ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškiniu prašė iš atsakovo A. A. priteisti: 8 354,36 Eur negrąžintos kredito dalies; 907,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2021 m. vasario 23 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 354,36 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 20 d.), 572,44 Eur tarpininkavimo mokesčio, 9,26 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. vasario 23 d., 22,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 354,36 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.                      Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. spalio 18 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį iš dalies – pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio tarp akcinės bendrovės „Neo Finance“ ir A. A. 2019 m. rugpjūčio 20 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3 punkte ir jo papunkčiuose, 5.4, 5.11 punktuose, tiek, kiek jos susijusios su tarpininkavimo mokesčiu „be nuolaidos“, bei sąlygas, numatytas 6.1 punkte. Priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei AB „NEO Finance“ 8 354,36 Eur negrąžinto kredito dalies, 907,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 49,06 Eur tarpininkavimo mokesčio, negautas pajamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2024 m. sausio 10 d.), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį po 22,00 procentus metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus sutarties terminui negali viršyti 2 852,39 Eur, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9 311,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 398,22 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3.                      Teismas konstatavo, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, paskaičiuotų sumų dydžių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus yra pilnai įvykdęs.

4.                      Teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 354,36 Eur negrąžinto kredito dalį, 907,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2021 m. vasario 23 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos yra pagrįstas.

5.                      Teismas darė išvadą, kad šalys sudarytos Sutarties 6.1. punktu iš esmės susitarė dėl netesybų – neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinės įmokos, nuo negrąžintos sumos iki visiško skolos sumokėjimo, t. y. numatytas neapibrėžtas netesybų skaičiavimo terminas, skaičiuojamos 22,00 procentų palūkanos, kurios prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinai normai. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, šią sąlygą pripažino niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis), dėl to ieškovės reikalavimus priteisti tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška išreikštas kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas atmetė.

6.                      Teismas pažymėjo, kad iš 2020 m. rugsėjo 8 d. priedų prie Sutarties dėl įmokų atidėjimo matyti, kad tarpininkavimo mokesčio bendra suma sudaro – 752,63 Eur su nuolaida. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).

7.                      Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktos atsakovo sumokėtų sumų detalizacijos matyti, jog iki Sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 23 d.) tarpininkavimo mokestis su nuolaida sudarė – 229,70 Eur, atsakovas iki Sutarties nutraukimo sumokėjo 180,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, todėl ieškovei priteistina 49,06 Eur tarpininkavimo mokesčio (229,70 Eur – 180,64 Eur).

8.                      Teismas pažymėjo, jog sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normose numatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai (neviršijantys 0,05 procento ir 180 dienų termino) už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

9.                      Teismas sprendė, kad kredito sutartyje nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio.

10.                      Teismas konstatavo, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto ir jo papunkčių sąlygos, 5.4 ir 5.11 punkto sąlygos, taip pat jas papildančios sutarties specialiosios dalies sąlygos, išdėstytos skiltyje „Tarpininkavimo mokestis“, tiek, kiek jos susijusios su tarpininkavimo mokesčiu „be nuolaidos“ apskaičiavimu, ex officio pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).

11.                      Teismas nurodė, jog, patenkinus ieškinį iš dalies (94,59 procentus), iš atsakovo ieškovei priteistina 398,22 Eur (421,00 Eur x 94,59 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12.                      Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo: pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. A. 195,89 Eur tarpininkavimo mokesčio; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atsižvelgiant į tenkinto apeliantės reikalavimo dalį, kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei iš atsakovo A. A. 17,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Priteisti apeliantei iš atsakovo A. A. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius – nutraukus vartojimo kredito sutartį, apeliantė yra apribojama gauti pajamas, kadangi tokiu atveju, sutarties administravimą ir informacijos teikimą investuotojams turi atlikti nemokamai. Dėl šios priežasties tarpininkavimo mokesčio prilyginimas sutarties administravimo mokesčiui, kurio reikalavimas galimas tik iki sutarties nutraukimo, teismo buvo atliktas nepagrįstai, neįvertinus apeliantės veiklos specifikos ir skirtumų nuo vartojimo kredito davėjo veiklos.

12.2.                      Paslaugos teikėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje, kadangi sudarant sutartį iš anksto nėra aišku, ar kredito gavėjas tinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar įmokas atliks laiku, ar atliks įmokas nesilaikydamas grafiko, ar įmokas atliks dalimis per kelis kartus (pvz., kas dieną ar savaitę), ar jam reikės siųsti informacinius pranešimus dėl vėluojamų apmokėti įmokų, ar jam reikės siųsti VKĮ 14 str. 3 d. numatytus raginimo bei sutarties nutraukimo pranešimus ir pan.

