Baudžiamosios bylos Nr. 1-96-369/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00640-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.3.;
1.2.14.5.2.4.; 1.2.22.1.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,
sekretoriaujant Rasai Glovickytei-Liobienei, Dianai Kiverytei, Ievai Paukštienei, Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,
kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Justui Vyliui,
kaltinamajam T. L., jo gynėjai advokatei Gretai Paskačimienei,
kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,
kaltinamajam J. U., jo gynėjai advokatei Eglei Mockienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos);
T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį,
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2003 m. vasario 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK redakcija) – 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;
2) 2007 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį - 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 7 MGL dydžio bauda;
3) 2008 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
4) 2009 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. P. paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
5) 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 d. 198 MGL dydžio 7456,68 eurų bauda,
kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį;
J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Dėl T. L. pateiktų kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, M. B. – BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
2021 m. lapkričio 5 d. šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo ir dėl nusikalstamos veikos įvykdytos UAB „Y“ atžvilgiu. Prokuroras prašė teismo kaltinamojo T. L. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, kaltinamojo M. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. M. B. pateiktame kaltinime buvo nurodyta, kad ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 23 d. jis subūrė organizuotą grupę turėdamas tikslą apgaulės būdu savo ir kitų grupės narių naudai išvengti turtinės prievolės. (M. B. veiksmai papildomai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, kad jis koordinavo organizuotos grupės narių veiksmus ir jiems vadovavo). M. B. kartu su T. L. įsigijo UAB „Y“ nusikalstamai veikai daryti ir įgijus UAB „Z“ atstovaujančių asmenų pasitikėjimą minėtą bendrovę apgavo ir veikdami apgaule išvengė turtinės prievolės. Kaltinime nurodyta, kad M. B. suorganizavo, kad V. P. už piniginį atlygį būtų tarpininkas perduodant pinigus N. O.. Analogiški kaltinimai buvo pateikti T. L. kaip organizuotos grupės nariui, kuris, pasak prokuroro, vykdė organizatoriaus M. B. nurodymus ir bendrais veiksmais tyčia išvengė turtinės prievolės UAB „Z“.
Sprendžiant apie asmens (asmenų) dalyvavimą darant nusikalstamą veiką organizuota grupe, turi būti atsižvelgiama į tai, koks jų veiksmų intensyvumas, pobūdis, ryšys su kitais organizuotos grupės nariais, konkretus vaidmuo, suvokimas apie jų priklausymą organizuotai grupei.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-895/2016, 2K-103-976/2016).
Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius.
Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016). Baudžiamajame įstatyme apibrėžtas bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas galimas tik išsamiai nustačius visų bendrininkų padarytus veiksmus bei jų reikšmę bendram nusikalstamam rezultatui pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-489/2018).
Apklausti teisme kaltinamieji M. B. ir T. L. nurodė, kad yra vaikystės draugai, nepripažino, kad veikė organizuotoje grupėje, bei leido teismui suprasti, kad aplamai nesupranta, ką tokia kaltinimo formuluotė reiškia. Byloje surinkti objektyvūs duomenys nepatvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės, kad M. B. ir T. L. kartu įsigijo UAB „Y“ ir ją panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Nepaneigti T. L. parodymai, kad minėtą bendrovę įsigijo vienas, vėliau ten įdarbino L. V.. Iš pradžių jie vykdė normalią ūkinę veiklą. Su UAB „I” buvo sudaryta sutartis dėl UAB „Y“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurią tvarkė buhalterė D. Z.. Darytina išvada, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog M. B. sukūrė organizuotą grupę ir tapo jos organizatoriumi nuo 2018 m. balandžio 23 d., grindžiama tik tuo, kad būtent tą dieną T. L. pagal juridinių asmenų registro duomenis tapo UAB „Y“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Teismas sutinka, kad T. L. parodymai, jog nebūtų įsigijęs UAB „Y“ savo vardu ir tvarkingai nevykdytų buhalterinės apskaitos, jeigu ją įsigyjant būtų nusprendęs kartu su M. B. vykdyti nusikalstamą veiką, yra logiški. Prokuroras M. B. bei T. L. kaltinime nurodydamas, jo nuomone, sukurtos organizuotos grupės pradžią taip ir neįvardino, kada ji baigė egzistuoti. Ar tada, kai UAB „Y“ fiktyviai buvo parduota N. O. 2018 m. liepos 20 d., ar tada, kai įvyko paskutinis UAB „Z“ užsakytas pervežimas - 2018 m. rugsėjo 20 d., už kurį nebuvo atsiskaityta.
Įvertinus minėtų kaltinamųjų parodymus ir byloje surinktus kitus įrodymus, akivaizdu, kad šių asmenų susitarimas ir veiksmai negali būti pripažinti BK 25 straipsnio 3 dalies kontekste kaip organizuota grupė, o M. B. ir kaip šios grupės organizatoriaus. Nagrinėjamu atveju nėra organizuotos grupės pastovumo, ilgalaikiškumo, konspiracijos laikymosi, išankstinio vaidmenų pasiskirstymo. Pažymėtina, kad kaltinamiesiems inkriminuoti tik keturi turtinės prievolės nevykdymo atvejai su UAB „Z“, iš kurių trys paskutiniai įvykdyti laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., o ir minėtai bendrovei padaryta turtinė žala - 5088,30 eurų savo dydžiu BK 190 straipsnio prasme nevertinama kaip didelės vertės svetimo turto užvaldymas.
Tokiu būdu teismas kaltinamųjų T. L. ir M. B. įvykdytus nusikalstamus veiksmus vertina kaip atliktus bendrininkų grupėje. Įvertinus UAB „Z“ padarytos turtinės žalos dydį M. B. inkriminuotas veikas teismas perkvalifikuoja iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, T. L. inkriminuotas veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį.
2019 m. liepos 8 d. apklaustas įtariamuoju M. B. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Jam inkriminuojamas veiksmas, UAB „Y“ akcijų pardavimas negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, nes šis veiksmas negalėjo panaikinti ir nepanaikino UAB „Y“ įsipareigojimų, o jis asmeniškai šios bendrovės akcijų neturėjo. Jis pilnai tvirtina savo parodymus, kuriuos davė apklaustas spec. liudytoju (t. 15 b.l. 58).
2020 m. sausio 16 d. apklaustas įtariamuoju M. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad V. P. pažįsta apie dvejus metus. Darbiniais klausimais su V. P. bendrauja mobiliuoju telefonu, tačiau jo kontaktinių duomenų neprisimena. Atsisakė atsakyti į tyrėjos užduotą klausimą, kokiu tikslu 2018 metais jis bendravo su V. P. (t.16 b.l. 12).
2020 m. rugsėjo 7 d. apklaustas įtariamuoju M. B. atsisakė duoti paaiškinimus (t.16 b.l. 30). 2020 m. rugsėjo 15 d. apklaustas įtariamuoju, M. B. nepripažino įtarimų, susijusių su UAB „Z“ įvykdytu sukčiavimu. Nurodė, kad nepripažįsta, jog dalyvavo organizuotoje grupėje ir ją subūrė. Tvirtino, kad nieko nežinojo apie UAB „Y“ vykdomą veiklą ir ką ten veikė T. L., kuriam galėjo duoti tik patarimus. Tuo metu jis dirbo kitoje transporto įmonėje. Galėjo būti toks variantas, kad su T. L. jis vyko į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur N. O. buvo pasiūlyta tapti UAB „Y“ direktore. V. P. pažinojo, tačiau kaip jis galėjo prisidėti, neprisimena.
Apklaustas teisme kaltinamasis T. L. kaltės nepripažino. Nurodė, kad nebuvo jokios organizuotos grupės. Sugrįžęs iš užsienio nusprendė pradėti dirbti transporto srityje. 2018 metais įsigijęs UAB „Y“ baigė transporto kursus, kad galėtų įgyti transporto licenciją. Prieš įsigydamas įmonę konsultavosi su M. B.. Įsigijęs UAB „Y“ pradėjo dirbti ir po truputį įsivažiavo. Pakvietė kartu dirbti savo draugą L. V.. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini). Internete buvo nurodyta pašto dėžutė, kur buvo siunčiamas UAB „Y“ adresuotas paštas. Gautą paštą paimdavo jis arba L.. Realiai jis pats ir L. V. dirbdavo iš savo namų. Jis buvo UAB „Y“ akcininkas, o buhalterinę apskaitą vykdė specializuota įmonė. UAB „Y“ turėjo stiprią buhalteriją ir jeigu kažkas iš anksto planuotų nusikalstamą veiklą, savo vardu tokios įmonės neregistruotų. Jiems dirbant viena įmonė – „F.“ nesumokėjo UAB „Y“ 7 000 eurų. Pradėjo jaustis apyvartoje lėšų trūkumas, todėl jis neišgalėjo mokėti pinigų įmonėms už krovinių pervežimą. Iš pradžių kiek galėjo, tiek mokėjo, tačiau netrukus išsigando tos situacijos ir nusprendė, kad pakeitus UAB „Y“ direktorių, ta situacija jo nelies. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį susirado N., kuriai perrašė UAB „Y“ akcijas. Už tai jai pasiūlė pinigų. Buhalterinę apskaitą UAB „Y“ tvarkiusi buhalterė jam paaiškino, kad galima parduoti ne iš karto 100 % įmonės akcijų, o po 20 % ir tada nereikia notaro patvirtinimo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad su UAB „Z“ atsiskaito dalimis. Jau sumokėjo 1000 eurų ir dar sumokės 1000 eurų. M. B. jo draugas, kurio dirbdamas pasiteiraudavo, kaip čia ką daryti. Jis buvo kaip konsultantas. M. B. jis davė įgaliojimą, nes neturėjo automobilio ir prašydavo, kad M. B. jį nuvežtų, kur jam reikia. Iš UAB „Y“ sąskaitos pinigus grynindavo jis, kartais M. B.. Kiek kartų ir kokiomis sumomis pinigus grynindavo M. B., neatsimena. Išgrynintus pinigus M. B. atiduodavo jam, o jis su gautais pinigais atsiskaitydavo su krovinių vežėjais. Nuvežus krovinį CMR atsiųsdavo į UAB „Y“ pašto dėžutę, esančią (duomenys neskelbtini). Ten jis nueidavo ir pasiimdavo. N. surado atsitiktinai (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, nes norėjo UAB „Y“ „ant jos pakabinti“. N. O. sutiko ir nieko jam nemokėjo. Pati iš jo paprašė kelių eurų. Jai tapus UAB „Y“ savininke, jis toliau vykdė veiklą UAB „Y“ ir atsiskaitydavo su krovinių vežėjais. Jis tiesiog galvojo, kad jeigu kas, tai už viską atsakys N. O.. Taip dirbdamas jis „lygino“ įmonę, nes buvo patyręs nuostolių. Viena įmonė jam nesumokėjo 7000 eurų, dar Latvijoje registruota įmonė liko skolinga 3000 eurų. UAB „Y“ buvo tik pradėjusi dirbti įmonė, todėl 10 000 eurų suma tokiai įmonei didelis nuostolis. V. P. UAB „Y“ veikloje iš viso nebuvo. Supratęs, kad N. O. vartoja narkotikus, pagalvojo, kad ji nepatikimas žmogus ir atsitiktinai „ištraukęs“ V. P. kratos metu M. B. automobilyje rastus pinigų mokėjimo kvitus susirašė V. vardu. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir iškvietus į apklausą supanikavo. Kažkas jam pasakė, jog blogai, kad UAB „Y“ akcijas jis perrašė N. O., todėl nurodė, kad V. P. atseit perduoda pinigus N.. Taip sakydamas galvojo, kad atsikratys atsakomybės. Tuo metu jis kraustėsi iš vieno buto į kitą. Jie padėjo jam kraustytis ir UAB „Y“ išrašyti pinigų priėmimo kvitai galėjo likti M. B. automobilyje. Pasitaręs su buhalterinę apskaitą tvarkiusia buhaltere nusprendė, kad asmuo, kuris nepriklauso UAB „Y“, negali iš jos banko sąskaitų gryninti pinigų, todėl ir išdavė įgaliojimą M. B.. Nebuvo, kad išgrynintus pinigus M. B. perduoda V. P.. Nežino, kodėl tyrimo eigoje nurodė M. B. kaip asmenį, kuris perduoda pinigus V. P.. Kai bendravo su N. O. dėl UAB „Y“ pardavimo, kartu su ja buvo jos vyras. M. B. tik nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį ir pokalbyje nedalyvavo. UAB „Y“ turėjo elektroninę bankininkystę. Už krovinių pervežimą jis mokėdavo grynais pinigais, nes taip prašydavo vežėjai ir jam pačiam pelnas būdavo didesnis. AB „Swedbank“ ir „Luminor“ išduotas UAB „Y“ banko mokėjimo kortelės būdavo pas jį. Kartais jas duodavo M. B., tačiau V. P. jų niekada neturėjo. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui tos kortelės kažkur ir dingo. S. M. jis nepažįsta, bet jam atrodo, buvo tokį asmenį įdarbinęs į UAB „Y“ tuo metu, kai N. O. buvo direktorė. Jos paklausė, ar pas ją yra koks žmogus, kuris norėtų būti įdarbintas. N. O. jam pasiūlė S. M., kuris buvo įdarbintas fiktyviai. Buvo bendras UAB „Y“ elektroninis paštas, kuriuo bendraudavo. UAB „Y“ perleidus N. O. L. V. dar padirbo kelis mėnesius, nes norėjo imti būsto paskolą. L. jis pasakė, kad pakalbės su N., ar jis gali pasilikti įmonėje ir imitavo tokį pokalbį.
2018 m. lapkričio 5 d. apklaustas liudytoju T. L. paaiškino, kad su L. V. ieškojo įsigyti įmonę, kad galėtų vykdyti transporto - logistikos veiklą, krovinių pervežimą. Pavyko susitarti dėl parduodamos įmonės UAB „Y“. Sutarė sąlygas ir pradėjo dirbti. Įmonės buveinė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Kai įsigijo šią įmonę, ji buvo registruota (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie pakeitė adresą į (duomenys neskelbtini), nes ten buvo registruoti internetiniai ofisai ir tuo adresu eidavo laiškai, kuriuos atsiimdavo. Tuo adresu sėdėjo moteris, kuri priimdavo laiškus, o jie atvažiuodavo ir atsiimdavo registruotus laiškus, skirtus įmonei. Daugiausia krovinių ieškodavo per www.cargo.lt. Veiklą pradėjo vykdyti nuo 2018 metų balandžio mėnesio. Klientų buvo nemažai. Dirbo kartu su L.. Pamena, kad vežė kažkokį krovinį UAB „Z“. Jis ir L. turėjo bendrą „čatą“ ir kas surasdavo vežėją, tas ir bendraudavo. Atsiskaitymai vykdavo tik gavus CMR originalus. Kai juos gaudavo, apmokėjimo data dažniausiai būdavo nustatyta 45 dienos po dokumentų originalų gavimo. Iš jo pusės nei vienas klientas neturėjo nusiskundimų ir visada su jais būdavo atsiskaityta. Su L. nusprendė toliau neužsiimti minėta veikla, nes padirbus apie 3 mėnesius pajuto, kad tai ne jo darbo sfera. Įdėjo skelbimą dėl įmonės pardavimo, kad įmonė veikianti ir be skolų. Susisiekė telefonu su juo vyras, su kuriuo susitiko. Pasakė, kad nori dar susitvarkyti, atsiskaityti su vežėjais, tačiau asmuo akcentavo, kad jam reikia skubiai įmonės ir pasiūlė didesnę pirkimo sumą, todėl jie sutiko. Susitikimo vieta buvo (duomenys neskelbtini) apžvalgos aikštelėje. Būsimas pirkėjas ten atėjo su drauge, kurios vardas N.. Ant jos buvo perrašyta UAB „Y“ ir ji tapo šios įmonės direktore ir akcininke. Jie sutarė, kad N. ir jos draugas perima UAB „Y“ su visa kasa ir baze, perima „Skype“ su visais jų rekvizitais, klientais, kontaktais. UAB „Y“ turėjo tris banko sąskaitas: AB „SEB“, AB „Swedbank“ ir „Luminor bankas“. Įmonė buvo perrašyta 2018 m. liepos 18 d. Akcijas perleido palaipsniui po 20 procentų akcijų, kad nereikėtų notaro patvirtinimo. Kol jis dirbo su L. V., UAB „Y“ nebuvo niekam skolinga. Iki UAB „Y“ perleidimo N. jie nebuvo sulaukę iš UAB „Z“ CMR originalų. Su L. V. jie neplanavo nieko apgaudinėti ir veiklą vykdė sąžiningai. Viskas buvo suvedinėjama į „excel“ dėl klientų atsiskaitymų ir dokumentų gavimo. Nauji UAB „Y“ savininkai buvo supažindinti su „excel“ pateiktais duomenimis, ir turėjo toliau stebėti ir vykdyti veiklą (t. 15, b. l. 3).
2019 m. vasario 13 d. apklaustas liudytojas T. L. nurodė, kad nori papildyti duotus parodymus. Paaiškino, kad su UAB „Y“ finansinėmis operacijomis jam padėdavo jo pažįstamas M. B.. Jo kontaktinius duomenis praneš vėliau, nes dabar jų nepamena. M. B. pažįsta apie 3 metus. Kadangi M. B. turėjo patirties transporto logistikos srityje, todėl jam (M. B.) suteikė įgaliojimą dėl finansinių operacijų atlikimo, dėl jo pavadavimo ir asistavimo. Kai M. B. išgrynindavo iš UAB „Y“ pinigus, tai juos paduodavo jam (T. L.) ir jis pasirašydavo kvitą dėl pinigų gavimo. Kvitai buvo perduoti į buhalteriją. Įgaliojimas M. B. buvo suteiktas metams laiko. Įgaliojimas su dokumentais atiteko naujiems UAB „Y“ savininkams. Toliau su M. B. bendravo tik asmeniniais reikalais, susitikdavo sporto salėje. Su M. B. dėl tolimesnės UAB „Y“ įmonės veiklos pardavus įmonę nekalbėjo. Negali pasakyti ar M. B. „ten“ dirbo toliau (t. 15, b. l. 4-6).
2019 m. liepos 9 d. apklaustas įtariamuoju T. L. kaltės nepripažino. Nurodė, kad davė parodymus, kai buvo apklausiamas liudytoju. Kai buvo įformintas UAB „Y“ pardavimas, o tai buvo 2018 m. vasarą, daugiau reikalų su UAB „Y“ neturėjo. Apie UAB „Y“ pardavimą jis paskelbė ne viename internetiniame puslapyje. Kokį telefono numerį nurodė skelbimuose, negali pasakyti, nes buvo įsigijęs išankstinio apmokėjimo kortelę, kurios numerio neprisimena. Dėl UAB „Y“ pardavimo jam paskambino vyriškis. Iš pradžių jie susitiko ir visą aptarė. Kai pirkėjui sąlygos tenkino, jie susitiko įmonės, kuri tvarkė UAB „Y“ buhalterinę apskaitą, patalpose. Tuomet tas vyriškis buvo kartu su moterimi, kuri ir buvo forminama kaip UAB „Y“ nauja direktorė. Ten jis važiavo kartu su M. B. ir pasirašė UAB „Y“ akcijų pardavimo dokumentus, kuriuos paruošė bendrovės buhalterinius dokumentus tvarkiusi buhalterė. Tuo jo reikalai su UAB „Y“ ir baigėsi. Naujai UAB „Y“ direktorei jis perdavė bendrovės antspaudą, tris bankų mokėjimo korteles. UAB „Y“ pardavimo metu bendrovė neturėjo jokių įsiskolinimų (t.15 b.l. 11).
2020 m rugsėjo 10 d. apklaustas įtariamuoju T. L. parodė, kad UAB „Y“ jis įsigijo vienas. Vėliau priėmė dirbti L. V.. Jis niekada nebuvo dirbęs su transporto ar logistikos įmonėmis, bet norėjo išbandyti tokią veiklą, nes jo draugas M. B. ir sesuo dirbo tokioje srityje, o jis norėjo sekti jų pavyzdžiu. Dėl organizuotos grupės kaltės neprisipažįsta, nes M. B. ir V. P. nedalyvavo UAB „Y“ veikloje. Jis pats užsiregistravo krovinių biržoje per elektronines platformas www.cargo ir ieškojo gabenimui krovinių. 2018 metais su UAB „Y“ neatsiskaitė UAB „F“ už suteiktas paslaugas ir jis patyrė 7000 eurų nuostolį. Pradėjo trūkti pinigų, todėl negalėjo atsiskaityti su kitomis įmonėmis. Tada nusprendė atsikratyti atsakomybės. Jis neprisimena, ar prieš, ar po finansinių nuostolių atsiradimo jis nusprendė UAB „Z“ nesumokėti už suteiktas paslaugas. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje surado N. O., kuri buvo su vaikinu. N. pasakė, kad jam reikia jos asmens duomenų ir juos gavęs ją padarys įmonės direktore. N. jam davė savo asmens tapatybės kortelę. Kiek jis sumokėjo N., neprisimena. Po kuriuo laiko susitikęs su N. nuvyko pas UAB „Y“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę. Kiek pamena tai į UAB „I.“. Ten buvo pasirašyta UAB „Y“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Akcijos buvo parduotos po 20 procentų. Kiek papildomai sumokėjo N., neprisimena. M. B. ir V. P. tikrai niekur nedalyvavo (t.15 bl. 11).
Apklaustas teisme kaltinamasis V. P. kaltės nepripažino. Nurodė, kad jokių nusikalstamų veiksmų, susijusių su UAB „Y“, neatliko ir UAB „Z“ atžvilgiu sukčiavimo nepadarė. Su M. B. susipažino 2018 metais. Tikslių susipažinimo aplinkybių nepamena. Tuo metu jis niekur nedirbo ir M. B. jam pasiūlė būti tarpininku tarp jo (M. B.) ir N. O.. M. B. jam sumokėjo 300 eurų, tačiau realių veiksmų jis neatliko. N. O. jis nieko neperdavė ir su ja nebuvo susitikęs. Pirmą kartą ją pamatė, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta jo ir N. O. akistata. Apie UAB „Y“ nieko nežino ir nieko papasakoti negali. Vieną kartą M. B. jam atvežė pinigus, kad jis būtų tarpininkas, o antrą kartą atvežė kažkokius popierius pasirašyti.
Šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras 2021 m. lapkričio 5 d. pakeitė V. P. pateiktą kaltinimą ir jo veiksmus papildomai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį. Susipažinęs su pakeistu kaltinimu bei duodamas parodymus teisme kaltinamasis V. P. laikėsi ankstesnės pozicijos. Kaltės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nepripažino, nurodė, kad laikosi 2021 m. rugsėjo 29 d. duotų parodymų (t. 21 b.l.163) ir atsakė į proceso dalyvių užduotus klausimus. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus V. P. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad pažinojo N. O., kuri jam pasiūlė būti jos ir M. B. tarpininku, kad pakankamai ilgą laikotarpį iš M. B. gautas pinigų sumas jis nugabendavo N. O., kuri jam už kiekvieną pinigų atvežimą sumokėdavo 50 eurų, kaltinamasis V. P. pareiškė, kad tyrimo metu duoti jo parodymai yra melagingi. Jis atsimena policijos įstaigoje duotus savo parodymus, tačiau N. O. jis nepažįsta. Visa tai melas ir viskas buvo sugalvota. M. B. jį patikino, kad jeigu jis duos tokius parodymus, tai byla bus „uždaryta“. M. B. „reguliavo“, kokius jam duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Viskas ėjo per M. B., kuris jį pakvietė. M. B. nesakė pažodžiui ką sakyti. Jis pasakė, kad pats sugalvotų kažką. Todėl jis ir prisipažino, o vėliau pakeitė parodymus. Su UAB „Y“ jis iš viso nėra susijęs. M. B. atveždavo jam kvitus, kuriuos neskaitęs pasirašydavo. Tai padarydavo už atlygį, kuris buvo nedidelis - apie 300 eurų. Kaltinime nurodytais laikotarpiais jis bendravo tik su M. B.. Porą kartų šalia jo automobilyje matė ir T. L., tačiau J. U. niekur nematė ir su juo nebendravo.
