Civilinė byla Nr. 2A-10-896/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02177-2017-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.7.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovei (apeliantei) G. T., jos atstovei advokatei Eglei Dargvainei,

atsakovo V. T. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,

trečiajam asmeniui M. T.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) G. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-401-598/2019 pagal ieškovės G. T. patikslintą ieškinį atsakovui V. T., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų M. T., uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, akcinei bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakovo V. T. patikslintą priešieškinį ieškovei G. T., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų M. T., uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank“, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo.

2.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir V. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; nustatyti, kad butas su rūsiu, adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei; nustatyti, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas bendrame valdyme, nustatant bendrą dalinę nuosavybę – 1/2 dalį ieškovei ir 1/2 dalį atsakovui; nustatyti, kad automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas atsakovui; įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokėti atsakovui jo bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį pinigais – 8600 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; pripažinti, kad skolos akcinei bendrovei (toliau – AB) „Jonavos šilumos tinklai“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Jonavos vandenys“ bendrai 1082,68 Eur sumai yra asmeninė atsakovo skola; priteisti iš atsakovo 358,50 Eur žyminio mokesčio ir visas išlaidas už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas daugiau kaip dešimt metų gyvena atskirai, atsakovas nesirūpino šeimos materialiaisiais poreikiais, todėl šeimyniniai ryšiai nutrūko. Mano, kad dėl iširusios santuokos iš atsakovo turėtų būti priteisiama neturtinė žala, nes ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus dėl santuokos nutraukimo proceso, pažeminimą bei dvasines kančias, t. y. už kiekvienus santuokoje praleistus metus po 312,50 Eur. Pažymėjo, kad už buto mokesčius UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Jonavos šilumos tinklai“ ir UAB „Jonavos vandenys“ yra susidariusi 1082,68 Eur skolos suma, tačiau kadangi skolos susidarymo laikotarpiu bute gyveno atsakovas, todėl ši skola nutraukus santuoką lieka atsakovo asmenine prievole. Kitų kreditorių ieškovė neturi, o atsakovas turi įsiskolinimų dėl priteisto materialinio išlaikymo M. T..

4.       Atsakovas nesutikdamas su pareikštu ieškiniu pateikė patikslintą priešieškinį, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium; butą su rūsiu ir garažą palikti atsakovo nuosavybėje, o automobilį pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; priteisti iš ieškovės 1063,86 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovas nurodė, kad su ieškove negyvena nuo 2007 m. sausio 9 d., kai ieškovė jį išvarė iš namų, tačiau apie pusmetį su ieškove važiuodavo į jos tėvų namus, atlikdavo įvarius ūkio darbus, todėl laiko, kad su ieškove negyvena nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Gyvendamas atskirai teikė sūnui išlaikymą, apmokėdavo konkrečius pirkinius. 2011 m. išėjo į pensiją, todėl jo pajamos sumažėjo nuo 700 Eur iki 299 Eur. 2014 m. ieškovė padavė atsakovą į teismą dėl išlaikymo. Alkoholiu niekada nepiktnaudžiavo, o santykius blogino nuolatiniai sutuoktinių konfliktai dėl pinigų. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes išsiskyrė požiūriai į vertybes. Pažymėjo, kad buto su rūsiu vertė - 9560 Eur, garažo vertė - 2270 Eur, o automobilis įgytas jau gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio, todėl nedalintinas. Atsakovui apsigyvenus bute, jis vienas vykdė įsipareigojimus kreditoriui ir vienas išmokėjo būsto paskolą. Paaiškino, kad buvo susidariusi skolą už komunalines paslaugas, kurią apmokėjo ieškovė, tačiau visą 3618,00 Eur sumą jis vėliau išmokėjo dalimis laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. birželio 21 d. Nuo 2007 m. rugsėjo 1 dienos jis yra sumokėjęs 9481,52 Eur kredito įmokų, 69,88 Eur turto draudimo mokesčių, todėl iš ieškovės jam priteistina 4775,50 Eur suma. Taip pat atsakovas mokėjo mokesčius AB „Jonavos šilumos tinklai“ – 4097,28 Eur, bei UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Jonavos vandenys“ bei mokesčius už namo renovaciją, todėl ieškovė privalo sumokėti 1/2 dalį šių mokėjimų sumos. Bendra šiai dienai iš ieškovės priteistina suma yra 6978,86 Eur. Kadangi bendro dalintino turto vertė yra 11 830 Eur, kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti turto vertė yra 5915 Eur, tačiau kadangi atsakovas turi regresinį reikalavimą į ieškovę 6978,86 Eur sumoje, jam iš ieškovės priteistina 1063,86 Eur kompensacija bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

6.       Ieškovė papildomai nurodė, kad 2008 m. ji kodavo atsakovą dėl jo priklausomybės alkoholiui, už suteiktas paslaugas sumokėjo apie 450 litų. 2008 m. atsakovas pasiskolino iš ieškovės apie 3500 litų automobilio pirkimui, tačiau paskolos iki šios dienos negrąžino. 2011 m. apmokėjo atsakovui suteiktas dantų protezavimo paslaugas, kurios kainavo apie 1000 litų. Garažas buvo įgytas dar 1995 m., tačiau įregistruotas tik 2013 m., registravimo išlaidas apie 300 litų apmokėjo ieškovė. 2013 m. liepos 23 d. už butui suteiktas komunalines paslaugas sumokėjo 4665 litų skolą. Ginčo butas po tėvų mirties turėjo atitekti vienam iš vaikų. Pinigus rankpinigiams ir dokumentų tvarkymui davė ieškovės tėvai – apie 2000 litų. Neginčija aplinkybės, kad kreditą už butą nuo 2007 metų mokėjo atsakovas. Be to, kurį laiką su atsakovu minėtame bute gyveno ir sūnus G. T. su savo šeima, todėl jis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apmokėjo 436,02 Eur komunalinių mokesčių.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies; santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4126), tarp G. T. ir V. T. nutraukė, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo vyrui paliko pavardę „T.“, moteriai – „T.“; nustatė, kad santuokos nutraukimas G. T. ir V. T. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium; priteisė atsakovui V. T. garažą, esantį adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei G. T. iš atsakovo V. T. 1175 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią 1/2 dalį garažo; priteisė atsakovui V. T. butą, esantį adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei G. T. iš atsakovo V. T. 974,30 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią 1/2 dalį buto; pripažino V. T. asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus dėl materialinio išlaikymo išieškojimo sūnui M. T. ir už butui, esančiam adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, komunalines šilumos energijos paslaugas, kreditorėms UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.; kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo V. T. ieškovei G. T. 59,87 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš ieškovės G. T. 333,99 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės G. T. 31,73 Eur žyminio mokesčio ir 1,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

8.       Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Abu sutuoktiniai nesiekė išspręsti tarpusavio konfliktų ir tęsti bendravimą, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius.

9.       Teismas įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir jų išgyvenimų pobūdį, sprendė, kad kompensacija už santuokos nutraukimą iš atsakovo nepriteistina.

10.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nustatytu laikotarpiu sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio, tvarkė finansus atskirai ir faktiškai nustojo gyventi kartu, tenkino atsakovo reikalavimą nustatyti, jog šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.

11.       Nustačius, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. bei tai, kad atsakovas automobilį pirko 2015 m. lapkričio 27 d., teismas sprendė, kad visas turtas, įgytas po šios datos, yra laikomas asmenine turtą įgyjančiojo nuosavybe, todėl ieškovei 1/2 dalis kompensacijos už parduotą automobilį nepriteisiama.

12.       Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, todėl ieškovės prašymas palikti po 1/2 dalį garažo bendrame šalių valdyme, vertintinas kritiškai. Teismas atsižvelgdamas į proceso dalyvių paaiškinimus, garažą paliko atsakovo nuosavybėje, įpareigojant atsakovą išmokėti 1/2 dalį kompensacijos ieškovei, t. y. 1175 Eur.

13.       Teismas nustatė, kad V. T. priklausanti ginčo buto dalis yra areštuota, atsakovas šiuo metu gyvena ginčo bute ir neturi kitos gyvenamosios vietos, o ieškovė gyvena kitame bute, adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini), kurį 2013 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutartimi perleido sūnui M. T., todėl teismas siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, butą esantį adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini), paliko atsakovo nuosavybėje, 1/2 dalį buto vertės kompensuojant ieškovei, t. y. 5750 Eur.

14.       Teismas nustatė, kad sutuoktiniams buvo suteikta 9905 Eur paskola buto pirkimui, o atsakovas savo lėšomis laikotarpiu nuo 2007 metų rugsėjo 1 d. iki 2016 m. birželio 20 d. sumokėjo 9481,52 Eur kredito įmokų, laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. 69,88 Eur turto draudimo įmokų, iš viso – 9551,40 Eur, todėl ieškovei tenkanti sumokėti 1/2 įmokų dalis yra 4775,70 Eur. Į ieškovei kompensuotiną 1/2 dalį buto vertės įskaičius 1/2 dalį ieškovei už kredito įmokas ir turto draudimo mokesčius tenkančią sumą (5750-4775,70 Eur), iš atsakovo ieškovei priteistina 974,30 Eur kompensacija už butą, kuris paliekamas atsakovo nuosavybėje. Atsakovo sumokėtų įmokų AB „Jonavos šilumos tinklai“ ir renovacijos įmokų UAB „Jonavos paslaugos“ 1/2 dalis iš ieškovės nepriteistina, kadangi nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. šių mokesčių mokėjimas nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, šiuos mokesčius atsakovas mokėjo tenkindamas savo asmenininius interesus, naudodamasis ginčo turtu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė G. T., atstovaujama advokatės Eglės Dargvainės, prašo: 1) išduoti ieškovei liudijimą, kurio pagrindu ieškovė G. T. kartu su pasirinktu turto vertintoju turėtų teisę iš anksto suderintu laiku su atsakovu V. T. įeiti į G. T. ir V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: butą, esantį adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini); garažą, esantį adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini), ir teisės aktų nustatyta tvarka jį apžiūrėti, nufotografuoti, kad šių faktinių duomenų pagrindu būtų paremta turto vertinimo ataskaita, kuri būtų pateikta į bylą kaip rašytinis įrodymas pagrindžiantis ginčo objektų vertę ir būtų galima sudaryti tinkamą santuokinio turto balansą; 2) teismui netenkinus ieškovės prašymo išduoti liudijimą įeiti į santuokinį turtą, paskirti byloje ekspertizę, nustatyti šalių santuokos metų įgyto turto: buto, esančio adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini) ir garažo, esančio adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini), rinkos vertę ekspertizės atlikimo dienai (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje), kad būtų galima sudaryti teisingą santuokinio turto balansą ir teisingai padalinti turtą; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą iš dalies ir:

a) nustačius santuokinio turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, priteisti V. T. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: butą, esantį adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini); garažą, esantį adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini); b) priteisti G. T. iš V. T. kompensaciją 1/2 dalies nekilnojamojo turto (buto ir garažo) vertės; 4) priteisti iš atsakovo V. T. visas ieškovės G. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal į bylą pateiktus kvitus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką. G. T. bylos nagrinėjimo metu kalbėjo ne gimtąja kalba (rusų kalba), o valstybine kalba - lietuvių kalba, todėl tai, ką ji iš esmės norėjo pasakyti, pirmosios instancijos teismo buvo suprasta klaidingai, dėl ko teismas neteisingai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, nuo kada ji laikanti, kad nebeveda bendro ūkio su atsakovu V. T..

1.2.                      Kadangi šalys skirtingai nurodė laiką, nuo kada būtų galima laikyti, jog šalių kaip sutuoktinių santykiai nutrūko, o atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog santykiai nutrūko būtent nuo jo nurodytos datos – 2007 m. rugsėjo 1 d., todėl tikslinga atsižvelgti į įstatyminę prezumpciją, jog santuoka tarp šalių išyra pateikus teismui dokumentus dėl santuokos nutraukimo arba būtina įvertinti byloje esančius objektyvius rašytinius įrodymus, o būtent: Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. išduotą teismo įsakymą (dėl išlaikymo priteisimo), kuriame yra aiškiai nurodyta, kad išlaikymas priteistinas nuo pareiškimo padavimo dienos, t.y. nuo 2014 m. balandžio 23 d., nes nuo to laiko atsakovas visiškai nebenorėjo prisidėti prie nepilnamečio sūnaus M. išlaikymo. Teismui nustačius, kad būtent ieškovės nurodyta data – 2014 m. balandžio 23 d. laikytina data, nuo kurios galėtų būti taikomos nuostatos dėl šalių turtinėms teisėms teisinių pasekmių sukėlimo, atitinkamai nuo šios datos turėtų būti perskaičiuotinos mokėtinos kompensacijos.

1.3.                      Jeigu laikyti, kad momentas, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką, yra ne ieškinio padavimo diena, o 2014 m. balandžio 23 d., tai tokiu atveju atsakovas V. T. turi teisę prašyti 1/2  dalies jo sumokėtų įmokų kompensacijos tik nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio imtinai, tai būtų: 2014 m. už 8 mėnesius - 672,22 Eur/2=336,11 Eur; 2015 m. už 12 mėnesių - 1009,91 Eur/2=504,96 Eur; 2016 mėn. už 6 mėn. 470,42/2=235,21 Eur; Viso: 1076,28 Eur.

1.4.                      Atitinkamai už turto draudimą šalys turėjo pareigą mokėti metines įmokas (po 11,63 Eur kas metus) tik iki 2013 metų imtinai, todėl jokia kompensacija už šias atsakovo sumokėtas iki 2014 metų įmokas nepriteistina, o iš ieškovės priteistinos atsakovui kompensacijos sumą už atsakovo sumokėtas įmokas už buto kreditą ir tai sudarytų 1076,28 Eur sumą.

