Civilinė byla Nr. 2-2975-122/2014.

Proceso Nr. 2-06-3-01171-2014-8.

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

35.4.;35.5.;44.5.2.17.;99.5.;116.1.;116.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, atsakovo atstovui – advokatui Jurijui Stepanovui, atstovui pagal įgaliojimą L. V., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. J. dėl žalos atlyginimo,    

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 14155,60 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 425,00 Lt žyminio mokesčio ir 286,35 Lt už dokumentų vertimą. Nurodė, kad 2012-08-13 Olandijoje eismo įvykio metu buvo sugadintas autobusas VDL BERGHOFF STREEKBUS (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis (duomenys neskelbtini). Avarija įvyko dėl transporto priemonės Skoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo M. J. kaltės. Transporto priemonė Skoda Fabia buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Sutarties pagrindu bendrovė atlygino atsakovo padarytą žalą, išmokėjo 28311,20 Lt dydžio draudimo išmoką. Pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau Sutartis) šalys susitarė, jog transporto priemonės Skoda Fabia už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Draudėjas pažeidė nurodytą sutarties reikalavimą, kadangi eismo įvykio metu, deklaracijoje M. J. nurodė, jog jo gyvenamoji vieta Olandijoje, tai reiškia, kad automobilį naudojo asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 p. prašo priteisti 50 procentų išmokėtos sumos.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iki sutarties su ieškovu sudarymo ir po to nuolatinė jo gyvenamoji vieta nesikeitė, iki šiol gyvena pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog Olandijoje nepildė jokios auto įvykio deklaracijos. Kai įvyko autoįvykis, dviem savaitėm buvo atvykęs į svečius pas brolį A. J., kuris tuo metu gyveno ir dirbo Olandijoje. Įvykus autoįvykiui, autobusas kuris jį taranavo, nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus į policiją, pareigūnai nenustatė, jog dėl eismo įvykio buvo kaltas būtent atsakovas. Po dviejų dienų į brolio gyvenamąją vietą prisistatė autobuso vairuotojas su vietine kalba užpildyta autoįvykio deklaraciją bei paaiškino, jog prisipažįsta, kad avarija įvyko dėl jo kaltės, todėl viską užpildė ir jam reikalingas parašas. Pasirašė manydamas, kad deklaracija yra užpildyta sąžiningai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jo kaltę. Prašo ieškinį kaip nepagrįstą atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas įrodė, jog yra pagrindas visiškai ieškinio reikalavimus atmesti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-04-10 tarp šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria draudikas AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė transporto priemonės Skoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę, draudėjas M. J. (b.l. 13-14).  Sutartis įsigaliojo 2012-07-23, pabaigos data 2013-07-22 (b.l. 13-15). (duomenys neskelbtini) 2013-01-16 išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ 8199,49 eurų sumai (b.l. 16-17). AB „Lietuvos draudimas“ 2013-02-21 sprendimu nusprendė (duomenys neskelbtini) išmokėti 28311,20 Lt (b.l. 25) bei pervedė šią sumą gavėjui (b.l. 27).

Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą motyvuodama tuo, kad atsakovas pažeidė sutarties 1.5.2.5. punktą, kuris numato, kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aplinkybę, jog eismo įvykio metu atsakovo gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvos Respublikoje, o Olandijoje grindžia eismo įvykio deklaracijoje nurodytu atsakovo M. J. adresu. Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalia numato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Pagal 2.16 straipsnį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso 2.17 str. 1 d.). Įvertinus teismui pateiktus duomenis, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog eismo įvykio metu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ar darbo vieta buvo Olandijoje. Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Pretenzijas ieškovė atsakovui siuntė taip pat adresu (duomenys neskelbtini), (b.l. 7-10). Ta aplinkybė, kad atsakovas pretenzijas gavo nurodytu adresu, patvirtina M. J. surašytas atsakymas į pretenziją (b.l. 11-12). Nors Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau byloje pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. J. nuolatinė gyvenamoji vieta eismo įvykio metu buvo Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra pateikta duomenų pagrindžiančių ieškovės išdėstytą poziciją, jog atsakovo darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta įvykio metu buvo Olandijoje. Tokios aplinkybės nepatvirtina ir eismo įvykio deklaracijoje įrašytas atsakovo adresas ne Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reglamentuota, kad asmeniui civilinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jei yra visi įstatyme numatyti pagrindai , t. y. neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp kaltų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog dėl eismo įvykio įvykusio Olandijoje kaltas asmuo buvo būtent atsakovas.

Išnagrinėjęs objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visus esamus įrodymus, nenustačius, jog atsakovas pažeidė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2.5. punktą, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 187 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 600,00 Lt už teisines paslaugas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas  

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 600,00 Lt (šeši šimtai Lt ir 00 ct) už teisines paslaugas atsakovui M. J..

Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.         

Teisėja                                                                           Elena Pauliukienė