2019 m. kovo 5 d. apklaustas liudytoju V. P. paaiškino, kad 2018 metais vasarą, liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, jam paskambino N. O., kuri yra jo gera pažįstama, ją žino apie metus. N. O. paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti. Jis paklausė, ką reikės daryti. N. atsakė, kad reikės nedidelės paslaugos. Jie susitiko prie sportinio komplekso (duomenys neskelbtini). Susitikę kartu nuėjo į šalia esantį ofisą, (duomenys neskelbtini). Ten įsikūrę nemažai firmų. Jie užėjo į vieną iš ofisų, kur buvo M. (pavardės nepamena) bei T. (pavardės nepamena). Vaikinas vardu M. jam pasiūlė dirbti ir teikti paslaugas. M. jam įteikė įgaliojimą, kuriame buvo parašyta, kad jis gali teikti finansines ir kitas paslaugas. Nelabai jų pamena, bet įgaliojimas turėtų būti pas jį ir esant reikalui galės jį pateikti. Jis sutiko, nes M. akcentavo, kad gaus atlygį už tai, kad nieko nedarys. Nebus jokio fizinio darbo. Jis pasirašė, bet tuo metu atlygio negavo. Sakė, kad gaus uždarbį, kuris priklausys nuo aplinkybių. Pasirašęs įgaliojimą su N. išėjo iš ofiso. N. tuo metu nieko nepasirašinėjo, o vyriškis vardu T. nieko nekalbėjo. Po susitikimo, savaitės bėgyje M. jam paskambino ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena. Jis įsėdo į M. automobilį. Pamena, kad automobilis buvo tamsios spalvos. Jo markės neįsidėmėjo. M. jam padavė apie 1500 eurų ir liepė perduoti N.. Pasakė, kad kai tai padarys, jis turėtų susitarti dėl tolesnio jo atlyginimo. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis susitiko su N. ir jai atidavė M. B. jam perduotus 1500 eurų. N. jam davė 50 eurų. Po to M. B. pas jį atvažiuodavo ne mažiau kaip du – tris kartus per savaitę. M. B. jam perduodamos pinigų sumos buvo įvairios, nuo 1000 - 3000 eurų. Gautus pinigus jis turėdavo pastoviai perduoti N., kuri už tai jam duodavo 50 - 100 eurų nuo perduodamos pinigų sumos. Tai tęsėsi apie du, tris mėnesius. Jis suprato, kad yra M. B. ir N. tarpininkas ir rizikuoja, bet M. ir N. nieko neklausė, nes jam mokėjo pinigus ir tai buvo naudinga. Ryšys nutrūko rudenį apie spalio mėnesį, nes N. dingo iš akiračio. Pas jį atvažiavęs M. B. pasakė, kad dingo jų „pagrindinis veidas“ ir jo paslaugų turbūt daugiau nebereikės. Taip jų keliai ir išsiskyrė. Kaip vadinosi įmonė, dabar nepamena. Žinojo, kad įmonė užsiima pervežimu. M. B. pas jį buvo atvažiavęs daugiau kaip 20 kartų ir tai tęsėsi 2 – 3 mėnesius. Iš N. jis gavo apie 1500 eurų (t. 13, b. l. 140-142).
2019 m. rugpjūčio 8 d. apklaustas papildomai liudytojas V. P. nurodė, kad jis patvirtina 2019 m. kovo 5 d. duotus parodymus. Su N. O. susipažino dar 2017 metais. Jie pasikeitė kontaktais ir paskui bendravo. N. pavardės nežinojo. Jos pavardę žino nuo tada, kai nurodė pirminėje apklausoje. N. jį supažindino su M. ir T., kai jie buvo (duomenys neskelbtini) esančiame ofise. Tada jam užsifiksavo, kad N. pavardė O.. Apibūdindamas jos išvaizdą gali pasakyti, kad ji maždaug 163-164 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, gal šiek tiek daugiau nei vidutinis (galėtų būti maždaug 60 kg. svoris), tamsiaplaukė, plaukų ilgis iki pečių, putlaus veido. Kokių tai ypatingų veido ar kūno požymių nepastebėjo. Pamatęs ją tiek gyvai, tiek pagal nuotrauką galėtų atpažinti. Nuo jų pažinties ir iki susitikimo (duomenys neskelbtini), esančiame ofise, jie retai susitikdavo, bet jis turėjo jos telefono numerį (t. 13, b. l. 157-160).
2019 m. kovo 13 d. parodymų patikrinimo vietoje metu V. P. atvykęs į (duomenys neskelbtini) parodė pastato duris, prie kurių vyko susitikimas su M. ir T. (foto Nr. 1). Įėjus į patalpas V. P. nurodė laiptus, kuriais pakilo į antrą aukštą (foto Nr. 2), kur koridoriuje prie laiptų esančioje poilsio vietoje, prie stalo buvo aptarinėjamos jam skirtos užduotys su T. ir M. (foto Nr. 3) bei jis pasirašė sutartį (t. 13, b. l. 149-151).
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. iš jam pateiktų foto nuotraukų atpažino M. B., T. L., N. O., apie kuriuos jis davė parodymus (t. 13. b.l. 143-148, 161-166).
2020 m. gegužės 28 d. apklaustas įtariamuoju V. P. parodė, kad nori patvirtinti ankstesnius duotus parodymus. Tik nori patikslinti, kad 2019 m. kovo 5 d., apklausos metu buvo minėjęs, kad 2018 metais vasarą, galimai liepos mėnesį, jam paskambino N. O., kuri yra jo pažįstama ir ją žino apie metus. Ji paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti. Nori pasakyti, kad taip nebuvo. Jis nepasakė tikslių įvykio aplinkybių šioje apklausoje. Nori paaiškinti, kad jam M. B. pasiūlė už pinigus būti tarpininku, o jis pats (M. B.) galimai susirado N. O., kurią fiktyviai pagal dokumentus paskyrė įmonės UAB „Y“ direktore. M. B. viską pats sugalvojo, bet jį ir N. tik fiktyviai dokumentuose surašė, kad jo niekas nesusektų, kad būtent jis prisidėjo prie šios veiklos ir viską organizavo. M. B. jam sumokėjo už tarpininkavimą apie 300 eurų. Kiek M. B. sumokėjo N., jis nežino. Tikslių parodymų nedavė pirminėje apklausoje, nes buvo M. B. davęs žodį, kad niekam jų susitarimo neišduos.
2020 m. rugsėjo 7 d. apklaustas įtariamuoju V. P. nurodė, kad M. B. jam sumokėjo už UAB „Y“ apie 300 eurų, kadangi jis turėjo būti kaip trečias asmuo tarp jo ir N. O., kuri nieko nenutuokė. Pasilieka ir patvirtina 2020 m. gegužės 28 d. apklausos metu duotus savo parodymus (t.14 b.l. 114).
Apklausta teisme liudytoja E. K. paaiškino, kad kažkada dirbo UAB „Z“. Bendrovės UAB „Y“ pavadinimas jai girdėtas, nes UAB „Y“ iš UAB „Z“ ėmė krovinį. Su UAB „Y“ atstovais realiai bendrauti jai neteko. Liudytoja prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
2018 m. lapkričio 2 d. apklausta liudytoja E. K. paaiškino, kad 2018 m. gegužės 15 d. per www.cargo.lt pamatė, kad UAB „Y“ ieško kas pervežtų krovinį. Nurodytais kontaktais per Skype: Yuuab, parašė T. L.. Užklausė dėl krovinio, derino pervežimo kainą. Galutinai dėl vieno krovinio suderino kainą - 1230 eurų, neskaitant PVM. T. atsiuntė į el. paštą: (duomenys neskelbtini) užsakymą. Ji buvo kaip tarpininkas, nes sutvarkė užsakymą. Kai vežėjas nuveža krovinį į pristatymo vietą, ji gauna CMR su sąskaita ir ją persiunčia UAB „Y“. Kadangi „D.“ neatsiuntė CMR originalo, UAB „Y“ atstovas T. sakė, kad nemokės pinigų už pervežimą. Ji ilgai laukė CMR originalo ir jį gavusi nusiuntė T. registruotu paštu ir tuo pačiu e-meilu, bet apmokėjimo nesulaukė. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. jai teko bendrauti ne su T., o su S.. Pasiteiravus, kur T., jis pasakė, kad T. išėjo iš darbo ir kad jis perėmė visus darbus. S. nurodė, kad apmokėjimas bus, kai jis gaus CMR originalus. Dėl kitų užsakymų su UAB „Y“ toliau bendravo UAB „Z“ darbuotojas P. P.. Kiek žino, buvo padaryti 4 užsakymai, už kuriuos UAB „Y“ su jais neatsiskaitė. Toliau bandė susirašinėti dėl atsiskaitymo, prašė atsiliepti telefonu, tačiau UAB „Z“ tik atsirašinėjo, kad už pervežimą sumokės gavę CMR originalus, nors jie buvo jiems įteikti. CMR originalai buvo jiems nusiųsti registruotu laišku, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinus per www.post.lt buvo matyti, kad nusiųsti CMR buvo atsiimti. Kiek ji rašė jiems dėl apmokėjimo, UAB „Y“ nekontaktavo, tik toliau siūlė vežti kitus krovinius. Vėliau pasitikrino www.cargo.lt atsiliepimus ir pamatė, kad UAB „Y“ neatsiskaitinėja. Dar vėliau visų UAB „Y“ vadybininkų telefonai buvo išjungti (t. 10, b. l. 33, 34).
Apklaustas teisme liudytoju P. P. nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) UAB „Z“ su klientais gyvai nebendraudavo. Kontaktuodavo per „Skype“ programą. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus.
2018 m. lapkričio 2 d. apklaustas liudytoju P. P. paaiškino, kad dirba UAB „Z“ (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiima logistika, yra vežėjų tarpininkė. Bendrovė prisijungusi prie www.cargo.lt, kaip krovinius gabenanti įmonė. Į juos kreipėsi UAB „Y“. Nurodė, kad reikia pervežti krovinį iš Vokietijos į Lietuvą. Kas pateikė prašymą, nežino, nes užsakovo vardas nebuvo nurodytas. Buvo nurodyta UAB „Y“ ir uždėtas jos logotipas. Prieš sudarydamas sandorį jis pasižiūrėjo, ar ši įmonė patikima. Pamatė, kad daug bendrovių su ja dirbo ir neigiamo atsiliepimo nebuvo. Sutarė pervežti du krovinius, kiekvieną nugabenti už 1200 eurų be PVM. Tai buvo 2018 m. rugsėjo 21 d. atlikti du pervežimai, o sutartys sudarytos 2018 m. rugsėjo 20 d.. Susirašinėjant matė, kad jas pasirašė UAB „Y“ darbuotojas S. M.. Abu kroviniai buvo pervežti. Pastebėjęs, kad prieš tai buvo atlikti keli pervežimai, už kuriuos buvo neatsiskaityta, todėl pradėjo klausti UAB „Y“, kada jie apmokės. Jie pasakė, kad apmokės greitu laiku. Iš pradžių UAB „Y“ užteko CMR kopijų, kurias jis persiuntė el. paštu. Kai gauna originalius CMR, maždaug po 20 dienų, tada juos išsiunčia, ir tik tada nuo gavimo skaičiuojasi 45 dienos, per kurias jie turi apmokėti už pervežimą. 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo sudarytos dvi sutartys, o prieš tai dar dvi sutartis sudarė jo kolegė E. K.. Kiek jis rašė UAB „Y“ dėl apmokėjimo už nugabentus krovinius, jie nekontaktavo, tik toliau siūlė vežti kitus krovinius. Vėliau pasitikrino www.cargo.lt atsiliepimus ir pamatė, kad UAB „Y“ neatsiskaitinėja su kitais pervežėjais. Netrukus visų UAB „Y“ vadybininkų telefonai buvo išjungti. Pradėjo jų ieškoti tiesiogiai, per www.google.lt. Įvedus UAB „Y“ rekvizitus, gavo jų buveinės adresą (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus minėtu adresu sutiko moterį, kuri patvirtino, kad minėta įmonė kažkada priklausė jai, bet ją pardavė. Tada nuvažiavo patikrinti adresu (duomenys neskelbtini). Ten jam pasakė, kad UAB „Y“ ofiso nėra, o kiekvieną pirmadienį bendrovei adresuotą korespondenciją pasiima asmuo, kurio vardas T.. Bandė rašyti www.skype.lt, kad kreipsis į policiją ir po kažkiek laiko jam atsakė, kad sumokės pinigus, tačiau šiuo metu vyksta kažkokios derybos dėl trišalių sutarčių. Jis vis klausė, kada sumokės, kur visi dingę, kada su juo susisieks, bet UAB „Y“ nurodyti telefonai buvo išjungti. Pradėjęs gilintis paskambino kitiems UAB „Y“ klientams. Klausė, ar jie su UAB Y“ atsiskaitė. Šie patvirtino, kad atsiskaitė. Jis suprato, kad UAB „Y“ iš karto savo klientams pateikė CMR kopijas ir klientai su jais iš karto atsiskaitydavo, priešingai nei su jais. Per www.cargo.lt jis parašė neigiamą atsiliepimą apie UAB „Y“ ir atsirado nemažai asmenų, kurie neigiamai pradėjo atsiliepinėti apie UAB „Y“ dėl jos vengimo atsiskaitinėti su klientais. Prie apklausos prideda atsiliepimus apie UAB „Y“ skolas. Duomenys iš www.cargo.lt. Bendravo kontaktiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įmonei padaryta bendra žala 4830 eurų be PVM (t. 10, b. l. 37-39).
Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Z“ pateikė 5088,30 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu ( t.1 b.l. 54-57).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. gegužės 16 d. apklaustas liudytojas S. M. paaiškino, kad jau pusę metų jis yra reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) ir gydosi nuo (duomenys neskelbtini). UAB „Y“ niekada nebuvo įsidarbinęs ir su šia bendrove niekaip nėra susijęs. Nežino, kaip galėjo būti, kad pagal „Sodra“ duomenis jis neva dirbo UAB „Y“. Gali tik spėlioti, kad kažkas pasinaudojo jo asmens dokumentu, nes juos seniai buvo praradęs. Dėl prarastų dokumentų niekur nesikreipė, nes tuo metu vartojo narkotikus ir jam niekas nerūpėjo. N. O., V. P., T. L., M. B., L. V. nepažįsta (t. 10, b. l. 107, 108).
Apklausta teisme liudytoja N. O. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai teisingi. 2018 metais ji atvyko į firmą ir pasirašė jai duotus dokumentus. Vėliau, spalio mėnesį ji pateko į pataisos namus, iš kurių buvo paleista tik 2019 metais. Ji neįsivaizduoja, kas ten vyko. Ją apklausiant ikiteisminio tyrimo įstaigoje ji nurodė tyrėjai, kad tegul jai pasako, kada jai V. P. davė pinigus. Tyrėja jai nenurodė, ką reikia atpažinti pagal pateiktas nuotraukas. Laisvės atėmimo bausmę jį atliko nuo 2018 metų spalio 10 d. iki 2019 metų birželio.
2019 m. vasario 20 d. apklausta spec. liudytoja N. O. nurodė, kad šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (nuo 2018 m. spalio 10 d.). S. M. nepažįsta ir pirmą kartą girdi jo pavardę. 2018 m. vasarą, tiksliai negali pasakyti laiko, galbūt liepos mėn. pradžioje, (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje prie jos priėjo jai nepažįstamas asmuo ir pasiūlė už 30 eurų įsidarbinti. Įmonės pavadinimo neprisimena, galbūt tai buvo UAB „Y“. Jai nieko neaiškino, nei kokios bus pareigos, nei ką ji veiks. Tuo metu ji vartojo narkotines medžiagas ir niekas jai nerūpėjo, išskyrus, kad gauti minėtus 30 Eur. Su nepažįstamu vyru, kuriam buvo virš (duomenys neskelbtini) metų, sutarė po savaitės, ryte susitikti toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, prie pagrindinio įėjimo į stoties pastatą. Jiems susitikus, minėtas vyras ją nusivedė į žalios spalvos automobilį, kurio modelio ir valstybinio numerio nežino. Automobilyje sėdėjo dar vienas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras. Jo vardo ir pavardės nežino. Šie vyrai ją nuvežė į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), prie oro uosto. Namo numerio nežino. Tame pastate buvo daug įmonių. Pirmą kartą autobusų stotyje ją sustabdęs nepažįstamas vyras užsirašė jos tapatybės kortelės duomenis. Atvykus į minėtą ofisą jau buvo paruošta darbo sutartis, dar kažkokie popieriai. Ji nieko neskaitė, tik pasirašė, kur liepė. Už tai, kad pasirašė, gavo 30 Eur. Šiuos pinigus išleido narkotinėms medžiagoms. Daugiau ant jokių dokumentų nepasirašė ir minėtų asmenų daugiau nebematė. Jokios veiklos toje įmonėje nevykdė ir nežino, kuo įmonė užsiima. Autobusų stotyje ją užkalbinusio asmens neįsidėmėjo. Pamena, kad buvo aukštas, trumpų plaukų, bet veido bruožų nepamena. Galvoja, kad jo neatpažintų. Labiau įsidėmėjo asmenį, kuris ofise kartu su ja pasirašė kažkokius dokumentus. Tą asmenį galbūt atpažintų (t. 13, b. l. 107, 108).
2019 m. gegužės 17 d. apklausta spec. liudytoja N. O. paaiškino, kad ji visiškai patvirtina 2019 m. vasario 20 d. duotus parodymus. Kai autobusų stotyje susitiko su vaikinu, kuris pasiūlė ją įdarbinti, jie susitarė susitikti po savaitės. Pirmo susitikimo metu su ja buvo jos vyras T. O.. Negali pasakyti, ar jos vyras įsidėmėjo tą vyriškį ir ar galėtų atpažinti. Kaip jau minėjo, ji labiau įsidėmėjo vyriškį, kuris jai pasirašant dokumentus buvo aktyvesnis. Tą vyriškį apibūdindama gali pasakyti, kad jis aukštas, maždaug 1,80 cm ūgio, plaukai tamsūs, sportiško kūno sudėjimo. Ypatingų jokių bruožų neturėjo, bet visumoje iš veido šį vyrą galėtų atpažinti. Tas vyras, kuris užkalbino stotyje irgi panašaus ūgio, stamboko kūno sudėjimo, šviesesnių plaukų. Jį įsidėmėjo mažiau, bet pamačius gal ir atpažintų. Asmens pagal vardą pavardę V. P. nežino, nebent tokį asmenį iš matymo žinotų. Jai jokių pinigų niekas neperdavinėjo, tik minėtus 30 Eur, kuriuos davė po dokumentų pasirašymo (t. 13, b. l. 110).
Ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad N. O. iš jai parodytų 6 nuotraukų nieko neatpažino, tačiau nurodė, kad nuotraukoje Nr. 3 (M. B.) esantis vyras iš veido bruožų jai panašus į vyriškį, kuris pirmą kartą užkalbino ir pasiūlė įsidarbinti (kai buvo autobusų stotyje). Bruožai panašūs, bet vyras buvo vyresnis ir šukuosena kitokia – vienoje pusėje plaukai trumpesni ir sušukuoti į šoną (t. 13, b. l. 113-115).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad N. O.nurodė, kad iš jai parodytų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 4 (T. L.) esantis vyriškis pagal veido bruožus jai primena vyriškį kuris, kaip nurodė buvo aktyvesnis pasirašant dokumentus. Bet vyras buvo ir vyresnis, ir stambesnis (toks pasportavęs), nei šioje nuotraukoje vyras (t. 13, b. l. 116-118).
2019 m. spalio 16 d. atlikus akistatą tarp V. P. ir N. O., jos metu V. P. pareiškė, kad šią moterį pažįsta. Jos vardas N., o pavardės jos neprisimena. Neatsimena ir, kaip su ja susipažino, bet tai įvyko maždaug prieš du metus, kažkur miesto centre, nes visi ten „badziojasi“. Akistatos metu V. P. patvirtino spec. liudytojo apklausoje duotus parodymus, kad N. jam pasiūlė jai perdavinėti pinigus. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) esančiame ofise. Tą vietą jis parodė parodymų patikrinimo metu. Ten N. jį supažindino su M. ir T.. Pagal šį susitarimą maždaug per savaitę 2 - 3 kartus perdavė N. pinigus (nuo 1 iki 3 tūkstančių eurų), kuriuos jam perduodavo M.. Negali pasakyti, kokį laiko tarpą visa tai vyko, gali tik pasakyti, kad ne daugiau nei pusmetį. Pinigus jam atveždavo M. į namus (duomenys neskelbtini), o jis su N., kad perduotų pinigus susitikdavo įvairiose (duomenys neskelbtini) vietose. Jam už tai N. duodavo maždaug 10 proc. nuo perduodamos sumos. Iš kur pinigai, kuriuos jam duodavo M. perduoti N., nežino, jam tai visiškai nebuvo įdomu. Rašytinių duomenų, kad pinigus perduodavo N., neturi.
Akistatos metu N. O. pareiškė, kad šio asmens ji nepažįsta ir jokių pinigų jis (V. P.) jai neperduodavo. N. O. paprašė, kad V. P. nurodytų tikslias datas, kada, pasak jo, ji gaudavo iš jo pinigus. V. P. atsakė, kad tiksliai nurodyti negali, nes nepamena. Tai buvo vasara ar ruduo, rugsėjis, spalis, lapkritis. Jo galva buvo du kartus daužyta, todėl turi problemų su atmintimi (t. 13, b. l. 124-127).
Apklausta teisme liudytoja S. K. nurodė, kad M. B., T. L., V. P. nepažįsta. Ji turi buhalterinių paslaugų teikimo įmonę, aptarnauja daug įmonių ir visų klientų negali atsiminti. Jos vadovaujama įmonė tvarkė UAB „Y“ buhalteriją. Kokiu būdu buvo pasirašyta sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo UAB „Y“, ji neprisimena. Ar už suteiktas paslaugas UAB „Y“ pilnai atsiskaitė, negali pasakyti.
2019 m. birželio 27 d. apklausta liudytoja S. K. nurodė, kad ji yra UAB „I“ direktorė. Dėl 2018 m. balandžio 26 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. B/18/4-26 su UAB „Y“ sudarymo, gali pasakyti, kad į jų bendrovę dėl sutarties sudarymo kreipėsi vaikinai pagal kažkokių jų klientų rekomendaciją. Kiek pamena, deryboms dėl sutarties pasirašymo buvo atvykę trys vaikinai. Mano, kad pagal amžių visi buvo iki (duomenys neskelbtini) metų. Aptarus sutarties sąlygas, buvo parengta sutartis, kurią pasirašė ji ir UAB „Y“ direktorius T. L.. Negali pasakyti, ar sutarties aptarimas ir jos pasirašymas buvo tą pačią dieną. Negali tiksliai atsakyti, ar pasirašiusi sutartį ją perdavė UAB „I“ komercijos direktoriui D. D., kuris toliau tvarkė dokumentus ir susitiko su UAB „Y“ direktoriumi, kuris pasirašė sutartį. Jų klientai dokumentus, reikalingus buhalterijos tvarkymui, pateikinėja ir su klientais bendrauja įvairiai. Atveža patys arba dokumentai yra pristatomi per kurjerius. Konkrečiai, kaip dokumentus pateikinėjo UAB „Y“, negali atsakyti, nes buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterė - D. Z.. Dėl paslaugų su UAB „Y“ sutarties nutraukimo gali paaiškinti, kad el. paštu buvo gautas UAB „Y“ prašymas nutraukti sutartį. Parengtą susitarimą nutraukti paslaugų teikimo sutartį ji pasirašė. Kiek žino iš D. Z., UAB „Y“ prašymu (buvo bendrauta, kiek jai žinoma el. paštu) buvo susitarta, kad jie atsiųs kurjerį, kuriam reikia perduoti pasirašytus dokumentus, o jie jiems grąžins atgal pasirašytus dokumentus. Taip ir buvo. Jiems buvo grąžinti dokumentai su direktorės N. O. parašais. Minimos direktorės N. O. ji nematė, kiek žino, D. Z. taip pat jos nematė. Dėl minėtų trijų vaikinų, kurie buvo atvykę pirmiausia dėl paslaugų teikimo sutarties sudarymo gali pasakyti, kad galimai ji juos galėtų atpažinti pagal nuotraukas, nors nėra tuo tikra, nes jų bendravimas nebuvo ilgas. Kiek pamena, vienas vaikinas buvo šviesių plaukų, kitas kaštoninių plaukų, trečias taip pat šviesių plaukų, bet ne blondinas. Gali pasakyti, kad visi vaikinai buvo aukštoko ūgio. Kažkokių išskirtinių bruožų ar ypatingų požymių nepastebėjo, bet, kaip minėjo, pagal visą veido vaizdą gal ir galėtų juos atpažinti (t. 10, b. l. 53-56).
Apklausta teisme liudytoja D. Z. nurodė, kad dirbo UAB „I“ buhaltere ir tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą. 2018-2019 metais ji tvarkė UAB „Y“ buhalterinę apskaitą. Iš šios firmos jai teko bendrauti su dviem asmenims, iš kurių vieno pavardė L. El. paštu jai atsiųsdavo sąskaitas, banko išrašus. UAB „Y“ vardu bankinių pavedimų ji neatlikinėjo. Jai atsiuntė duomenis, kad O. reikia įdarbinti UAB „Y“ direktore. Iki jos šios įmonės direktoriumi atrodo buvo L. arba L., jo pavardės nežino.
