Civilinė byla Nr. e2S-861-934/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11780-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-30 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-17020-1019/2020, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti 1 000 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl Kauno apygardos teismo teisėjos L. Ž. priimamų sprendimų ieškovė daug kartų yra patyrusi savo teisių ribojimus Kauno apylinkės teisme dėl nesugrąžinamų jai nuosavybės teise priklausomų daiktų ir įrangos. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, prašydama teismo „apsaugoti ją nuo L. Ž. neapykantos bei jos teisėms daromos žalos ir išduoti teismo įsakymą, jai raštu ieškovės atsiprašyti už nuolatinį jos teisių varžymą“ ir priteisti 5 000,00 Eur sumą kaip žalos atlyginimą, kadangi teisėja L. Ž. nuolat atmesdavo jos visus skundus, ieškinius, prašymus ir taip varžė jos teises atgauti savo daiktus ir įrangą teisniu keliu nuo 2015 iki 2020 metų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-30 nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo (1 t., b. l. 14-16). Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
1.1. Ieškovė pateiktame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo nurodė 1 000 000,00 Eur ieškinio sumą, kurią prašė išieškoti iš Lietuvos valstybės kaip neturtinės žalos atlyginimą, kadangi, ieškovės teigimu, jos liga yra nepagydoma, neturtinė ieškovės žala yra patirta dėl teismų kaltės, tačiau ieškovė konkrečiai nenurodė, kokios jos teisės, kaip ir kokiu būdu buvo pažeistos. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė iš esmės nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2S-678-910/2020), tačiau nenurodė, kaip nurodyta 1 000 000,00 Eur neturtinė žala koreliuoja su Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 procesiniu sprendimu;
1.2. Dėl ieškovės prašymo, kad teisėja L. Ž. atlygintų dalį neturtinės žalos arba atsiprašytų, teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio reikalavimai neatitinka nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, todėl nenagrinėtini civilinio proceso tvarka. Nors ieškovė nurodo, kad teisėja atmeta visus ieškovės ieškinius ir skundus, diskriminuoja ieškovę, elgiasi nesąžiningai, apgaudinėja ir pan., tačiau ieškinyje nenurodoma, kada konkrečiai buvo atlikti ir kaip pasireiškė šie teisėjos veiksmai, kuriais buvo pažeistos ieškovės teisės, bei kaip pasireiškė ieškovės patirta žala. Taigi ieškovė savo ieškinyje tinkamai bei aiškiai nesuformulavo nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo, t. y. nagrinėjamu atveju tiek ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, tiek ieškinio dalykas (reikalavimai) suformuluoti itin neaiškiai ir yra nekonkretūs, yra visiškai neaišku, kaip nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia ieškinio reikalavimą (dalyką) ir koks visgi yra ieškinio reikalavimas;
1.3. Pažymėjo, kad ieškovė iš esmės analogišką ieškinį teikia ne pirmą kartą – civilinėse bylose Nr. e2-16836-545/2020, Nr. e2-16912-599/2020. Vilniaus miesto teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį konstatavęs, kad ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl sprendė, kad netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą;
1.4. Ieškovė teise kreiptis į teismą, kaip ir bet kuria savo teise, privalo naudotis sąžiningai, nepažeidžiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad, kaip 2020-04-21 nutartyje pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas, ieškovė nuo 2015 metų jau daugiau kaip 200 kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieškiniais, įskaitant ir ieškinius dėl teisėjų bei kitų valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimą, ne kartą išsamiai ieškovei išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimus bei civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė gerai žino visas savo teisminės gynybos sąlygas, tvarką bei visus reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, tačiau jų piktybiškai nevykdo, jų nesilaikydama vis tiek teikia ieškinius teismui su tais pačiais ieškinio trūkumais. Teismo vertinimu, ieškovė, teikdama pakartotinai tokio paties turinio ieškinį, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl šiuo atveju yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir ieškovės ieškinį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-30 nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo (1 t., b. l. 17).
4. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
4.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja išsprendusi ieškovės ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą elgėsi neteisingai nurodydama, kad ieškovės ieškinys yra tik pavadintas „ieškiniu“. Atsisakius priimti ieškovės ieškinį yra varžomos ieškovės teisės, todėl Vilniaus apylinkės teismo teisėjos J. R. 2020-04-30 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17020-1019/20 aukštesnės instancijos teismo turi būti panaikinta.
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą.
8. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti priimti ieškovės ieškinį. Pažymėjo, kad tokiu teismo sprendimu yra varžomos jos, kaip ieškovės, teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.
9. Kasacinis teismas, aiškindamas teisė normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999; 2000-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2007 ir kt.). Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato CPK.
10. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktus, ieškinyje turi būti nurodomas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi, pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
11. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, jog jame nėra tinkamai nurodytas faktinis pagrindas. Nurodytos faktinės aplinkybės dėstomos nenuosekliai ir neaiškiai, apsiribota faktinių aplinkybių pacitavimu, tačiau nėra aiškios dėstomų aplinkybių tarpusavio sąsajos, kaip jos susijusios su ieškinio dalyku ir kokios aplinkybės įrodo veiksmų neteisėtumą. Ieškovės pateikto procesinio dokumento trūkumai yra esminiai, jų nepašalinus teisminis bylos nagrinėjimas yra negalimas. Priešingu atveju, būtų pažeisti proceso rungimosi, lygiateisiškumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principai, ribojama galimybė atsakovui pateikti tinkamus atsiliepimus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės ieškinys neatitinka CPK nustatytų ieškiniui keliamų reikalavimų.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, motyvuodamas tuo, kad ieškovė ne kartą su analogiškais ieškiniais kreipėsi į teismą, ir jiems visada būdavo nustatyti trūkumai, tačiau ieškovė jų piktybiškai nepašalina, teikia ieškinius su trūkumais, piktnaudžiaudama teise. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su šia pirmos instancjos teismo išvada.
13. Teismų praktikoje pažymima, jog asmuo, pateikdamas analogiško turinio ieškinį, negali tikėtis, kad teismas toleruos tiek ilgai besitęsiantį netinkamą jo elgesį, akivaizdžiai liudijantį piktnaudžiavimą subjektine kreipimosi į teismą teise. Toks nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, vertintinas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018).
14. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos Respublikos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog ieškovė nuo 2015 metų jau daugiau kaip 200 kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieškiniais, įskaitant ir ieškinius dėl teisėjų bei kitų valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimą, ne kartą išsamiai ieškovei išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimus bei civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (Kauno apylinkės teismo 2016-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-19414-615/2016; Kauno apylinkės teismo 2017-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25463-584/2017; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40182-1080/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-12710-600/2020; Kauno apylinkės teismo 2020-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-13479-921/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16836-545/2020; ir kt.). Be to, apeliantės pateiktame ieškinyje yra vartojamos įžeidžiančios ir niekinančios teismų sistemą bei jos darbuotojus frazės, todėl vertintina, kad tokiu elgesiu ieškovė siekia ne apginti savo teises, o užgaulioti teismų sistemą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pagrįstai ir teisėtai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsiakydamas priimti ieškinį, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-30 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza