Civilinė byla Nr. e2-3116-752/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11554-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.13; 2.4.2.2; 3.2.6.1.(S)

Kauno

sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jolantai Garmuvienei,

nedalyvaujant ieškovei K. G., trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 22-ji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė K. G. patikslintu ieškiniu prašo panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI arba Inspekcija) 2022 m. liepos 7 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220707-00107, 2022 m. liepos 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-220720-00119 ir 2022 m. liepos 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-220720-00117, įpareigoti iš naujo atlikti tyrimą ir priimti sprendimus.

1.1.        Nurodė, kad Inspekcijos priimti sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini. Jie nėra aiškūs ir motyvuoti, nors viešojo administravimo funkcijas vykdančiai inspekcijai įstatymu nustatyta pareiga motyvuoti priimtus sprendimus. Ieškovė dalyvavo patikrinime, tačiau atsakovės atstovas nesuteikė jokios realios galimybės pateikti turimų dokumentų dėl ginčo statinio statybos teisėtumo, dėl statinį charakterizuojančių savybių, dėl statinio rekonstravimo teisėtumo. Todėl mano, kad atsakovės atstovas turėjo išankstines nuostatas bausti ir inicijuoti tariamus pažeidimus, nevykdė pareigos sąžiningai vertinti visą informaciją, bei tik išanalizavus visą medžiagą priimti konkretų sprendimą ar nurodymą. Juk nustačius galimus pažeidimus, būtina analizuoti kokiomis priemonėmis galima juos ištaisyti, o ne spręsti tik dėl vieno būdo - statinio nugriovimo. Tokie nurodymai ir sprendimas neatitinka protingumo, teisingumo, interesų pusiausvyros teisės principų, bei prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, kurį pripažįsta ir gina įstatymu nustatyta teisė.

1.2.       Ieškovė garažų masyvo teritorijoje valdo metalinius garažus, kuriuos paveldėjimo teise perėmė po tėčio V. P. mirties prieš daugiau nei dešimt metų. Todėl ieškovė nėra savavališkai atlikusi jokių kitų asmenų nuosavybės ar valdymo teisių pažeidimo, o institucijos, kurios vykdo tokiose teritorijose priežiūros veiksmus iki šiol nenustatė jokių pažeidimų. Šiuo atveju nemotyvuotas Savavališkos statybos aktas apsunkina asmeniui motyvuotai gintis, o skundžiamuose aktuose nurodyti įpareigojimai nugriauti garažą yra akivaizdžiai neproporcingi. Tuo labiau, kad statinys yra pastatytas ir eksploatuojamas prieš eilę metų, jis yra išardomas ir jokių kitų asmenų teisių nepažeidžia, nes garažas surinktas (sumontuotas) toje pat vietoje kur stovėjo paveldėti trys metaliniai garažai. Šio statinio eksploatavimo paskirtis yra ta pati kokią ji perėmė valdyti iš tėvo, ieškovė tęsia tą pačią veiklą – automobilių remonto paslaugas po tėvo mirties įsirengtuose garažuose. Ieškovė priėmė palikimą po tėčio mirties, į kurio paveldimą turtą įeina ir Individuali V. P. įmonė, į.k.(duomenys neskelbtini), įmonės buveinės registracija (duomenys neskelbtini), Kaune. Vieša juridinių asmenų paieška patvirtina, jog 1995 metais registruota įmonė mirus jos savininkui toliau vykdo veiklą, teikia juridinių asmenų registrui atnaujintus duomenis dėl juridinio asmens veiklos.

1.3.       Savavališkos statybos akte institucija privalo konkretizuoti teisės aktų pažeidimus, kurie konkrečiai patvirtina pažeidimo esmę, tačiau iš akte nurodytų teisės aktų nėra nei vieno teisės akto reglamentuojančio konkrečius reikalavimus II grupės nesudėtingo statinio statybai parengti projektą ar gauti statybą leidžiantį dokumentą. Akte nurodyti teisės aktai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ar parengti projektą, rekonstruodama senus garažus.