2019 m. rugpjūčio 21 d. apklausta liudytoja D. Z. paaiškino, kad ji dirba buhaltere UAB „I“ Nuo 2018 m. balandžio 26 d. buhalterinių paslaugų sutarties pasirašymo su UAB „Y“ jai buvo pavesta dirbti su šia bendrove. Nuo pat pradžių ji susipažino su dviem šios bendrovės darbuotojais T. ir L.. Kiek jai teko susitikti, kai buvo atvežami buhalteriniai dokumentai, tai vaikinai visuomet buvo minėti T. ir L.. Pradžioje nuo sutarties pasirašymo, minėti vaikinai tvarkingai atveždavo visus dokumentus, kurių paprašydavo. Kai ką siųsdavo el. paštu. Pagal veiklos rezultatus įmonės rezultatai tikrai buvo geri ir viskas vyko labai sklandžiai. Negali tiksliai pasakyti po kiek laiko, gal maždaug po 2-3 mėn. abu vaikinai atvykę užsiminė, kad reikia didinti įstatinį kapitalą, kad įmonė atrodytų patikimesnė. Ji jiems suteikė informaciją, kaip tai galima padaryti: arba didinant akcijų nominalią vertę, arba įnešant turtą, arba priimant dar vieną ar keletą akcininkų. Jie pasakė, kad pagalvos. Po šio pokalbio, maždaug mėnesio bėgyje, tvarkant apskaitą pastebėjo, kad nepateiktos visos PVM sąskaitos-faktūros, tiek pirkimo, tiek pardavimo (tai matyti IMAS sistemoje). Ji reikalingų dokumentų sąrašą išsiųsdavo jiems el. paštu (negali pasakyti dabar, tiksliai koks adresas, bet tuo, kuris oficialiai jų buvo pateiktas ir iki tol buvo susirašinėjama). Iki tol, kaip minėjo, viską labai tvarkingai surinkdavo ir pateikdavo (tai būdavo paprastai iki mėnesio 25 d., nes tą dieną yra PVM deklaravimas ir mokėjimas). Vėlesni jos siunčiami prašymai dėl dokumentų pateikimo buvo arba ignoruojami, arba teigiama, kad jie juos jai siuntė, o ji juos pametė. Ji tuomet jiems skambindavo visais turimais telefonais (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (šis numeris pas ją įvestas kaip „Y“ vadybininkės, juo atsiliepdavo moteris, tačiau kas ji - negali pasakyti (bendravo tuo numeriu tuo laiku, kai buvo kontaktuojama su minėtais T. ir L.). Vėliau pradėjo nebepateikti, nebeatsiųsti net banko išrašų. Kai ji reikalavo pateikti, pradėjo klausti, kam jai to reikia, nors anksčiau pateikinėjo ir tokio klausimo nekėlė. Jie pasakė, kad atsiųs vėliau, nes balansai yra pateikiami kitų metų gegužės mėnesį. Tuo metu tikrai bendravo su tais pačiais žmonėmis. Kiek pamena, visų reikalingų dokumentų jie jai taip ir nepateikė, o dar po kurio laiko, jau pagal Registrų centro duomenis, sužinojo, kad pasikeitė tiek įmonės direktorė, tiek akcininkė. Dar vėliau pradėjo jai skambinti tiekėjai, kad su jais yra neatsiskaitoma, nors teisės daryti pavedimus ji niekada neturėjo. Informaciją ji perduodavo tais pačiais UAB „Y“ el. paštu ar paštais (tiksliai nepamena), kuriais ir anksčiau susirašinėjo. Jokios informacijos apie tolesnius veiksmus nebežinojo, dar po kurio laiko jai buvo atsiųstas el. laiškas, kad nori nutraukti sutartį. Susirašinėjant el. paštu buvo parengtas susitarimas dėl sutarties nutraukimo. Dabar ji negali tiksliai pasakyti, kaip buvo gautas pasirašytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo, bet tiksliai atsimena, kiek reikėjo įdėti pastangų, kad atiduotų pirminius įmonės dokumentus. Vėlgi, kontaktuojant el. paštu ilgai derino dokumentų pasiėmimo klausimą, nes buvo teigiama, kad pati direktorė atvažiuoti negali, nes arba ligoninėje, arba užsienyje. Iš UAB „Y“ gavo pasiūlymą, kad atsiųs kurjerį, kuris atveš su jos parašu dokumentų priėmimo aktą. Kadangi ilgai nebuvo galima suderinti, pasitarus su savo direktore, priėmė sprendimą, kad per kurjerį perduos dokumentus. Dokumentų perdavimo aktas buvo parengtas 2018 m. spalio 30 d.. Tuomet dar užtruko, kol jie atsiuntė žmogų (kaip kurjerį, kaip įgaliotą asmenį), kad paimtų dokumentus. Jos apsidrausdamos UAB „Y“ vardu parengė įgaliojimą. 2018 m. lapkričio 7 d. atvykusio asmens paprašė, kad jis savo ranka įrašytų savo vardą, pavardę bei asmens kodą įgaliojime. Kiek pamena, su minėtu asmeniu ji pati asmeniškai ėjo iki automobilio, kad jis jai parodytų savo asmens dokumentą. Negali teigti, kad ji tiksliai pažiūrėjo, ar įgaliojime asmens kodas toks pats, bet, kad į vardą pavardę tikrai žiūrėjo, kad ta pati. Minėtam vyrui – C. E. buvo perduoti UAB „Y“ dokumentai, buvo paprašyta, kad jis pasirašytų ir ant dokumentų perdavimo akto, o toks pat dokumentų perdavimo aktas su jų direktorės parašu buvo perduotas, kad pasirašytų UAB „Y“ direktorė, kaip buvo sutarta, kad po direktorės pasirašymo joms dokumentą atveš atgal. Kiek pamena, lyg tą pačią dieną minėtas dokumentų perdavimo aktas su direktorės N. O. parašu buvo grąžintas joms į ofisą, jei neklysta, atneštas ir pateiktas administratorei. Viskas buvo atlikta pagal susitarimą ir jos daugiau nebesidomėjo. Tyrimui gali pateikti minėtą jų įmonės (apsidraudžiant) padarytą įgaliojimą, kuriame savo vardą ir pavardę bei asmens kodą įrašė C, E. (originalų), dokumentų perdavimo aktą, kuriame pasirašė C. E. (originalą), bei dokumentų perdavimo aktą su direktorės N. O. parašu (originalą). Jos įmonėje 2018 m. rugsėjo 25 d. susitarimo su UAB „Y“ dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo šiai dienai nerado (galvoja, kad gal buvo pateiktas kažkur teisėsaugai, tačiau negali konkrečiau dabar dėl to ką nors prisiminti) (t. 10, b. l. 73-76, originalios sutartys prie bylos viršelio t. 19).
Apklaustas teisme liudytojas C. E. paaiškino, kad atsimena, jog E. S. prašymu nuvežė dokumentus, kuriuos atidavė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai jam nesukėlė kažkokių įtarimų.
2019 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas liudytoju C. E. paaiškino, kad jam parodytame 2018 m. lapkričio 7 d. įgaliojime su UAB „Y“ rekvizitais rankraštiniai įrašai „C. E.“ ir asmens kodas yra jo. Tai jis ten rašė savo vardą, pavardę bei savo asmens kodą. Kiek pamena, kolegos E. S., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), prašymu vyko į įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali įvardinti, kur paėmė kažkokius dokumentus ir perdavė E.. Negali pasakyti, kokios įmonės ir kiek segtuvų. Mano, kad būtent E. perdavė, nes jo prašymu ten važiavo. Jis negali pasakyti, ar į minimą įmonę vyko ir antrą kartą. Kažkodėl pamena, kad vieną kartą tai tikrai važiavo. E. S. prašymas buvo asmeninis, niekaip nesusijęs su jų darbu (t. 10, b. l. 84, 85).
Apklausta teisme liudytoja V. Č. (buvusi G.) paaiškino, kad iš teismo pagarsintų kaltinamųjų pavardžių jai girdėta tik L. pavardė. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
2019 m. birželio 27 d. apklausta liudytoja V. Č. (G.) paaiškino, kad dirba administratore (duomenys neskelbtini). Dėl siuntų, gautų UAB „Y“, kurios buvo gaunamos pagal 2018 m. gegužės 7 d. sudarytą biuro paslaugų teikimo sutartį Nr. 18/05-40, gali pasakyti, kad per visą laiką siuntų atsiimti ateidavo du vaikinai. Pirmo vaikino asmens tapatybė tikrai buvo patikrinta. Buvo prašoma pateikti asmens dokumentą. Galimai tai buvo pats bendrovės direktorius, tačiau vardo ir pavardės negali pasakyti. Vėliau tas pirmasis vaikinas (negali pasakyti po kurio laiko) atėjo kartu su kitu vaikinu ir pristatęs pasakė, kad šiam vaikinui (jokių asmens duomenų ji negali pasakyti, nes nepamena), taip pat galima atiduoti UAB „Y“ adresuotas siuntas. Bijo susipainioti, bet lyg minimas pirmas vaikinas siuntų ateidavo dažniau. Pradžioje UAB „Y“ adresuotų siuntų ateidavo daug. Per dieną 1-3 siuntos, kurias kasdien pasiimdavo. Po kurio laiko siuntų skaičius palaipsniui mažėjo. Apie bendrovei gautas siuntas informuodavo el. paštu, kuris nurodytas virtualaus biuro paslaugų teikimo sutartyje, t. y. (duomenys neskelbtini). Gal vienintelį kartą teko skambinti telefonu, kuris nurodytas taip pat sutartyje, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siuntos ir kalbėjo, galimai vienas iš jos minimų vaikinų, nes nebuvo pasakyta, kad ne tuo telefonu paskambino ar pan. Po skambučio atvyko pasiimti siuntos. Kada tai buvo, tiksliau nurodyti negali. Minėtas el. pašto adresas ir telefono numeris buvo vieninteliai, kuriais buvo kontaktuota dėl UAB „Y“ siuntų. Minėti vaikinai jokių papildomų kontaktinių telefono numerių ar kitų el. pašto adresų nebuvo pateikę. Visos pašto siuntos, kurios buvo adresuotos UAB „Y“, buvo atsiimtos. Negalėtų tiksliai pasakyti, kuris iš minėtų dviejų vaikinų atsiėmė 2018 m. rugsėjo mėn. gautas siuntas, bet tikrai kažkuris iš jų, o ne dar kitas asmuo. Apibūdindama vaikinų išvaizdą galėtų pasakyti, kad jie abu ne vyresni nei (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, maždaug 180 cm. ūgio. Vienas vaikinas tamsesnių plaukų, lieknesnio kūno sudėjimo. Ypatingų požymių nepastebėjo, bet mano, pamačiusi iš veido, pagal nuotrauką, jį galėtų atpažinti. Kitas vaikinas šviesių plaukų, stambesnis ir šiek tiek aukštesnis nei tas tamsesnių plaukų, ypatingų požymių taip pat nepastebėjo, tačiau, mano pamačiusi, iš veido, pagal nuotrauką, galėtų ir šį vaikiną atpažinti (t. 10, b. l. 120-123).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Č. (G.) iš jai pateiktų foto nuotraukų atpažino T. L.. Savo apklausoje apibūdindama šį vaikiną nurodė, kaip tamsesnių plaukų. Vaikiną atpažįsta pagal veido bruožus, nes jį matė ne kartą, todėl veidas atmintyje likęs. Negali pasakyti, ar būtent šitas vaikinas, atsiėmė siuntas, kurios buvo gautos UAB „Y“ 2018 m. rugsėjo mėn. (t. 10, b. l. 124-128).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Č. (G.) iš jai pateiktų foto nuotraukų atpažino liudytoją L. V.. Savo apklausoje apibūdindama šį vaikiną nurodė, kaip šviesesnių plaukų. Vaikiną atpažįsta pagal veidą, nes jį įsidėmėjo. Šis asmuo UAB „Y“ siuntas atsiimdavo dažnai. Dabar jai sunku pasakyti, kuris iš jos minėtų ir pagal nuotraukas atpažintų asmenų siuntas paimdavo dažniau. Taip pat negali pasakyti, ar siuntas, gautas 2018 m. rugsėjo mėn., paėmė šitas vaikinas, ar prieš tai atpažintas vaikinas tamsesnių plaukų, bet vienas iš jų (t. 10, b. l. 129-133).
Apklaustas teisme liudytojas L. V. paaiškino, kad iš jam pagarsintų kaltinamųjų pavardžių jis pažįsta M. B., T. L. ir J. U.. Su šiais asmenimis bendrauja, kartu sportuoja. V. P. jam negirdėtas. Šiuo metu negali atsiminti, ar jis, ar T. L. pasiūlė įkurti įmonę. T. L., atrodo, mokėjo už UAB ,,Y“ įsigijimą, bet įmonės pirkime jie dalyvavo kartu. UAB ,,Y“ turėjo savo darbinį paštą. Jeigu gerai pamena, buvo keletas el. įmonės paštų, kurie buvo naudojami įmonės vardu. Jis ir T. L. turėjo savo el. paštus. E. S. pažįsta, bet dėl UAB ,,Y“ su juo nėra bendravęs ir neprašė atlikti kokių nors paslaugų. Pardavus UAB „Y“ jis liko ten įdarbintas, bet jokių veiksmų neatliko. Iš pradžių UAB „Y“ savininku ir direktoriumi buvo T. L.. T. nusprendė įmonę parduoti ir ją pardavė. Jis paprašė mėnesį ar du jo iš ten neatleisti. Jis buvo susikaupęs atostogų, norėjo imti paskolą būstui. Su naujais įmonės savininkais nebendravo ir nebuvo susitikęs. Neatsimena, ar M. B. ką nors atliko UAB ,,Y“ vardu. Ši įmonė buvo normaliai veikianti. Tiek jis, tiek T. L. ieškojo krovinių.
2019 m. vasario 5 d. apklaustas spec. liudytoju L. V.paaiškino, kad jo draugui T. L., kurį pažįsta apie 5 metus, 2018 metais sugrįžus iš užsienio, jis pasiūlė įkurti savo įmonę ir dirbti drauge. Kadangi įkurti įmonę reikia nemažai lėšų, todėl pradėjo ieškoti veikiančios įmonės ir surado UAB „Y“. T. L. tapo šios įmonės direktoriumi, o jis (L. V.) buvo ekspedicijos vadybininkas. Jie pradėjo dirbti nuo 2018 metų pavasario. Jie neturėjo savo ofiso, todėl įmonę užregistravo adresu (duomenys neskelbtini). Ten ateidavo korespondencija, o jie mokėjo mėnesinį mokestį paslaugų tiekėjui UAB „N.“. Laiškus važiuodavo pasiimti tiek jis, tiek T.. Už paimtus laiškus pasirašyti nereikėdavo. Daugiausia ieškodavo krovinių per www.cargo.lt. Jis ir T. bendraudavo su krovinių vežėjais. Su UAB „Z“ galimai jam teko kontaktuoti elektroniniu būdu, per www.cargo.lt. Nelabai pamena, galimai jie turėjo nuvežti krovinį, tačiau kiek krovinių vežė, nepamena. Atsiskaitymai dažniausiai vykdavo susitarimo būdu su vadybininkais. Standartiškai pagal krovinio pervežimo sutartį būdavo 45 dienos po CMR originalų gavimo. Juos užsakiusi įmonė atsiskaitydavo irgi įvairiai. Viskas būdavo nurodyta krovinio pervežimo sutartyse. Įmonė turėjo sąskaitas AB „Swedbank“ ir „Luminor bank“. Atsakingas už mokėjimus buvo T. L.. UAB „Y“ neturėjo skolų ir dirbo pelningai. Gali būti, kad kelias dienas vėluodavo sumokėti, tačiau visada sumokėdavo. Padirbus kartu, po kurio laiko T. pasiūlė parduoti įmonę. Jis gal būtų dar dirbęs, tačiau vienam viską daryti būtų per sunku. T. buvo investavęs į UAB „Y“ savo finansus, tačiau dėl veiklos sprendė bendrai. T. įdėjo skelbimą į internetinį puslapį, kokį nežino, kad parduodama UAB „Y“. T. pats surado pirkėją ir vienas nuvažiavo į susitikimą. T. jam sakė, kad įmonę įsigijo vyras ir moteris (pora) ir daugiau nieko nekomentavo. Paminėjo, kad pirkėjai pasiūlė daugiau pinigų už UAB „Y“, nes norėjo kuo greičiau vykdyti veiklą. Kokia buvo sumokėta suma, T. jam nesakė. Jis piniginės dalies iš T. negavo. Savo buhalterei iš UAB „I.“ pranešė, kad įmonė parduodama ir visa buhalterija perėjo naujiems savininkams, kurių vardų ir pavardžių nepamena. Atrodo liepos mėnesį T. išregistravo UAB „Y“ ir jos direktoriumi tapo naujas savininkas. Jis dar pasiprašė, kad jį porą mėnesių paliktų dirbti UAB „Y“, nes liko jo uždirbtas pelnas, kurį turėjo išsimokėti kartu su atlyginimu. Prašymą dėl jo atleidimo iš darbo nuo rugsėjo mėnesio buvo pateikęs iš anksto ir nauji įmonės savininkai sutiko. Jų gyvai nematė, gal vieną kartą kalbėjo telefonu. Tai buvo vyras. Nuo liepos mėnesio viską tvarkė naujas UAB „Y“ savininkas. Kai dirbo su T., UAB „Y“ buhalteriją tvarkiusi moteris jiems pasakydavo, kiek jie uždirbo. Tada jie išrašydavo kasos pajamų kvitus ir išgrynindavo pinigus iš UAB „Y“ sąskaitos. UAB „Y“ savininką jie supažindino su visa įmonės situacija ir jie pažadėjo toliau tęsti veiklą su visais esančiais įsipareigojimais. Prie jo dirbant jokių pranešimų, žinučių iš UAB „Z“ dėl įsiskolinimo nebuvo gavęs, nes jie iš karto į tai sureaguotų. Ar T. buvo gavęs pranešimus dėl įsiskolinimų, nepamena. Apie tai T. jam nieko nesakė (t. 13, b. l. 88-90).
2020 m. sausio 15 d. atlikus kratą M. B. priklausančiame automobilyje „Lexus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 119-120) buvo surasta: 2018 m. gegužės 1 d. UAB „Y“ direktoriaus T. L. išduotas įgaliojimas M. B.. Įgaliojime nurodoma, kad M. B. suteikiama teisė veikti UAB „Y“ vardu santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Įgaliojimo apačioje, kairėje pusėje yra uždėtas UAB „Y“ antspaudas ir padėtas T. L. parašas, UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 7 d. dienos, sumokėta suma 210 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 11 d. dienos, sumokėta suma 1050 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 1 d. dienos, sumokėta suma 1070 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., Matomas UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 29 d. dienos, sumokėta suma 1500 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 24 d. dienos, sumokėta suma 1600 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 19 d. dienos, sumokėta suma 2500 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 16 d. dienos, sumokėta suma 2900 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 17 d. dienos, sumokėta suma 1000 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 9 d. dienos, sumokėta suma 1500 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 5 d. dienos, sumokėta suma 2900 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 1 d. dienos, sumokėta suma 700 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 26 d. dienos, sumokėta suma 2000 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 21 d. dienos, sumokėta suma 2900 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 13 d. dienos, sumokėta suma 2900 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 7 d. dienos, sumokėta suma 2000 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 4 d. dienos, sumokėta suma 2900 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 31 d. dienos, sumokėta suma 2900 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 30 d. dienos, sumokėta suma 2900 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 28 d. dienos, sumokėta suma 2900 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 23 d. dienos, sumokėta suma 500 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 22 d. dienos, sumokėta suma 2900 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 20 d. dienos, sumokėta suma 800 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 17 d. dienos, sumokėta suma 1690 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 14 d. dienos, sumokėta suma 200 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 10 d. dienos, sumokėta suma 250 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 1 d. dienos, sumokėta suma 1160 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 27 d. dienos, sumokėta suma 1150 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 24 d. dienos, sumokėta suma 600 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo V. P., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 20 d. dienos, sumokėta suma 1440 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 18 d. dienos, sumokėta suma 430 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 13 d. dienos, sumokėta suma 1050 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L.. 34. Matomas UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 5 d. dienos, sumokėta suma 1050 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 3 d. dienos, sumokėta suma 2000 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 28 d. dienos, sumokėta suma 1050 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 27 d. dienos, sumokėta suma 1290 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 18 d. dienos, sumokėta suma 1110 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 6 d. dienos, sumokėta suma 1050 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 28 d. dienos, sumokėta suma 1050 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 14 d. dienos, sumokėta suma 100 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 10 d. dienos, sumokėta suma 50 eurų, pinigus sumokėjo M. B., pinigus gavo T. L., 2018 m. vasario 9 d. T. L. išduotas (duomenys neskelbtini) mokymo centro liudijimas, kad jis dalyvavo licencijuojamai kelių transporto veiklai vadovaujančių asmenų paruošimo profesinės kompetencijos egzaminui 401 valandų mokymo kursuose (t.15 b.l. 124-150).
Byloje yra 2018 m liepos 16 d. vienintelio UAB „Y“ akcininko T. L. sprendimas dėl direktoriaus keitimo. T. L. atleidžia save iš direktoriaus pareigų ir UAB „Y“ direktore paskiria N. O. (t. 9 b.l. 13).
Byloje yra duomenys, kad 2018 m. liepos 20 d. UAB „Y“ vienintelis akcininkas T. L. visas turėtas akcijas perleidžia N. O. (t.9 b.l. 14).
Iš Sodros duomenų matyti, kad UAB „Y“ T. L. dirbo nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. liepos 25 d., L. V. nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., S. M. nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 1 d., N. O. nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (t.9 b.l. 21).
AB „Swedbank“ pateiktas UAB „Y“ sąskaitos išrašas. Buvo išimamos didelės sumos grynų pinigų (t.9 b.l. 39).
2018 m. balandžio 26 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį pasirašė UAB „I” direktorė S. K. ir UAB „Y” direktorius T. L. ( t.9 b.l. 69).
2018 m. rugsėjo 25 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartis nutraukta. Ją pasirašė UAB „Y“ direktorė N. O. (t.9 b.l. 73), 2018 spalio 30 d. dokumentų perdavimo aktas, kurį pasirašė N. O. (t.9 b.l. 74) ( t.10 b.l. 80-81).
2019 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl banko sąskaitų išklotinių gavimo duomenimis užfiksuota, kad UAB „Y“ turi naudojamas sąskaitas: AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ (duomenys neskelbtini), AB „Luminor Bank“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). AB „Swedbank“, AB „SEB“, AB „Luminor Bank“ raštu pateikė atsakymus į paklausimus. AB „Luminor Bank“ pateikė CD-R kompaktinį diską, kuriame užfiksuotas bankomate pinigus gryninantis asmuo (M. B.) (t. 9, b. l. 33, 38-66).
Įrodymų vertinimas ir T. L., M. B. ir V. P. veiksmų kvalifikacija
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės, arba ją panaikino.
Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Kaip jau buvo minėta, BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra tai, kad kaltininkas svetimą turtą ar turtinę teisę įgyja (arba išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina) neteisėtai, apgaule. Apgaulė panaudojama tam, kad turto savininkas (ar kitas asmuo, kurio žinioje yra turtas) būtų suklaidintas. Sukčiavimo atveju apgaulė, kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas, gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Suklaidinimas gali būti dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto perleidimu, jei tai lemia asmens apsisprendimą perleisti turtą.
Teismo įsitikinimu nagrinėjamoje byloje šie sukčiavimą apibūdinantys požymiai yra nustatyti. Bylos nagrinėjimo metu ištirtos ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji T. L., M. B. veikdami tiesiogine tyčia ir bendrininkų grupėje sąmoningai siekė suklaidinti ir suklaidino UAB „Z“ atstovaujančius asmenis ir tuo pasinaudoję apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės šiai bendrovei.
