ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. P. ir A. P. prašymu, remiantis 2022 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi, kuriuo prašoma privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti niekiniu ir jį panaikinti nuo jo sudarymo momento arba sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti ar privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus 2019 m. liepos 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ant 2019 m. gegužės 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko įsakymu Nr. IV-54 panaikintų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6, 7 ir 8 dalims bei 25 straipsnio 8 daliai. Pareiškėjai nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra niekinis, nes surašytas ant nuo 2019 m. gegužės 15 d. panaikintų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų, neteisingai nurodyta apskundimo tvarka, todėl išnyksta pareiga jį vykdyti.

2.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė nuomonę į patikslintą prašymą, prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad privalomasis nurodymas nėra norminis teisės aktas, kurio atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui yra kompetentingas nagrinėti administracinis teismas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovų A. P. ir A. P. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į administracinė teismą atmetė.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo, tačiau būtina nustatyti, ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas), kurio teisėtumą ieškovai prašo ištirti, yra norminis administracinis aktas. Pažymėjo, kad ieškovų minimame Privalomajame nurodyme nėra įtvirtintų bendro pobūdžio ir abstrakčių elgesio taisyklių, būtent šiuo aktu konkrečioje situacijoje įgyvendintos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės normos dėl nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolės ir, Inspekcijai, nustačius, kad buvo padaryti tam tikri Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Statybos reglamento STR 1.05.01:2017, Priežiūros įstatymo reikalavimų pažeidimai, taikytos konkrečios ir pakankamai apibrėžtos priemonės (įpareigojimai) ieškovei A. P., kuri įpareigota pašalinti padarytus pažeidimus, yra nukreiptas į vieną konkretų asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, o ne sukurtos naujos elgesio taisyklės. Teismas konstatavo, kad pagal savo teisinę prigimtį skundžiamas Privalomasis nurodymas yra teisės taikymo aktas, kuris, savo ruožtu, nereikalauja tolimesnių (papildomų) įgyvendinamųjų priemonių (tolimesnio ir (ar) papildomo įgyvendinimo individualiuose teisiniuose santykiuose) ir tiesiogines teisines pasekmes ieškovei A. P. sukelia savaime. Teismas sprendė, kad ginčijamas Privalomasis nurodymas neturi norminiams teisės aktams būdingo normatyvinio požymio, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos Nr. 2-591-1174/2023 nagrinėjimo ir kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar Privalomasis nurodymas, kurį prašoma panaikinti nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovai A. P. ir A. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl kreipimosi į administracinį teismą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Ne pirmas atsakovės pažeidimas, kai skundo tyrimą ji perduoda padaliniui, kurio veiksmai skundžiami, kas yra draudžiama. Atsakovė pažeidė galiojančio nuo 2022-01-29 iki 2022-12-31 LR VAI 23 str., 2 dalį.

4.2.                      Dabar galiojančioje redakcijoje panaikintos administracinio akto ir individualaus administracinio akto sąvokos. Norminį administracinį aktą užpildžius konkrečiais pažeidimo ir pažeidusio asmens duomenimis toks aktas jau bus individualus administracinis aktas.

4.3.                      Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra motyvuotas ir neteisingai nurodyti apskundimo teismai bei nustatytos teisės ir pareigos tuo jis prieštarauja nuo 2019-07-01 iki 2019-10-31 galiojusiam LR VAI 8 straipsniui.

5.       Atsakovė Inspekcija pateiktu atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes A. P. surašytas Privalomasis nurodymas nėra norminis aktas, kurio atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui yra kompetentingas nagrinėti administracinis teismas.

5.2.                      Vadovaudamasi nustatytu teisiniu reglamentavimu, remdamasi statybos patikrinimo aktu, kuriame nustatyti teisės aktų pažeidimai, Inspekcija priima atskirą administracinį aktą – privalomąjį nurodymą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kuriame nustato konkrečias teisinio poveikio priemones (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6, 7 ir 9 dalis). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6, 7 ir 9 dalimis, neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra ir veiksmai, kurie atliktini šalinant minėtus padarinius, yra nukreipti į asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, t. y. statytoją. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad privalomasis nurodymas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, individualaus pobūdžio administracinis aktas, skirtas konkrečiam asmeniui, įpareigojantis šį asmenį įvykdyti jame nurodytus konkrečius įpareigojimus iki numatyto termino ir už kurio neįvykdymą ir/ar netinkamą vykdymą šiam asmeniui įstatyme yra numatytos jo neįvykdymo ir/ ar netinkamo vykdymo pasekmes.