1.4.       Viešoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos svetainėje yra teikiami išaiškinimai - konsultacijos dėl nesudėtingam statiniui įteisinti keliamų reikalavimų, bei yra nurodyta, jog juos nustato ne tik LR Statybos įstatymas, tačiau ir kiti teisės aktai, reglamentai, be to, yra nustatytos sąlygos, kuomet leidimas nesudėtingos grupės statiniams nereikalingas. Vadinasi konkretų atvejį (pažeidimą) analizuojantis pareigūnas turi konkrečiai, išsamiai pagrįsti ir nurodyti teisės aktus reglamentuojančius asmens pareigą atlikti veiksmus (pateikti dokumentaciją, projektinę medžiagą) siekiant įteisinti konkretų statinį. Ginčijamame akte tokių duomenų nėra, todėl jis turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, kaip neaiškus ir neišsamus sprendimas. Ieškovė iš jai surašyto savavališko statybos akto nesupranta kokius veiksmus ji turėjo atlikti, kad šio statinio statyba neprieštarautų teisės aktų reikalavimams, kodėl apskritai statinys vertintinas kaip savavališkas, be to, nugriauti statinį, kuris pastatytas (rekonstruotas iš senų jos garažų) prieš daug metų, bei jokių asmenų teisių nepažeidžia yra neproporcinga bausmė. Savavališkos statybos akte formaliai nurodytos normos, tačiau jos yra tik blanketinės, visiškai nėra galimybės jo suvokti kaip viešojo administravimo subjekto išreikšto sprendimo. Savavališkos statybos akte, privalomuosiuose nurodymuose inspekcija tik pacitavo teisės aktus, tačiau taip ir neaišku, kaip jie yra susiję su ieškovės atžvilgiu priimtu sprendimu.

1.5.       Siekiant įteisinti galimus statybos pažeidimus yra numatyti padarinių pašalinimo būdai, tačiau visų pirma, nurodant kokius pažeidimus reikia pašalinti, privaloma teisingai nurodyti patį pažeidimą, pažeidimo padarymo laiką (galiojančius teisės aktus pažeidimo padarymo momentu), nes statybą reglamentuojančių teisės aktų taisyklės nuolat kinta. Metalinių garažų statybos metu 1976 – 1986 metais, teisės aktai nenumatė galimybės atlikti teisinės registracijos, o šiuo metu – garažas gali būti pripažintas nekilnojamuoju daiktu ir gali būti registruotas viešame registre. Nuosavybė gali būti sukurta statybos būdu, jos neprivalomas registravimas nepanaikina nuosavybės. Ginčo garažai yra įrengti su išbetonuotomis duobėmis, turi įrengtą rūsio patalpą, garažuose įvestas vanduo, elektra. Garažuose vykdoma individuali automobilių remonto veikla, garažų savininkas yra garažų bendrijos narys. Mažasis verslas sukurtas per eilę metų privataus asmens pastangomis negali būti nugriautas dėl netinkamai surašytų valdinių sprendimų, kas šiuo atveju yra akivaizdu. Ginčo statiniai nebuvo pastatyti savavališkos statybos akte nurodytu laiku, statyba nėra nauja. Priešingai, metalinių garažų statyba iki jų remonto buvo atlikta vykdant visus tuo metu galiojančius teisės aktus, garažai buvo priimti eksploatuoti, garažų savininkai moka mokesčius bendrijai, į kuriuos įeina ir žemės nuomos mokestis. Žemės sklypas  (1 ha ploto) garažų bendrijai buvo išskirtas 1975 metais, pagal galiojančius teisės aktus. Visuma faktinių aplinkybių patvirtina, kad ginčo statiniai nebuvo pastatyti savavališkos statybos akte nurodytu laiku, statyba nėra nauja.

2.       Atsakovė VTPSI atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

2.1.       Nurodė, kad Inspekcijos pareigūnas gauto skundo pagrindu 2022 m. birželio 2 d. atliko patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2022 m. birželio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1287 be kita ko nustatė, kad „<...> metalinių garažų masyvo teritorijoje pastatyti 5 nesudėtingi 2 gr. metalinių konstrukcijų garažai ir du virš 80 kv. m metalinių konstrukcijų garažai <...> 7 garažo savininkė ir naudotoja K. G. teigia, kad garažas pastatytas prieš 5 metus, tačiau patikrinus programoje Google Earth pro matyti, kad statybos darbai atlikti apie 2019 metų vasarą (matmenys pateikti situacijos schemoje)“. Statytoja 2022 m. birželio 6 d. paaiškinime nurodė, kad „<...> statiniai esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, yra paveldėti nuo 2011 metų ir statyti anksčiau nei prieš 10 metų. Išskyrus vieną statinį, kuris statytas prieš 5 metus, sujungtas iš trijų mums priklausančių garažų <...>“. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs savavališkos statybos faktą – „nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, pastatytas II gr. nesudėtingas pastatas (garažas), neturint nei projekto nei SLD“ – už metalinių konstrukcijų garažų paskirties pastato, kurio plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 5,36 m (toliau – garažas), naujo statinio statybą be statybą leidžiančio dokumento, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. liepos 7 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220707-00107 (toliau – savavališkos statybos aktas), 2022 m. liepos 20 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-220720-00117 (toliau – nurodymas nevykdyti darbų), kuriuo įpareigojo statytoją „nevykdyti jokių statybos darbų garažų paskirties pastate esančiame valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Kaunas dėl kurių 2022-07-07 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-220707-00107 iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai“. 2022 m. liepos 20 d. statytojai surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220720-00119 (toliau – nurodymas), kuriuo iš statytojos pareikalauta ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 19 d. nugriauti savavališkai pastatytą garažą (plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 5,36 m) esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Kaune. Situacijos plane pažymėtą Nr. 7. Dokumentai įteikti statytojai 2022 m. liepos 30 d.

2.2.       Inspekcijos nuomone, skundžiami aktai statytojai surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

2.3.       Garažo statybai statytoja privalėjo žemės sklypą, kuriame statomas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti garažo supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Patikrinimo aktu nustačius, kad garažas valstybinėje žemėje pastatytas neturint leidimo statyti naują statinį, statytojai buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad garažo statyba yra savavališka ir surašęs savavališkos statybos aktą, garažo statybos darbus sustabdė surašydamas nurodymą nevykdyti darbų. Inspekcija veikdama pagal teisės aktais jai suteiktą kompetenciją, nurodymu iš statytojos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 19 d. nugriauti garažą ir sutvarkyti statybvietę.

2.4.       Pažymėjo, jog savavališkos statybos akto forma yra patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 (su vėlesniais pakeitimais). Nagrinėjamu atveju, ginčijamas savavališkos statybos aktas atitinka ne tik patvirtintos formos rekvizitus bet ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus: jame be kita ko yra nurodyti duomenys apie asmenį, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas, atliktos statybos rūšis, pastato paskirtis, kategorija, adresas ir statinį apibūdinantys pagrindiniai matmenys, jame nurodytos pažeistos teisės aktų nuostatos, sudariusios teisinį pagrindą Inspekcijos pareigūnui konstatuoti garažo savavališką statybą, prie jo pridėtos garažo foto nuotraukos bei situacijos schemos. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius forma patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1V-136. Ginčijamo nurodymo turinys patvirtina, kad jis atitinka ne tik patvirtintos formos rekvizitus bet ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus: jame nurodyti duomenys apie asmenį, kuriam įteikiamas nurodymas, statinio duomenys, savavališkos statybos akto numeris, kuriuo konstatuota garažo savavališka statyba, nurodymo reikalavimo turinyje detalizuotas statinys nurodant pagrindinius garažo matmenis ir jo vietą situacijos schemoje, aiškiai įvardintos nurodymu statytojai nustatytos pareigos ir teisės, nurodytas nurodymo teisinis pagrindas, apskundimo tvarka ir kt. Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų forma patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-157. Ginčijamo nurodymo nevykdyti darbų turinys patvirtina, kad jis taip pat atitinka formos rekvizitus ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus.