12.3.                      Tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita. Papildomai pažymėtina, kad sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkui nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės bei iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo neįmanoma numatyti iš anksto, todėl net ir šioje stadijoje vykdoma intensyvi sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas. Todėl kredito davėjas patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese.

12.4.                      Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma yra 376,53 Eur, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą bei atsakovui buvo suprantama, kad jis šią sumą turės grąžinti.

12.5.                      Šalys Sutarties 1.28. bei 5.3. punktuose aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Taigi, šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, o šio mokesčio dydis ir skaičiavimo tvarka nurodyta tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties tiek bendrosiose, tiek ir specialiosiose sąlygose.

12.6.                      Sutarties 8.6. punkte šalys susitarė, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį ir Vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą Vartojimo kredito sumą, Tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Vartojimo kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio taikymą, šio mokesčio paskirtį, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia (CK 6.156 str.).

12.7.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista atitinkamai, atsižvelgiantį tenkintą apeliantės reikalavimo dalį.

13.                      Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.  

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

14.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15.                      Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos sprendimo už akių dalys dėl tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Faktinės bylos aplinkybės

16.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas ir ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui 50 mėnesių terminui buvo suteikta bendra 10 000,00 Eur vartojimo kredito suma. Suteikto kredito grąžinimui nustatytas naujas 53 mėnesių terminas, nurodyta mokama bendra palūkanų suma – 5 819,01 Eur, tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 752,63 Eur. 2021 m. sausio 20 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiųstas raginimas sumokėti įsiskolinimą. 2021 m. vasario 23 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. Iš ieškovės pateikto paskaičiavimo ir atliktų įmokų paskirstymo matyti, kad iš viso atsakovas yra sumokėjęs 3 885,57 Eur, iš kurių 1 645,64 Eur padengta suteikto vartojimo kredito dalis, 2 058,72 Eur – palūkanos, 180,64 Eur – tarpininkavimo mokesčio, 0,57 Eur – vėlavimo palūkanos.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

17.                      Apeliantė teigia, kad tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditorės teisėtus lūkesčius – nutraukus vartojimo kredito sutartį, apeliantė yra apribojama gauti pajamas, kadangi tokiu atveju, sutarties administravimą ir informacijos teikimą investuotojams turi atlikti nemokamai. Dėl šios priežasties tarpininkavimo mokesčio prilyginimas sutarties administravimo mokesčiui, kurio reikalavimas galimas tik iki sutarties nutraukimo, teismo buvo atliktas nepagrįstai, neįvertinus apeliantės veiklos specifikos ir skirtumų nuo vartojimo kredito davėjo veiklos. Taip pat tarpininkavimo mokestis atsakovui aiškiai buvo nurodytas, jo formuluotė aiški, detalizuota, dėl to teismas turėjo jį priteisti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

18.                      Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

19.                      Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu.

20.                      Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad sutartyje nėra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Tai patvirtina ir kartu su ieškiniu pateikta standartinė informacija apie kreditą, iš kurios matyti, kad vartotojui pateikiama informacija tik apie paskaičiuotą preliminarų tarpininkavimo mokesčio dydį. Akivaizdu, kad, neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia Sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto ir jo papunkčių sąlygos, 5.4 ir 5.11 punkto sąlygos, taip pat jas papildančios sutarties specialiosios dalies sąlygos, išdėstytos skiltyje „Tarpininkavimo mokestis“, tiek, kiek jos susijusios su tarpininkavimo mokesčiu „be nuolaidos“ apskaičiavimu ex officio pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.228 4 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).

21.                      Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei (apeliantei) iš atsakovo priteisti tik tą atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę, buvo aiškiai nurodytas Sutarties specialiosiose sąlygose, be to, tik iki Sutarties nutraukimo.

22.                      Iš bylos duomenų matyti, kad iki Sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 23 d.) tarpininkavimo mokestis su nuolaida sudarė – 229,70 Eur, atsakovas iki Sutarties nutraukimo sumokėjo 180,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 49,06 Eur tarpininkavimo mokesčio (229,70 Eur – 180,64 Eur).

23.                      Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

24.                      Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, todėl nėra pagrindo ir šioje dalyje keisti sprendimą už akių.

Dėl procesinės bylos baigties

25.                      Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.