5.3.                      Administraciniuose teismuose (apygardų administraciniuose teismuose ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme) nagrinėjamos norminės administracinės bylos – tai tokios bylos, kuriose atliekamas konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties aukštesnės galios teisės aktui (ar jo daliai) tyrimas. Administraciniu teisminiu procesu nėra sprendžiamas individualus ginčas ar konkretaus asmens subjektinių teisių pažeidimo klausimas, bet sprendžiama dėl norminio administracinio akto atitiktis aukštesnės galios teisės aktams.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

7.       Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į administracinė teismą.

Dėl naujų įrodymų

8.       Apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai: 1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2018-08-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus“; 2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2019-05-07 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); 3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2019-05-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus“. Ieškovė neprašo šių įrodymų priimti, nepagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų šiam ginčui išspręsti reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytai išimčiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantų teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl skundo argumentų

9.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Privalomasis nurodymas neturi norminiams teisės aktams būdingo normatyvinio požymio, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos Nr. 2-591-1174/2023 nagrinėjimo ir kreiptis į administracinė teismą prašant patikrinti, ar Privalomasis nurodymas, kurį prašoma panaikinti nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

11.       CPK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

12.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 114 straipsnio 1 dalis suteikia teisę bendrosios kompetencijos teismui nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

13.       CPK 163 straipsnyje reglamentuojamas privalomas bylos sustabdymas, kurio 1 dalies 8 punkte nurodyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į administracinį teismą šio Kodekso 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.

14.       Ieškovai pateikė patikslintą prašymą kreiptis į administracinį teismą prašydami patikrinti, ar privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus 2019 m. liepos 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ant 2019-05-07 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų neprieštarauja LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 6, 7 ir 8 daliai bei 25 str. 8 daliai.

15.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių sprendimų požymius, ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis Administracinių bylų teisenos įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr., pvz., 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Pabrėžtina, jog sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146?259/2011). Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus, ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011).

16.       Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).

17.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-20-502/2018); 6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019). Aptariant pirmąjį norminio administracinio akto požymį, pažymėtina, kad elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012, 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).

18.       Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

19.       Pagal Priežiūros įstatymo (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2021-06-30) 11 straipsnio 6 dalį užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

20.       Viešojo administravimo įstatymo (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2019-07-01 iki 2019-10-31) 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (atitinka šiuo metu galiojančios redakcijos 2 straipsnio 5 punkte nurodomo administracinio sprendimo sąvoką). To paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (atitinka šiuo metu galiojančios redakcijos 2 straipsnio 9 punktą).

21.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovų minimame Privalomajame nurodyme nėra įtvirtintų bendro pobūdžio ir abstrakčių elgesio taisyklių, šiuo aktu konkrečioje situacijoje įgyvendintos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės normos dėl nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolės ir, Inspekcijai, nustačius, kad buvo padaryti tam tikri Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Statybos reglamento STR 1.05.01:2017, Priežiūros įstatymo reikalavimų pažeidimai, taikytos konkrečios ir pakankamai apibrėžtos priemonės (įpareigojimai) ieškovei A. P., kuri įpareigota pašalinti padarytus pažeidimus, yra nukreiptas į vieną konkretų asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, o ne sukurtos naujos elgesio taisyklės. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog pagal savo teisinę prigimtį skundžiamas Privalomasis nurodymas yra individualus teisės taikymo aktas, kuris, savo ruožtu, nereikalauja tolimesnių (papildomų) įgyvendinamųjų priemonių (tolimesnio ir (ar) papildomo įgyvendinimo individualiuose teisiniuose santykiuose) ir tiesiogines teisines pasekmes ieškovei A. P. sukelia savaime.

22.       Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                    Rasa Bartašienė