Civilinė byla Nr. 2A-570-236/2015
Procesinio sprendimo kategorija 126.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. B2-138-436/2014 dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GRATUS“ veiklos pabaigos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė UAB „GRATUS“ iškelti bankroto bylą, BUAB „GRATUS“ bankroto administratoriumi paskirti S. S.. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė atstatydinti S. S. iš bankroto administratoriaus pareigų BUAB „GRATUS“ bankroto byloje, paskirti administratoriumi UAB „Bankrotų administravimo grupė“ BUAB „GRATUS“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nutarė pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį, panaikinti teismo nutarties dalį, kuria BUAB „GRATUS“ administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“, paskirti BUAB „GRATUS“ administratoriumi UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė pripažinti UAB „GRATUS“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
BUAB „GRATUS“ bankroto administratorius UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą ir pripažinti BUAB „GRATUS“ veiklą pasibaigusia. Nurodė, jog visi privalomi darbai BUAB „GRATUS“ bankroto byloje yra atlikti, bankroto procedūros pabaigtos. Nepatenkintų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 2 723 830,67 Lt, tačiau įmonė turto ir piniginių lėšų neturi, todėl neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorių susirinkimas 2014 m. rugpjūčio 26 d. patvirtino BUAB „GRATUS“ likvidacinį balansą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu nusprendė pripažinti BUAB „GRATUS“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, nustatė, kad bankroto proceso metu BUAB „GRATUS“ mokumas nebuvo atstatytas, taikos sutartis nesudaryta, įmonė turto neturi, likvidavimo procedūra baigta. Teismui iškėlus „Gratus“ bankroto bylą, bendrovė turto turėjo 12 471 751 Lt sumai, tame tarpe ilgalaikio turto – 12 313 990 Lt sumai, trumpalaikio turto – 157 761 Lt sumai. Bankroto bylos eigoje buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai iš viso 2 560 220,80 Lt. Bankroto ir likvidacijos procedūros metu gautos pajamos paskirstytos eilės tvarką kreditoriams. Liko nepatenkint pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai 89 850,08 Lt sumai, antros eilės kreditorių – 60 099,63 Lt sumai, trečios eilės kreditorių ¬ 2 576 880,96 Lt sumai. Bankroto procedūra užsitęsė dėl ilgų teisminių ginčų. Per likvidavimo laikotarpį buvo realizuotas bendrovės turtas. Administratorius pabaigė visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas likvidavimo procedūras, realizavo turtą, pinigų kasoje neliko, balanse apskaitomo turto nėra. Administratorius taip pat pateikė Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugsėjo 29 d. pažymą Nr. (KM)-D2-2223, patvirtinančią, kad su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu įmonė yra atsiskaičiusi.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas nusprendė priimti sprendimą dėl BUAB „GRATUS“ veiklos pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Buvęs BUAB „GRATUS“ bankroto administratorius S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Apelianto teigimu, bankroto byla nėra baigta, kadangi BUAB „GRATUS“ turi ginčijamą reikalavimo teisę.
Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, buvo atstatydintas iš BUAB „GRATUS“ bankroto administratoriaus pareigų, tačiau už suteiktas paslaugas nebuvo atsiskaityta, dėl to pastarasis nurodo, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Minera“ prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Minera“ BUAB „GRATUS“ naudai 95 420 Lt be pagrindo įgytas lėšas ir priteisti iš BUAB „GRATUS“ ieškovui (apeliantui) 95 420 Lt atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui. Apeliantas nurodo, kad pateikė atskirąjį skundą dėl aukščiau nurodytos nutarties, kurio nagrinėjimas numatytas 2014 m. gruodžio 11 d. (c. b. Nr. 2-1984/2014). Apelianto teigimu, apeliacinės instancijos teismui atmetus pastarojo atskirąjį skundą, apeliantas su ieškiniu kreiptųsi į apylinkės teismą. Tuo tarpu, išregistravus BUAB „GRATUS“, neliktų juridinio asmens, kuriam reiškiamas ieškinys, būtų pažeistos apelianto teisės ir už BUAB „GRATUS“ administravimą nebūtų atsiskaityta.
BUAB „GRATUS“ bankroto administratorius UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog bankroto byla susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš šių etapų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 str. 3 d.).
ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas šias formaliai sureglamentuotas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti būtinas sąlygas, yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus klausimui dėl įmonės pabaigos išnagrinėti, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013, 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013 ir kt.). Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo tinkamai atliktos privalomos bankroto procedūros bei panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimti, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų apie realią galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014). Šią išvadą patvirtina ir vienas iš kasacinio teismo praktikoje suformuotų teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. vykusio BUAB „GRATUS“ kreditorių pakartotinio susirinkimo metu BUAB „GRATUS“ likutis AB SEB banke 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo 781,56 Lt, AB Šiaulių banke – 22,68 Lt, iš viso 804,24 Lt. Bankroto administratorius siūlė nurodytą sumą siūlo išmokėti UAB „Birštono šiluma“, kuriam yra likęs didžiausias įsiskolinimas. BUAB „GRATUS“ kreditorių susirinkimo vienbalsiai buvo priimtas nutarimas patvirtinti BUAB „GRATUS“ likvidacinį balansą (t. 13 b. l. 6-8). Bylos duomenys patvirtina, kad liko nepatenkint pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai 89 850,08 Lt sumai, antros eilės kreditorių – 60 099,63 Lt sumai, trečios eilės kreditorių ¬ 2 576 880,96 Lt sumai (t. 13 b. l.35-36). Bankroto procedūra užsitęsė dėl ilgų teisminių ginčų (bankroto byla atsakovui iškelta 2010 m. vasario 26 d.). Per likvidavimo laikotarpį buvo realizuotas bendrovės turtas, atsakovas neturi daugiau jokio kito turto (kilnojamojo, nekilnojamojo turto, lėšų ar turtinių teisių), iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai ar jų dalis (t. 13 b. l. 19). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad bent vienas kreditorius būtų reiškęs pretenzijas dėl jo pažeistos teisės priimti nutarimą tvirtinti atsakovo balansą ar/ir likvidacinį aktą, prieš priimant teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratorius taip pat yra pateikęs Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugsėjo 29 d. pažymą, kad atsakovas su departamentu yra atsiskaitęs (t. 13 b. l. 37).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo visos procesinio pobūdžio sąlygos, būtinos teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti (ĮBĮ 31 str. 8 p., 32 str. 4 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad įmonėje nebeliko jokio turto, iš kurio galėtų būti tenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai (t. 13 b. l. 10), taip pat atsižvelgusi į tai, kad nei vienas iš kreditorių neįrodinėjo savo teisių pažeidimo dėl nerealizuotos teisės patvirtinti atsakovo likvidacinį balansą ir likvidavimo aktą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista ir materialioji sąlyga, būtina teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai laikydamasis vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog kad kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Minera“ prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Minera“ BUAB „GRATUS“ naudai 95 420 Lt be pagrindo įgytas lėšas ir priteisti iš BUAB „GRATUS“ ieškovui (apeliantui) 95 420 Lt atlyginimą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1395-436/2015 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams BUAB „GRATUS“ ir UAB „Minera“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2012 m. spalio 18 d. Nr. 2A-2098/2012).
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą dėl įmonės pabaigos, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, principus, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Danutė Milašienė
Alvydas Poškus