Vertinant kaltinamųjų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atkreiptinas dėmesys, kad jie nenuoseklūs bei prieštaringi. 2018 m. lapkričio 5 d. apklaustas liudytoju T. L. papasakojo, kokiu tikslu ir kaip įsigijo UAB „Y“, kad dirbo kartu su L. V.. Krovinių pervežimui įmonių jis ieškodavo per internetinę platformą www.cargo.lt. UAB „Y“ buvo registruota (duomenys neskelbtini), kur ateidavo siunčiama korespondencija. Tikro ofiso įmonė neturėjo, nes jis ir L. V. dirbo iš namų. Su visais klientais buvo atsiskaityta. Praėjus trims mėnesiams nusprendė, kad ši veiklos sritis nebedomina, todėl nusprendė bendrovę parduoti. Jis buvo šios bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas. UAB „Y“ turėjo atidarytas banko sąskaitas AB „Swedbank“, AB „SEB“ ir AB „Luminor Bank“. Patalpinęs internete skelbimą apie įmonės pardavimą sulaukė skambučio ir susitikęs su įmonės pirkėja vardu N., jai perrašė visas UAB „Y“ akcijas ir ji tapo šios bendrovės direktore. N. jis perdavė visą UAB „Y“ duomenų bazę, banko mokėjimo korteles, buhalterinius dokumentus ir kt. Tai padaręs, toliau neturėjo jokių reikalų su UAB „Y“. Šioje apklausoje T. L. neužsiminė apie M. B. ar V. P.. 2019 m. vasario 13 d. įvykusioje apklausoje T. L. jau nurodė, kad konsultacijas darbo klausimais teikdavo jo pažįstamas M. B., tačiau pastarojo kontaktinių duomenų neturi. Nurodė, kad M. B. išdavė įgaliojimą veikti UAB „Y“ vardu, kad M. B. išgrynindavo iš UAB „Y“ banko sąskaitų pinigus, kuriuos jam atiduodavo. Pardavus UAB „Y“ N., jis nežino, ar M. B. toliau ten „dirbo“. 2019 m. liepos 9 d. apklaustas įtariamuoju T. L. nurodo, kad kartu su M. B. vyko į UAB „I“ patalpas (šiose patalpose buvo tvarkoma UAB „Y“ buhalterinė apskaita), kur buvo sudaryta UAB „Y“ akcijų perleidimo sutartis N., kuri ir tapo šios bendrovės direktore. Tuo jo (T. L.) reikalai su UAB „Y“ ir baigėsi. 2020 m. rugsėjo 10 d. apklaustas įtariamuoju T. L. nurodo, kad UAB „F“ neatsiskaičius su UAB „Y“ jis patyrė finansinių nuostolių. Jam ėmė trūkti pinigų, todėl nusprendė neatsiskaityti su UAB „Z“ ir siekdamas atsikratyti atsakomybės nusprendė UAB „Y“ parduoti (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje sutiktai N. O., kas ir buvo padaryta. M. B. ir V. P. niekur nedalyvavo. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis T. L. pažymėjo, kad iš dalies atsiskaitė su UAB „Z“, ir ruošiasi dar sumokėti 1000 eurų jiems padarytai žalai atlyginti. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis T. L. iš esmės laikėsi 2020 m. rugsėjo 10 d. apklausos metu duotų parodymų. Nesutiko su kaltinimu, kad jo veiksmai turi būti vertinami kaip įvykdyti organizuotoje grupėje. Pabrėžė, kad UAB „Y“ įsigijo legaliai, nesislapstydamas ir ją įregistravo savo vardu. Ten įdarbino L. V.. Pradėjus veiklą sudarė sutartį su UAB „I“, kuri tvarkė jo įmonės buhalteriją. Kadangi daug ko nežinojo, todėl prašė patarimų savo draugo M. B., kuriam buvo išdavęs įgaliojimą veikti UAB „Y“ vardu. Jo prašymu M. B. išgrynindavo į UAB „Y“ banko sąskaitas pervestus pinigus ir jam atiduodavo. Šiais pinigais jis atsiskaitydavo su krovinių vežėjais. Kadangi su jo vadovaujama įmone nebuvo atsiskaityta, jis patyrė apie 10 000 eurų nuostolį ir pradėjus trūkti apyvartinių lėšų nebegalėjo atsiskaityti su krovinius nugabenusiomis įmonėmis. Tada jis nusprendė parduoti UAB „Y“ atsitiktinai (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje surastai N. O., tikėdamasis, kad po šio sandorio sudarymo visa atsakomybė už neatsiskaitymą su krovinių gabentojais atiteks jai, o ne jam. Parduodant UAB „Y“ M. B. nedalyvavo, tik jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, suprato, kad N. nepatikimas žmogus, todėl kažkas jam pasiūlė V. P., su kuriuo susitiko ir pasiūlė nueiti į „teismą pakalbėti“.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad jų yra pakankamai konstatuoti, jog kaltinamasis T. L. kartu su M. B. tyčia įvykdė sukčiavimą išvengdamas turtinės prievolės – atsiskaityti už įvykdytą krovinių pervežimą su UAB „Z“. T. L. tvirtino, kad sumanymas apgauti „Z“ jam kilo tada, kai analogiškai su juo pasielgė kelios įmonės, kurios jam nesumokėjo už atliktus sandorius, todėl jis patyrė 10.000 Eur turtinę žalą. Tačiau teismas pažymi, kad kaltinamasis T. L. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti šiuos jo teiginius. Kita vertus, jeigu jis ir patyrė šiuos nuostolius, šią situaciją turėjo spręsti civilizuotai - laikydamas atitinkamų tiesės normų ir dėl patirtos žalos kreipdamasis į teismą. Toks kreipimasis leistų paaiškinti susidariusią situaciją krovinių gabentojams, kuriems, pasak T. L., buvo skolinga UAB „Y“. Tačiau T. L. pasielgė priešingai ir kartu su M. B. organizavo fiktyvų UAB „Y“ akcijų pardavimą (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje atsitiktinai surastai N. O.. Tai atlikus jis toliau liko faktiniu UAB „Y“ vadovu ir gavęs UAB „Z“ užsakymą ir su šia bendrove neatsiskaitęs pagal 2018 m. gegužės 30 d. pervežimo sutartį, pasiūlė UAB „Z“ pervežti dar tris krovinius bendrai 3600 eurų sumai, žinodamas, kad už paslaugą neatsiskaitys. Šiuo atveju nelogiškas ir niekuo nepateisinamas T. L. paaiškinimas, kad formaliai pardavus UAB „Y“ N. O. jis toliau „dirbo“ šios bendrovės vardu, stengėsi „išlyginti“ situaciją, atsiskaityti su krovinių vežėjais. Byloje tokių duomenų nėra. Akivaizdu, kad, pasak jo, konsultantu buvęs transporto srities žinovu prisistatantis M. B. turėjo informuoti savo draugą, kad krovinio vežimo užsakymas, žinant, kad su vežėju už krovinio pervežimą nebus atsiskaityta, siekiant pasisavinti krovinio savininko sumokėtus už krovinio vežimą pinigus, yra paprasčiausias sukčiavimas, o ne pervežimo ar logistikos verslas. Pažymėtina ir tai, kad T. L. apie fiktyvų UAB „Y“ pardavimą N. O. neinformavo net savo kolegos L. V. melagingai jam teigdamas, kad neva bendrovę norintys asmenys jį skubina kuo greičiau parduoti UAB „Y“, nes nori dirbti krovinių pervežimo srityje ir net sutinka daugiau jam sumokėti. L. V. paklausus, ar jis dar galėtų kurį laiką padirbėti, T. L. pareiškia, kad jis privalo tai atsiklausti naujų savininkų ir, kaip pats teisme pripažino, atlikęs telefoninio pokalbio imitaciją, informavo L. V., kad naujieji UAB „Y“ savininkai leido jam kurį laiką „padirbėti“. Apklausta N. O. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje atsitiktinai sutikti du vyrai jai pasiūlė už 30 eurų įsidarbinti vienoje įmonėje, galimai tai buvo UAB „Y“. Ji sutiko ir vienam iš ją užkalbinusių vyrų atidavė savo tapatybės kortelę. Susitikus sekančią dieną minėti vyrai ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) esantį ofisą, kur ji pasirašė kažkokius dokumentus, už tai jai sumokėjo 30 eurų. Tuo metu ji vartojo narkotines medžiagas ir jai svarbiausia buvo gauti 30 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu N. O. parodžius fotonuotraukų lentelę, kurioje buvo ir kaltinamųjų T. L. ir M. B. foto nuotraukos, ji pareiškė, kad minėti vyriškiai panašūs į tuos asmenis, apie kuriuos ji davė parodymus, kurie tvarkė jos įdarbinimo dokumentus, galimai į UAB „Y“, kur ji niekada ir nedirbo. Apklaustas UAB „Z“ vadybininkas P. P. nurodė, kad kiek tik jis ir jo kolegė E. K. kreipdavosi dėl apmokėjimo už krovinių pervežimą į UAB „Y“, jų nurodytais kontaktiniais duomenimis kontaktavę asmenys dėl įvairiausių priežasčių atsisakydavo tai padaryti, tačiau toliau siūlėsi vežti kitus krovinius. Dar vėliau UAB „Y“ nurodyti kontaktiniai telefonai buvo išjungti. Pabendravęs su kitais krovinių pervežimo srityje dirbusiais klientais sužinojo neigiamus atsiliepus apie UAB „Y“, kad ji neatsiskaito. Liudytojas P. P. nurodė, kad sutartis dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d., 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. krovinių pervežimo UAB „Y“ vardu sudarė S. M., kuris pagal „Sodros‘ duomenis šioje bendrovėje dirbo nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 1 d.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas pareiškė, kad UAB „Y“ jis niekada nedirbo, o savo asmens dokumentus yra pametęs ir dėl jų pametimo niekur nesikreipė. Šie duomenys paneigia kaltinamojo T. L. parodymus toje dalyje, kad įdarbinti S. M. jam pasiūlė N. O., kad nors jis ir buvo įdarbintas fiktyviai, su šiuo asmeniu jis bendravo. UAB „Y“ pardavimas N. O., S. M. įdarbinimas ir prisidengimas šio asmens duomenimis sudarant pervežimo sutartis su UAB „Z“ bei bendraujant telefonu su UAB „Z“ darbuotojais, šiems siekiant gauti atlyginimą už nuvežtus krovinius, leidžia teismui teigti, jog tai buvo padaryta siekiant išvengti turtinės prievolės ir norint apgaulės būdu įgyti svetimas pinigines lėšas. Apklausta liudytoja D. Z., tvarkiusi UAB „Y“ buhalterinę apskaitą nurodė, kad dirba buhaltere UAB „I“. Nuo 2018 m. balandžio 26 d. buhalterinių paslaugų sutarties pasirašymo su UAB „Y“ jai buvo pavesta dirbti su šia bendrove. Ji susipažino su dviem šios bendrovės darbuotojais T. ir L.. Kai buvo jai pristatomi buhalteriniai dokumentai, tai visada padarydavo jos minėti vaikinai. Iš pradžių jie tvarkingai atveždavo visus dokumentus, kurių ji paprašydavo. Kai ką siųsdavo el.paštu. Pagal veiklos rezultatus įmonės rezultatai tikrai buvo geri ir viskas vyko labai sklandžiai. Vėliau ji atkreipė dėmesį, kad nepateiktos visos PVM sąskaitos-faktūros. Jos siunčiami prašymai dėl dokumentų pateikimo buvo arba ignoruojami, arba teigiama, kad juos jai siuntė, o ji pametė. Vėliau pradėjo nebeatsiųsti net banko išrašų. Kai ji reikalavo pateikti, pradėjo klausti, kam jai to reikia. Po kurio laiko pagal Registrų centro duomenis sužinojo, kad pasikeitė UAB „Y“ direktorė ir akcininkė. Dar vėliau pradėjo jai skambinti tiekėjai, kad su jais yra neatsiskaitoma. Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad sumanę UAB „Y“ fiktyviai parduoti N. O., kaltinamasis T. L. ir su juo kartu veikęs M. B. visaip stengėsi nesiafišuoti, todėl paprašė, kad teisme apklaustas liudytojas E. S., kuris, kaip pats teigia, pažinojo M. B., iš UAB „I“ atsiimtų UAB „Y“ buhalterinius dokumentus. Tai ir buvo padaryta, bet realiai šiuos dokumentus nuvažiavo ir paėmė E. S. paprašytas C. E.. Vėliau atsirado buhalterinių paslaugų teikimo nutraukimo sutartis, dokumentų perdavimo aktas, kurį galimai pasirašė N. O., nes byloje šių dokumentų originalų nėra ir jų tolimesnis likimas bei galimi požymiai BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos visiškai nedomino ikiteisminį tyrimą atlikusią įstaigą bei jį kontroliavusį prokurorą. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai, leidžiantys pripažinti T. L. veiksmus kaip nusikalstamus, įvykdytus bendrininkų grupėje su M. B. ir juos kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Apklaustas teisme kaltinamasis M. B. neprisipažino, kad subūrė organizuotą grupę ir veikdamas kartu su T. L. bei V. P., apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės ir UAB „Z“ padarė turtinę žalą. 2019 m. vasario 21 d. apklaustas pirmą kartą spec. liudytoju M. B. pripažino, kad vaikystės draugui T. L. įsigijus UAB „Y“ jis patardavo transporto logistikos klausimais, nes pats dirbo toje pačioje srityje. T. L. jam išdavė įgaliojimą veikti UAB „Y“ vardu ir T. L. prašymu jis išgrynindavo į UAB „Y“ banko sąskaitas pervestas pinigų sumas, kurias atiduodavo T. L.. Kodėl šio veiksmo negalėjo atlikti pats T. L., kaltinamasis M. B. negalėjo argumentuotai paaiškinti. Paties T. L. paaiškinimus, kad jis neturėjo automobilio, todėl prašydavo M. B. tokios paslaugos, nelogiškas, nes iš UAB „Y“ bankinių sąskaitų pinigai buvo išgryninami ne kaimo vietovėje, o (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame yra pakankamai tankus bankomatų tinklas ir kuriuos galima pasiekti pėsčiomis ar visuomeniniu transportu. Pažymėtina ir tai, kad 2018 metų laikotarpyje T. L. ne kartą buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai už nustatyto greičio viršijimą (t.15 b.l. 40), todėl darytina išvada, kad jis turėjo automobilį ir juo naudojosi. Šioje apklausoje M. B. nurodo, kad T. L. pardavus UAB „Y“, jis toliau iš jos sąskaitos išgrynindavo pinigus ir juos perduodavo „naujiems“ UAB „Y“ savininkams, kurių vardai buvo N. ir V.. Pinigus nuveždavo V. į (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 8 d., 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. rugsėjo 7 d. apklaustas įtariamuoju M. B. nurodė, kad nusikalstamų veiksmų neatliko, o tik savo patarimais padėdavo T. L.. Pripažino, kad vežė T. L. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur N. O. buvo pasiūlyta tapti UAB „Y“ direktore. Apklaustas teisme M. B. iš esmės laikėsi spec. liudytojo apklausos metu duotų parodymų. Neneigė, kad teikė pagalbą ir konsultacijomis padėdavo UAB „Y“ savininkui T. L., pastarojo pavedimu išgrynindavo į šios bendrovės banko sąskaitas pervestus pinigus ir juos atiduodavo T. L.. Teigė, kad kratos metu jo automobilyje surastų pinigų priėmimo kvitų nepildė ir pinigų V. P. nemokėjo. Sudarant UAB „Y“ akcijų perleidimo sutartį jo nebuvo, tačiau jis dalyvavo preliminariame pokalbyje su N. O., jai pasiūlius tapti UAB „Y“ direktore, kurią T. L. atsitiktinai surado (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje. N. O. tapus UAB „Y“ direktore ir akcininke jis toliau grynino iš UAB „Y“ banko sąskaitų pinigus, kuriuos atiduodavo T. L.. Apie UAB „Y“ įsiskolinimą krovinių vežėjams, tame tarpe ir UAB „ Z“ jam nieko nežinoma.
Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad M. B. veikdamas bendrininkų grupėje su T. L. panaudojo apgaulę, išvengė turtinės prievolės atsiskaityti su UAB „Z“ ir šiai įmonei padarė turtinę žalą. Pripažindamas M. B. kaltu, teismas remiasi paties M. B., kaltinamojo T. L., liudytojos N. O., P. P., S. K., D. Z., E. S., S. M., L. V. parodymais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais rašytiniais duomenimis. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Byloje esantys surinkti įrodymai kiekvienas atskirai savaime neįrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau, sugretinus šiuos duomenis tarpusavyje ir įvertinus juos kartu, įrodymai sudaro visumą, kurios pagrindu galima daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis M. B. įvykdė jam inkriminuotą sukčiavimą.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad iš pradžių UAB „Y“ ir jos vadovas T. L. bei su juo dirbęs L. V. verslą vykdė sąžiningai. Kaip pažymėjo UAB „Z“ dirbęs P. P., prieš sudarant susitarimą su UAB „Y“ dėl krovinio gabenimo jis peržiūrėjo tinklalapyje www.cargo.lt atsiliepimus apie šią bendrovę ir neigiamų komentarų nebuvo. Buhalterinę apskaitą tvarkiusi D. Z. taip pat pažymėjo, kad iš pradžių visi buhalterinei apskaitai tvarkyti duomenys buvo pateikiami tvarkingai, UAB „Y“ dirbo pelningai ir jokių problemų nebuvo. Tačiau po kokių 2-3 mėnesių viskas pasikeitė ir T. L. pradėjo vengti jai pristatyti reikiamus buhalterinius dokumentus. Šioje UAB „Y“ veiklos stadijoje sutiktina su T. L. ir M. B. parodymais, kad pastarasis padėdavo transporto logistikos versle, tačiau vis tiek lieka neaišku, kodėl M. B. išgrynindavo į UAB „Y“ banko sąskaitas pervestus pinigus, kuriuos galimai atiduodavo kaip avansą krovinių vežėjams, nors tai galėjo puikiai atlikti T. L. ar bendrovėje dirbęs L. V.. Jau buvo pažymėta, kad T. L. parodymai, kad M. B. jam padėjo, nes tuo metu jis neturėjo automobilio, teismo neįtikino. Manytina, kad tokius M. B. veiksmus galima paaiškinti tuo, kad tuo metu jis dirbo kitoje transporto bendrovėje - UAB „T.“, kuri vykdė tokią pat veiklą kaip ir UAB „Y“. Nenorėdamas afišuotis ir vengdamas interesų konflikto nuslėpė savo ryšius su UAB „Y“ ir neoficialiai ten dirbo gaudamas sutartą atlygį iš T. L.. Tačiau netrukus situacija UAB „Y“ pasikeitė. T. L. galimai patyrus finansinių nuostolių ir pradėjus trūkti lėšų atsiskaitymams su krovinių vežėjais, nusprendė UAB „Y“ parduoti N. O., tikėdamasis, kad visos pretenzijos, tame tarpe ir neatsiskaitymas su UAB „Z“ jo nelies. Neatmestina, kad tokį patarimą jam galėjo duoti daug labiau šiame versle patyręs kaltinamasis M. B.. Nors pastarasis tvirtino, kad jo vaidmuo perduodant UAB „Y“ akcijas N. O. ir ją paskiriant šios bendrovės direktore yra tik epizodinis, tačiau minėta liudytoja patvirtino, kad iš pradžių (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ją užkalbino ir įsidarbinti pasiūlė vienas vyriškis, kuris iš jos pasiėmė asmens tapatybės kortelę. Po savaitės su juo susitikusi, vykstant į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį ofisą, į UAB „I“, kur dirbo UAB „Y“ buhalteriją tvarkiusi D. Z., automobiliu ją vežė du vyriškiai. Nors iš pateiktų fotonuotraukų N. O. ir negalėjo kategoriškai pasakyti, kad tai buvo T. L. ir M. B., tačiau minėti kaltinamieji ir nepateikė teismui įrodymų, kad jų tuo metu ten nebuvo. Dar daugiau, M. B. pripažino, kad vežė T. L. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur jis susitiko su N. O., būsima UAB „Y“ savininke ir dalyvavo pokalbyje. Akivaizdu, kad M. B., kaip transporto logistikos specialistas turėjo suprasti, kad N. O. realiai UAB „Y“ nedirbs, o bus tik nominali šios bendrovės akcininkė ir direktorė. Dar daugiau, perleidus formaliai UAB „Y“ N. O., kaltinamieji T. L. ir M. B. ir toliau priimdavo krovinių pervežimų užsakymus šios bendrovės vardu. T. L. talpindamas skelbimus wwwcargo.lt toliau siūlosi vežti krovinius, prisidengdamas formaliai įdarbintu S. M. vardu, o M. B. ir toliau iš UAB „Y“ banko sąskaitų grynino pinigus ir, kaip teisme išsireiškė T. L., stengėsi išlyginti UAB „Y“ finansinę padėtį, puikiai žinodami, kad įmonės direktorė yra N. O.. Tokie jų veiksmai tęsėsi iki 2018 m. spalio 29 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nuteistajai N. O. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir ji buvo pasiųsta į pataisos namus atlikti jai skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Sužinoję, kad UAB „Y“ direktorė atlieka bausmę, T. L. ir M. B. nusprendė daugiau su jos priedanga nebedirbti. Kaip matyti iš byloje esančių „Luminor Bank As“ pateiktų išklotinių, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. spalio 28 d. iš UAB „Y“ banko sąskaitos buvo išgryninta 19 410 eurų (t.9 b.l. 61-64), o iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos, laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2118 m. spalio 30 d. iš UAB „Y“ banko sąskaitos buvo išgryninta daugiau nei 60 000 eurų (t.9 b.l. 39-44).
Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad UAB „Y“ neatlygino UAB „Z“ patirtų pervežimo išlaidų, nors duomenis, kad kroviniai buvo nuvežti adresatams, patvirtino UAB „Y“ nusiųsti CMR originalai, tačiau bendraujant telefonu su UAB „Y“ „vadybininku“ S. M., šiuo asmeniu prisistatęs asmuo visaip vengė atsiskaityti su UAB „Z“ ir toliau siūlė UAB „Z“ vežti krovinius. Taip pat analizuojant UAB „Y“ banko sąskaitų išklotines, akivaizdu, kad tokią galimybę UAB „Y“, o tiksliau T. L. ir M. B., turėjo, nes banko sąskaitose buvo piniginių lėšų, kurias grynino M. B.. Kokia situacija susidarė UAB „Y“ perleidus N. O., puikiai iliustruoja ir P. P. į bylą pateikti komentarai puslapyje www.cargo.lt. Taip 2018 m. spalio 24 d. R. B. prisistatęs komentatorius nurodo „ UAB „Y“ akcininkai keitėsi 2018-07-22. Jos perrašytos N. O., kažkokia asociali. Turi mažiausiai 40 bylų pas antstolius. Beviltiškas reikalas nebent BK buvusiam vadovui už tyčinį“. 2018 m. spalio 10 d. V. K. komentaras „pažadų daug, pinigų nemoka ir ragelių nekelia. Eilinė šaraškinų kontora“, 2018 m. spalio 17 d. L. B. komentaras „neapmoka 2 sąskaitų, išrašytų gegužės/ birželio mėnesiais 2500 eurų“, 2018 m. spalio 23 d. D. K. komentaras „skolingi 2500 eurų“, 2018 m. saplio 24 d. L. M. komentaras „ šitie, žiūriu, švariai prasisuko per paskutinį mėnesį, mums skolingi 1512 eurų“. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai, leidžiantys pripažinti M. B. veiksmus kaip tyčinius ir nusikalstamus siekiant išvengti turtinės prievolės, įvykdytus bendrininkų grupėje su T. L. ir juos kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. P. jam teikiamų kaltinimų nepripažino. Ne vieną kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, vis keisdavo savo parodymus. Taip 2019 m. kovo 5 d. apklaustas liudytoju V. P. nurodė, kad jam paskambino jo gera pažįstama N. O. ir pasiūlė užsidirbti. Su ja susitikęs kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį ofisą, kur vaikinai vardu M. (pavardės nepamena) bei T. (pavardės nepamena) jam pasiūlė teikti „finansines paslaugas“ ir jis pasirašė jam išduotą įgaliojimą. M. akcentavo, kad jis gaus atlygį ir nieko nedarys. Pasirašęs įgaliojimą su N. iš ofiso išėjo. Po šio susitikimo, savaitės bėgyje M. jam paskambino ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena. Jis įsėdo į M. automobilį. M. jam padavė apie 1500 eurų ir liepė perduoti N.. Pasakė, kad kai tai padarys, jis turėtų susitarti dėl tolesnio jo atlyginimo. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis susitiko su N. ir jai atidavė M. B. jam perduotus 1500 eurų. N. jam davė 50 eurų. Po to M. B. pas jį atvažiuodavo ne mažiau kaip du – tris kartus per savaitę. M. B. jam perduodamos pinigų sumos buvo įvairios, nuo 1000 - 3000 eurų. Gautus pinigus jis turėdavo pastoviai perduoti N., kuri už tai jam duodavo 50 - 100 eurų nuo perduodamos pinigų sumos. Tai tęsėsi apie du, tris mėnesius. Jis suprato, kad yra M. B. ir N. tarpininkas ir rizikuoja. Ryšys nutrūko rudenį, apie spalio mėnesį, nes N. dingo iš akiračio. Pas jį atvažiavęs M. B. pasakė, kad dingo jų „pagrindinis veidas“ ir jo paslaugų turbūt daugiau nebereikės. Taip jų keliai ir išsiskyrė. Iš N. jis gavo apie 1500 eurų. 2019 m. rugpjūčio 8 d. apklaustas papildomai liudytojas V. P. nurodė, kad jis tvirtina 2019 m. kovo 5 d. duotus parodymus. Šioje apklausoje jis apibūdina N. O. požymius, nurodo, kad ji supažindino jį su M. ir T., kai jie buvo (duomenys neskelbtini) esančiame ofise. Tada jam užsifiksavo, kad N. pavardė O.. Iki susitikimo (duomenys neskelbtini) gatvėje jie retai bendraudavo, bet jis turėjo jos telefono numerį. 2019 m. kovo 13 d. parodymų patikrinimo vietoje metu V. P. atvykęs į (duomenys neskelbtini) parodė pastato duris, prie kurių vyko susitikimas su M. ir T., ir kur jam buvo skiriamos užduotys ir kur jis pasirašė sutartį. 2019 m. kovo 13 d. V. P. iš jam pateiktų foto nuotraukų atpažino M. B., T. L., N. O., apie kuriuos jis davė parodymus.