1.5.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių santuokoje įgyto turto vertes. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikta buto vertės įvertinimo pažyma yra tik preliminari, apskaičiuota pagal individualų vertinimą, kuriam prieštarauja atsakovas, nusprendė, jog ginčo nekilnojamojo turto vertė nustatytina pagal Valstybinės įmonės „Registrų centras“ apskaičiuoto turto vidutinę rinkos vertę, kuri yra akivaizdžiai mažesnė negu reali šio turto vertė. Tokia teismo motyvacija nustatant ginčo turto vertę yra visiškai nepagrįsta, neteisinga ir itin pažeidžianti ieškovės interesus.

1.6.                      Pirmosios instancijos teismas, kurio pareiga šeimos bylose tam tikrais aspektais būti iniciatyviam, nepasiūlė ieškovei pateikti tinkamą ginčo turto vertinimą, o matydamas, kad šalys nesusitaria dėl turto vertės, kuri pagal į bylą pateiktus dokumentus ir Valstybinės įmonės „Registrų centras“ duomenis yra neadekvačiai maža, nepagrįstai nesiėmė priemonių nustatyti ginčo turto vertės ir esant tokiam ginčui ex officio neskyrė ekspertizės turto vertinimui atlikti.

1.7.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikė, jog butas, esantis adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini), yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta, kadangi atsakovas V. T. yra paveldėjęs 1/2 dalį trijų kambarių buto, esančio adresu: Kauno m., (duomenys neskelbtini). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog visas garažas priteistinas atsakovui V. T. dėl to, jog minėtame garaže yra įsikūrusios atsakovo dirbtuvės automobilių remontui. Ieškovė neteko santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalies ir jai buvo priteista neadekvačiai mažo dydžio kompensacija.

16.       Atsakovas V. T., atstovaujamas advokatės Neringos Grubliauskienės,  atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Nėra ginčo, kad ieškovė yra rusė, tačiau ji yra gimusi ir augusi Lietuvoje, dirba pedagoge lietuvių mokykloje ir lietuviškai tiek rašo, tiek, skaito, tiek kalba puikiai. Be to, pažymėtina, kad ieškovė nei vieno iš posėdžių metu, nei pateiktuose procesiniuose dokumentuose nei karto neužsiminė, kad jai sunku reikšti mintis lietuvių kalba, kad ji turi problemų su lietuvių kalba, priešingai, teismo posėdžio garso įrašas kategoriškai leidžia teigti, kad ieškovė laisvai kalba lietuvių kalba.

2.2.                      Nurodė, kad ieškovė nelaikė savęs ginčo buto bendrasavininke, ji sutiko paskolinti atsakovui lėšas skolos sumokėjimui, kurias vėliau atsakovas grąžino, t.y. tarp ieškovo ir atsakovės buvo paskoliniai santykiai, kurie paneigia bendro ūkio vedimą, nes vedant bendrą ūkį, sutuoktiniai lėšų bendro turto išlaikymui vienas kitam neskolina. Tai, kad ieškovė niekada nesidomėjo atsakovo mokamomis įmokomis už paskolą, už kurią buvo įgytas ginčo turtas, nesirūpino tuo turtu, nemokėjo jokių su šiuo turtu susijusių mokesčių, patvirtina, kad šalys bendro ūkio nevedė. Nors ieškovė nurodė, kad bendro ūkio vedimą patvirtina tarp šalių buvęs susitarimas, jog atsakovas moka paskolą, išlaiko tą turtą, o ji išlaiko nepilnametį sūnų, pati ieškovė tokio susitarimo buvimą paneigė 2014 m. pasikreipusi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo.

2.3.                      Ieškovė pirmos instancijos teisme nebuvo nuosekli, t. y. iš pradžių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2006 metų, tačiau po to poziciją pakeitė ir nurodė, kad iki 2015 metų vedė bendrą ūkį, tačiau kiekvienas išlaikė pats save. Taigi, teismas pagrįstai ieškovės nenuoseklią poziciją vertino kritiškai, o atsakovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių pasekmių sukėlimo momentą nustatė vadovaujantis nuosekliais atsakovo parodymais bei byloje esančiais įrodymais.

2.4.                      Ieškovė nepripažįsta skolų, kurios buvo susidariusios tiek iki jos nurodyto laikotarpio – 2014 m. balandžio 23 d., tiek ir po to, kas reiškia, kad tas aplinkybes, kurios jai naudingos, ji pripažįsta, o nenaudingas – atmeta. Akivaizdu, kad ieškovė, teigdama jog iki 2014 m. balandžio 23 d. su atsakovu vedė bendrą ūkį, turėtų prisiimti su šiuo turtu susijusių išlaidų dengimą, tačiau kaip jau nurodyta, ji susidariusią skolą padengė, paskolindama atsakovui šias lėšas, tačiau pareikalavo, kad atsakovas visą skolą grąžintų, kas ir buvo padaryta. Ieškovė savo veiksmais aiškiai parodė, kad tarp šalių nebuvo bendro ūkio. Taigi, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė šalių pradėjimo gyventi atskirai momentą – 2007 m. rugsėjo 1 d., todėl jo keisti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, kaip ir mažinti iš ieškovės atsakovui priteistos kompensacijos sumą.

2.5.                      Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ieškovė nekilnojamojo turto vertės nepagrindė jokiais rašytiniais duomenimis, šią vertę keitė, ją mažindama, tačiau šio turto vertės sumažinimas taip pat nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais duomenimis. Atsakovas turto vertę grindė viešo registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti ar kitaip paneigti. Pažymėjo, kad ieškovė jokių abejonių dėl turto vertės nekėlė, neteikė jokių duomenų dėl turto vertės, neprašė teismo skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės ar kitaip neįrodinėjo šio turto vertės, kas reiškia, kad jai abejonių dėl atsakovo nurodytos turto vertės nekilo, todėl teismas, nesant ginčui tarp šalių dėl turto vertės, nesant jokių kitų, išskyrus viešo registro duomenis, įrodymų dėl turto vertės, neturėjo pagrindo abejoti dalintino turto verte, nurodyta viešame registre.

2.6.                      Atkreipė dėmesį, kad ieškovė apeliaciniu skundu reiškia naują reikalavimą, t. y. apeliaciniu skundu neprašo patenkinti jos ieškinio, o prašo atsakovui priteisti kilnojamąjį turtą, o jai priteisti kompensaciją, t. y. palaiko nebe savo, o atsakovo priešieškinio reikalavimus, kas prieštarauja CPK 312 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms apeliaciniame skunde kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

17.       Tretysis asmuo M. T., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės G. T. apeliacinį skundą patenkinti; priteisti iš atsakovo V. T. visas M. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.1.                      Teismo sprendime yra pateikti iškreipti jo parodymai atsakovo naudai. Nurodė, kad nors teisme jis išsamiai pasakojo apie konfliktą po kurio tėvai pradėjo gyventi skyrium, sprendime apie tą konfliktą yra nurodyta tik tėvo nuomonė, o jo parodymai šiuo klausimu yra ignoruojami. Taip pat teismas nurodė, jog jis sakė, kad garaže užsidirbo pinigų nuosavam automobiliui, tačiau tai yra netiesa ir jis to nesakė. Mano, kad iškreipiant ar neteisingai parašant jo parodymus, buvo siekiama pagerinti atsakovo poziciją dėl jo teikiamo jam išlaikymo ir pagalbos. Pažymėjo, kad pinigų automobiliui jis užsidirbo vasaros metu vienas dirbdamas parketlenčių gamybos įmonėje UAB „Plankmara“, o tėvų garaže jis automobilį tiesiog remontavo, bet jokių pinigų neuždirbo.

1.2.                      Nurodė, kad dar 2011 ar 2012 metais tėvų santykiai buvo geri, ieškovė sveikino atsakovą su 50-uoju jubiliejumi, padovanojo jam pinigų, aptarė jo kelionę į Londoną pas ten gyvenantį jo brolį. Nurodė, kad palaiko ieškovės G. T. nurodytą santuokos iširimo datą, kadangi tik ji gali pasakyti, kada šeima iširo, nes visa šeima ir laikėsi tik dėl jos pastangų.

1.3.                      Pažymėjo, kad jam lankant priešpaskutinę klasę iškilo klausimas dėl jo išlaikymo, tėvo skiriamų pinigų bei kitų mokėjimų. Tada mama apsisprendė paduoti tėvą į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nes jai į darbovietę pradėjo gauti iš antstolių dokumentus, jog yra įsiskolinimas už butą, esantį adresu: Jonavos m., (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno tėvas.

1.4.                      Nurodė, kad ginčo buto vertė buvo nustatyta akivaizdžiai per maža. Atkreipė dėmesį, kad butas yra suremontuotas, bute yra daug geros buitinės technikos bei vertingų prietaisų, kurie pirkti tėvų santuokos metu, todėl nesuprantama, kaip pirmos instancijos teismas galėjo nustatyti buto vertę pagal registrų centro duomenis, kurie visai neatitinka realybės bei nurodė, kad tikslios vertės nustatymui reikalingas turto vertinimas.

1.5.                      Teismo nurodyta garažo vertė taip pat gerokai per maža ir neatitinkanti realybės. Garaže įrengtas vandens šulinys, kompresorius, du pulverizatoriai, suvirinimo aparatas, skydelis, daug įrankių komplektų ir kt., tačiau į tai teismas neatsižvelgė.

