Administracinė byla Nr. el-909-422/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02640-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 14.3; 14.4.6; 14.6; 14.10; 55.1

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė),  Gintaro Čekanausko ir Nataljos Zelionkienės, 

sekretoriaujant  Deivydui Aidukui,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ atstovui advokatui V. M.,

atsakovo Lietuvos Respublikos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei J. S., 

trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įmonės „Kauno regiono atliekų centras“ atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kauno švara“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas UAB „Kauno švara“ kreipėsi į  Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 3 d. privalomąjį  nurodymą Nr. RSP-25 (toliau -ir Nurodymas, Privalomasis nurodymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą  Nr. V-91 (toliau –ir Įsakymas).

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Nurodymas ir Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.  Pažymėjo, jog Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu. Ši teisės norma suponuoja privalomąjį nurodymą priėmusiam pareigūnui pareigą tinkamai pagrįsti nurodomų veiksmų būtinybę, t. y. įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios, sudaro aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Pareiškėjo nuomone, Privalomasis nurodymas yra nekonkretus, neapibrėžtas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių nuostatas, neatitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 ir 20 straipsnių  reikalavimų. Privalomajame nurodyme nėra įvardinta nei viena konkreti faktinė aplinkybė, kuri pagrįstų suformuluotą nurodymą nutraukti atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą be taršos leidimo Raseinių rajone (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš Privalomojo nurodymo turinio negali įvertinti, kokiais konkrečiais veiksmais jis pažeidė teisės aktus, nurodytus privalomajame nurodyme, kokio aplinkos apsaugos reikalavimo pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, dėl kokių priežasčių pareiškėjo vykdomai veiklai yra reikalingas taršos leidimas.

Pareiškėjas nurodė, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas 2016 m. lapkričio 3 d. Privalomąjį nurodymą Nr. RSP-25 UAB „Kauno švara“ atžvilgiu priėmė dėl neva be taršos leidimo vykdomos atliekų apdorojimo veiklos 2014 m. gruodžio 30 d. sutarties pagrindu Raseinių perkrovimo stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini) r. sav. ( toliau- ir Perkrovimo stotis).  Pažymėjo, jog pagal šią sutartį UAB „Kauno švara“ atlieka tik atliekų pervežimą, tačiau minėtoje perkrovimo stotyje nevykdo atliekų apdorojimo veiklos, todėl pareiškėjo vykdomai veiklai taršos leidimas nereikalingas. Be to, tvirtino, jog Perkrovimo stotis nuosavybės teise priklauso Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau – ir RATC), kuriam yra išduotas taršos leidimas dviem objektams, t.y. perkrovimo stočiai ir atliekų priėmimo aikštelei (abu šie įrenginiai yra vienas šalia kito). Pažymėjo, jog Kauno RATC taršos leidime net nėra numatyta suspaudimo veikla (S504), nes išduodant leidimą komunalinių atliekų suspaudimas (presavimas), atliekamas Perkrovimo stotyje prieš pervežant atliekas į apdorojimo įrenginius (MBA), nelaikyta atliekų apdorojimo veikla, kuri patenka į šio kodo turinį. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 11 dalį atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje; o pagal  16 dalį atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas.

Pareiškėjas  tvirtino, jog  nei viena veikla, patenkanti į atliekų apdorojimo veiklos sudėtį, Perkrovimo stotyje nevykdoma, todėl šiuo atveju taršos leidimas eksploatuojant perkrovimo stotį, kaip atskirą įrenginį, nėra reikalingas. Kauno RATC taršos leidimas išduotas ne dėl Perkrovimo stotyje vykdomos veiklos, o dėl atliekų priėmimo aikštelėje galimos vykdyti atliekų saugojimo veiklos.

Pažymėjo, jog atliekų suspaudimas Perkrovimo stotyje yra atliekamas prieš atliekų pervežimą, o ne apdorojimą, turint tikslą daugiau atliekų sutalpinti vieno transportavimo metu ir tokiu būdu sumažinti pervežimo kaštus. Jokio paruošimo atliekas naudoti ar šalinti UAB „Kauno švara“ perkrovimo stotyje neatlieka dar ir dėl to, jog atliekos pervežtos į MBA yra išpilamos ir įgauna iki pervežimo turėtą (užimtą) tūrį ir tik tada pradedamas paruošimas (rūšiavimas) naudojimui ar šalinimui. Taigi, ne UAB „Kauno švara“, vykdanti tik atliekų pervežimo į MBA paslaugą, kuriai vykdyti turi visus būtinus leidimus, o būtent MBA atlieka atliekų paruošimą pakartotiniam naudojimui ar šalinimui. Be to, UAB "Kauno švara" nesudaro sutarčių dėl atliekų priėmimo į Perkrovimo stotį ir nėra atsakinga už atliekų sutvarkymą ir apdorojimą. Atliekų apskaitos žurnalus ir ataskaitas pildo ir teikia Kauno RATC. UAB "Kauno švara" neįsigyja šių atliekų, pervežant atliekas ji pildo važtaraščius, kuriuose atliekų turėtojas yra į Perkrovimo stotį komunalines atliekas atvežusi įmonė.