2020 m. gegužės 28 d. apklaustas įtariamuoju V. P. parodė, kad nori patikslinti savo ankstesnius parodymus. 2019 m. kovo 5 d. apklausos metu buvo minėjęs, kad 2018 metais vasarą, galimai liepos mėnesį, jam paskambino N. O., kuri yra jo pažįstama ir ją žino apie metus. Ji paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti. Nori pasakyti, kad taip nebuvo. Jis nepasakė tikslių įvykio aplinkybių šioje apklausoje. Nori paaiškinti, kad jam M. B. pasiūlė už pinigus būti tarpininku, o jis pats (M. B.) galimai susirado N. O., kurią fiktyviai pagal dokumentus paskyrė įmonės UAB „Y“ direktore. M. B. viską pats sugalvojo, bet jį ir N. tik fiktyviai dokumentuose surašė, kad jo niekas nesusektų, kad būtent jis prisidėjo prie šios veiklos ir viską organizavo. M. B. jam sumokėjo už tarpininkavimą apie 300 eurų. Kiek M. B. sumokėjo N., jis nežino. Tikslių parodymų nedavė pirminėje apklausoje, nes buvo M. B. davęs žodį, kad niekam jų susitarimo neišduos. 2020 m. rugsėjo 7 d. įvykusioje apklausoje V. P. epizodiškai užsimena, kad M. B. jam sumokėjo už UAB „Y“ apie 300 eurų, kadangi jis turėjo būti kaip trečias asmuo tarp jo ir N. O., kuri nieko nenutuokė.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. P. tvirtino, kad jokių nusikalstamų veiksmų, susijusių su UAB „Y“, neatliko ir įvykdant UAB „Z“ atžvilgiu sukčiavimą nedalyvavo. Su M. B. susipažino 2018 metais. Tikslių susipažinimo aplinkybių nepamena. Tuo metu jis niekur nedirbo ir M. B. jam pasiūlė būti tarpininku tarp jo (M. B.) ir N. O.. M. B. jam sumokėjo 300 eurų, tačiau realių veiksmų jis neatliko. N. O. jis nieko neperdavė ir nebuvo susitikęs. Pirmą kartą ją pamatė, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta jo ir N. O. akistata. Apie UAB „Y“ jis nieko nežino ir nieko papasakoti negali. Vieną kartą M. B. jam atvežė pinigus, kad jis būtų tarpininkas, o antrą kartą atvežė kažkokius popierius pasirašyti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose V. P. nurodė, kad pažinojo N. O., kuri jam pasiūlė būti jos ir M. B. tarpininku, kad pakankamai ilgą laikotarpį iš M. B. gautas pinigų sumas jis nugabendavo N. O., kuri jam už kiekvieną pinigų atvežimą sumokėdavo 50 eurų, V. P. pareiškė, kad tyrimo metu duoti jo parodymai yra melagingi. Jis atsimena policijos įstaigoje duotus savo parodymus, tačiau N. O. jis nepažįsta. Visa tai melas ir viskas buvo sugalvota. M. B. jį patikino, kad jeigu jis duos tokius parodymus, tai byla bus „uždaryta“. M. B. „reguliavo“, kokius jam duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Viskas ėjo per M. B., kuris pažodžiui nesakė, ką jam sakyti. Sakė, kad pats ką nors sugalvotų, todėl jis prisipažino, o vėliau pakeitė parodymus. Su UAB „Y“ jis iš viso nėra susijęs. M. B. atveždavo jam kvitus, kuriuos neskaitęs pasirašydavo. Tai padarydavo už atlygį, kuris buvo nedidelis - apie 300 eurų. Kaltinime nurodytais laikotarpiais jis bendravo tik su M. B.. Porą kartų šalia jo automobilyje matė ir T. L..
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo V. P. kaltė kartu su M. B. bei T. L. tyčia išvengiant turtinės prievolės UAB „Z“ ir šiai bendrovei padarant 5088,30 turtinę žalą iš esmės buvo įrodinėjama paties V. P. parodymais, duotais 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d. jo kaip liudytojo apklausos metu bei kaltinamojo M. B. parodymais, kai 2019 m. vasario 21 d. jis buvo apklaustas spec. liudytoju. Tačiau ir tada jų duoti parodymai skiriasi, nes jie skirtingai nurodo tam tikras aplinkybes. V. P. aiškina, kaip N. O. jam pasiūlė būti tarpininku ir jį supažindino su M. B. ir T. L.. Po to jis (V. P.) beveik 3 mėnesius susitikdavo su M. B., kuris jam į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajonas) atveždavo įvairias pinigų sumas, kurias jis perduodavo N. O. ir už tai gaudavo atlygį. Tai jis net patvirtino akistatoje su N. O.. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini), parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu V. P. parodė, kur jis atėjo susitikti su N. O., kad šiame pastate jie susitiko su vyrais, kurių vardai buvo M. ir T.. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad savo apklausoje V. P. nurodė, kad jų susitikimas buvo (duomenys neskelbtini) esančiame ofise, tačiau kažkodėl V. P. parodymų patikrinimas buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančių foto nuotraukų, V. P. parodė antro aukšto fojė stovintį stalą ir patvirtino, kad prie šio stalo buvo aptarinėjamos jam skirtos užduotys. V. P. kaltės įrodinėjimo kontekste labai įdomūs yra pačios N. O. parodymai. Ji pareiškė, kad V. P. aplamai nepažįsta ir jokių pinigų iš jo nėra gavusi. Akistatos metu N. O. pareikalavus, kad V. P. pasakytų, kada jis neva jai perdavinėjo pinigus. V. P. nuo atsakymo išsisuko teigdamas, kad jo galva buvo daužyta, jis turi problemų su atmintimi, bet tai galėjo būti vasarą ar rudenį. Vertindamas N. O. asmenybę, jos teistumus, kad M. B. ir T. L. ją sutiko (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ir pasak N. O. už 30 eurų jai pasiūlė tapti UAB „Y“ direktore bei pasirašyti atitinkamus dokumentus, kad pati N. O. pripažino, kad tuo metu ji vartojo narkotikus ir jai svarbiausia buvo gauti 30 eurų, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. P. parodymai (nuo kurių jis vėliau atsisakė), kad beveik 3 mėnesius jis veždavo N. O. pakankamai dideles pinigų sumas ir jai perduodavo, bylą nagrinėjančiam teismui kelia didelę abejonę savo teisingumu ir pagrįstumu. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, tikrinant V. P. parodymus nebuvo jo klausiama, kur jis susitikdavo su N. O.. Ar buvo sutarta pastovi jų susitikimo vieta, ar ji keisdavosi, kaip jie tardavosi dėl susitikimo. Panašu, kad tyrimo eigoje V. P. negalėjo nurodyti net N. O. mobilaus ryšio telefono numerio ar jos gyvenamosios vietos, nors tiksliau būtų galima teigti, kad tyrimo eigoje V. P. apie tai niekas ir neklausė. Buvo apsiribota V. P. kaltinime nurodyti, kad jis perdavė N. O. tiksliai nenustatytą pinigų sumą. Apklaustas spec. liudytoju M. B. nurodo, kad T. L. jį supažindino su naujais UAB „Y“ savininkas ir tai buvo moteris vardu N. ir (duomenys neskelbtini) gyvenęs V.. Nauji UAB „Y“ savininkai jo paprašė truputį jiems padėti. Atvykęs rudenį pas V. į (duomenys neskelbtini) iš jo išgirdo, kad jie toliau „tvarkysis“ ir jo pagalba daugiau nebereikalinga. Tokie M. B. parodymai neatitinka faktinių bylos duomenų, nes nagrinėjant bylą teisme pats M. B. ir T. L. negalėjo argumentuotai paaiškinti, kuo V. P. susijęs su UAB „Y“, išskyrus tuo, kad pradėjus ikiteisminius tyrimus V. P. pažadėjo „teisme pakalbėti“ ir kad jo asmenybė yra daugiau teigiama nei N. O.. Šioje dalyje teismas visiškai sutinka su V. P. parodymais, duotais 2020 m. gegužės 28 d. apklausiant įtariamuoju bei teisme, kur jis nurodė, kad buvo gavęs pasiūlymą iš M. B. būti tarpininku, tačiau jokių veiksmų neatliko, išskyrus, kad pasirašė kažkokius dokumentus ir už tai jam sumokėjo 300 eurų. Neatmestina, kad tai galėjo būti UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitai, nes pirmas kvitas, nurodant, kad pinigus sumokėjo M. B., o pinigus gavo V. P. (kvito Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta data 2018 m. liepos 24 d. diena ir pinigų suma 600 eurų, tai yra kai UAB „Y“ savininke tampa N. O.. Teisme uždavus T. L. klausimą, kodėl fiktyviai perdavus UAB „Y“ N. O., buvo pildomi ar užpildyti UAB „Y“ pinigų paėmimo kvitai, T. L. nurodė, kad iš buhalterės D. Z., tvarkiusios UAB „Y“ buhalterinę apskaitą aiškinimo suprato, kad negalima iš UAB „Y“ banko sąskaitų gryninti pinigų neturint tai pateisinamų dokumentų, pinigų paėmimo kvitų. Nors akivaizdu, kad fiktyviai perdavus UAB „Y“ N. O. ir šiai pasirašius buhalterinių dokumentų perdavimo aktą, buhalterinė apskaita šioje bendrovėje nebuvo tvarkoma, kažkodėl T. L. ir M. B. nusprendė, kad pinigų išgryninimą iš UAB „Y“ banko sąskaitų turi patvirtinti pinigų mokėjimo kvitai, kurie kratos metu buvo rasti M. B. automobilyje. Neatmestina, kad jie buvo surašyti atgalinėmis datomis jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, nes T. L. ir M. B. buvo kviečiami į apklausas ir nežinojo kaip elgtis. T. L. suprato, kad pardavus UAB „Y“ N. O. oficialiai jis nėra šios bendrovės direktorius bei akcininkas, todėl jo pavardė negalėjo būti nurodyta pinigų mokėjimo kvituose. Kvituose buvo nurodyta, kad pinigus gavo V. P., nors iš esmės šito nebuvo būtinumo daryti, nes kaip jau buvo pažymėta, UAB „Y“ buhalterinė apskaita po jos perdavimo N. O. nebuvo tvarkoma. Kad V. P. ir M. B. pirminiai parodymai apie pinigų gabenimą į (duomenys neskelbtini), kur gyveno V. P., neturi realaus pagrindo, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pasak M. B., į UAB „Y“ bankų sąskaitas pervestas pinigų sumas jis išgrynindavo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Tada, pasak pirminių jo parodymų, su išgrynintais pinigais jis nuvykdavo į (duomenys neskelbtini) ir juos perduodavo V. P., o pastarasis su gautais pinigais važiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir susitikęs su N. O. (neaišku kur) juos perduodavo ir už tai gaudavo atitinkamą atlygį. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tokią pinigų judėjimo schemą, jau nekalbant apie tai, kad nebuvo nustatinėjama, o ką su gautais pinigais tada darydavo N. O., kur ji juos padėdavo. Jeigu prokuroras nusprendė, kad V. P. buvo M. B. suorganizuotas tarpininkas bei vienu iš organizuotos grupės dalyvių, kaltinant jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį, tai lieka nesuprantama, kodėl kaltinimai nebuvo pateikti N. O., kuri, pasak prokuroro, dalyvavo šioje pinigų perdavimo grandinėje ir net dar daugiau - buvo fiktyvi UAB „Y“ direktorė bei akcininkė, ir kuriai, pasak M. B., jis toliau „dirbo“, nes jo paprašė padėti.
Esant tokiai situacijai byloje nėra galimybės priimti teisingą, objektyvų ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti, kad V. P. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Teismo nuosprendžiu pripažinus V. P. kaltu, toks nuosprendis negalėtų būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes būtų pažeisti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskirtis, tikslai ir principai. Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, nebuvo padaryta arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2014, 2K-289-693/2017). Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog V. P. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Duodamas parodymus teisme kaltinamasis M. B. iš dalies pripažino jam teikiamus kaltinimus. Nurodė, kad dėl jo kaltės 12 įmonių patyrė turtinę žalą, tačiau organizuotos grupės nekūrė ir kaip tokioje neveikė. UAB „X“ atsirado nuo 2019 metų. Jo draugas J. U. internete surado skelbimą, kad labai gera kaina parduodama transporto įmonė. Jie nusprendė ją nupirkti, o po to brangiau parduoti. Įmonės pirkimui jis davė pinigų. Sandoris buvo patvirtintas notaro kontoroje. J. U. tapo vieninteliu UAB „X“ akcininku. Po to internetiniame portale patalpino skelbimą, kad įsigytą transporto įmonę parduoda. Įmonę jie nusipirko už 2000 eurų ir planavo ją parduoti už 5-6 tūkstančius eurų. Tuo metu jis (M. B.) buvo kitos įmonės direktorius ir akcininkas, todėl pagalvojo, kad UAB „X“ galėtų būti jo antra įmonė. J. U. apie savo planus nepasakojo ir pasakė, kad jis (M. B.) pats pasirūpins UAB „X“ pardavimu. Nenorėdamas būti UAB „X“ direktoriumi, gavęs V. D. asmens duomenis formaliai jį paskyrė UAB „X“ direktoriumi. Šiuos dokumentus iš J. U. internetinės paskyros nusiuntė jo (M. B.) priklausančios įmonės UAB „P“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei R. K., kad ji įdarbintų naują direktorių. V. D. nepažįsta ir nėra matęs. Apie V. D. įdarbinimą buhalterei nusiuntė iš J. U. paskyros, kad kiltų mažiau klausimų ir būtų paprasčiau, nes tuo metu J. U. dar buvo UAB „X“ akcininkas. Pradėjęs galvoti, kaip jam reikės pradėti UAB „X“ veiklą, atidaryti įmonės sąskaitą, gauti mokėjimo korteles, nežinant kur yra V. D., prisiminė V. P.. Žinojo, kad jis neturi darbo ir pasiūlė papildomai užsidirbti. Kontaktas su V. P. buvo dar nuo UAB „Y“ laikų. Jis pasiūlė V. P. tapti UAB „X“ direktoriumi ir šis sutiko. Tada buhalterei R. K. nusiuntė reikalingus dokumentus, kad UAB „X“ akcininku vietoje J. U. būtų V. P.. Iš buhalterės gavęs jos paruoštas akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, jas persiuntė J. U.. Tai atlikus dokumentus nusiuntė į VĮ „Registrų centras“. Naujas UAB „X“ akcininkas V. P. save paskyrė direktoriumi. Nuėjęs į banką V. P. atidarė bendrovės sąskaitą Šiaulių banke, užsakė banko mokėjimo kortelę. Banko sąskaitų generatorius bei jo kodai buvo atsiųsti UAB „X“ adresu. Tai buvo virtuali pašto dėžutė. Jis (M. B.) paėmė visus šiuos dokumentus. Tai padarius jis pradėjo UAB „X“ vardu siūlytis gabenti krovinius. Po kurio laiko blogai paskirstė piniginius srautus ir nepajėgė susimokėti krovinių vežėjams. Tuo metu jis susitikdavo su V. P., kuris iš UAB „X“ banko sąskaitų nuimdavo pinigus. Dalį pinigų sumokėdavo V. P., kaip jie buvo sutarę, kitus pinigus naudodavo atsiskaitymams su krovinių vežėjais ir savo reikmėms. Atsiradus skoloms transporto krovinių vežėjai kreipėsi į transporto biržą ir UAB „X“ veikla buvo sustabdyta. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis pripažino, kad veikdamas UAB „X“ vardu jis gavo finansinę naudą, tačiau tikslios sumos įvardinti negalėjo, V. P. mokėjo minimaliai. Pastarasis nieko neklausdavo ir neturėjo žalio supratimo, kas vyksta. Ne visus išgrynintus pinigus pasiimdavo sau. Kai kuriuos palikdavo atsiskaitymui su vežėjais. Realaus UAB „X“ ofiso nebuvo. Buvo tik pašto dėžutė. Įmonės veikla vyko per transporto biržą. Jis turėjo nešiojamą kompiuterį ir nebuvo apribotas konkrečios vietos. J. U. neprisidėjo prie UAB „X“ veiklos, nežinojo, kas ten vyksta ir negavo jokios naudos. Jis nemano, kad J. U. buvo matęs V. P.. Jo veikimo laikotarpyje UAB „X“ mėnesio apyvarta buvo apie 60 000 eurų. Turtinę žalą patyrusių bendrovių civilinius ieškinius pripažįsta ir po truputį su jais atsiskaito. Su J. U. tuo metu ir dabar bendrauja kaip vaikystės draugai, tačiau V. P. paskyrus UAB „X“ direktoriumi bei akcininku, J. U. su šia bendrove nebeturėjo nieko bendro. Apie tai, kad jis (M. B.) neatsiskaito su krovinių vežėjais, V. P. jis nieko nesakė. V. P. galėjo pasirašyti ant UAB „X“ akcijų įsigijimo dokumentų, gal dar ant kažkokių dokumentų, kurie susiję su jo paskyrimu įmonės vadovu, tačiau ant krovinių gabenimo sutarčių nepasirašydavo. V. P. tik išgrynindavo į UAB „X“ banko sąskaitą pervestus pinigus. Siųsdamas duomenis apie V. P. buhalterei R. K. jis prisijungė prie J. U. internetinės paskyros, nes žinojo J. U. slaptažodį, kuris nesikeitė nuo vaikystės. Tai darydamas J. U. leidimo neatsiklausė.
2020 m. sausio 16 d. apklaustas įtariamuoju M. B. kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad J. U. pažįsta nuo vaikystės. Jie abu užaugo (duomenys neskelbtini), yra geri draugai, V. P. pažįsta apie 2 metus. Kaip susipažino, neprisimena. Su V. P. bendrauja darbiniais klausimais mobiliuoju telefonu, bet jo kontaktinių duomenų neprisimena. Kokiu tikslu su V. P. jis bendravo 2018 metais, atsisakė nurodyti. L. K., V. D. nepažįsta ir jų niekada nėra matęs. 2019 metų birželio mėn., tikslios datos negali pasakyti, internetiniame tinklalapyje, galimai www.skelbiu.lt pamatė skelbimą, kad už 2000 eurų parduodama įmonė UAB „X“. Jis telefonu susisiekė su įmonės pardavėja, kurios vardas buvo R.. Po kurio laiko su įmonės pardavėja ir J. U. susitiko notarų biure. Su juo dar buvo T. L.. Jis (M. B.) paprašė J. U., kad jo vardu būtų įsigyta įmonė ir pirkimo - pardavimo sutartyje jis būtų įmonės UAB „X“ pirkėjas. Už šios įmonės įsigijimą jos savininkei R. jis sumokėjo 2000 eurų. Po kurio laiko jis pasiūlė V. P. įsigyti UAB „X“ ir ją pardavė už 3000 eurų. Visi UAB „X“ dokumentai buvo ant J. U.. Ant savęs jis negalėjo rašyti, nes tuo metu dirbo UAB „P“ ir nes norėjo būti susijęs su UAB „X“. V. P. UAB „X“ buvo parduota 2019 metų liepos mėnesį. V. P. buvo perduoti visi buhalteriniai dokumentai, įmonės antspaudas. Iki parduodant UAB „X“ V. P., kas iki jo buvo įmonės direktorius, jis nesidomėjo. Bendrovė jokios veiklos nevykdė. Per metus jis įsigyja vieną ar kelias įmones. UAB „X“ įsigijo, norėdamas ją parduoti brangiau, kad gautų pelno. Jis nežino, kas užregistravo UAB „X“ į tinklalapį www trans.eu. Įsigijus UAB „X“ VĮ „Registrų centras“ dokumentus teikė J. U., bet kokie jie buvo, jis nežino. J. U. nedalyvavo parduodant UAB „X“ V. P.. Jis (M. B.) paruošė akcijų pardavimo sutartis, kurias J. U. tik pasirašė. Buvo pasirašytos 5 pirkimo - pardavimo sutartys. Akcijos buvo pardavinėjamos po 20 proc., kad nereikėtų notaro. Įsigijus UAB „X“ jos anspaudas buvo pas J. U., bet kai įmonė buvo perduota V. P., tai jam buvo perduoti visi dokumentai ir antspaudas (t.16 b.l. 12).
2020 m. rugsėjo 15 d. apklaustas įtariamuoju M. B. kaltę dėl UAB „X“ veiklos pripažino. Nurodė, kad sugalvojo įsigyti įmonę, kurią rado skelbimų portale. Kadangi tuo metu jis turėjo UAB „P“ ir buvo jos vadovas, todėl pasiūlė J. U. įsigytą UAB „X“, jos akcijas registruoti jo (J. U.) vardu. Iš pradžių sumanymo sukčiauti nebuvo. Po kurio laiko jis kreipėsi į savo buhalterę R. K., kuri ir paruošė dokumentus. V. D. jis nepažįsta ir apie jį nieko negali pasakyti. Neprisimena, ar galėjo kam nors siųsti V. D. asmens tapatybės kortelės nuotrauką. Iš kur atsirado UAB „X“ veikloje L. K. ir V. D., paaiškinti negali. V. P. jis pažinojo, pasiūlė jam užsidirbti ir pastarasis leido pasinaudoti jo asmens duomenimis. Kiek už tai sumokėjo V. P., neatsimena. Jis pats sugalvojo UAB „X“ akcijas parduoti V. P., kuris realiai prie šios įmonės veiklos neprisidėjo ir net nežinojo, kas bus vykdoma. J. U. prie UAB „X“ veiklos neprisidėjo ir nieko nežinojo. Jis prisipažįsta, kad susigundė lengvais pinigais įgyvendinant atsiradusį sumanymą, kad galima apgaulės būdu per www trans.eu suradus įmones neatsiskaityti už suteiktas paslaugas. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi ir pasižada atlyginti padarytą turtinį nuostolį nukentėjusioms įmonėms (t. 16 b.l. 35).
Apklaustas teisme kaltinamasis V. P. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad su M. B. susipažino per vieną žmogų, o J. U. nepažįsta. M. B. jam pasiūlė įsigyti įmonę, kuri versis krovinių pervežimu. Jis (V. P.) bus tokios įmonės vadovas, o pelną jie dalinsis per pusę. Jo (V. P.) išsilavinimas (duomenys neskelbtini). M. B. jam pasakė, kad nieko nereikės daryti, būti tik direktoriumi ir todėl jis sutiko. Konkreti pinigų suma nebuvo aptarta, bet jis turėjo gauti 5-10 procentus nuo pelno. Jam sutikus pas jį atvažiuodavo M. B. su dokumentais. Jis nieko nedarė, tik pasirašydavo M. B. atvežtus dokumentus. Su M. B. atvežtais dokumentais kruopščiai nesusipažindavo. Suprato, kad UAB „X“ užsiima krovinių pervežimu. Kur buvo UAB „X“ būstinė ir kaip ji buvo įkurta, nežino. M. B. pas jį atvykdavo, duodavo pasirašyti dokumentus, palikdavo kažkiek pinigų ir išvažiuodavo. Tai tęsėsi gal kokias tris savaites. Paskui M. B. dingo. Nesulaukęs M. B. bandė jam skambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Po Naujų Metų pas jį atvyko policija ir atliko kratą. Jis suprato, kad policija atvyko dėl UAB „X“ reikalų. M. B. jam iš viso sumokėjo apie 2000-3000 eurų. Pinigus iš bankomatų išimdavo M. B. prašymu. M. B. pas jį atvažiuodavo į namus. Tada jie dviese nuvažiuodavo prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje PC „Senukai“. M. B. jam paduodavo banko mokėjimo kortelę. Jis nueidavo prie bankomato, išimdavo pinigus ir atiduodavo M. B.. Kokią pinigų sumą reikia išgryninti, pasakydavo M. B.. Atneštus pinigus pasiimdavo M. B., o jam palikdavo kažkokią pinigų dalį. Tai buvo 4 ar 5 kartai ir tęsėsi 3 savaites. Kompiuteriu naudotis jis nemoka ir jokios patirties krovinių gabenime neturi. UAB „X“ direktoriumi tapo 2018-2019 m. vasarą. Atrodo, kad tai buvo liepa ar rugpjūtis. Kaltinime išvardintų įmonių, kurios galimai nukentėjo nuo UAB „X“, nėra girdėjęs. Kodėl pats M. B. nenorėjo būti UAB „X“ direktoriumi, nežino. Jam buvo sakoma, kad UAB „X“ bus legaliai veikianti įmonė, o apie UAB „Y“ jis nieko nežino.