1.6.                      Pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į turto vertintoją, kad šis atliktų dalijamo turto vertinimą ir suderino atvykimo laiką su atsakovu, tačiau jis neįsileido į ginčo turtą atvykusių asmenų, dėl ko nepavyko atlikti individualaus turto vertinimo.

1.7.                      Nesutinka su teismo vertinimu tuo, kad mama (ieškovė G. T.) yra kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovė byloje nuoširdžiai ir sąžiningai pasakojo tiesą apie santuokinį gyvenimą ir problemas, tačiau teismas to nevertino. Mano, kad teismas turėjo tėvų santuoką nutraukti dėl tėvo atsakovo V. T. kaltės, nes jis nesirūpino šeima, neskyrė nei dėmesio, nei pinigų šeimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

19.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria padalintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytas turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

        Dėl įrodymų, gautų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

20.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

21.       Apeliacinės instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti žodinio proceso būdu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendė, jog bylos išnagrinėjimas žodinio proceso būdu padės geriau atskleisti bylos esmę, ir taip bus sudarytos galimybės išsamiau ir visapusiškiau išnagrinėti bylą. Teismo posėdžio metu buvo patenkintas ieškovės (apeliantės) prašymas skirti teismo ekspertizę turto vertės nustatymui.

22.       Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akte pateikta išvada, kad buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Jonava, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. gruodžio 18 d., paskaičiuota lyginamosios vertės metodų, yra 26582,84 Eur; garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Jonava, (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2019 m. gruodžio 18 d., paskaičiuota lyginamosios vertės metodu, yra 3956,28 Eur (bylos 3 tomo priedas, atskiras segtuvas su ekspertizės aktu).

23.       Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jai tinkamas turto padalinimo būdas būtų ir toks, kad jai būtų priteistas visas turtas, o ji išmokėtų pusės šio turto vertės kompensaciją atsakovui. Atsakovo V. T. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė su tokiu turto padalijimo būdu nesutiko, nurodė, kad teismas turėtų turtą padalinti natūra. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad teismui butą priteisus atsakovui, jis turėtų galimybę išmokėti kompensaciją ieškovei, nes turi kito nekilnojamojo turto. Tačiau tokiu atveju prašo atidėti sprendimo vykdymą 1 metų laikotarpiui.

Dėl ginčo esmės

24.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Jonava, (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2005 m. gegužės 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi (t. 1, b.l. 12, t. 2, b.l. 10-12), ir garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Jonava, (duomenys neskelbtini), kurio įregistravimo pagrindas 2013 m. rugsėjo 23 d. garažų statybos bendrijos pažyma (t. 1, b.l. 16) bei transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Jonavos paslaugos“ 2017 m. spalio 19 d. pažyma patvirtina, kad UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ yra sudariusios daugiabučio namo, esančio adresu Panerių g. 15, Jonava, atnaujinimo (modernizavimo) paskolos sutartį Nr. F/D-46JO-P438/83. Paskola pagal paskolos mokėjimo grafiką pradėta grąžinti 2016 m. liepos 25 d. Iki 2017 m. spalio 19 d. imtinai sumokėta 381,91 Eur, iš jų grąžintą paskolos dalį sudaro 214,59 Eur. Neišmokėtos paskolos likutis pažymos išdavimo dieną yra 3804,50 Eur. Neišmokėtos atidėtos palūkanos pažymos išrašymo dieną yra 130,33 Eur. Kiekvieno mėnesio nustatyta įmoka yra 23,84 Eur (t. 1, b.l. 76). V. T. sąskaitos išrašas patvirtina, kad įmokos ir palūkanos pagal paskolą Nr. 05-035207-FA nuskaitomos nuo jo sąskaitos (t. 1, b.l. 79-98). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. ir jame esantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 13-15). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad V. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 1, b.l. 120-121).

25.       Tarp šalių kilo ginčas dėl turto, įgyto bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinimo.

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentas, jog ieškovė apeliaciniu skundu reiškia naują reikalavimą, ir tuo pažeidžia CPK 312 straipsnio reikalavimus, atmestini. Šiuo atveju apeliaciniame skunde išreikštas ieškovės reikalavimas dėl turto padalinimo būdo nelaikytinas nauju reikalavimu, nes jis neatsiejamai susijęs su pirmosios instancijos teisme pareikštu reikalavimu dėl turto padalinimo. Be to, pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę išeiti už ieškinio ribų, taikyti alternatyvius teisės gynimo būdus. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, sprendžia dėl tinkamiausio šalių turto padalinimo būdo.

27.       Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto.

28.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo dalinant ieškovės ir atsakovo turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes nėra CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų.

