurkščiai pažeisdamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, viešąją tvarką. Šiame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, ginčo laikotarpiu galiojusių Taisyklių 50 punktą, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę;

7.2.                      Departamento 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu 2019 m. liepos 25 d. nutarimas paliktas galioti;

7.3.                      Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimu nuspręsta patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti 2019 m. liepos 25 d. nutarimą ir 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą. Teismas konstatavo, kad, pagal 2019 m. liepos 25 d. nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas aplinkybes, nėra neginčijamų ir pakankamų įrodymų, objektyviai ir vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus ir patvirtinančių, kad jis padarė 2019 m. liepos 25 d. nutarime nurodytą nusižengimą. Todėl teismas pripažino, kad tiek 2019 m. liepos 25 d. nutarime, tiek 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendime nėra nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės (motyvai), kuriomis remiantis pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda;

7.4.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nutarta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8.       Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad iš naujo netirs aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.

9.       Teismas, nustatęs, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai, pareiškėjas atliko jam neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą, konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismui nekilo abejonių, kad dėl konstatuotų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, t. y. neturtinę žalą.

10.       Teismas, įvertinęs BVK normas (145 str. 1 d.), Taisyklių 220 punktą ir nustatęs, kad atsakovo atstovas neginčija, jog pareiškėjui kamerų tipo patalpose patalynė buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, atsakovo atstovas netenkino pareiškėjo 2019 m. liepos 29 d. prašymo dėl laiškų siuntimo, netenkino pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymų dėl galimybės paskambinti, padarė išvadą, kad ir dėl šių apribojimų pareiškėjas patyrė tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, neturtinę žalą.

11.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad pareiškėjas negalėjo apsipirkti parduotuvėje, pasimatyti su tėvais, pažymėjo, jog nors šie apribojimai galėjo padidinti pareiškėjo neigiamus išgyvenimus, tačiau pareiškėjas juos dėsto labai abstrakčiai, nenurodydamas, ar ginčo laikotarpiu jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl apsipirkimo parduotuvėje ir pasimatymo su tėvais, ar iš tikrųjų buvo kilęs poreikis apsipirkti parduotuvėje ir pasimatyti su tėvais.

12.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl to, kad kamerų tipo patalpoje nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aptarė Taisyklių 111.2 ir nustatė, kad į bylą nepateikti duomenys apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių. Teismas padarė išvadą, kad vienam asmeniui tenkantis plotas apskaičiuojamas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus 12 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 23,29 m2, kameroje įrengtos 4 miegamosios vietos. Taigi vienam asmeniui teko 5,82 m2 gyvenamojo ploto. Teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta.

13.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas abstrakčiai išdėstė argumentus dėl jam netaikyto lygtinio paleidimo, nurodęs, kad jo Prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo atmestas, tačiau daugiau aplinkybių dėl to pareiškėjas nedetalizavo. Teismas nenustatė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl 2019 m. liepos 25 d. nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos nebuvo tenkintas pareiškėjo Prašymas dėl lygtinio paleidimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

14.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad pareiškėjas buvo sumuštas pareigūnų, nustatė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 2019 m. liepos
24–25 d. pareigūnai sumušė pareiškėją, t. y. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjo sumušimus; pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl jo sumušimo nebuvo atliekamas. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie ikiteisminį tyrimą, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie neteisėtus pareigūnų veiksmus sumušant pareiškėją, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių.

15.       Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad, atliekant drausminę nuobaudą, jam nebuvo suteikta trumpalaikė išvyka už Pravieniškių PN-AK ribų, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su 2019 m. birželio 12 d. prašymu dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, tačiau šis pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas dėl pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo. Teismas padarė išvadą, kad trumpalaikės išvykos nesuteikimas buvo susijęs ne su pareiškėjui paskirta drausmine nuobauda, todėl atmetė su tuo susijusius pareiškėjo skundo argumentus.

16.       Teismas, nustatęs, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė ar psichologinė pagalba, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikes ar negrįžtamas pasekmes pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei, nenustatęs, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, kad pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės dėl konstatuotų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, atsižvelgęs į praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

17.       Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad pareiškėjas nenurodė turėtų išlaidų apskaičiavimo, o iš prie prašymo pateiktų 2020–2021 metų mokėjimo nurodymų nėra galimybės nustatyti, už kokias konkrečiai teisines paslaugas buvo mokama, ar jo išlaidos patirtos būtent šioje administracinėje byloje. Todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p., grąžino advokatui sumokėtą žyminį mokestį.

III.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, argumentus ir aplinkybes, nurodytas skunde, grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

18.1.                      teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 2019 m. liepos 24–25 d. pareigūnai sumušė pareiškėją, nepagrįsta, nes tai pagrindžia pareiškėjo medicinos kortelė, kuri patvirtina, kad pareiškėjas dėl sveikatos pablogėjimo turėjo kreiptis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę;

18.2.                      teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos nebuvo pritaikytas lygtinis paleidimas, nepagrįsta. Nors pareiškėjas pateikė Prašymą dėl lygtinio paleidimo iki 2019 m. liepos 25 d. nutarimo priėmimo ir drausminės nuobaudos paskyrimo, tačiau Prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo nagrinėjamas tuo metu, kai pareiškėjas atliko drausminę nuobaudą. Pareiškėjo Prašymą dėl lygtinio paleidimo nagrinėjo Pravieniškių PN-AK direktorius, t. y. tas pats asmuo, kuris priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2019 m. liepos 25 d. nutarimą. Tai, kad pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, paaiškėjo tik po 2 metų nuo Prašymo dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimo. Nors iš teismo sprendimo motyvų galima spręsti, kad, nagrinėjant Pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą, tačiau tame pačiame teismo sprendime nurodoma, kad buvo atsižvelgta į anksčiau pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą. Būtent tai patvirtina pareiškėjo poziciją, kad 2019 m. liepos 25 d. nutarimas sudarė svarbią, galimai lemiamą įtaką sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo;

18.3.                      nors sutinkama su teismo išvada, kad trumpalaikės išvykos nesuteikimas susijęs su baudžiamąja byla ir jos nagrinėjimo metu pareiškėjui paskirta kardomąja priemone – suėmimu,  tačiau 2019 m. liepos 25 d. nutarimu pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda turėjo įtakos ir priimant sprendimą nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos;

18.4.                      teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl to, kad jis, atlikdamas drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpoje, negalėjo gauti pasimatymų ir apsipirkti parduotuvėje, nepagrįstai grindė priežastinio ryšio tarp Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios neturtinės žalos nebuvimą aplinkybe, jog pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl pasimatymų su tėvais ir (ar) apsipirkimo parduotuvėje, ir tuo, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo kilęs poreikis apsipirkti parduotuvėje. Šios pareiškėjo teisės buvo apribotos ne pagal Pravieniškių PN-AK atsisakymus, o pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį vien dėl to, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl galimybės pasinaudoti šiomis teisėmis, nes žinojo, kad šios teisės jam nepriklauso, jam atliekant drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose. Aptariamos pareiškėjo teisės buvo nepagrįstai apribotos nuo to momento, kai pareiškėjui buvo neteisėtai paskirta drausminė nuobauda. Taigi priežastinis ryšys yra akivaizdus;

18.5.                      teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų kamerų tipo patalpose. Atsakovo atstovas nepateikė į bylą jokių šiuos pareiškėjo nusiskundimus paneigiančių įrodymų.

19.       Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą, atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas priėmė teisėtą sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

20.       Byloje ginčas kilo dėl 4 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl Pravieniškių PN-AK atliktų neteisėtų veiksmų (dėl pareiškėjui neteisėtai skirtos drausminės nuobaudos ir neteisėtai apribotų pareiškėjo teisių, dėl pareiškėjo sumušimo ir neigiamo sprendimo dėl lygtinio paleidimo priėmimo).

21.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas, neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nesurinkęs visų įrodymų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

23.       Nagrinėjamu atveju nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgus į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. liepos 25 d. nutarimu pareiškėjui neteisėtai paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpą 30 parų – už tai, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, jis atliko šią drausminę nuobaudą Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 12 būrio 2-oje kameros tipo gyvenamojoje patalpoje (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis).

25.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, iš kurių kildina jam kilusią neturtinę žalą, t. y. pareiškėjui neteisėtai paskirta drausminė nuobauda, pareiškėjui atliekant neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą, jis buvo sumuštas, jam buvo draudžiama gauti pasimatymus, trumpalaikes išvykas, siųsti laiškus, paskambinti telefonu, susitikti su advokatu, buvo apribotos pareiškėjo teisės apsipirkti parduotuvėje, buvo atmestas pareiškėjo Prašymas dėl lygtinio paleidimo, kamerų tipo patalpose, kurioje pareiškėjas atliko jam neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą, pareiškėjui buvo išduodama patalynė tik miego laikui, nebuvo užtikrintas minimalus 4 m2 gyvenamasis plotas, kamerose buvo pelėsis, netinkama ventiliacija.