2020 m. sausio 16 d. apklaustas įtariamuoju V. P. kaltę pripažino iš dalies. Jis pripažįsta, kad dalyvavo, bet viską organizavo ir nurodymus davė M. B., kurį pažįsta nuo 2019 metų birželio mėnesio. Juos supažindino vienas jo pažįstamas, kurio vardo ir pavardės nežino. 2019 metais liepos mėn. su juo susisiekė M. B. ir pasiūlė užsidirbti. M. B. paaiškino, kad jį padarys „statytiniu“ UAB „X“ direktoriumi. Toliau M. B. viską vykdys ir jam nieko nereikės daryti. Už tai, kad jis sutiko būti UAB „X“ direktoriumi, M. B. pinigų jam nemokėjo. Paaiškino, kad jam išmokama pinigų suma priklausys nuo įmonės gaunamo pelno. M. B. jam davė pasirašyti UAB „X“ dokumentus, bet kas tai buvo per dokumentai, jis nežino. M. B. jam nedavė UAB „X“ dokumentų (sutarčių pirkimo - pardavimo ir kitų dokumentų, antspaudų, mobiliojo ryšio telefonų). Jis tik žinojo, kad bus UAB „X“ direktorius. M. B. su juo susisiekdavo paskambinęs į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). M. B. jam paskambindavo, kai reikėdavo jo parašo, nes dokumentuose jis buvo UAB „X“ direktorius. Daugiau su M.u nesusitikdavo ir nebendraudavo. Žinojo, kad UAB „X“ užsiima pervežimo paslaugomis. Laikotarpiu nuo 2019 metų rugpjūčio iki 2019 metų rugsėjo M. B. grynaisiais per kelis kartus jam davė apie 3000 eurų. Pinigus mokėjo už tai, kad jis sutiko būti formaliu UAB „X“ direktoriumi (t.14 b.l. 84).
2020 m. gegužės 28 d. apklaustas įtariamuoju V. P. nurodė, kad dėl UAB „X“ viską sugalvojo ir organizavo M. B., kuris jį susirado ir pasiūlė jį padaryti minėtos įmonės direktoriumi ir už tai mokėti pinigus nuo gauto pelno. M. B. pasakė, kad jam nieko nereikės daryti, už tai gaus pinigų ir sumokėjo apie 3000 eurų. Kas kartu su M. B. vykdė veiklą UAB „X“, jis nežino ir nesidomėjo, nes M. B. visada pas jį atvažiuodavo vienas aptarti reikalų ar sumokėti pinigų (t. 14 b.l. 100).
2020 m. rugsėjo 7 d. apklaustas įtariamuoju V. P. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Anglų kalbos nesupranta. Nemoka naudotis kompiuteriu ir rašyti elektroninių laiškų. Jis nebendravo ir užsakymų per programėlę „Trans.eu“ nevykdė. UAB „X“ banko sąskaitą jo vardu atidarė M. B., nes jis apie tai nieko neišmano. Kaip jau buvo minėjęs ankstesnėje apklausoje, viską sugalvojo ir suorganizavo M. B., nes jis pats tikrai nebūtų sugalvojęs tokių dalykų. Kartais su M. B. buvo vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino. Šis vaikinas buvo apie 1,80 cm ūgio, apie 85 kg. svorio, šviesesnių rusvų plaukų. Vėliau su M. B. buvo dar kažkoks vaikinas, tačiau jo apibūdinti negali. Minėti vaikinai daugiau tik stebėjo, kas vyksta. Buvo daroma, ką pasakydavo M. B.. Nori paminėti, kad M. B. jam pasiūlė būti įmonės UAB „X“ direktoriumi. M. B. pasiūlė atlygį ir jis sutiko, nes sakė, kad nieko nereikės daryti. M. B. jis davė savo asmens duomenis, kuriais jis pasinaudojo. Jis nežinojo, kad jo duomenys bus panaudoti nusikalstamai veikai vykdyti (t.14 b.l. 114-117).
Apklaustas teisme kaltinamasis J. U. kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad M. B. pažįsta nuo vaikystės. Jie kiemo draugai, kartu sportavo. V. P. nėra matęs, T. L. pažįsta ne taip seniai. Susipažino per sportą. Viskas prasidėjo nuo to, kad iš pradžių jis įkūrė dvi mažąsias bendrijas. Vėliau pradėjo žiūrėti internete, kaip įsigyti įmonę. Surado informaciją, kad parduodama transporto įmonė UAB „X“. Apie tai pasakė M. B., kuris tuo metu dirbo transporto srityje. Daugiau pasidomėję jie nusprendė šią įmonę įsigyti, kad po to ją pardavus galėtų užsidirbti pinigų. Prasidėjo įmonės įsigijimo procesas. Jie pasiskambino UAB „X“ savininkei. M. B. tuo metu rodė daugiau iniciatyvos, nes jis neturėjo tiek pinigų. M. B. pasiūlė finansiškai pagelbėti sakydamas, kad vėliau tą įmonę pardavus jis tarpusavyje atsiskaitys. Įsigijus UAB „X“ ją bandė greitai parduoti, bet nepavyko. Tada M. B. pasisiūlė, kad jis užsiims tos įmonės pardavimu. Po kiek laiko M. B. jam paskambino ir pasakė, kad yra pirkėjas. Iš pradžių dar vienas pirkėjas jam skambino. Sutarė susitikti Kaune, bet pirkėjas neatvyko. Po kelių dienų M. B. jam pasakė, kad jis turi pirkėją. Sakė parduos, o tada jie atsiskaitys. Po tokio M. B. pasakymo nuo UAB „X“ pardavimo jis nutolo. Kai bendrovė buvo parduota, M. B. jam perdavė akcijų pardavimo sutartis, kurias jis (J. U.) kažkur pas save laikė. Kas toliau įvyko su UAB „X“, jis nieko nežino, kol jo namuose neapsilankė policijos pareigūnai. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad jam žinoma, jog UAB „X“ buvo parduota kitam asmeniui. Su pirkėju jis nebuvo susitikęs. Parduodant UAB „X“ akcijas jis pasirašė ant akcijų pardavimo sutarčių ir jei atvirai, tai nelabai į tai gilinosi. Sutartis jam pateikė M. B., o kadangi UAB „X“ buvo įsigyta iš M. B. lėšų, todėl jam ir perleido iniciatyvą. Pardavus UAB „X“ jis nieko neuždirbo. UAB „X“ buvo įsigyta už 2000 eurų ir jis kartu su M. B. bei įmonės pardavėja lankėsi pas notarą. Jis nepamena, ar jiems buvo perduoti parduodamos įmonės buhalteriniai dokumentai, jos antspaudas, banko kortelės ar banko sąskaitų prisijungimo kodai. Kas buvo UAB „X“ direktorius, jis nežino. Direktoriaus jis neskyrė. Jis nežino, kokiu adresu UAB „X“ buvo registruota, ar įmonė vykdė realią veiklą, ar turėjo banke sąskaitą. Jo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Šį paštą ir dabar naudoja. Kitiems asmenims tokios teisės nėra davęs. Neatmestina, kad kažkas galėjo žinoti jo slaptažodį, nes jo elektroninio pašto adresas yra senas, dar nuo mokyklos laikų. Neatmestina, kad M. B. pasinaudojo jo elektroniniu paštu. Kaip UAB „X“ akcininkas jis nebuvo išdavęs įgaliojimo, leidžiant naudotis šios įmonės elektronine bankininkyste, banko kortelėmis, sąskaitomis ar kitaip veikti šios įmonės vardu. Jis nežino, ar ši įmonė buvo prisijungusi prie www.trans.eu. Jis nieko nežino apie 2019 m. liepos 16 d. įsakymą, kuriuo V. P. buvo paskirtas UAB ,,X“ direktoriumi. Tokio įsakymo jis nepasirašė ir jo nėra matęs. Jis nepripažįsta kaltinimo, kad veikė organizuotoje grupėje, kad iš kažko gavo kokius nors nurodymus kaip tokios grupės narys ir niekam nurodymų neperdavinėjo. V. P. pavardę pirmą kartą išgirdo tyrimo eigoje. V. P. UAB „X“ direktoriumi buvo paskirtas ne jo iniciatyva. Jis nerado ir neturėjo ir niekam nesiuntė V. D. asmens tapatybės kortelės. Ši kortelė nebuvo siųsta iš jo internetinio įrenginio. Šios kortelės duomenų ar atvaizdo nebuvo rasta jo telefone ar kompiuteryje. Neatsimena, kad jis asmeniškai būtų susirašinėjęs su R. K., ir nežinojo jos statuso. UAB ,,X“ antspaudą iš pradžių turėjo, bet M. B. pasakius, kad yra įmonės pirkėjas, antspaudą jam atidavė. Pirminiuose parodymuose iš streso susipainiojo ir neteisingai nurodė aplinkybes apie UAB „X“ pardavimą, teigdamas, kad jis pardavė įmonę ir su pirkėju susitiko Kaune. Žinių apie transporto verslą, krovinių pervežimą jis neturi. Kokio turinio 2020 m. sausio 13 d. užfiksuotas jo telefoninis pokalbis su M. B., kurio duomenys nurodyti kaltinamajame akte, jis neatsimena, bet greičiausiai tai galėjo būti pokalbis apie sportą. Tuo metu jau negalėjo būti sprendžiami kokie nors klausimai, susiję su UAB „X“. Šiuo metu jis toliau asmeniniais ir darbiniais klausimais bendrauja su M. B.. Jo darbas (duomenys neskelbtini) susijęs su komunikacijų tiesimu, todėl reikalingos krovinių gabenimo paslaugos. Jam negirdėtos kaltinamajame akte nurodytos įmonės, kurios patyrė turtinę žalą. M. B. jam nepasakojo, kad jis neatsiskaitė su krovinių vežėjais. 2019 m. liepos 16 d. įsakyme V. P. paskirti UAB „X“ direktoriumi yra ne jo parašas.
2020 m. sausio 15 d. apklaustas įtariamuoju J. U. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Jis paaiškino, kad M. B. pažįsta nuo vaikystės. Jie geri draugai. L. K., V. D. nepažįsta ir niekada nėra jų matęs. V. P. nepažįsta. Jį matė tik vieną kartą. 2019 metais internetiniame tinklalapyje (kokiame tiksliai neprisimena) pamatė skelbimą, kad parduodama transporto įmonė UAB „X“. Paskambinęs šios įmonės pardavėjai susitarė dėl jos įsigijimo. Pas notarą pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį ir notariškai patvirtino. Jo niekas neprašė įsigyti minėtą įmonę. 2019 metų birželio mėnesį jis įsigijo UAB „X“. Kiek pinigų sumokėjo, neprisimena. Minėtą įmonę įsigijo turėdamas tikslą ją brangiau parduoti. Po kurio laiko UAB „X“ nusprendė parduoti ir internete patalpino apie tai skelbimą. Koks buvo internetinis portalas, neatsimena. Su juo telefonu susisiekė vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino. Su juo bendraujant telefonu buvo susitarta dėl kainos ir sutarties pasirašymo. Minėtam pirkėjui jis pardavė UAB „X“. Už kokią sumą buvo parduota, neprisimena. Kas įmonę nupirko, nežino. Kratos metu pareigūnams pateikė pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje buvo parašyta, kad pirkėjas yra V. P.. Šio asmens jis neatpažintų. UAB „X“ pirkėjui jis perdavė pirkimo – pardavimo sutartį Kauno mieste, prie 9 Forto, automobilių stovėjimo aikštelėje. Kaip pirkėjas atrodė, neprisimena. Pirkėjas pažadėjo sutvarkyti įmonės dokumentus ir juos tinkamai užregistruoti. Kas toliau buvo vykdoma UAB „X“ vardu, jis nieko nežino. Šią įmonę jis pardavė ir daugiau tuo nesidomėjo. Apie daromus nusikaltimus ir nukentėjusias įmones jis sužinojo iš jam pareikšto įtarimo. UAB „X“ antspaudą su pirkimo – pardavimo sutartimi perdavė jos pirkėjui (t.17 b.l. 113).
2020 m. rugsėjo 10 d. apklaustas įtariamuoju J. U. kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad jo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Kas be jo žinios galėjo juo naudotis, nežino. V. D. asmens tapatybės kortelės neturėjo ir iš jam priklausančio elektroninio įrenginio niekam nesiuntė. Iš jo elektroninio pašto buvo nusiųstas 2019 m. birželio 12 d. jo vardu parengtas UAB „X“ vienintelio akcininko sprendimas, tačiau ant šio dokumento esantis parašas yra ne jo. Ar prie jo elektroninio pašto paskyros galėjo prisijungti M. B., nežino. Kas parengė UAB „X“ akcijų pardavimo sutartį, nežino. Įsigijęs UAB „X“ šią įmonę netrukus pardavė, todėl nežino, kas toliau ten vyko.
Ikiteisminio tyrimo metu „L2“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ nesumokėjo už įmonės atliktą krovinio pervežimą, todėl patyrė 2350,00 Eur turtinę žalą. „L2“ pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 113-115, 129-131).
Įmonė „L1“ pateikė duomenis, kad UAB „X“ nesumokėjo už įmonės atliktą krovinio pervežimą, todėl patyrė 2850,00 Eurų turtinę žalą. Ši įmonė pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 26-29, 58-61).
Įmonė „L3“ pateikė duomenis, kad UAB „X“ nesumokėjo už įmonės atliktą krovinio pervežimą, todėl įmonė patyrė 1296,00 Eurų turtinę žalą. Ši įmonė pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 132-134, 162-164).
Įmonė „L4“, pateikė duomenis, kad UAB „X“ neatsiskaitė už krovinio pervežimą, todėl įmonė patyrė 2521.50 Eurų turtinę žalą. Įmonė pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 3, b. l. 68-72, 95-99 ).
Įmonė „L5“ pateikė duomenis, kad UAB „X“ nesumokėjo už įmonės atliktą krovinio pervežimą, todėl patyrė 2532.00 Eurų turtinę žalą. Ši įmonė pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 3, b. l. 160- 163, t. 4, b. l. 8-11.
Įmonė „L5“ pateikė duomenis, kad UAB „X“ nesumokėjo už įmonės atliktą krovinio pervežimą, todėl įmonė patyrė 780,00 Eurų turtinę žalą. Ši įmonė pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 4, b. l. 105-107, 130-134 ).
Įmonė „L6“ pateikė duomenis, kad UAB „X“ nesumokėjo už atliktą krovinio pervežimą, todėl įmonė patyrė 4370,00 Eurų turtinę žalą. Ši įmonė pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 6, b. l. 3-10, 20-26).
Įmonė „L10“ pateikė duomenis, kad UAB „X“ nesumokėjo už įmonės atliktą krovinio pervežimą, todėl įmonė patyrė 1090,00 Eurų turtinę žalą. Ši įmonė pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 6, b. l. 88-91, 127-130).
Įmonė „L12“ pateikė duomenis, kad UAB „X“ nesumokėjo už įmonės atliktą krovinio pervežimą, todėl įmonė patyrė 2020,00 turtinę žalą. Įmonė pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 7, b. l. 71-71, 102 – 105).
Įmonė „L9“ pateikė duomenis, kad UAB „X“ nesumokėjo už įmonės atliktą krovinio pervežimą, todėl įmonė patyrė 2975,00 Eurų turtinę žalą. Įmonė pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 8, b. l. 48-51, 74-77).
Įmonė „L8“ pateikė duomenis, kad UAB „X nesumokėjo už įmonės atliktą krovinio pervežimą, todėl įmonė patyrė 1150,00 Eurų turtinę žalą. Įmonė pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 8, b. l. 159-161, 176-179).
Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą perdavus į teismą įmonė „L11“ civilinio ieškinio nepareiškė.
Apklausta teisme liudytoja R. M. paaiškino, kad teisme pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Kai pardavė UAB „X“, jai skambino iš užsienio, šaukė, barėsi, kad įmonė neatsiskaito. UAB „X“ įsigijusiems asmenims perdavė įmonės balansus, finansinius dokumentus, antspaudus, mokėtojo kodas. UAB „X“ sąskaita buvo atidaryta AB „Swedbank“ Ji paskambino į banką jai pasakė, kad ji kaip direktorė turi atvykti su antspaudu ir uždaryti sąskaitą. Ji paskambino turėjusiu numeriu ir paprašė UAB „X“ antspaudo, kurį jai atvežė. Viską sutvarkiusi atspaudą grąžino. Kurie iš salėje esančių kaltinamųjų antspaudą atvežė nurodyti negali. Nusipirkusi UAB „X“ ją įregistravo VĮ „Registrų centras“ ir nurodė savo kontaktinį telefoną. Kaip įmonės vadovė. Vėliau šią įmonę iš jos nusipirkę asmenys nepakeitė telefono numerio, nei direktoriaus. Po įmonės pardavimo ji gal puse metų dar buvo direktorė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kuri užsiėmė krovinių pervežimu cisternomis. 2018 metų spalio mėn. 15 dieną ji įsigijo įmonę UAB „X“. Minėtą įmonę nusprendė įsigyti, nes norėjo laimėti konkursą ir užsiimti ledo tirpiklio tiekimu į oro uostą. Tačiau šio konkurso jai nepavyko laimėti. Vėliau ji išėjo į motinystės atostogas. Kadangi buvo motinystės atostogose ir UAB „X“ veikla nebegalėjo užsiimti, o į ją buvo investuoti pinigai, todėl 2019 m. gegužės 22 dieną įdėjo skelbimą į skelbiu.lt dėl UAB „X“ pardavimo. 2019 m. gegužės 27 d. su ja susisiekė vaikinas, kuris paskambinęs jai mobiliuoju telefonu iš Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinęs asmuo labai domėjosi įmonės veikla. Ji papasakojo ir paaiškino, kad įmonė nevykdo veiklos, todėl gali būti atimtas PVM mokėtojo kodas, todėl gali būti, kad reikės jį aktyvuoti. Vaikinas paaiškino, kad viskas gerai ir jie sutarė 2019-05-28, 14.00 val. susitikti kavinėje „Ponių laimė“. Sutartu laiku jai nuvykus į kavinę, ten jos laukė du vaikinai. Vienas vaikinas buvo stambesnio kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sportiško kūno sudėjimo, ant rankų matėsi tatuiruotės (bet kokios tiksliai negali pasakyti), tamsių trumpai kirptų plaukų, kiek pamena, galimai buvo vardu T.. Kitas vaikinas buvo liekno kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, daugiau požymių neįsidėmėjo. Šis vaikinas su ja nebendravo ir tik klausėsi. Pokalbis vyko su pirmuoju vaikinu, galimai vardu T.. Šis vaikinas buvo labai susidomėjęs ir iškart jai davė 500 eurų užstatą. Su minėtais vaikinais sutarė, kad ji suras notarą ir viską oficialiai įforminsi. Pirmas vaikinas ją informavo, kad tikrasis įmonės pirkėjas šiuo metu išvykęs ir negali greitai įforminti įmonės. 2019-06-05 ji parašė sms žinutę į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2019-06-07, 10.00 val. 17-ąjame notarų biure bus galima įforminti dokumentus. Nurodytą dieną pas notarą atvyko J. U. ir pirmas vaikinas, kuris galimai vardu T.. Pirkimo - pardavimo sutartis buvo įforminama J. U. vardu, kuris bus naujas UAB „X“ savininkas. Pirmas vaikinas, galimai vardu T., jai sumokėjo 2000 eurų. Visus įmonės dokumentus ji perdavė šiam vaikinui. Minėti vaikinai įmonę turėjo registruoti adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ji susisiekė su vaikinu, vardu galimai T. ir paprašė įmonės antspaudo, kad nuvykti į AB „Swedbank“ uždaryti sąskaitą. Tai padariusi antspaudą grąžino minėtam vaikinui. Minėtas vaikinas antspaudą jai atvežė pas ją atvykęs juodos spalvos automobiliu „Lexus“. Po kurio laiko ji dar bandė susisiekti tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bet niekas neatsiliepė. Ji dar buvo susisiekusi su įmonės UAB „X“ buhaltere R. K., dėl jos atleidimo, tačiau ji paaiškino, kad viską galima sutvarkyti per 6 mėn. Šiai buhalterei ji pasiūlė palikti įmonės buhalterinę apskaitą, kad būtų galima lengviau tvarkytis, tačiau ši paaiškino, kad nieko nereikia. Naujam UAB „X“ savininkui ji perleido naudotis elektroniniais paštais: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Ji dar kurį laiką galėjo prisijungti ir matyti elektroninio pašto laiškus, bet 2019-06-20 jie pakeitė elektroninio pašto slaptažodį ir ji nebegalėjo prisijungti. 2019 metų rudenį, konkrečiai negali pasakyti nuo kada, bet skambino įvairių įmonių atstovai, kurie skundėsi, kad ji neatsiskaito už teikiamas paslaugas. Jai skambino (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris grasino, kad bus blogai jei neatsiskaitys, bet ji paaiškino, kad minėtą įmonę pardavė, tačiau jos niekas nesiklausė. Skambino iš Lenkijos atstovai, kurie domėjosi kodėl nėra atsiskaitymų, ji paaiškino, kad UAB „X“ yra parduota (t.10 b.l. 137-138). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. M. iš jai pateiktų nuotraukų nurodė M. B. nutrauką, kad joje užfiksuotas asmuo yra labiausiai panašus į tą asmenį kuris su ja derino įmonės pirkimą (t.10 b.l. 156-166).
Apklausta teisme liudytoja R. K. paaiškino, kad M. B. pavardė jai girdėta, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. K. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorė. Jos įmonė užsiima apskaitos paslaugų teikimu. M. B. yra jos klientas. Ji tvarko M. B. priklausančios įmonės UAB „P“ dokumentus. J. U. nėra mačiusi. Su tokiu asmeniu jai teko bendrauti elektroniniu paštu. V. P. ir V. D. nepažįsta ir nėra mačiusi. Jai buvo pateikti minėtų asmenų duomenys, kad jų vardais būtų užregistruota įmonė. 2019 metų birželio ar liepos mėn. į ją kreipėsi M. B. dėl įmonės UAB „X“ įregistravimo. Vėliau M. B. su ja susisiekė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), ir jai atsiuntė asmenų duomenis, įmonės akcijų perrašymui. Buvo nurodyta UAB „X“ pardavėjas J. U., o pirkėjas V. D.. Ji sudarė reikiamas sutartis ir išsiuntė M. B. el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (bet iš šio el. pašto jai nieko neatsakė). Iš el. pašto (duomenys neskelbtini) ji gavo pasirašytus dokumentus. Buvo pridėtas UAB „X“ įgaliojimas, kuri pasirašė direktorius V. P.. Buvo pridėtas vienintelio akcininko sprendimas, pasirašytas J. U.. Iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) jai buvo atsiųsti V. D. asmens tapatybės kortelės duomenis, jo nuotrauka. Jai pateiktų duomenų pagrindu ji užregistravo UAB „X VĮ „Registrų centras“. Daugiau dėl šios įmonės reikalų į ją niekas nesikreipė. Vėliau jai dar parašė iš el.p. (duomenys neskelbtini) (tai galėjo būti M. B. arba J. U., kadangi tik su jais bendravo), kad atsiųstų elektroniniu paštu sutarčių šablonus „word“ formatu, kadangi prieš tai visada siųsdavo „PDF“ formatu ir nebuvo galima sutarčių pakeisti. M. B. iki šiol yra jos klientas, nes ji tvarko UAB „P.“ buhalterinius dokumentus, o šios įmonės direktorius yra M. B.(t.11b. l. 3-12). Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad šiuo metu M. B. jau nėra UAB „P“ vadovas. UAB „X“ buhalterinės apskaitos ji netvarkė. Kokie ir iš kokio elektroninio pašto jai buvo pateikti V. P. dokumentai dabar atsakyti negali. J. U. tapatybės ji netikrino. Tik dokumentai buvo atsiusti iš jo elektroninio pašto. Ji nežino su kuo tada susirašinėjo, tačiau dokumentai jai buvo iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). daro prielaidą, kad bendravo su J. U.. Ji nežino, ar šis asmuo jai rašė, tačiau tuo metu tai jai nesukėlė abejonių, nes paprastai rašo tas asmuo kuris prisistato.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. D. paaiškino, kad J. U., V. P., L. K. ir M. B. nepažįsta ir nėra matęs. 2019 metais jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir nuo 2019 m. birželio iki 2019 m. rugpjūčio atliko bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. 2019 m. gegužės mėnesį jis vartojo narkotines medžiagas ir neprisimena, ar pasirašė kokius nors dokumentus. Jokios įmonės neturi, o apie UAB „X“ išgirdo pirmą kartą, kai jam buvo pareikštas įtarimas. Jam buvo parodyti atpažinti asmenys pagal jų nuotraukas, bet tų asmenų jis niekada nematė (t. 18, b. l. 41-42).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. K. paaiškino, kad niekada nėra matęs V. P., M. B., J. U., V. D.. 2019 metų birželio ar liepos mėn., tikslaus mėnesio ir dienos jau neprisimena, jo draugas M. K., šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini) mieste, jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė per messenger programėlę jam atsiųsti jo (L. K.) asmens tapatybės kortelės duomenis. M. paaiškino, kad jo (L. K.) vardu bus įregistruota įmonė. Kokia tai įmonė jis nepasakė. Su M. K. per „Facebook“, susirašė asmuo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. M. K. jam paaiškino, kad bus tarpininkas, jo duomenis perduos dar kažkam. Jis taip pat paaiškino, kad vėliau jis (L. K.) gautų už tai užmokestį, jam duotų kortelę, bet prieš tai jam reikėtų susitikti su žmonėmis, kokiais, nepaaiškino. Tada jis per messenger M. K. išsiuntė savo asmens tapatybės kortelės duomenis, tai yra fotonuotrauką. Po kurio laiko jis pats M. K. parašė per messenger, kad niekur nebenori dalyvauti ir kad jo asmens duomenys nebūtų naudojami. M. K. jis paklausė ar jo asmens duomenų niekam nedavė. Šis atsakė, kad jo duomenų niekam nesiuntė ir nedavė. Su M. K. bendrauja iki šiol, bet jis tikrai nežinojo, kad jo duomenys buvo panaudoti. Tai sužinojo tik iš jam pateikto įtarimo. Apie UAB „X“ nieko nėra girdėjęs. M. K. pažįsta apie 6 - 7 metus. Jie kartu užaugo globos namuose „(duomenys neskelbtini)“. M. K. yra atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2019 metais birželio mėnesį jis išėjo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų (t. 18, b. l. 131, 132).