Pareiškėjo nuomone, UAB „Kauno švara“ net neturi subjektinės teisės reikalauti išduoti ar gauti taršos leidimo, jeigu šio proceso neinicijuoja šiuo metu taršos leidimą turintis Kauno RATC. Minėta įmonė jokiu teisiniu pagrindu UAB „Kauno švara“ nėra perdavusi Perkrovimo stoties ir joje esančio įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolės, todėl ir dėl šios priežasties veiklos vykdytoju Perkrovimo stotyje yra Kauno RATC, o ne UAB „Kauno švara“. Tvirtino, jog Perkrovimo stotyje esantis presas nėra įrenginys, kuriam būtų reikalingas LR aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje numatytas taršos leidimas, nes jis neatitinka nei vieno kriterijaus, numatyto Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priede „Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo“.  Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - ir Departamentas) su skundu nesutiko. Atsiliepime atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Departamento Raseinių rajono agentūros vyriausiais specialistas surašė UAB „Kauno švara" 2016 m. lapkričio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. RSP-25, įpareigojantį nutraukti atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą be taršos leidimo Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini). Privalomasis nurodymas buvo duotas atlikus UAB „Kauno švara“ Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog UAB „Kauno švara“ pagal 2014 m. gruodžio 30 d. sudarytą  sutartį Nr. 14-63 su VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl Raseinių perkrovimo stoties operatoriaus paslaugų pirkimo (toliau- ir Sutartis) atliekų perkrovimo stotyje (duomenys neskelbtini), Raseinių r. vykdo atliekų apdorojimą-suspaudimą-presavimą,  naudodama stacionarią presavimo stotį. Šiai veiklai vykdyti yra privaloma turėti taršos leidimą, tačiau UAB „Kauno švara“ leidimo neturi. Atsakovo nuomone, taršos leidimą pareiškėjas įsipareigojo turėti pagal Sutarties  priedo 3 punktą, be to taršos leidimas ( toliau –ir Taršos leidimas) tokio pobūdžio veiklai yra privalomas sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau –ir Įstatymas) 2 straipsnio 7 punkto, 6 straipsnio 1 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 44 punkto, Minėtų taisyklių 4 priedo „Atliekų tvarkymo veiklų sąrašas“, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 1 priedo 3.1. papunkčio nuostatas. Pažymėjo, jog už tai, kad pareiškėjas vykdė atliekų apdorojimo veiklą neturėdamas Taršos leidimo jam buvo skirta administracinė nuobauda. Jo nuomone, į bylą pateiktas Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (15.9)-A4-5103 „Dėl taršos leidimo keitimo procedūrų“ įrodo, kad atliekų suspaudimo (presavimo) įrenginio, esančio atliekų perkrovimo stotyje (duomenys neskelbtini). Raseinių r. eksploatavimui, yra privaloma turėti Taršos leidimą pareiškėjo vardu.

Atsakovo atstovė nesutiko su pareiškėjo pozicija dėl to, kad Privalomasis nurodymas nėra aiškus,  tvirtino, jog  Privalomajame nurodyme yra nuoroda į Patikrinimo aktą, kuris yra sudėtinė Privalomojo nurodymo dalis, iš jo turinio aišku, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai ir  kokius aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus pažeidžia, todėl skundžiamas aktas yra motyvuotas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ  „Kauno regiono atliekų centras“ ( toliau- ir Kauno RATC) atstovas nurodė, jog skundo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Jo nuomone, veiklai, kurią pagal Sutartį vykdo pareiškėjas Perkrovimo stotyje, taršos leidimas nėra reikalingas.

Skundas netenkinamas.