26.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad jam buvo neteisėtai skirta drausminė nuobauda ir kad jis patyrė tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, susijusius su drausminės nuobaudos skyrimu (patalynė buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, nebuvo tenkinti pareiškėjo prašymai dėl laiškų siuntimo, jis neturėjo galimybės paskambinti).

27.       Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam neturtinę žalą dėl to, kad, kaip teigia pareiškėjas, jis buvo sumuštas pareigūnų, jo Prašymas dėl lygtinio paleidimo ir prašymas dėl trumpalaikės išvykos skyrimo nebuvo patenkinti, jo teisės į pasimatymus ir apsipirkti parduotuvėje buvo apribotos. Be to, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino higienos normų pažeidimų.

28.       BVK 145 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 100 (nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais), 109 (nuteistųjų užsieniečių teisė palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais) ir 183 (teisė apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmus ir sprendimus) straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu, jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų, leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą.

29.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pažymi, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, nes teismas turi įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Bylose dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo asmuo, pateikę skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šią pareigą asmeniui, padavusiam skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvykdžius, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovo atstovui (šiuo atveju ginčo laikotarpiu – Pravieniškių PN-AK) (šiais aspektais, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-853-520/2020 ir joje nurodytą ankstesnę teismo praktiką).

30.       Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog jo teisė apsipirkti parduotuvėje buvo nepagrįstai apribota. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis, atlikdamas drausminę nuobaudą kameros tipo patalpose, siekė pasinaudoti teise apsipirkti parduotuvėje, tačiau dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos jis negalėjo pasinaudoti šia teise (žr., pvz., 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2030-629/2019). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad trumpalaikės išvykos nesuteikimas pareiškėjui buvo susijęs ne su pareiškėjui paskirta drausmine nuobauda. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl šių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

31.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokiu atveju, kai asmuo buvo neteisėtai laikomas kamerų tipo patalpose, nėra būtina įrodinėti, jog asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai (šiuo aspektu žr., pvz., 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką). Nors pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pareiškėjas papildomai turėjo įrodyti teisės susitikti su artimaisiais, t. y. pasimatyti su tėvais, apribojimą, nėra pagrįsti, tačiau šis pareiškėjui taikomas ribojimas yra susijęs su drausminės nuobaudos jam skyrimu ir vertintinas kaip neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos pasekmė.

32.       Pareiškėjas, grįsdamas aplinkybę, jog jis buvo sumuštas pareigūnų be jokios priežasties, teismo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl jo sumušimo nebuvo atliekamas. Be to, teismas nustatė, kad Departamento Imuniteto skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje įvykusios ypatingos situacijos, kuriai suvaldyti buvo pasitelktos Viešojo saugumo ir Departamento prevencinės grupės pareigūnų pajėgos, tačiau, atliekant minėtą ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas nebuvo apklaustas, jis byloje nedalyvavo, o ikiteisminis tyrimas pareigūnų atžvilgiu buvo nutrauktas. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl šių jo skunde nurodytų aplinkybių.

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi kitas pirmosios instancijos teismo išvadas, su kuriomis nesutinka apeliantas, remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad aplinkybė, jog jam buvo paskirta drausminė nuobauda, turėjo neigiamos įtakos, vertinant pareiškėjo reputaciją jo Prašymo dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimo metu, byloje nėra pareiškėjo Prašymo dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimo metu priimtų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti aptartus pareiškėjo skundo teiginius. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerų tipo patalpos, kuriose jis atliko neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą, buvo nepritaikytos gyventi, nes jose buvo pelėsis, netinkama ventiliacija. Teismas nesurinko įrodymų šiais pareiškėjo skunde nurodytais aspektais ir jų išsamiai neišnagrinėjo.

34.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylos aplinkybių, neišnagrinėjo jų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali ištaisyti šių proceso teisės pažeidimų, kuriems pašalinti reikia surinkti ir įvertinti papildomus įrodymus (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.). Kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, o jos dydis nustatomas, atsižvelgiant į visus nustatytus neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus ir jų sukeltas pasekmes pareiškėjui, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus ir aptartas aplinkybes (ABTĮ 148 str. 2 d.). Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byloje nėra priimamas galutinis teismo sprendimas, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Milda Vainienė