2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras G. Vaivada priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamųjų V. D. bei L. K. atžvilgiu (t. 19, b. l. 52-54).
Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Trans.eu Baltic“ pateikė informaciją, kad UAB „X“ registruota 2016 m. spalio 6 d., bet sutartį pasirašė tik 2019 m. birželio 20 d. Kol sutartis nepasirašyta, įmonės nematyti biržoje. Pirmas vartotojas buvo R. R., jo kontaktai: (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą jungėsi 2019 m. liepos 29 d., 12:24:55 val. IP adresas: (duomenys neskelbtini), paštas: (duomenys neskelbtini). Toliau dirbo: V. D., el. paštas: (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 25 d. pastebėjo, kad užsiregistravo naujas darbuotojas V. P., el. paštas: (duomenys neskelbtini), IP adresas (duomenys neskelbtini), tel. numeris: (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 31 d. kartojant įmonės patikrinimo procedūrą, pastebėjo, kad keitėsi akcininkas ir direktorius. Apsaugos skyriui leidus, paprašė V. atsiųsti 3 įmonių kontaktus, su kuriomis dirbo, jis atsiuntė: UAB „H1“- M. (duomenys neskelbtini), UAB „H2“: - A. (duomenys neskelbtini), UAB „H3“ K. (duomenys neskelbtini). Visi patvirtino, kad dirbo su V. P.. Toliau užsiregistravo nauji darbuotojai per jų puslapį. Tai V. D., mob. (duomenys neskelbtini), paštas: (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą jungėsi 2019 m. rugsėjo 19 d.. V. D. buvo užblokuotas 2019 m. rugpjūčio 22 d, nes negavo patvirtinimo, kad jis ten dirba, bet V. P. jį atblokavo. L. K.: mob. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), kuris buvo užblokuotas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nes negavo patvirtinimo, kad jis yra įmonės darbuotojas. Autorizacija UAB „X“ buvo panaikinta 2019 m. rugsėjo 19 d., kai tik gavo skambutį, jog yra skolinga. Patikrinus, kad nei vienas numeris neatsako, UAB „X“ buvo užblokuota, o sutartis nutraukta. Abiejų darbuotojų IP adresas: (duomenys neskelbtini) (t. 11b. l. 61-62). Patikrinus per Sodros duomenų bazę įmonę UAB „H1“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), įmonėje darbuotojas vardu M. niekada nedirbo (t. 9, b. l. 93, 94). Patikrinus per SODROS duomenų bazę įmonę UAB „H2“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), įmonėje darbuotoja vardu A. niekada nedirbo (t. 9, b. l. 95-97).
Byloje yra duomenys, kad 2019 m. birželio 12 d. UAB „X“ vienintelio akcininko J. U. sprendimu bendrovės direktorė R. M. buvo atleista iš užimamų pareigų, o UAB „X“ direktoriumi paskirtas V. D. (t.9 b.l. 141). 2019 m. liepos 16 d. UAB „X“ vienintelio akcininko J. U. sprendimu bendrovės direktorius V. D. atleistas iš užimamų pareigų ir šios bendrovės vadovu paskirtas V. P. (t.9 b.l. 139). 2019 m. liepos 17 d. VĮ „Registrų centras“ gavo UAB „X“ vadovo V. P. pasirašytą prašymą šią bendrovę registruoti juridinių asmenų registre (t.9 b.l. 133-139).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. sausio 15 d. atlikus kratą J. U. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), J. U. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5 SE“ IMEI (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu šis telefonas buvo apžiūrėtas. 2020 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) vyresnioji tyrėja M. M. pateikė tarnybinį pranešimą „dėl J. U. elektroniniu paštu gautų duomenų analizės“. Tyrėja nurodė, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo apklausta (duomenys neskelbtini) direktorė R. K., kuri tvarko UAB „P“, kurios direktorius yra M. B., buhalterinius dokumentus. M. B. kreipėsi į R. K. dėl dokumentų parengimo ir įmonės UAB „X“ įregistravimo. M. B. su R. K. susisiekė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). atsiuntė asmenų duomenis įmonės UAB „X“ akcijų perrašymui. Buvo nurodyta, kad akcijų pardavėjas J. U., o pirkėjas V. D.. Iš J. U. el.p. (duomenys neskelbtini) R. K. buvo atsiųsti pasirašyti dokumentai ir V. D. asmens tapatybės kortelės nuotrauka. Iš el. pašto (duomenys neskelbtini) taip pat R. K. buvo atsiųsti pasirašyti dokumentai, buvo pridėtas įmonės UAB „X“ įgaliojimas, kuriame pasirašė direktorius V. P., buvo pridėtas vienintelio akcininko sprendimas, kuriame buvo pasirašyta J. U..
2020 m. sausio 15 d. atlikus kratą J. U. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), J. U. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5 SE“ IMEI (duomenys neskelbtini). Apžiūrint šio mobiliojo ryšio telefoną, atidarius elektroninio pašto paskyrą „J. U. (duomenys neskelbtini)” matyti, kad 2019 m. liepos 8 d. gautas elektroninis laiškas, 2019 m. birželio 13 d. gautas laiškas iš „(duomenys neskelbtini)”, kuriame rašoma: „Laba diena, Siunčia akcininko sprendimą dėl direktoriaus keitimo pasirašymui. Sprendimą reikia įkelti į Registro centro sistemą. Raudonai pažymėjo neaiškias vietas: 1. Registrų centras išmeta V. deklaruotą gyv. vietą (duomenys neskelbtini). Laiške jūs įrašėte (duomenys neskelbtini). Kokį adresą nurodyti? 2. Įrašykite reikiamą darbo laiką ir darbo užmokestį.“.
2019 m. birželio 13 d. J. U. siunčia el. laišką į el. paštą (duomenys neskelbtini)“ su tekstu: „sveiki, kaip ir kalbėjom siunčiu pirkėjo duomenis. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaiku neturi.“ Prie laiško pridedamos dvi nuotraukos, kuriose pavaizduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), su V. D. duomenimis.
2019 m. birželio 14 d. gautas laiškas iš „(duomenys neskelbtini)”, kuriame rašoma: „sveiki, įrašiau vieną val. per savaitę darbo užmokestį. Reikia akcininko J. U. parašo ant sprendimo. Pasirašytą sprendimą turiu įkelti į RC sistemą. Laukiu pasirašyto“. Prie laiško pridedamas „word“ formate dokumentas.
2019 m. birželio 14 d. gautas el. laiškas iš (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi M. B.) į J. U. el. p. (duomenys neskelbtini) word formate akcininko sprendimas – direktoriaus (t. 17, b. l. 32-54, 57-59).
2020 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) tyrėjas B. M. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-47170-19, 2020 m. sausio 15 d. buvo sulaikyti įtariamieji: M. B., J. U., V. P.. Tyrimo metu buvo sankcionuotos dvi kratos M. B. naudotose patalpose. Jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir darbo vietoje (duomenys neskelbtini). Atlikus kratą M. B. gyvenamojoje vietoje ir nuvykus į M. B. ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ofise liko tik kompiuterių monitoriai, o procesoriai su visa atmintimi atjungti ir paslėpti (t. 12, b. l. 174, 175).
2020 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių palyginimo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 02-2-00640-18 nustatyta, kad vienas įtariamųjų - M. B., naudojosi abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo gauta minėto telefono numerio išklotinė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „X“ buvo registruota krovinių pervežimo biržoje „Trans.eu“, iš kurios buvo gautas atsakymas apie prisijungimus prie UAB „X“ paskyros, bei nustatyta kad prie paskyros buvo jungiamasi naudojant mobilųjį internetą, bei naudojantis abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Gavus minėto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, ji buvo palyginta su M. B. naudoto abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotine bei nustatyta, kad:
2019 m. birželio 3 d. nuo 00:42 val. iki 07:42 val., abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), jungėsi prie celės Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), t.y. prie M. B. gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) veikiančios celės, po ko nuo 8:42 val. iki 13:42 val. jungėsi prie celės Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), prie celės, veikiančios M. B. darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
M. B. naudotos telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės duomenys buvo gauti tik nuo 2019 m. birželio 19 d.. Lyginant M. B. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės duomenis su abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės duomenimis, taip pat nustatyta, kad 2019 m. birželio 19 d. abu telefono numeriai jungėsi prie tų pačių celių, t. y. kai M. B. naudotas telefono numeris jungėsi prie celių, veikiančių jo gyvenamojoje vietoje, tuo pat metu prie tos pačios celės jungėsi ir abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), prie tų pačių celių abu telefono numeriai jungdavosi ir M. B. būnant darbo vietoje. 2019 m. birželio 22 d., 2019 m. birželio 23 d. abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie celių, esančių Palangos mieste, tuo pat metu prie tų pačių celių jungėsi ir M. B. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 3 d. nuo 18.00 val. abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie celių, esančių Šiaulių mieste, tuo pat metu prie tų pačių celių jungėsi ir M. B. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta iš abiejų abonentinių telefono numerių išklotinių analizės ir jų tarpusavio palyginimo, abonentinių telefono numerių jungimasis prie tų pačių celių vyko tuo pačiu metu. Manytina, kad abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), vykdydamas nusikalstamą veiką, naudojosi įtariamasis M. B., kuris šio numerio pagalba ir jungėsi prie UAB „X“ paskyros transporto krovinių biržoje „Trans.eu“ (t. 11, b. l. 99-101).
Iš 2020 m. sausio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 13 d. 17:44:23 val., pokalbis Nr. 1060, M. B., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambina J. U. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbis vyksta lietuvių kalba. M. sako, kad jis skambina su trumpu klausimu, klausyk, tą „klecką“ (antspaudas), kur buvau davęs, atsimeni apie ką aš? J. sako, nu. M. klausia: neliko pas jus? J. sako: čia tas „muilinis“. M. sako: ne, ne tas kitas daiktas, kur atsispaudžia (kalba apie antspaudą). J. sako: aj jo, yra, yra, viskas yra, suorganizuosiu atvežti. M. sako: gerai, nes pradėjom neršti, galvojam, kur nusikišom. J. sako, kad jeigu planuosiu važiuoti, tai paimsiu (t 12 b.l. 176-183).
Įrodymų vertinimas ir M. B., V. P. ir J. U. veiksmų kvalifikacija
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją ir neteisėtai įgyja svetimą turtą, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori.
Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad M. B. ir V. P. įvykdė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pripažindamas juos kaltais teismas iš dalies remiasi pačių kaltinamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kaltinamojo J. U., liudytojų R. M., R. K., ikiteisminio tyrimo metu apkaustų L. K., V. D. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų protokolais, šioje byloje civiliniais ieškovais pripažintų juridinių asmenų pateiktais rašytiniais duomenimis, kurie patvirtina jų negautas pajamas už įvykdytą krovinių pervežimą bei kita rašytine bylos medžiaga. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste.
Vertinant kaltinamojo M. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei jo išsakytą poziciją teisme, darytina išvada, kad M. B. pripažino, kad dėl jo veiksmų kaltinime išvardinti juridiniai asmenys patyrė turtinių nuostolių. Jo įsitikinimu, taip atsitiko, nes jis tinkamai nepaskirstė į UAB „X“ banko sąskaitą už krovinių pervežimą gaunamų piniginių lėšų, todėl nepajėgė atsiskaityti su krovinių vežėjais. M. B. neneigė, kad V. P. tapus UAB „X“ formaliu vadovu, iš šios bendrovės elektroninio pašto internetiniame puslapyje www trans.eu talpindavo skelbimus apie krovinių pervežimą. Sutarus su krovinių vežėjais ir užsakovams pervedus pinigus į įmonės sąskaitą, V. P. juos išgrynindavo ir jam perduodavo. Dalį išgrynintų pinigų jis palikdavo V. P. už jo sutikimą tapti formaliu UAB „X“ vadovu, dalį panaudodavo atsiskaitymui su krovinių vežėjais, kitus pinigus pasilikdavo sau. Tokius M. B. parodymus apie UAB „X“ nepavykusį verslą paneigia byloje surinkti įrodymai. M. B. ir J. U. tvirtino, kad pastebėję internetiniame puslapyje skelbimą apie UAB „X“ pardavimą nusprendė ją įsigyti o vėliau brangiau parduoti ir gauti pelną. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina byloje esantys duomenys. Buvusi UAB „X“ savininkė R. M. patvirtino, kad internetiniame portale www.skelbiu.el patalpinus skelbimą apie įmonės pardavimą su ja susisiekę du vaikinai pareiškė norą ją įsigyti. Netrukus buvo sudarytas įmonės pardavimo pirkimo sandoris. Liudytoja nurodė, kad vienas iš vaikinų buvo J. U., o kitas, kuris vėliau jai atvežė įmonės antspaudą automobiliu „Lexus“, prisistatė T.. Manytina, kad jau tada M. B. buvo nusprendęs dėl visa ko slėpti savo tapatybę. Byloje yra duomenys, kad įsigijus UAB „X“ šią įmonę buvo bandoma parduoti. Ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjus J. U. mobilaus ryšio telefono „Iphone 5Se“ elektroninių laiškų paskyrą, buvo surasti laiškai, kuriuos siuntę asmenys domėjosi, ar parduodama įmonė turi transportą, koks jos įstatinis kapitalas, parduodamos įmonės kaina. Vienam iš adresatų J. U. atsako, kad įmonė jau parduota. Įvertinus šiuos duomenis yra pagrindo manyti, kad UAB „X“ buvo įsigyta turint tikslą ją parduoti ir gauti pelną. Tačiau vėlesni M. B. veiksmai leidžia teismui teigti, kad M. B. nusprendė panaudodamas UAB „X“ vykdyti sukčiavimus. Pirmiausia jis panaudojo V. D. asmens duomenis ir jį paskyrė UAB „X“ vadovu. Netrukus suvokęs, kad su V. D. jis negali susitikti ir aplamai nežino, ar toks asmuo yra, o vykdyti UAB „X“ veiklą jam buvo reikalingas realus įmonės vadovas, galintis atidaryti įmonės sąskaitą banke, gauti mokėjimo korteles, M. B. nusprendė UAB „X“ akcininku ir vadovu paskirti jam žinomą asmenį V. P., tada, prisidengiant šiuo asmeniu vykdyti sukčiavimus neatsiskaitant su krovinių vežėjais. Šie M. B. veiksmai paneigia jo parodymus, kad jis neturėjo tyčios vykdyti sukčiavimą, o su dalimi krovinių vežėjų neatsiskaitė nepasisekus verslui bei jo advokato baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją apibūdinant ginamojo veiksmus kaip sąžiningo verslininko, kurio veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties. M. B. gynėjas pabrėžė, jog krovinių perveržimus atlikusios Lenkijos Respublikos įmonės dėl patirtos žalos nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka, nors žinojo UAB „X“ akcininko ir vadovo V. P. visus duomenis. Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. B. stengėsi, kad jo asmens niekas nesietų su UAB „X“. UAB „Trans.eu Baltic“ pateikė informaciją, kad 2019 m. liepos 31 d. kartojant UAB „X“ patikrinimo procedūrą buvo pastebėta, kad pasikeitė šios įmonės akcininkas ir direktorius. Buvo paprašyta V. P., kaip įmonės vadovo atsiųsti 3 įmonių kontaktus, su kuriomis dirbo. Buvo pateikta UAB „H1“- M., tel. (duomenys neskelbtini), UAB „H2“ -A. tel. (duomenys neskelbtini), UAB „H2“ – K. tel. (duomenys neskelbtini). Visi patvirtino, kad dirbo su V. P.. Toliau užsiregistravo nauji darbuotojai. Tai V. D., mob. tel. (duomenys neskelbtini), paštas: (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 19 d.. V. D. buvo užblokuotas 2019 m. rugpjūčio 22 d., nes negavo patvirtinimo, kad jis ten dirba, tačiau V. P. jį atblokavo. L. K.: mob. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), kuris buvo užblokuotas 2019 m. rugpjūčio 19 d. Patikrinus per Sodros duomenų bazę UAB „H1, nustatyta, kad darbuotojas vardu M. ten niekada nedirbo, o patikrinus UAB „H2“ nustatyta, jog darbuotoja vardu A. taip pat niekada nedirbo. Akivaizdu, kad šių duomenų negalėjo pateikti V. P. kaip UAB „X“ vadovas, nes jis nemoka naudotis kompiuteriu bei internetine prieiga. Darytina išvada, kad siekdamas nusikalstamų tikslų tai padarė kaltinamasis M. B., nuslėpdamas savo tapatybę. Užfiksuotuose M. B. telefoniniuose pokalbiuose su klientais jis meluoja, kad su juo dirba vadybininkas vardu M., nors toks asmuo UAB „X“ niekada nedirbo. Skambinusiam asmeniui M. B. prisistato vairuotoju. Pokalbis vyksta rusų kalba, o sekančią dieną paskambinus tam pačiam abonementui M. B. pareiškia, kad rusų kalbos jis nemoka. M. B. vengė iš bankomatų pats gryninti į UAB „X“ banko sąskaitas krovinių užsakovų pervestus pinigus, puikiai suvokdamas, kad toks veiksmas gali būti užfiksuotas bankomatų apsaugos vaizdo kamerų. Šiuos veiksmus atliko V. P., kuriam M. B. perduodavo UAB „X“ išduotą banko mokėjimo kortelę. M. B. veiksmų akiplėšiškumą patvirtina ir tokia aplinkybė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl UAB „Y“, 2019 m. vasario 21 d. jis buvo apklaustas spec. liudytoju, o 2019 m. liepos 8 d. įtariamuoju, 2019 m. rugpjūčio mėnesį jis toliau veikia prisidengdamas formaliu UAB „X“ vadovu V. P. ir neatsiskaito su krovinių vežėjais. Byloje surinkti duomenys paneigia M. B. parodymus, jog jis nusikalto, veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. nenorėjo, kad atsirastų BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai. Aptarta M. B. veiksmų visuma patvirtina, kad jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai buvo iš anksto suderinti, ne atsitiktiniai, besitęsiantys tam tikrą laiką, o jo tikslas buvo apgaule išvengti UAB „X“ naudai turtinių prievolių. Neatmestina, kad M. B. neatsiskaitydamas išimtinai tik su Lenkijos Respublikoje veikiančiais juridiniais asmenimis galimai tikėjosi, kad Lenkijos įmonės už krovinių pervežimą negavusios lėšų ir patyrusios finansinių nuostolių, nesikreips su pareiškimais į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigas, arba toks kreipimasis bus apsunkintas. Įvertinus sukčiavimo schemą, M. B. padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir apimtį, teismas konstatuoja, jog M. B. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Jis numatė, kad veikdamas su V. P. bendrais neteisėtais veiksmais apgaule savo ir V. P. naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės ir tokių padarinių norėjo.
Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neneigė, kad M. B. prašymu sutiko tapti UAB „X“ akcininku ir direktoriumi. Nurodė, kad realaus darbo nedirbo, nes transporto logistikoje nieko neišmano, tačiau pasirašydavo M. B. jam atvežtus dokumentus bei pastarojo pavedimu išgrynindavo pinigus ir juos perduodavo M. B.. Jo kaip direktoriaus darbas tęsėsi apie tris savaites. Per tą laikotarpį iš M. B. jis gavo apie 3000-4000 eurų. V. P. tvirtino, kad nežinojo, jog M. B. neatsiskaitys su krovinius gabenusiais juridiniais asmenimis, ir buvo visiškai įsitikinęs, kad jis vadovauja realiai, su krovinių pervežimu susijusiai įmonei. Dėl V. P. veiksmų vertinimo teismas sutinka su valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicija, kad V. P. puikiai suvokė, kur jis dalyvauja ir norėjo taip veikti iš materialinių paskatų. V. P. anksčiau penkis kartus teistas. Tuo metu, kai iš M. B. gavo pasiūlymą tapti UAB „X“ vadovu ir akcininku, niekur nedirbo. Jam tapus šios bendrovės formaliu vadovu, tuo pačiu jau vyko tyrimas dėl UAB „Y“ galimai nusikalstamos veikos. V. P. buvo kviečiamas į apklausas. 2019 metų kovo rugpjūčio mėnesiais su juo buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Jis davė parodymus apie M. B., kuris, pasak jo, prašė būti tarpininku tarp jo ir N. O., atveždavo pasirašyti pinigų priėmimo kvitus ir tuo pačiu jis paskiriamas UAB „X“ direktoriumi. Turėdamas (duomenys neskelbtini) išsilavinimą V. P. puikiai suprato, kad jis „vadovauja“ įmonei, kurios ofise nėra buvęs, kad jam nustatyta tvarka nėra išmokamas atlyginimas, kad su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, o pinigus, tiksliau jų dalį gauna, kai su išgrynintais pinigais nuo bankomato sugrįžta į automobilį, pas jo laukiantį M. B.. Sutiktina, kad M. B. galimai ir neatsikleidė V. P. sukčiavimo mechanizmo, nes kaip pats teisme pasakė, nematė tam reikalo, tačiau turėjo suprasti ir suprato, kad yra M. B. reikalingas ir naudingas. V. P. pripažino, kad nebesulaukęs M. B. telefono skambučių, M. B. neatvažiavus ir jam nesumokėjus už pinigų išgryninimą pats pradėjo M. B. ieškoti. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti faktiniai duomenys leidžia bylą nagrinėjančiam teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis V. P. veikdamas apgaule bendrininkų grupėje su M. B. savo ir M. B. naudai išvengė didelės vertės turtinių prievolių ir įgijo didelės vertės svetimą turtą. Jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis). Kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji požymiai, tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, iki bus pasiektas norimas rezultatas.
Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ir daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) planas, numatomas nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius. Visais atvejais jie realizuoja bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą. Tokie bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę ar priklausą jai.
Įvertinus surinktus įrodymus manytina, kad šioje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad kaltinamieji M. B. ir V. P. veikė organizuotoje grupėje. Teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad jie iš anksto parengė nusikalstamos veikos planą, pasiskirstė vaidmenimis, turėjo skirtingas užduotis darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, kaltinamieji veikė iš anksto susitarę bendrininkų grupe, tai yra jų bendrininkavimo forma atitiko BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tai, kad M. B. pasiūlė V. P. tapti formaliu UAB „X“ vadovu, o po to pats talpino krovinių pervežimui skirtame internetiniame portale skelbimus, kad UAB „X“ ieško klientų gabenti krovinius bei sudarydamas atitinkamas sutartis neatsiskaitė su užsakymus įvykdžiusiomis Lenkijos Respublikos firmomis, o gautus pinigus pasitelkęs V. P. išgrynino bei su juo pasidalino, didžiąją dalį šių lėšų pasilikdamas sau, neduoda teismui pagrindo pripažinti, kad M. B. ir V. P. veikė organizuotoje grupėje, kurią įkūrė pats M. B.. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji veikė nusikalstamai, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Pažymėtina, kad šioje byloje yra nustatyti tiek objektyvieji bendrininkavimo požymiai - kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, tiek subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas, todėl manytina, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje veikdami bendrininkų grupėje.
Įvertinus visus nusikalstamos veikos epizodus, inkriminuotus M. B. ir V. P., jų padarymo laikas (nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d.), tiek būdas (sudarant krovinio pervežimo užsakymą – sutartį panaudojant tą pačią bendrovę UAB „X“), tiek tas pats šių veikų padarymo tikslas leidžia spręsti apie jų veikimą bendra iš anksto susiformavusia tyčia, nukreipta apgaule išvengti turtinės prievolės įvykdymo. Atsižvelgiant į tai teismas nekeičia M. B. ir V. P. inkriminuoto BK 182 straipsnio 2 dalies kvalifikacijos, nes tęstiniais veiksmais, veikiant bendrininkų grupėje buvo išvengta didelės vertės, 25.227,50 eurų dydžio, turtinių prievolių atsiskaityti su įmonėmis: įmone „L1“, įmone „L2“, įmone „L3”, „L4“, įmone „L5“, įmone „L6“, įmone „L7“, įmone „L8“, įmone „ L9“, įmone „L10“, įmone „L11“, įmone „L12“ už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei apgaule įgijo iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautas didelės vertės, t. y. ne mažiau kaip 25.227,50 eurų dydžio pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „X“ užsakymus suteikusiomis įmonėmis.