2.5.       Vertinant patikrinimo akto, pačių skundžiamų aktų ir prie jų pridėtų dokumentų turinį, visiškai nepagrįsti ir atmestini patikslinto ieškinio argumentai, neva skundžiami aktai yra neaiškūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti, o jų įpareigojimai akivaizdžiai neproporcingi. Jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juos priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, jie priimti Inspekcijai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, todėl savavališkos statybos akto, nurodymo nevykdyti darbų ir nurodymo naikinti nėra teisinio pagrindo.

2.6.       Patikslintu ieškiniu ieškovė iš esmės sutinka, kad garažo statybos darbai atlikti savavališkai, tačiau nesutinka su Inspekcijos nustatyta statinio statybos rūšimi. Ieškovės teigimu savavališkai atlikti darbai nepriskirtini naujo statinio statybos darbams, o laikytini statinio remonto darbais, tačiau Inspekcijos nuomone, šiems argumentas pagrįsti byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad garažas toks, koks jis buvo užfiksuotas patikrinimo akte ir savavališkos statybos akte yra ne naujos statinio statybos, o buvusių statinių remonto rezultatas. Tai, kas ieškovės statybos darbais sukurta buvusių metalinių garažų kilnojamųjų daiktų vietoje, pagrįstai inspekcijos pareigūnų yra kvalifikuota kaip nauja statyba. Taip pat nesutinka, su patikslinto ieškinio argumentais, kad „ginčo statiniai nebuvo pastatyti savavališkos statybos akte nurodytu laiku“. Garažo statybos laikotarpį patvirtina teismui pateiktos Google Earth Pro ortofotografinės nuotraukos su laiko žyma.

2.7.       Taip pat, nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimo dalis dėl Inspekcijos įpareigojimo iš naujo atlikti tyrimą ir priimti sprendimą apskritai nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, kadangi bendrosios kompetencijos teismui nepriskirtina viešojo administravimo subjekto kontrolė ir bendrosios kompetencijos teismai nesprendžia bylų, priskirtų administraciniams teismas dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, todėl šioje dalyje byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

3.       Atsakovė VTPSI triplike procesinės pozicijos nepakeitė, nurodė, kad ieškovės atžvilgiu surašyti skundžiami aktai neužklerta kelio rengti savavališkos statybos įteisinimo dokumentų ir atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūrų. Ieškovė iš esmės neneigia, kad metalinių konstrukcijų garažų paskirties pastato, kurio plotis apie 9,72 m., ilgis apie 7,20 m. ir aukštis apie 5,36 m., naujo statinio statyba adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atlikta be statybą leidžiančio dokumento.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į ieškinį prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčo teritorija preliminariai yra priskirtina laisvai (neužstatytai) žemei ir galimai bus skirta nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms vykdyti. Metaliniai garažai yra laikini statiniai, kurie neregistruojami Nekilnojamojo turto registre, todėl tokių statinių savininkams teisė išsipirkti ar išsinuomoti valstybinę žemę nesuteikiama.

5.       Trečiasis asmuo 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

6.       Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl VTPSI 2022 m. liepos 7 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-220707-00107, 2022 m. liepos 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-220720-00119 ir 2022 m. liepos 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-220720-00117 surašymo pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovės teigimu nurodyti administraciniai aktai yra nepagrįsti, neaiškūs ir nemotyvuoti, netinkamai surašyti, o VTPSI pareigūnai neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, kad išsiaiškintų visas reikšmingas aplinkybes prieš ginčo administracinių aktų sudarymą.

7.       Byloje nustatyta, kad VTPSI pareigūnas atliko patikrinimą, nustatė tam tikras faktines aplinkybes ir atitinkamai priėmė sprendimus, dėl kurių teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjama ši byla:

-       2022 m. liepos 7 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220707-00107, ieškovei už tai, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, pastatytas II grupės nesudėtingas pastatas (garažas), neturint nei projekto nei SLD.

-       2022 m. liepos 20 d. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSSP-20-220720-00119, kuriuo statytoja, nagrinėjamu atveju ieškovė, įpareigota nevykdyti jokių statybos darbų garažų paskirties pastate esančiame valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Kaunas dėl kurių 2022-07-07 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-220707-00107 iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

-       2022 m. liepos 20 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-20-220720-00117, kuriuo ieškovei nurodyta ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 19 d. nugriauti savavališkai pastatytą garažą (plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 5,36 m) esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Kaune. Situacijos plane pažymėtą Nr. 7. Ieškovės atlikta statyba užfiksuota nuotraukose, esančiose prie 2022 m. liepos 7 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-220707-00107.

8.       Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra be kita ko apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą ir privalomųjų nurodymų teikimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai). Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

9.       Tiek savavališkos statybos metu, tiek šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

10.       Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; arba paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Kokie statiniai priskirtini nesudėtingiesiems statiniams, reglamentuojama statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, (toliau – STR 1.01.03:2017) VI skyriuje. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 2 lentelės 5 punktu, negyvenamieji pastatai, kurių didžiausiais aukštis nuo 5 m iki 8 m, o plotas nuo 50 kv. m iki 80 kv. m, priskirtini II grupės nesudėtingojo statinio kategorijai.

11.       Nagrinėjamu atveju, Inspekcijos pareigūnui nustačius garažo parametrus (plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 5,36 m), garažas pagrįstai savavališkos statybos akte buvo kvalifikuotas kaip II grupės nesudėtingojo statinio kategorijos pastatas.

12.       Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 3 dalimi, supaprastintas statybos projektas naujo nesudėtingojo statinio statybai turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Atitinkamai Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, (toliau – STR 1.05.01:2017) 23 punktu, atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nurodyti STR 1.05.01:2017 3 priede. Atitinkamai STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktyje įtvirtinta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste.

13.       Taigi garažo statybai statytoja privalėjo žemės sklypą, kuriame statomas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti garažo supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.

14.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis reglamentuoja, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba. Atitinkamai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis).

15.       Ieškovė iš esmės sutinka, kad garažo statybos darbai atlikti savavališkai, tačiau nesutinka su Inspekcijos nustatyta statinio statybos rūšimi. Ieškovės teigimu savavališkai atlikti darbai nepriskirtini naujo statinio statybos darbams, o laikytini statinio rekonstrukcijos darbais. Su tokiais ieškovės argumentais teismas negali sutikti.

16.       Iš ieškovės byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ji yra paveldėjusi metalinius garažus metalinių garažų masyvo teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tai  patvirtina ir byloje pateiktas Situacijos planas bei trečiojo asmens 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovo liudijimas. Pažymėtina, kad metaliniai garažai, tiek pagal Statybos įstatymo, tiek pagal Civilinio kodekso nuostatas nėra laikomi nekilnojamuoju daiktu, kadangi jie gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnio 3 dalis).

17.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovės paveldėti metaliniai garažai būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai – statiniai, nes jie ir nėra formuojami ir registruojami kaip nekilnojamieji daiktai pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas (Kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalys). Nustatyti ginčo pastato parametrai – plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 5,36 m.,  – taip pat leidžia teigti, kad ginčo pastatas (garažas) nėra perstatytas metalinis garažas, o tai yra naujas statinys.

18.       Pažymėtina, kad Statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų atžvilgiu. Todėl tai, kas ieškovės statybos darbais sukurta buvusių metalinių garažų kilnojamųjų daiktų vietoje, pagrįstai Inspekcijos pareigūnų yra kvalifikuota kaip nauja statyba.

19.       Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovės atlikti darbai vertintini kaip naujo objekto statyba, o ne seno metalinio garažo rekonstrukcija.

20.       Taip pat, nesutiktina su ieškovės argumentu, kad ginčo statiniai nebuvo pastatyti savavališkos statybos akte nurodytu laiku. Šiuos ieškovės argumentus paneigia į bylą pateiktos Google Earth Pro ortofotografinės nuotraukos su laiko žyma.

21.       Nustatytos aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia,  kad ieškovei kilo pareiga turėti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau statybos leidimas ginčo garažo statybos darbams išduotas nebuvo. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog ieškovės atlikta pastato (garažo) statyba buvo savavališka. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą panaikinti 2022 m. liepos 7 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220707-00107.

Dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo

22.       Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 dalyje įtvirtinta, jog statybos patikrinimo metu nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai, t. y. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą (14 straipsnio 1 dalis) ir per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (14 straipsnio 2 dalis). Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat, asmeniui nurodoma vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

23.       Nagrinėjamu atveju, Inspekcijos pareigūnui nustačius, kad garažas valstybinėje žemėje pastatytas neturint leidimo statyti naują statinį, statytojai buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Atitinkamai, remiantis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies1 punkto nuostatomis, Inspekcijos pareigūnas statybos darbus sustabdė, surašydamas nurodymą nevykdyti darbų ir per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikė ieškovei  šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vienu iš nurodytų būdų. Nors Inspekcija, veikdama pagal teisės aktais jai suteiktą kompetenciją, iš statytojos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023-01-19 nugriauti garažą ir sutvarkyti statybvietę, tačiau kaip matyti iš ginčijamo 2022-07-20 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-220720-00119 turinio, ieškovei taip pat buvo išaiškinta galimybė įteisinti savavališką statybą.

24.       Ieškovė teigė, kad atsakovės priimti aktai nemotyvuoti, neaiškus, neatitinkantys reikalavimų.

25.       Kaip teisingai nurodyta atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime, Savavališkos statybos akto forma yra patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 (Inspekcijos viršininko 2021-10-04 įsakymo Nr. 1V-135 redakcija, su vėlesniais pakeitimais), o Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius forma patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1V-136 (Inspekcijos viršininko 2019-05-17 įsakymo Nr. 1V-53 redakcija, su vėlesniais pakeitimais). Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų forma patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-157 (Inspekcijos viršininko 2021-06-14 įsakymo Nr. 1V-77 redakcija).

26.       Viešojo administravimo įstatymo (toliau –VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

27.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog individualaus pobūdžio administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pažymėtina, jog administracinio akto turinys gali būti išdėstytas nebūtinai viename dokumente. Nagrinėjamu atveju, Inspekcijos atlikto patikrinimo metu priimtų aktų turinys taip pat turi būti vertinamas sistemiškai. Kaip nustatyta, nagrinėjant gautą skundą, ieškovė Inspekcijai dar 2022 m. birželio 6 d. teikė paaiškinimą dėl atliktų darbų, o savavališkos statybos aktas buvo surašytas 2022 m. liepos 7 d. ir 2022 m. liepos 20 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo visiškai suprantama ir aišku už ką jai surašytas savavališkos statybos aktas ir duoti privalomieji nurodymai, kokiam subjektui jie taikomi ir kokios papildomos teisės bei pareigos šiais aktais nustatomos. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas yra nustatytos patvirtintos formos dokumentas. Todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovės surašyti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų.

28.       Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad aktas ir privalomieji nurodymai surašyti teisėtai ir pagrįstai pagal teisės aktų reikalavimus ir jų naikinti jokio pagrindo nėra. Spręstina, kad visiškai nepagrįsti ir atmestini patikslinto ieškinio argumentai, neva skundžiami atsakovės surašyti dokumentai yra neaiškūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti, o jų įpareigojimai akivaizdžiai neproporcingi, todėl ieškovės reikalavimai dėl jų panaikinimo atmestini.

29.       Dėl teisinių pasekmių proporcingumo pažymėtina, jog nagrinėjamu Inspekcija neginčija ieškovės teisės nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą. Taigi ir nuo pačios ieškovės valios ir veiksmų priklauso privalomojo nurodymo įvykdymo būdas.

30.       Netenkinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dėl atsakovės surašytų aktų panaikinimo, netenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo atlikti tyrimą ir priimti sprendimus. Juo labiau, kad toks reikalavimas apskritai nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi bendrosios kompetencijos teismui nepriskirtina viešojo administravimo subjekto kontrolė ir bendrosios kompetencijos teismai nesprendžia bylų, priskirtų administraciniams teismas dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus.

31.       Dėl kitų, ne esminių ieškovės argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną be išimties argumentą. Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo
2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

32.1.       Atsakovė ir tretieji asmenys prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nereiškė.

32.2.       Valstybė šioje byloje patyrė 13,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,77 Eur (trylikos eurus 77 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Vida Agurkienė