29.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.B. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.V. v. A.V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti: 1) ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Šios aplinkybės gali būti: a) objektyvaus pobūdžio (turto nedalumas); b) subjektyvaus pobūdžio (sutuoktinių konfliktiški santykiai, dėl kurių neįmanoma toliau bendrai naudotis turtu, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesai); 2) ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

30.       Pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė visą butą priteisti jai, o iš atsakovo priteisti kompensaciją, apeliaciniame skunde ieškovė prašė visą butą priteisti atsakovui, tačiau pakeisti pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos dydį, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atsakovo atstovei nurodžius, kad atsakovas neturės galimybės išmokėti didesnę nei priteista kompensaciją, ieškovė nurodė, kad ji sutiktų su tokiu turto padalinimu, kad visas butas būtų priteistas jai, o iš jos būtų priteista kompensacija, ir pateikė galimybę įvykdyti tokį sprendimą patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovė ginčo bute negyvena ir nesiekia ten gyventi, turi kito nekilnojamojo turto. Darytina išvada, kad ieškovės tikslas yra kuo greičiau pasidalinti turtą ir išvengti tolesnio konflikto su atsakovu, o ne siekis nuosavybės teise įgyti visą ginčo butą.

31.       Atsakovas viso teismo proceso metu nuosekliai siekė, kad ginčo butas nuosavybės teise liktų jam. Atsakovas ginčo bute gyvena, tai yra jo gyvenamasis būstas.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo butą priteisęs atsakovui, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovas ginčo bute gyvena nuo 2007 m. sausio 9 d., šis butas laikytinas atsakovo būstu, todėl jo teisė į būstą turi būti užtikrinta. Teisės į būstą apsaugą garantuoja tiek Konstitucijos 24 straipsnio, tiek tarptautinių žmogaus teisių apsaugą įtvirtinančių dokumentų (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalies, Jungtinių Tautų Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio ir kt.) nuostatos. Tai, kad atsakovas turi dalį kito buto, nereiškia, kad, netekus ginčo buto, nebus pažeistos atsakovo teisės į būstą. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo ir ¼ dalį 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę išmokėti ieškovei kompensaciją, pvz., realizuodamas savo kito turto dalį ir kartu neprarasdamas būsto.

33.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu būdu padalinus turtą bus labiau užtikrintos abiejų šalių teisės, nes viena šalis išsaugos gyvenamąjį būstą, o kita šalis įgis teisę į kompensaciją. Be to, apskaičiuotinos kompensacijos dydis visiškai nepriklauso nuo to, kuriam iš sutuoktinių atitenka ginčo butas.

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atlikta teismo ekspertizė ginčo turto rinkos vertei nustatyti. Šalys ekspertizės akto išvadoje nurodytų turto kainų neginčijo.

35.       Spręsdama dėl garažo (bokso) padalinimo, teisėjų kolegija įvertina tai, kad garažu naudojasi atsakovas, jis yra garažų bendrijos narys. Iš šalių nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas garaže remontuodavo automobilius. Be to ieškovė ir nereiškė siekio įgyti garažą. Todėl darytina išvada, kad tikslinga visą garažą priteisti atsakovui.

36.       CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo.

37.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nereiškė reikalavimo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje teikti argumentai dėl momento, nuo kurio šalys nevedė bendro ūkio, neturi teisinės reikšmės. Tačiau, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Tokią išvadą patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalys kartu negyveno nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., gyveno atskiruose būstuose, bendrai neįgijo jokių daiktų, kiekvienas atskirai tvarkė savo finansus, pvz., vienas atsakovas mokėjo būsto paskolos įmokas. Ta aplinkybė, kad tarp šalių buvo minimalūs santykiai ir kartu vyko į kelis šeimos narių jubiliejus, ar sumokėjo už atsakovo gydymą, nelaikytina bendro ūkio vedimu, nes tokie atvejai buvo pavieniai. Be to įvertintinas ir pačios ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių nenuoseklumas – ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį ji teigia, kad „V. T. daugiau kaip dešimt metų gyvena atskirai ir visiškai neprisideda prie materialinių šeimos poreikių tenkinimo....“, „Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių mes bendro ūkio nevedame....“. Todėl darytina išvada, kad ieškovės pozicijos pasikeitimas, nurodant, jog bendro ūkio vedimas nutrūko 2014 m., yra susijęs su siekiu išvengti kompensacijos dėl būsto kredito įmokų padalinimo.

38.       Ieškovė apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo kompensacijos apskaičiavimo būdo iš esmės neginčija, išskyrus aplinkybę dėl bendro ūkio vedimo momento pabaigos. Kadangi ieškovės argumentai dėl bendro ūkio vedimo momento pabaigos atmetami, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo apskaičiuota kompensacijos suma – 4775,70 Eur yra teisinga.