J. U. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme kaltės nepripažino ir tvirtino, kad kartu su M. B. ir V. P. nedalyvavo organizuotoje grupėje bei nevykdė sukčiavimo. J. U. neneigė, kad kartu su M. B., kurį pažįsta nuo vaikystės, įsigijo UAB „X“, kurią planavo vėliau perparduoti ir gauti pelno. Įmonė buvo įsigyta už M. B. pinigus, tačiau įregistruota jo vardu. Netrukus buvo patalpintas skelbimas apie šios įmonės pardavimą, tačiau nepavykus jos parduoti M. B. jam pasakė, kad toliau jis vienas tvarkysis su šia įmone. Tam J. U. neprieštaravo, kadangi UAB „X“ buvo įsigyta už M. B. pinigus. Kaip iš pradžių UAB „X“ vadovu jo (J. U.) sprendimu buvo paskirtas V. D., negalėjo paaiškinti teigdamas, kad ant 2019 m. birželio 12 d. jo kaip akcininko esantis parašas yra ne jo ir šio asmens duomenų R. K., tvarkiusiai M. B. priklausiusios UAB „P“ apskaitą, duomenų nesiuntė. M. B. prašymu galėjo V. P. paskirti vietoje V. D. UAB „X“ akcininku ir vadovu, nes ant 2019 m. liepos 16 d. jo kaip vienintelio akcininko sprendimo parašas yra panašus į jo, tačiau su V. P. jis nebuvo susitikęs ir apie tokio asmens egzistavimą sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, o su juo pasimatė tik pradėjus bylą nagrinėti teisme. Apie UAB „X“ vardu užsakytus krovinių pervežimus, tai, kad ši bendrovė neatsiskaitė su Lenkijos Respublikoje įregistruotomis įmonėmis, jam nieko nežinoma.
BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).
Šioje byloje J. U. pateiktą kaltinimą valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras įrodinėjo tuo, kad jis kartu su M. B. įsigijo UAB „X“, kuri vėliau buvo panaudota vykdant sukčiavimą išvengiant turtinės prievolės įvykdymo, kad J. U. susijęs su V. D. ir V. P. paskyrimu UAB „X“ akcininkais bei vadovais, tačiau tokių duomenų nepakanka, kad J. U. būtų pripažintas kaltu jam teikiamų kaltinimų apimtyje. Teismas nemato nieko nusikalstamo, kad UAB „X“ buvo įsigyta J. U. vardu, nes byloje esantys duomenys, kratos metu jo mobiliame telefone surasti klientų elektroniniai laiškai, kuriais buvo teirautasi apie UAB „X“ pardavimą, patvirtina J. U. parodymus, kad bendrovė buvo įsigyta su tikslu ją perparduoti. Tai, kad R. K. duomenys apie V. D. buvo siunčiami iš J. U. vardu įregistruoto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), nepaneigia kaltinamojo parodymų, jog tai buvo atlikta be jo žinios, nes M. B. buvo žinomas jo slaptažodis. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu J. U. turimo internetinio įrenginio IP adresas nebuvo nustatinėjamas ir nebuvo tiriama, ar V. D. asmens tapatybės kortelės duomenys buvo siunčiami iš J. U. priklausančio įrenginio. Kita vertus, jeigu J. U. taip ir padarė M. B. paprašytas, kuris nusprendė UAB „X“ neparduoti, o pasinaudojus šios bendrovės duomenimis užsakinėti krovinių pervežimą ir neatsiskaitinėti su tam tikrais klientais, tai byloje nėra jokių įrodymų, kad J. U. buvo žinoma apie M. B. ketinimus, jo planus bei įvykdytus veiksmus, prisidengiant V. P. kaip šios bendrovės direktoriumi. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad J. U. UAB „X“ vardu talpino skelbimus www.Cargo apie krovinių pervežimą, kad jis bendravo su krovinių užsakovais ir jų vežėjais, gavo iš jų pinigines lėšas ir nevykdydamas priimtų įsipareigojimų jas dalinosi su M. B. ir V. P.. Pažymėtina ir tai, kad J. U., priešingai nei M. B. ir V. P., gyveno ir gyvena ne (duomenys neskelbtini) mieste, o (duomenys neskelbtini).
Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, nebuvo padaryta arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2014, 2K-289-693/2017). Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog J. U. turi būti išteisintas, nes nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos J. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir šis dokumentas, saugomas prie baudžiamosios bylos esančiame voke, grąžintinas J. U..
Dėl V. P. pateikto kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmių skyrimo
Skirdamas kaltinamiesiems M. B., T. L. ir V. P. bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus bei tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
M. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis yra sukūręs šeimą, dirba, turi mažametį sūnų B., gimusį (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad M. B. yra (duomenys neskelbtini) rinktinės narys (t. 22 b.l. 70-76). M. B. įvykdė vieną nesunkų ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus. M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad jis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, kurią padarė naudodamasis UAB „X“ vardu (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nepripažįsta M. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis nepripažino kartu su T. L. įvykdęs sukčiavimą panaudojant UAB „Y“ bei tvirtino, kad neturėjo tyčios ir nesiekė išvengti turtinės prievolės 12 Lenkijos Respublikoje įregistruotų juridinių asmenų, o šioms įmonėms turtinę žalą padarė, nes blogai paskirstė įmonės lėšas. Tuo tarpu M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje kartu su T. L., o BK 182 straipsnio 2 dalyje kartu su V. P..
Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato už šio nusikaltimo padarymą alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes, o 182 straipsnio 2 dalies sankcija už šio nusikaltinimo padarymą numato išskirtinę laisvės atėmimo bausmę iki aštuonių metų.
BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų M. B. šioje byloje nenustatyta.
BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo, t. y. teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015; Nr. 2K-449-942/2016; Nr. 2K-268-942/2017). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas iš pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymima ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013; Nr. 2K-64-303/2018).
Teismas nustatė vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią M. B. atsakomybę aplinkybes. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus. Anksčiau M. B. nebuvo teistas, jis dirba ir išlaiko mažametį sūnų bei motinystės atostogose esančią sutuoktinę. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, kad M. B. iš dalies atlygino su UAB „X“ panaudojimu juridiniams asmenims padarytą turtinę žalą, bei tikino teismą, kad tai ruošiasi daryti ir ateityje. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdytos palyginus per trumpą laikotarpį. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad po jų įvykdymo M. B. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, ar kad jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Teismas individualizuodamas M. B. skiriamas bausmes negali sutikti su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Sutiktina su tuo, kad M. B. įvykdė tyčinę sunkią nusikalstamą veiką ir vertinant iš baudžiamojo įstatymo pozicijų bei priimtų moralės normų jo veiksmai yra netoleruotini bei nusikalstami, tačiau į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes jis kėsinasi pirmą kartą. Be to, reikia pripažinti ir tai, kad kaltinamasis turi pakankamai tvirtus pozityvius socialinius ryšius. Jis dirba, turi šeimą ir ją išlaiko, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, baustas tik administracine tvarka. M. B. yra pilnavertis visuomenės narys, gerai socialiai orientuotas – turį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nėra duomenų, kad jis laikytųsi kriminalinės subkultūros ar atvirai niekintų įstatymais nustatytą tvarką. Taigi, akivaizdu, kad M. B. asmenybė nėra pavojinga ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, laikytinos tokiomis, kurių pagrindu kaltinamajam bausmė turi būti švelninama, kadangi laisvės atėmimo bausmės skyrimas iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose, už BK 182 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą būtų neproporcinga bei neteisinga, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, o ir nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turėtų neigiamos įtakos jo šeimos narių bei civilinių ieškovų interesams. Teismo vertinimu, M. B. galima suteikti galimybę įrodyti, jog padarytos veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jog jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas maksimaliam laikotarpiui yra pakankama bausmė teigiamai jo elgesio korekcijai ir jog pastarasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apylinkės teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė yra pakankama siekiant bausmės tikslų: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 1A-113-365-22).
Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (sukčiavimas panaudojant UAB „Y“), M. B. skirtina piniginė bauda, o jos dydis parinktinas mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytą vidurkį, kai padaroma nesunki tyčinė nusikalstama veika. M. B. paskirtas bausmes teismas bendrina vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatomis, kadangi nusikalstamos veikos, nors ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (vienas nesunkus nusikaltimas, o kitas – sunkus), labai nesiskiria pagal pavojingumą: visais nusikaltimais kėsintasi į svetimą nuosavybę, jie padaryti tiesiogine tyčia, abiejų veikų metu išvengiama prievolės panaudojant apgaulę ir identišku būdu, be to, sunkus nusikaltimas padarytas tęstiniais veiksmais, kurie praktiškai identiški veiksmams, kuriais realizuota BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Teismų praktikoje analogiškose bylose taip pat taikomas bausmių sudėjimo, o ne apėmimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-570/2012, 2A-7-3-489/2019). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į M. B. paskirtą bausmę - piniginę baudą, teismas įskaičiuoja jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 15 d. 8.30 val. iki 2020 m. sausio 16 d. 16.00 val. ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. vasario 27 d. (iš viso 44 dienas) (t.15 b.l. 174, t. 16 b.l. 127).
Siekiant kuo greičiau atkurti teisinę civilinių ieškovų turtinę padėtį, užtikrinti jiems padarytos turtinės žalos atlyginimą, kaltinamajam M. B. skirtini šie įpareigojimai: 1) toliau dirbti, o darbo netekus nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau kaip ¼ iš jo priteistos turtinės žalos.
Teismas nesvarsto kaltinamojo M. B. ir jo sutuoktinės Š. B. pateiktų prašymų atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą Š. B. (t. 22 b.l. 56-58), nes jis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Iki bausmės vykdymo pradžios teismas M. B. palieka ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumento paso paėmimą (t. 16 b.l. 135). Pradėjus vykdyti bausmę, kardomosios priemonės naikintinos, prie bylos Nr. 1-96-369/2022 esantis M. B. (duomenys neskelbtini) Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas kaltinamajam.
T. L. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba (t. 15 b.l. 37, 42). T. L. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad jis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 puktas). Teismas nepripažįsta T. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis nepripažino kartu su M. B. įvykdęs sukčiavimą panaudojant UAB „Y“ bei tvirtino, kad neturėjo tyčios ir nesiekė išvengti turtinės prievolės UAB „Z“. Tuo tarpu T. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje kartu su M. B.. Kadangi T. L. teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į teismo nustatytas jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jam parinktinas sankcijoje numatytos bausmės - piniginės baudos dydis, mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas vidurkis. Ikiteisminio tyrimo metu T. L. nebuvo sulaikytas. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas jam palieka ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją naikina.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamasis V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas vienintele galima sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
V. P. taip pat padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Teismas pripažįsta V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu V. P. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje kartu su M. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių ir apysunkių tyčinių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę: V. P. anksčiau teistas 5 kartus. Paskutinį kartą 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 d. 198 MGL dydžio, t.y. 7456,68 eurų bauda (t.14 b.l. 135). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (t.14 b.l. 138). Nusikalstamų veikų padarymo metu ir dabar niekur nedirba (t.14 b.l. 134). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą paskyrus BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą arešto bausmę. Nustatydamas bausmių dydį, teismas įvertina V. P. nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus ir apysunkis nusikaltimai), padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo asmenybę, bei mano, kad V. P. skirtinos bausmės turi būti mažesnės nei sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis.
Teismas nenustatė pagrindų skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat teismas nenustatė, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nepatenka į nurodytus BK skyrius, todėl yra sąlygos spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas atsižvelgia į V. P. vaidmenį ir jo atliktus veiksmus, vykdant tęstinį sukčiavimą panaudojant UAB „X“, į tai, kad jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus kaltinamajam paskirtos bausmės terminą, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, kaltinamajam V. P. taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidedamas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.
V. P. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotinas šioje byloje jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 15 d. 10.30 val. iki 2020 m. sausio 17 d. 8.03 ir nuo 2021 m. balandžio 7 d. 7.30 val. iki 2021 m. balandžio 8 d. (t.14 b.l. 43, t. 20 b.l. 134, 142) .
Įvertinus, kad kaltinamasis visiškai neatlygino savo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įpareigojant atlyginti ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį iš jo priteistos turtinės žalos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).
V. P. įvykdytos nusikalstamos veikos, nors ir priklauso gretimoms nusikaltimų kategorijoms, tačiau atsižvelgiant į jų faktines aplinkybes, labai skiriasi pagal pavojingumą (kvalifikuotas sukčiavimas, padarant didelę žalą 12-ai įmonių ir dviejų šaudmenų neteisėtas laikymas), todėl teismas paskirtas bausmes bendrina tarpusavyje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 2 punktu. Šiuo nuosprendžiu V. P. paskirtos bausmės teismas nebendrina su 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 198 MGL dydžio, t.y. 7456,68 eurų bauda, nes teismui nepateikta duomenų apie šios baudos pilną ar dalinį sumokėjimą. Esant būtinumui tai bus galima padaryti priėmus atskirą nutartį dėl paskirtų bausmių subendrinimo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, ji naikintina. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. P. vardu, saugoma prie baudžiamosios bylos Nr. 1-96-369/2022, paskelbus nuosprendį grąžintina kaltinamajam V. P..
Civiliniai ieškiniai
Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Z“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „Y“ vengia įvykdyti turtinę prievolę ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (t.1 b.l. 31-48). Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Z“ pateikė 5088,30 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.1 b.l. 54, 57). UAB „Z“ patirtą turtinę žalą patvirtina rašytiniai duomenys. Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. L. iš dalies atlygino žalą, teismui pateikė 2022 m. kovo 4 d. atliktą 2000 eurų pervedimo nurodymą į UAB „Z“ banko sąskaitą (t. 22 b.l.53), todėl šios bendrovės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir T. L. solidariai UAB „Z“ teismas priteisia 3088,30 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L2“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia įvykdyti turtinę prievolę ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.1 b.l. 61-89,113-124). Minėta įmonė pateikė 2350 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.1 b.l. 129, 140). Įmonės „L2“ patirtą turtinę žalą patvirtina rašytiniai duomenys. Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 479 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L2“ teismas priteisia 1871 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L1” pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia įvykdyti turtinę prievolę ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.2 b.l.1-51). Minėta įmonė pateikė 2850 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.2 b.l. 58, 68). Įmonės „L1“ patirtą turtinę žalą patvirtina rašytiniai duomenys. Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 582 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L1“ teismas priteisia 2268 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L3” pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia įvykdyti turtinę prievolę ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.2 b.l. 70-100, 107-156). Minėta įmonė pateikė 1296 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.2 b.l. 162, 197). Įmonės „L3” patirtą turtinę žalą patvirtina rašytiniai duomenys. Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 265 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L3” teismas priteisia 1031 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L4“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia įvykdyti turtines prievoles ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.3 b.l.1-16). Minėta įmonė pateikė 2521,50 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.3 b.l. 68, 105). Įmonės „L4“ patirtą turtinę žalą patvirtina rašytiniai duomenys. Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 515 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L4“ teismas priteisia 2006,50 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L5“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia įvykdyti turtines prievoles ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.3 b.l.114-137). Minėta įmonė pateikė 2535 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.3 b.l. 158-175, 4 t. 27-30). Įmonės „L5“ patirtą turtinę žalą patvirtina rašytiniai duomenys. Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 517 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L5“ teismas priteisia 2018 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L6“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia įvykdyti turtinę prievolę ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.4 b.l.31-79). Minėta įmonė pateikė 780 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.4 b.l. 105, 148). Įmonės „L6“ patirtą turtinę žalą patvirtina rašytiniai duomenys. Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 159 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L6“ teismas priteisia 621 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L7“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia įvykdyti turtines prievoles ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.5 b.l. 1-31, 6 t. 3-16). Minėta įmonė pateikė 4370 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.6 b.l. 20, 67). Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 892 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L7“ teismas priteisia 3478 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L10“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia turtinės prievolės įvykdymo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.6 b.l.72, 84-119). Minėta įmonė pateikė 1090 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.6 b.l. 124, 159). Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 215 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L10“ teismas priteisia 875 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L12“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia turtinės prievolės įvykdymo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.7 b.l.1-35). Minėta įmonė pateikė 2050 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.7 b.l. 102, 122). Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 418 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L12“ teismas priteisia 1632 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L9“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia turtinės prievolės įvykdymo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.7 b.l. 138-165). Minėta įmonė pateikė 2975 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.8 b.l. 74, 107). Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 607 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L9“ teismas priteisia 2368 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L8“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia turtinės prievolės įvykdymo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.8 b.l. 157-169). Minėta įmonė pateikė 1150 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.8 b.l. 173, 186). Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. iš dalies šiai įmonei atlygino padarytą žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152), į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 235 eurus, todėl šios įmonės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai civiliniam ieškovui, įmonei „L8“ teismas priteisia 915 eurų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje įregistruota įmonė „L11“ pateikė rašytinius duomenis, kad UAB „X“ vengia turtinės prievolės įvykdymo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t.8 b.l.111-137). Minėta įmonė patyrė 1300 eurų turtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nepateikė (t.8 b.l. 155). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. „L11“ iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą (t. 22 b.l. 33-34, 79-115, 149-152) ir į šios įmonės banko sąskaitą pervedė 266 eurus.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje
Perduodant bylą į teisiamąjį posėdį, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad V. P. būtų paskirtas gynėjas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo gynėju buvo parinktas advokatas Mykolas Girdiušas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą (t.22 b.l. 28-29) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad advokato M. Girdiušo teiktos antrinės teisinės pagalbos V. P. išlaidos sudaro 807,53 Eur ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Pažymėtina, kad kaltinamasis V. P. niekur nedirba. Advokatas jam buvo skiriamas įvertinus BPK 51 straipsnio 2 dalies sąlygas, kada teismas nusprendžia, jog gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš V. P. atmestinas.
Dėl nuosavybės teisės apribojimo
Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. sausio 31 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 1000 eurams, surastiems 2020 m. sausio 15 d. atliekant kratą kaltinamojo V. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (t.14 b.l 18, 44). Piniginės lėšos – 1000 eurai perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (2020 m. vasario 3 d. kvitas serija AAC Nr. 005228) (t.14 b.l.52). Šis nuosavybės teisių apribojimas buvo tęsiamas bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimis (t.20 b.l. 29,63, t. 21 b.l. 71, 146, 156, t. 22 b.l. 3) iki 2022 m. spalio 30 d. Atsižvelgus, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas palieka laikiną nuosavybės teisės apribojimą pas kaltinamąjį V. P. surastoms piniginėms lėšoms – 1000 eurams, saugomiems Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, o nuosprendžiui įsiteisėjus šias pinigines lėšas nukreipti į byloje esančių civilinių ieškinių atlyginimą.
Dėl kitų daiktų, reikšmingų bylai tirti ir nagrinėti
Daiktus, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti: 1) kratos metu pas M. B. surastus daiktus: voką Nr. 1, kuriame yra 2 vnt. A4 formato lapai su langeliais, kurių viršuje „Tez Tour“ inicialai, 2 vnt. A4 formato lapų su rankraštiniais įrašais, 1 vnt. baltos spalvos voką, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 190816-1, įgaliojimą UAB „Y“, 2019 m. spalio 18 d. „Telia“ sertifikavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. EP-247335, 2 vnt. sim kortelių rėmelių, 1 sim kortele, saugomus Vilniaus AVPK aptarnavimo skyriuje, adresu Buivydiškių g. 20 Vilnius pagal 2020 m. birželio 11 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 15 b.l. 151, 154) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) 40 vnt. UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitų, saugomus Vilniaus AVPK aptarnavimo skyriuje, adresu Buivydiškių g. 20 Vilnius pagal 2020 m. birželio 11 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti.
Daiktus reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti: UAB „X“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis (originalai), UAB „Y“ įgaliojimą, AB „SEB banko“ pateiktus duomenys CD-R kompaktiniame diske, „Luminor bank“ pateiktas nuotraukas, AB „Šiaulių bankas“ pateiktas nuotraukas, CD-R kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti voke prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus prie bylos voke saugoma asmens tapatybės kortelė, išduota L. K. vardu, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), perduotina Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus voke, prie baudžiamosios bylos esantis (duomenys neskelbtini) mokymo centro išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas T. L..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas :
n u s p r e n d ž i a :
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmę – 88 MGL dydžio, t.y. 4400 (keturių tūkstančių keturių šimtų) eurų piniginę baudą.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį nubausti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) toliau dirbti, o netekus darbo nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau kaip 1/4 iš jo priteistos turtinės žalos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi M. B. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę 88 MGL, t.y. 4400 (keturių tūkstančių keturių šimtų) dydžio piniginę baudą ir 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) toliau dirbti, o netekus darbo nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau kaip 1/4 iš jo priteistos turtinės žalos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, M. B. į paskirtą bausmę - piniginę baudą įskaityti šioje byloje jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 15 d. 8.30 val. iki 2020 m. sausio 16 d. 16.00 val. ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. vasario 27 d. (iš viso 44 dienas) ir laikyti, kad jis šią bausmę (baudą) atliko.
M. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iki bausmės vykdymo pradžios M. B. palikti kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje ir asmens dokumento paso paėmimą. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąsias priemones panaikinti, M. B. (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinti.
Išaiškinti M. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 88 MGL dydžio, t.y. 4400 (keturių tūkstančių keturių šimtų) eurų piniginę baudą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. L. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus jam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Išaiškinti T. L., kad 4400 Eur bauda per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu V. P. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, punktais, V. P. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog V. P. privalo po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant V. P.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniams ieškovams ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį iš jo priteistos turtinės žalos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, V. P. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 15 d. 10.30 val. iki 2020 m. sausio 17 d. 8.03 ir nuo 2021 m. balandžio 7 d. 7.30 val. iki 2021 m. balandžio 8 d.
Bausmės pradžią V. P. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Prie baudžiamosios bylos saugomą V. P. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbus nuosprendį grąžinti V. P..
V. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas panaudojant UAB „Y“) išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
J. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti ir asmens tapatybės kortelę, saugomą prie baudžiamosios bylos esančiame voke, grąžinti J. U..
Civilinio ieškovo UAB „Z“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir T. L. solidariai UAB „Z“ priteisti 3088,30 eurų.
Civilinio ieškovo „L2“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L2“ priteisti 1871 eurų.
Civilinio ieškovo „L1” civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L1“ priteisti 2268 eurų.
Civilinio ieškovo „L3” civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L3 ” priteisti 1031 eurų.
Civilinio ieškovo „L4“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L4“ priteisti 2006,50 eurų.
Civilinio ieškovo „L5“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L5“ priteisti 2018 eurų.
Civilinio ieškovo „L6“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L6“ priteisti 621 eurų sumą.
Civilinio ieškovo „L7“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L7“ priteisti 3478 eurų.
Civilinio ieškovo „L10“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L10“ priteisti 875 eurų.
Civilinio ieškovo „L12“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L12“ priteisti 1632 eurų.
Civilinio ieškovo „L9“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L9“ priteisti 2368 eurų.
Civilinio ieškovo „L8“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamųjų M. B. ir V. P. solidariai „L8“ priteisti 915 eurų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš V. P. atmesti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo V. P. gyvenamosios vietos kratos metu surastoms piniginėms lėšoms – 1000 eurams, saugomiems Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje. Nuosprendžiui įsiteisėjus šias pinigines lėšas nukreipti į byloje esančių civilinių ieškinių atlyginimą.
Daiktus, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti, kratos metu pas M. B. surastus daiktus:
1) voką Nr. 1, kuriame yra 2 vnt. A4 formato lapai su langeliais, kurių viršuje „Tez Tour“ inicialai, 2 vnt. A4 formato lapų su rankraštiniais įrašais, 1 vnt. baltos spalvos voką, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 190816-1, įgaliojimą UAB „Y“, 2019 m. spalio 18 d. „Telia“ sertifikavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. EP-247335, 40 vnt. UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitų, 2 vnt. sim kortelių rėmelių, 1 sim kortele, saugomus Vilniaus AVPK aptarnavimo skyriuje, adresu Buivydiškių g. 20 Vilnius (2020 m. birželio 11 d. kvitas Nr. LS004990)(t. 15 b.l. 151, 154) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
2) 40 vnt. UAB „Y“ pinigų priėmimo kvitų, saugomus Vilniaus AVPK aptarnavimo skyriuje, adresu Buivydiškių g. 20 Vilnius (2020 m. birželio 11 d. kvitas Nr. LS004990)(t. 15 b.l. 151, 154), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti.
Daiktus reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti: UAB „X“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis (originalai), UAB „Y“ įgaliojimą, AB „SEB banko“ pateiktus duomenis CD-R kompaktiniame diske, „Luminor bank“ pateiktas nuotraukas, AB „Šiaulių bankas“ pateiktas nuotraukas, CD-R kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti voke prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus prie bylos voke saugomą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. K. vardu, perduoti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus voke, prie baudžiamosios bylos esantį (duomenys neskelbtini) mokymo centro išduotą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinti T. L..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas