Civilinė byla Nr. e2YT-11459-901/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07678-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4;
3.4.5.2; 3.2.6.1
(S)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė,
sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,
dalyvaujant pareiškėjai S. G. ir jos atstovui advokatui Vytautui Agintui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, suinteresuoti asmenys E. H. Š., A. L., V. P., E. P., V. P., Šilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarė Asta Aukštakalnienė.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja S. G. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, kuriuo prašo, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, 1) kad A. R., miręs (duomenys neskelbtini), nėra S. G. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)) tėvas; 2) kad S. G. tėvas buvo A. A. P., miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškimu pareiškėja taip pat prašė skirti teismo ekspertizę giminystės ryšiui tarp S. G. ir A. A. P. nustatyti. Pareiškėja nurodė, kad jos motina I. P. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. R.. Jų santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja S. G. (ikisantuokinė pavardė(duomenys neskelbtini)), kuri visą gyvenimą buvo įsitikinusi tuo, jog jos tikrasis biologinis tėvas yra A. R.. Pareiškėjos motina I. P. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su A. R.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina sudarė antrąją santuoką su A. A. P., su kuriuo pradėjo gyventi iškarto po pirmosios santuokos nutraukimo. A. A. P. pareiškėją S. G. visą gyvenimą prižiūrėjo, auklėjo, saugojo ir mylėjo kaip savo dukrą, visada padėjo jai materialiai ir moraliai, pripažino ją kaip savo dukrą, ir tik (duomenys neskelbtini) atskleidė, kad būtent jis yra tikrasis ir biologinis pareiškėjos tėvas. Paaiškėjus tokioms reikšmingoms aplinkybėms ir mirus biologiniam pareiškėjos tėvui, kilo būtinybė nuginčyti gimimo liudijime esantį įrašą apie pareiškėjos tėvą A. R. ir nustatyti, jog jos tėvas yra A. A. P., kuris yra ne tik biologinis tėvas, bet buvo visą gyvenimą ir faktinis (socialinis) tėvas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovas ir pati pareiškėja nurodė, kad prašymo dėl ekspertizės nebepalaiko, kadangi ginčo dėl tėvystės nekyla, visi suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarė Asta Aukštakalnienė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys V. P. ir E. P. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame su pareiškimu sutinka. Nurodo, kad yra mirusio A. A. P. sūnūs. Patvirtina, kad apie tikrąją tėvystę S. G. mama I. Prasitarė (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tėvas S. G. augino kaip dukrą, ja rūpinosi ir prižiūrėjo. Taip pat nurodo, kad paskirtame teismo posėdyje nedalyvaus.
Suinteresuoti asmenys E. H. Š. ir A. L. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame su pareiškimu sutinka. Nurodo, kad E. H. Š. yra mirusio A. A. P. sesuo. Teigia, kad apie jo tėvystę sužinojo tik 2018 m. pavasarį, apie tai jai pasakė S. G. mama I.. Nurodo, kad jos brolis A. A. P. visą gyvenimą S. G. augino kaip dukrą, rūpinosi išlaikė materialiai, jokių papildymų ir prieštaravimų neturi. A. L. nurodo, kad taip pat sutinka su pareiškimu ir neprieštarauja tėvystės nustatymui. Informuoja teismą, kad paskirtame teismo posėdyje nedalyvaus dėl sveikatos būklės.
Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepime su pareiškėjos pareiškimu taip pat sutinka, jokių prieštaravimą ar papildymų neturi. Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.
Nesant prieštaravimų, teisėja nusprendė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, taip pat įvertinus, kad byloje prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų reikalavimų nėra (su pareiškimu sutinka visi suinteresuoti asmenys), nutarta neskirti ekspertizės.
Teismas
konstatuoja:
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 p.). Šiuo atveju pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001 yra išaiškinęs, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 56 straipsniu, kuriame buvo numatyta, kad jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio Kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos CPK 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės. SŠK 55 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog tėvystei nustatyti teismas turi atsižvelgti į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtintų, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat į ekspertizės išvadą giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kitus įrodymus, patvirtinančius tėvystę.
Pareiškėjos S. G. gimimo metu galiojusiame SŠK 55 straipsnio 2 dalyje, tiek nuo 2001 metų galiojančio CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos motina yra I. P.. Pareiškėjos gimimo liudijimo grafoje „duomenys apie tėvą“ nurodyta „A. R.“.