Administracinėje byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 3 d. Privalomojo   nurodymo Nr. RSP-25 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo, kuriuo Privalomasis nurodymas buvo paliktas nepakeistas,   teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinėje byloje nustatyta, jog LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, atlikęs UAB „Kauno švara“ vykdomos veiklos neplaninį patikrinimą Atliekų perkrovimo stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 25 d. patikrinimo akte konstatavo, jog įmonė vykdo veiklą, neturėdama taršos leidimo, dėl to buvo nutarta skirti administracinę baudą pagal LR TPK 512 str. 6d. ir duoti privalomą nurodymą nutraukti neteisėtai vykdomą veiklą.

2016 m. lapkričio 3 d. atsakovo  buvo priimtas Privalomasis nurodymas Nr. RSP-25, kuriuo nurodyta nutraukti vykdomą atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą be taršos leidimo Raseinių rajone (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, pasinaudodamas ikiteismine tvarka, pateikė skundą LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui, kuris 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-91 ginčijamą 2016-11-03 Privalomąjį nurodymą Nr. RSP-25 paliko nepakeistą.

Privalomojo nurodymo priėmimo teisiniu  pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimas, faktiniu – 2016-05-25 patikrinimo metu  nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo veiklos. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau- ir Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 3 punktas numato, jog privalomieji nurodymai duodami kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Konkrečiu atveju Privalomasis nurodymas priimtas siekiant nutraukti atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą, nes ji vykdoma be Taršos leidimo.

Administracinėje byloje esminis ginčas keliamas dėl pareiškėjo atliekamos veiklos pobūdžio Perkrovimo stotyje. Pareiškėjo nuomone, minėtai veiklai nėra reikalingas taršos leidimas, nes pareiškėjas vykdo tik atliekų  pervežimą, atliekų apdorojimo veiklos nevykdo.  Presas Perkrovimo stotyje naudojamas ne atliekų apdorojimui, o kad būtų daugiau sutalpinta atliekų į konteinerius, dėl jo panaudojimo veiklos pobūdis nesikeičia.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Kauno švara“ 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. 14-63 (toliau - ir Sutartis) su VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl Raseinių perkrovimo stoties, esančios (duomenys neskelbtini)., kuri nuosavybės teise priklauso Kauno RATC, operatoriaus paslaugų pirkimo. Pagal minėtos sutarties priedo Nr. 1 „Techninė užduotis“ 2 punktą pareiškėjui pavesta eksploatuoti Stotį, įskaitant mišrių komunalinių atliekų paruošimą pervežimui (presavimą) ir pervežimą į regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną bei atlikti įrenginių ir statinių techninę apžiūrą ir remontą. Sutarties priedo 3 punkte nurodyta, kad perkrovimo stotys eksploatuojamos prisilaikant visų aplinkosauginių, darbų saugos ir kitų teisės aktų, kurie privalomi eksploatuojant šiuos įrenginius, o Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas privalo būti išduotas UAB „Kauno švara“ vardu ir UAB „Kauno švara“ per 1 (vieną) mėnesį po Sutarties pasirašymo privalo suderinti su Departamentu ir kitomis kontroliuojančiomis organizacijomis TIPK leidimą, techninį reglamentą ir kitus privalomuosius dokumentus.

Byloje nustatyta, jog UAB „Kauno švara“ eksploatuojamoje (duomenys neskelbtini) r. atliekų perkrovimo stotyje yra stacionari presavimo stotis, kuri naudojama atliekų presavimui. Patikrinimo akte užfiksuota, kad stacionari presavimo stotis sukomplektuota iš trijų pagrindinių dalių: pirmoji dalis skirta atliekų paėmimui ir padavimui į presą; antroji dalis - atliekų presas, kuriame yra 3,5 m talpos atliekų piltuvas (priimtuvas), pakrovimo dėžė, suspaudimo mechanizmas su hidrauline pompa, visiškai automatizuotas durų uždarymo mechanizmas, trečioji preso dalis sudaryta iš 26 kv.m. talpos preso prijungtų plieninių konteinerių. Prie preso dirbantis UAB „Kauno švara‘ darbuotojas  R. K. priima atvežtas atliekas, jas supresuoja ir po to perkrauna į didesnio gabarito mašinas. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija.

Byloje kyla ginčas dėl atliekų apdorojimo sąvokos. Su atliekų tvarkymu susijusios sąvokos yra pateikiamos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje. Šio straipsnio 7 punkte atliekų apdorojimas apibrėžiama kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau –ir Taisyklės) (ginčui taikoma  Privalomojo nurodymo metu nuo 2016-08-01 galiojusi Taisyklių redakcija) VI skyriaus, reglamentuojančio atliekų apdorojimą, 38 punkte nurodyta, jog atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt., minėtų taisyklių 39 punkte įtvirtinta, jog atliekų apdorojimo veiklų sąrašas nurodytas Taisyklių 4 priede. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo „Atliekų tvarkymo veiklų sąrašas“ 3 (trečią) lentelę, atliekų paruošimas naudoti ir šalinti, žymimas kodu S5, apima šias išankstinio atliekų apdirbimo veiklas: jų ardymą, išmontavimą, rūšiavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą, prekybą, tarpininkavimą bei atliekų laikymą susidarymo vietoje iki jų surinkimo ir ne atliekų tvarkymo metu susidariusių pavojingųjų atliekų laikymą ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų - ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Atliekų tvarkymo taisyklių  44 punkte įtvirtinta, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodyto leidimo eksploatuoti įrenginius išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, kriterijus, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikalingas leidimas, nustato Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau - ir Leidimų išdavimo taisyklės, ginčui aktuali nuo 2016-04-29 galiojusi redakcija). Pagal minėtų taisyklių 1 priedo 3.1punkto, 2 priedo 4 priedėlio reikalavimus  numatytas leidimas atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymą.

Pareiškėjas tvirtino, jog jo veikla iš esmės apima tik atliekų pervežimą. Sutarties įvadinėje informacijoje nurodyta,  jog Raseinių rajone surinktos komunalinės atliekos gabenamos į perkrovimo stotis, iš kurių pervežamos į regioninius sąvartynus. Įgyvendinus Europos Sanglaudos fondo finansuojamą projektą „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ nuo 2015 m. rugsėjo mėn. visos surinktos mišrios komunalinės atliekos tvarkomos Kauno mechaninio –biologinio apdorojimo įrenginiuose (Ateities pl. 51, Kaune).

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 punktą komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Minėto įstatymo 2 straipsnio 21 punkte atliekų vežėjas apibrėžtas kaip įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui. Atliekų naudojimas tai - veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ( Įstatymo 2 str. 11p.). Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas (Įstatymo 2 str. 12p.).

Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinę situaciją teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, jog pareiškėjas tiesiogiai neužsiima atliekų apdorojimo ir šalinimo  veikla,  kaip ji apibrėžta Įstatymo 2 str. 11p., 12p.), ši veikla atliekama mechaninio –biologinio apdorojimo įrenginiuose ( MBA), tačiau prieš perveždamas atliekas į MBA, pareiškėjas atlieka jų paruošimą pervežimui, t. y. presavimą. Ši veikla pagal savo pobūdį atitinka atliekų paruošimo naudoti arba šalinti veiklą, kuri pagal aukščiau nurodytus teisės aktus prilyginama atliekų apdorojimui (išankstiniam atliekų  apdirbimui), todėl sisteminio minėtų teisės aktų aiškinimo požiūriu tokio pobūdžio veiklai yra reikalingas Taršos leidimas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal Sutarties Techninės užduoties 2punktą pareiškėjui pavesta vykdyti Perkrovimo stoties eksploatavimo paslaugas, tame tarpe, atliekų presavimą, kurią jis vykdo pagal Sutarties Techninės užduoties 3 punktą, paslaugos teikėjas yra įsipareigojęs laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų, turėti privalomus jo veiklai dokumentus, todėl jo argumentai, kad UAB „Kauno švara“ neturi subjektinės teisės ir pareigos reikalauti išduoti Taršos leidimo yra nepagrįsti.

Pareiškėjo nuomone, priimdamas skundžiamus administracinius aktus, atsakovas pažeidė  Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių,  Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 ir 20 straipsnių  nuostatas, nes Privalomasis nurodymas neaiškus, nemotyvuotas, jame neišdėstytos konkrečios aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo aplinkybės ir  priežastys.

Teismo vertinimu, konkrečiu atveju Privalomasis nurodymas priimtas siekiant nutraukti atliekų apdorojimo (suspaudimo) veiklą,  atsakovui konstatuojant konkrečią priežastį, kadangi minėta veikla vykdoma be Taršos leidimo. Privalomajame nurodyme yra išdėstytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, be to, jame yra nuoroda į Patikrinimo aktą, kuriame išsamiai nurodytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius,  todėl pareiškėjo argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo ir kitų procedūrinio pobūdžio pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

Remiantis išdėstytais motyvais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                       Gintaras Čekanauskas

Janina Vitunskienė

Natalja  Zelionkienė