39.       Įvertinus tai, kad atsakovui priteisiamo turto vertė yra 30539,12 Eur, iš ieškovės atsakovui priteistina 1978,14 Eur kompensacija už atsakovui priteistą garažą, ir 8515,72 Eur kompensacija už atsakovui priteistą butą, iš viso 10493,86 Eur kompensacija ((30539,12 Eur / 2) - 4775,70 = 10493,86 Eur).

40.       Teisėjų kolegija nesprendžia atsakovo atstovės baigiamųjų kalbų metu išreikšto prašymo atidėti sprendimo dalies dėl kompensacijos sumokėjimo vykdymą 1 metų laikotarpiui, nes toks prašymas nesavalaikis, priešinga šalis negalėjo atsikirsti į tokį prašymą. Tačiau atsakovui išaiškintina, kad turi teisę tokį prašymą teikti vykdymo procese.

41.       Apibendrinant darytina išvada, kad teismo sprendimas pakeistinas tik dalyje dėl kompensacijos dydžio, apeliacinės instancijos teisme nustačius realią dalintino turto rinkos kainą.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).

43.       Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismui nustačius tikrąją šalių dalintino turto kainą, t.y. 30539,12 Eur, ir kiekvienam tenkančią turto dalį, t.y. 15269,56 Eur, darytina išvada, kad šalių mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl turto padalinimo yra 458 Eur. Už ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis. Už ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mokėtinas 300 Eur žyminis mokestis.

44.       Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme yra 858 Eur, tačiau, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovė atleista nuo 50 proc. dalies žyminio mokesčio mokėjimo, jos mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 429 Eur. Ieškovė yra sumokėjusi 358,50 Eur žyminį mokestį, todėl nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 70,50 Eur.

45.       Atsakovo mokėtinas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme yra 558 Eur. Atsakovas priešieškinį teikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokėtina 75 proc. dalis, t. y. 418,50 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovas atleistas nuo 100 proc. žyminio mokesčio mokėjimo.

46.       Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių patenkintas 50 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, reikalavimas dėl turto padalinimo patenkintas 30 proc. (turtas padalintas lygiomis dalimis, pagal rinkos vertę, tačiau turtas priteistas ne ieškovei o atsakovui, iš atsakovo priteisiant kompensaciją, be to, nustatant kitą bendro ūkio pabaigos momentą). Darytina išvada, kad ieškovės ieškinys patenkintas 27 proc. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 96,80 Eur žyminio mokesčio.

47.       Atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių patenkintas visiškai, reikalavimas dėl turto padalinimo patenkintas 50 proc. (patenkinta reikalavimo dalis dėl turto padalinimo būdo, tačiau priteista didesnė kompensacija). Todėl darytina išvada, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 75 proc. Atsakovui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suteikta valstybės teisinės pagalbos advokato pagalbai apmokėti paslaugų už 910,39 Eur (t. 3, b.l. 41). Iš ieškovės valstybei priteistina 50 proc. dalis bylinėjimosi išlaidų, patirtų valstybės atsakovo teisėms užtikrinti, susijusių su bylos nagrinėjimu (žyminis mokestis ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti), t.y. 664,44 Eur.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis, kuri faktiškai yra papildomas sprendimas, atskirai apeliaciniu skundu nėra skundžiama, tačiau, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas ir šia nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49.       Už apeliacinius skundus mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 str. 4 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme mokėtinas 458 Eur žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 208 Eur žyminio mokesčio dalį, todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 250 Eur. Ieškovė patyrė 30 Eur išlaidas, susijusias su konsultacija dėl turto vertinimo (t. 3, b.l. 51), 1100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b.l. 63, 106, 130, 147), 400 Eur išlaidas už teismo ekspertizę (t. 3, b.l. 113). 

50.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidarė 23,10 Eur pašto išlaidos valstybei.

51.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos 1530 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį (papildomą sprendimą) pakeisti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies 6 ir 8 pastraipas ir jas išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 1978,14 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 14 ct) kompensaciją už atsakovui atitenkančią ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje.“

„Priteisti ieškovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 8515,72 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų penkiolikos eurų 72 ct) kompensaciją, kuri apskaičiuota atlikus ieškovei tenkančios ½ dalies kredito įmokų ir turto draudimo mokesčių sumos įskaitymą, už atsakovui atitenkančią ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).“

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 333,99 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 99 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti valstybei iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 70,50 Eur (septyniasdešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir 1,89 Eur (vieną eurą 89 ct) procesinių dokumentų išlaidų  (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).“

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti valstybei iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 455,20 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 20 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).“

Priteisti iš valstybei iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 209,25 Eur (du šimtus devynis eurus 25 ct) žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo buvo atleistas atsakovas.

Priteisti iš valstybei iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nesumokėtą žyminio mokesčio dalį apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 1530 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                              Žibutė Budžienė 

                      Evaldas Burzdikas

                      Tomas Romeika