Pažymėtina, kad CK 3.138 straipsnis nustato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Gimimo įraše yra visi įrašai, susiję su vaiko padėtimi tėvų atžvilgiu jam gimstant ir išsprendus ginčą dėl jo kilmės, taip pat remiantis tėvystės pripažinimo pareiškimu nustačius tėvystę ar įvaikinus (CK 3.140, 3.148 straipsniai). Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. CK, gimimo liudijimuose gali būti įrašų apie tėvą, kurio tėvystė iš tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. CK 3.138, 3.140 straipsniai – nustato vaiko kilmės iš konkretaus tėvo patvirtinimo tvarką, kitoks vaiko kilmės patvirtinimas teisiniu požiūriu nėra galimas.
Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 str. 2 d.). Tiek nuginčijama tėvystė, tiek nustatoma tėvystė mirusio asmens gali būti nustatoma nustatant atitinkamus juridinę reikšmę turinčius faktus, be to, nustačius šiuos faktus bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvus, vaiko teisė išsaugoti savo identiškumą, vardą ir šeimos ryšius (CK 3.161 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 8 str.).
Pareiškėjos teigimu tikrasis jos biologinis tėvas yra A. A. P., miręs (duomenys neskelbtini). Apie tai ji sužinojo tik (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motinai pasakius šią žinią. Tai patvirtino į bylą atvykusi liudyti pareiškėjos motina I. P., kuri be to nurodė, kad sužinojęs šį faktą A. A. P. pradžiai pyko, vėliau pripažino, kad jis yra tikrasis S. G. tėvas, teigdamas, kad tą nujautė ir anksčiau, ketino kreiptis dėl tėvystės pripažinimo. Tai, kad A. A. P. yra tikrasis S. G. tėvas (tiek socialinis, tiek biologinis tėvas) neginčija ir suinteresuoti asmenys šioje byloje. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarė Asta Aukštakalnienė taip pat nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškėjos nurodomų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2009-05-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-253/2009 ir kt.).
Teismas konstatuoja, kad remiantis teismo posėdžio metu duotais pareiškėjos paaiškinimais, liudytojos I. P. parodymais, suinteresuotiems asmenims sutinkant su pareiškimu, faktas, kad A. R., miręs (duomenys neskelbtini), nėra S. G. (ikisantuokinė pavardė(duomenys neskelbtini)) tėvas, yra pilnai įrodytas, todėl pareiškimas šioje dalyje yra tenkintinas, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 185 str.).
Iš bylos duomenų, bei pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos motina I. P. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. R.. Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), gimė pareiškėja S. G., kuri visą gyvenimą buvo įsitikinusi tuo, jog jos tikrasis biologinis tėvas yra A. R.. Pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su A. R.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina sudarė antrąją santuoką su A. A. P., su kuriuo pradėjo gyventi iškarto po pirmosios santuokos nutraukimo. A. A. P. pareiškėją S. G. visą gyvenimą prižiūrėjo, auklėjo, saugojo ir mylėjo kaip savo dukrą, visada padėjo jai materialiai ir moraliai, pripažino ją kaip savo dukrą. Nustatyta, kad pareiškėjos motina I. P. tik (duomenys neskelbtini) pasakė savo vyrui A. A. P. ir dukrai S. G., kad S. G. yra A. A. P. biologinė dukra. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad A. A. P. visą gyvenimą S. G. augino kaip savo dukrą, ja rūpinosi ir išlaikė, todėl visa tai įvertinus nėra jokių abejonių, kad S. G. yra A. A. P. dukra.
Įvertinus pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimus, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos paaiškinimus, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytus paaiškinimus, pareiškėjai atsisakius nuo prašomos ekspertizės ir nesant ginčo dėl tėvystės, darytina išvada, kad pareiškėja S. G. įrodė, jog (duomenys neskelbtini) miręs A. A. P. yra jos tėvas, todėl giminystės santykių nustatymo bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimo tikslu nustatytinas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas, t.y. kad S. G. tėvas buvo A. A. P. (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 269, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nėra S. G. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas buvo A. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi giminystės santykių nustatymo bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimo tikslu.
Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Laura Spalvienė