(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo                                          2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bendraieškių valstybės įmonės Turto banko ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ieškinį atsakovams Š. N. ir uždarajai akcinei bendrovei „Memel Sell“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių atlyginimo, įpareigojimo grąžinti patalpas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Bendraieškiai valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 

1.1.                      pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. spalio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir UAB „Memel Sell“ sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 001 (toliau – ir nuomos sutartis);

1.2.                      įpareigoti atsakovę UAB „Memel Sell“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai nuosavybės teise priklausančias pirmo aukšto gamybines patalpas su įrenginiais (747,76 kv. m ploto, išskyrus žuvies filetavimo įrangą „BAADER 580“), tarpuaukščio gamybines patalpas su įrenginiais (289,44 kv. m), antro aukšto administracines patalpas su įrenginiais (54,35 kv. m), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendras plotas 1 091,55 kv. m, o jei šio įpareigojimo atsakovė UAB „Memel Sell“ teismo nustatytu terminu neįvykdys – iškeldinti iš minėtų patalpų atsakovę UAB „Memel Sell“, išieškant iš jos patirtas išlaidas;

1.3.                      priteisti BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ solidariai iš atsakovo Š. N. ir atsakovės UAB „Memel Sell“ 40 160 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Bendraieškiai paaiškino, kad BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, atstovaujama atsakovo Š. N., ir atsakovė UAB „Memel Sell“ 2017 m. spalio 1 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 001, kuria atsakovei buvo iki 2018 m. gruodžio 31 d. išnuomotos pirmo aukšto gamybinės patalpos su įrenginiais (747,76 kv. m ploto, išskyrus žuvies filetavimo įrangą „BAADER 580“), tarpuaukščio gamybinės patalpos su įrenginiais (289,44 kv. m), antro aukšto administracinės patalpos su įrenginiais (54,35 kv. m), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendras nuomojamų patalpų plotas – 1 091,55 kv. m Atsakovė įsipareigojo mokėti                      500 Eur plius PVM mėnesinį nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius.

3.       Bendraieškių teigimu, nuomos sutartis yra negaliojanti. Vienasmeniškai sudarydamas nuomos sutartį Š. N. viršijo savo įgaliojimus. UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ valdyba turėjo pritarti šiam sandoriui, nes į balansą įrašyto išnuomoto ilgalaikio turto vertė                                          (1 389 456,58 Eur) didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (įstatinis kapitalas – 393 883,20 Eur).

4.       Atsakovui Š. N. nuo 2017 m. liepos 17 d. priklauso 175 (50 proc.) UAB „Memel Sell“ akcijų. Nustatyta nuomos kaina naudinga tik UAB „Memel Sell“, nes tokios vertės turtas galėjo būti išnuomotas už 5 020 Eur per mėnesį. Sudarius nuomos sutartį sukelta grėsmė BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ prisiimtiems įsipareigojimams. Pagal 2014 m. rugpjūčio 14 d. paramos sutartį Nr. 3UOS-3-14-01-PR001 ji įsipareigojo 5 metus nuo sutarties pasirašymo datos be Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) rašytinio sutikimo neperleisti turto ar kitokiu būdu nesuvaržyti daiktinių teisių į jį.

5.       Dėl sudarytos nuomos sutarties BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ taip pat patyrė nuostolių: įmonė per mėnesį galėjo gauti 5 020 Eur nuomos mokesčio. Tad per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. ji patyrė 40 160 Eur nuostolių (8 mėn. x 5 020 Eur).

6.       Atsakovės UAB „Memel Sell“ atsakomybė yra solidari. Nuomos sutartį pasirašė jos vadovas V. G., kuris tuo metu buvo BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ komercijos direktorius. Taigi bendrais atsakovų tyčiniais veiksmais BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ buvo padaryta žala.

7.       Atsakovai Š. N. ir UAB „Memel Sell“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti.

8.       Atsakovai nurodė, kad sudaryta nuomos sutartis yra galiojanti, nes ją sudarant valdyba nebuvo sudaryta ir sprendimą galėjo priimti įmonės vadovas. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento įstaigų ir įmonių veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialisto I. K. atsiųstas el. laiškas. Valdyba buvo išrinkta 2017 m. rugsėjo 29 d., tačiau juridinis faktas įregistruotas tik 2017 m. lapkričio 25 d. Taigi buvo visi pagrindai įmonės vadovui vienasmeniškai sudaryti nuomos sutartį.

9.       Nuomos kaina nebuvo per maža ir nebuvo naudinga tik atsakovei UAB „Memel Sell“. Š. N. tapus BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ direktoriumi, įmonės finansinė padėtis buvo labai bloga: ji veiklos nevykdė apie dvejus metus, turtas buvo areštuotas, įmonės privatizavimo programos nevyko. Nuomos sutartis buvo naudinga įmonei, nes nuomos mokestis buvo protingas, dydis atitiko rinkos kainą ir buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas. VĮ Turto banko nurodytas nuomos mokesčio dydis – 5 020 Eur – yra nepagrįstas, apskaičiuotas pajamų metodu, nors įmonė iš esmės buvo nemoki.

10.       Bendraieškiai VĮ Turto bankas ir BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“                             2020 m. vasario 3 d. informavo teismą, kad atsakovė UAB „Memel Sell“ grąžino administracines patalpas su įrenginiais, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Todėl ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę UAB „Memel Sell“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai nuosavybės teise priklausančias pirmo aukšto gamybines patalpas su įrenginiais (747,76 kv. m ploto, išskyrus žuvies filetavimo įrangą „BAADER 580“), tarpuaukščio gamybines patalpas su įrenginiais (289,44 kv. m), antro aukšto administracines patalpas su įrenginiais (54,35 kv. m), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendras plotas 1091,55 kv. m, o jei šio įpareigojimo atsakovė UAB „Memel Sell“ teismo nustatytu terminu neįvykdys – iškeldinti iš minėtų patalpų atsakovę UAB „Memel Sell“, išieškant iš jos patirtas išlaidas, atsisakė ir prašė šią civilinės bylos dalį nutraukti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu bendraieškių atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Memel Sell“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai nuosavybės teise priklausančias ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel Sell“ šiuo metu valdomas pirmo aukšto gamybines patalpas su įrenginiais (747,76 kv. m ploto, išskyrus žuvies filetavimo įrangą „BAADER 580“), tarpuaukščio gamybines patalpas su įrenginiais (289,44 kv. m), antro aukšto administracines patalpas su įrenginiais (54,35 kv. m), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendras patalpų plotas 1091,55 kv. m, o jei šio įpareigojimo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Memel Sell“ teismo nustatytu terminu neįvykdys – iškeldinti iš minėtų patalpų atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Memel Sell“, išieškant iš jos patirtas išlaidas, priėmė ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; likusią ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas nustatė, kad Žemės ūkio ministras 2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3D-198 „Dėl žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 3D-856 „Dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ valdybos sudarymo“ pakeitimas“ sudarė UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ valdybą. Valstybei nuosavybės teise priklausančios UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 1360 akcijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo perduotos VĮ Turto bankui. VĮ Turto banko generalinis direktorius V. A. 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. AS1-13, kuriuo išrinko valdybos narius. Atsakovas Š. N. apie valdybos narių išrinkimą informuotas iš karto nebuvo. Sprendimas dėl valdybos narių pateiktas įregistruoti 2017 m. lapkričio 21 d., o įregistruotas 2017 m. lapkričio 29 d.

13.       Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatavo, kad sudarant ginčijamą sandorį atsakovas Š. N. apie UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ sudarytą valdybą duomenų neturėjo. Tuometinis valstybei priklausančių UAB „Žuvininkystės produktų aukcionas“ valdytojas 2017 m. birželio 26 d. informavo įmonės vadovą, kad valdybos bendrovėje nėra, vadovas visus sprendimus priima vienasmeniškai, tačiau naujasis akcijų valdytojas VĮ Turto bankas 2017 m. rugsėjo 25 d. neinformavo UAB „Žuvininkystės produktų aukciono“ vadovo apie valdybos sudarymą ir iš esmės savo neveikimu prisidėjo prie to, kad buvo sudarytas ginčo sandoris, nes VĮ Registrų centre duomenys apie valdybą buvo įregistruoti tik                                           2017 m. lapkričio 29 d. – po 2 mėnesių.

14.       Teismas, spręsdamas dėl sandorio ekonominio (ne)naudingumo, atsižvelgė į tai, kad atsakovas                Š. N. 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė įsakymą Nr. 03 „Dėl patalpų ir įrangos nuomininko paieškos“, kuriuo pavedė organizuoti apklausą žodžiu, apklausiant žuvies sektoriuje dirbančias įmones, kurios galėtų padengti šildymo, elektros bei vandens išlaidas, kurios siekia nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur per mėnesį, sumokant ne mažesnį kaip 500 Eur nuomos mokestį per mėnesį. UAB „Vesvela“         2019 m. sausio 3 d. atsakymas patvirtina, kad jai buvo siūlyta nuomotis ieškovei priklausančias patalpas už 500 Eur per mėnesį, tačiau ji atsisakė, nes gamykla neturi pakankamai šaldymo pajėgumų, kad vykdytų pilnavertę veiklą ir įrangos išdėstymas, pajungimas nepritaikytas darbui su šaldyta žuvimi. UAB „Digrama“ 2018 m. gruodžio 27 d. atsakymas patvirtina, kad jai 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo siūlyta nuomotis ieškovei priklausančias patalpas už 500 Eur per mėnesį, neįskaitant komunalinių išlaidų, tačiau atsisakė, nes gamybos įrenginiai nepritaikyti vietinei žaliavai, labai maži pajėgumai, didelės komunalinės išlaidos. 51,38 kv. m patalpas buvo išsinuomojusi Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tačiau ji savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Kitų duomenų, iš kurių matytųsi, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo asmenų, kurie realiai būtų norėję išsinuomoti patalpas už 5 020 Eur per mėnesį, nepateikta. Į bylą UAB „Memel Sell“ pateiktos komunalinių išlaidų suvestinės laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. patvirtina, kad komunalinės išlaidos per mėnesį – apie 1 774,27 Eur, o nevykdant veiklos – apie 281,15 Eur. Byloje taip pat buvo atlikta ekspertizė ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliktame ekspertizės akte Nr. 19/03-04E nurodyta, jog 2017 m. spalio 1 d. išnuomotų patalpų metinė nuomos rinkos vertė buvo 49 600 Eur. Teismas nurodytų duomenų pagrindu konstatavo, kad bendraieškiai neįrodė, jog įmonė per mėnesį galėjo gauti jų nurodytą 5 020 Eur dydžio nuomos mokestį, o atsakovas Š. N., siekdamas sumažinti bendrovės sąnaudas, turėjo pagrindą 2017 m. rugsėjo 28 d. priimti įsakymą Nr. 04 dėl patalpų nuomos už 500 Eur plius PVM mėnesinį mokestį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Apeliaciniame skunde bendraieškė VĮ Turto bankas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo                2020 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir šią ieškinio dalį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Teismas nevertino fakto, kad atsakovas Š. N., sudarydamas sutartį, oficialiai nesidomėjo, ar įmonė neturi valdybos. Žinodamas, kad pagal įmonės įstatų 38.6 punktą sprendimą dėl sutarties galėjo priimti tik jos valdyba, sąžiningas ir protingas vadovas turėjo pats aktyviai veikti. Nenuosekli teismo pozicija, kuomet teismas Juridinių asmenų registro duomenis laiko neginčijamu įrodymu, kad atsakovas Š. N. apie ieškovės sprendimą galėjo sužinoti tik                 2017 m. lapkričio 29 d., tačiau nevertino, jog Juridinių asmenų registro duomenimis iki        2017 m. lapkričio 28 d. įmonės valdybos nariais buvo Lietuvos žemės ūkio ministro                  2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3D-198 paskirti asmenys. Tuo atveju, jei šiuo įsakymu paskirtieji valdybos nariai kitu ministro įsakymu būtų buvę atšaukti, įmonės vadovas privalėjo valdybos narių atšaukimą įregistruoti Juridinių asmenų registre. Iš oficialių duomenų matyti, kad minėtas žemės ūkio ministro įsakymas nebuvo panaikintas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas Š. N. patvirtino, kad neturėjo, nematė ir iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbuotojų neprašė teisės akto (įsakymo), kuriuo 2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3D-198 paskirtieji KŽPA valdybos nariai būtų buvę atšaukti iš pareigų. Taigi, Š. N., vienasmeniškai priimdamas sprendimą dėl sutarties sudarymo, sąmoningai, neturėdamas informacijos apie valdybos atšaukimą, įstatų pakeitimą dėl valdybos nesudarymo ar pan., viršijo savo, kaip vadovo, įgaliojimus.

15.2.                      Nuomos sutartį pasirašę asmenys buvo interesų konflikto situacijoje. Teismas ignoravo  Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. KS-130, kuriuo buvo patvirtinta, kad atsakovas Š. N. vadovavimo bendrovei laikotarpiu sudaręs patalpų nuomos sutartį su UAB „Memell Sell“, kurios dalį akcijų tuo metu valdė, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Š. N. neturėjo teisės sudaryti sutartį ne tik dėl to, kad tai viršijo jam įstatų suteiktus įgaliojimus, bet ir pažeidė įstatymo nuostatas dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, būtina paisyti bendrojo teisės principo, jog niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Tokių teisės pažeidimų (nepriklausomai, kas juos padarė) padariniai jokiais pagrindais negali būti įteisinti, pvz.: patvirtinant sutartį arba paliekant ją galioti.

15.3.                      Įmonei buvo padaryta žala atsakovo Š. N. neteisėtais veiksmais bei atsakovės UAB „Memel Sell“ nesąžiningu elgesiu. Š. N., prieš priimdamas sprendimą sudaryti nuomos sutartį, suprato, kad sutartyje numatyta kaina yra per maža ir sutartis sudaryta pažeidžiant vadovo pareigą elgtis protingai, rūpestingai bei būti lojaliu. Sutartis sudaryta sąmoningai sumažinus galimybę gauti rinkos sąlygas atitinkančią nuomos kainą ir tokiu būdu sėkmingai vykdyti veiklą, tuo pačiu nepagrįstai sudarant palankias sąlygas kitai įmonei UAB „Memel Sell“ nepagrįstai gauti per didelę naudą. Visos byloje pateiktos potencialios nuomos kainos (įskaitant ir teismo eksperto nustatytą) nuo dviejų iki dešimties kartų viršija atsakovų sudarytos sutarties kainą.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Memel Sell“ prašo skundo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:

16.1.                      Š. N., kaip UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovas iš vienos pusės ir juridinis asmuo UAB „Memel Sell“ iš kitos pusės, iš viso negali solidariai atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Pagal ieškovo suformuotą ieškinį atsakovas UAB „Memel Sell“ negali būti solidariosios atsakomybės subjektu. Jeigu ieškovas mano, kad UAB „Memel Sell“ buvo nesąžininga sandorio sudarymo metu, tai gali kilti klausimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, o ne dėl civilinės atsakomybės.

16.2.                      Iš bylos rašytinių įrodymų bei atsakovo Š. N. paaiškinimų, kurie nebuvo paneigti ir ieškovas to nesiekė, matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00108-18 buvo nustatyta, jog sandorio sudarymo metu UAB „Klaipėdos žuvininkystės aukcionas“ neturėjo išrinktos valdybos, o atsakovui Š. N. buvo suteikta teisė pačiam spręsti visus klausimus susijusius su įmonės turto perleidimu.

16.3.                      2017 m. rugsėjo 25 d. valdyba buvo išrinkta dar galiojant 2017 m. kovo 17 d. redakcijos įmonės įstatams. Dėl šios priežasties sprendimą dėl valdybos narių išrinkimo 2017 m. rugsėjo 25 d. galėjo priimti tik Žemės ūkio ministras. Vien šis faktas liudija, kad valdyba buvo sudaryta neteisėtai, nes nebuvo pakeisti įmonės įstatai. Nuo                                              2017 m. spalio 16 d. įsigaliojo nauji įstatai, kurių 27 punkte nustatyta, kad kol visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, t. y. Lietuvos Respublika, kuriai nuosavybės teise priklausančias akcijas patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas, jos raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

16.4.                      Nėra jokių duomenų, kad atsakovė UAB „Memel Sell“ žinojo ar turėjo objektyviai žinoti, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės aukcionas“ 2017 m. rugsėjo 25 d. sudaryta valdyba, su kuria įmonės vadovas turėjo suderinti klausimą dėl ginčijamos sutarties sudarymo.

16.5.                      Civilinėje byloje Nr. e2-186-793/2020 buvo nustatyta, kad UAB „Memel Sell“ nuo                             2018 m. vasario mėn. iki 2019 m. vasario mėn. savo lėšomis apmokėdavo komunalinius mokesčius už paslaugas, teikiamas visam pastatui, ir papildomai už patalpų, naudojamų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, paslaugas. Taigi nuomos sutartimi UAB „Memel Sell“ prisiėmė prievolę išlaikyti visą pastatą, nepaisant to, kad faktiškai naudojosi tik žuvies perdirbimo cechu, kurio plotas apie 100 m2 ir vienu administraciniu kabinetu.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą bendraieškė BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ prašo skundą patenkinti jame nurodytais argumentais.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Š. N. prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:

18.1.                      Atsakovas Š. N. apie sudarytą valdybą sandorio sudarymo metu duomenų neturėjo. Taip pat pagrįsta ir teisėta teismo išvada dėl interesų konflikto įtakos sandorio negaliojimui. Nesant duomenų apie akivaizdų sandorio žalingumą naudojant protingo ir apdairaus vadovo standartus, sandorį pripažinti negaliojančiu nebuvo (ir nėra) pagrindo.

18.2.                      Nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo galimybė objektą išnuomoti geresnėmis sąlygomis, nei tai buvo padaryta ginčijamu sandoriu. Nėra ginčo dėl to, kad kai įmonei pradėjo vadovauti Š. N., šios įmonės finansinė būklė buvo bloga. Nei prieš Š. N. buvę vadovai, nei po jo atėjusi vadovauti direktorė, nei ieškovė, kaip šios bendrovės akcininkė, nesugebėjo pasiekti gerų įmonės finansinių rezultatų bei išvengti įmonės bankroto. Jei nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, ieškovė taip pat galėtų reikšti atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir teigti, kad dėl tokių veiksmų įmonė negavo pajamų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtų buvęs kitas nuomotojas, sutikęs turtą nuomotis už didesnę kainą.

18.3.                      Atsakovo teigimu, bankrutavus UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, bendraieškė VĮ Turto bankas nebeturi teisės veikti šios įmonės interesais ir reikalauti priteisti šiai įmonei žalos atlygimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

21.       BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ – ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, turintis komercinį, ūkinį, finansinį ir organizacinį savarankiškumą. Bendrovės tikslai: vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą komercinę-ūkinę veiklą, atsižvelgiant į viešuosius ir žvejų kolektyvinius interesus; siekti verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokos pajamingumo; siekti akcininkų bendrovei perduoto turto ir bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvaus panaudojimo; įgyvendinti kitus bendrovės akcininkų turtinius ir neturtinius interesus. Valstybei nuosavybės teise priklausančios BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 1 360 akcijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo perduotos VĮ Turto bankui. 

22.       Būdamas BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovu, Š. N. 2017 m. spalio 1 d. su UAB „Memel Sell“, kurios 50 proc. akcijų tuo metu jau valdė, sudarė nuomos sutartį. Šios sutarties pagrindu minėtajai įmonei už 500 Eur dydžio nuomos mokestį buvo išnuomotos                      UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ valdomos administracinės paskirties ir gamybinės patalpos su įrenginiais. Bendras išnuomotų patalpų plotas – 1 091,55 kv. m. Nuomos terminas buvo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Dėl nuomos sandorio galiojimo ir vadovo civilinės atsakomybės

23.       Apeliantės apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės tuo, kad atsakovas veikė interesų konflikto situacijoje ir nevykdė jam priklausančių funkcijų, įskaitant, bet neapsiribojant, pasidomėti ar įmonėje buvo sudaryta valdyba. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams dėl toliau nurodomų priežasčių.

24.       Pirma, būtina įvertinti ir atsižvelgti į šio ginčo specifiką. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bendrovės buvusio vadovo atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nurodyta, kad juridinio asmens organų nariai turi pareigas pačiam juridiniam asmeniui – valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ta pati taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ). ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad veikimo bendrovės interesais pareigos turinys priklauso nuo finansinės bendrovės padėties: įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai. Jei bendrovės valdymo organai nevykdo savo pareigų mokiai įmonei, žalos atlyginimo ieškinį dėl CK 2.87 straipsnio pažeidimo jiems gali reikšti tik pati bendrovė ir jos akcininkai išvestiniais ieškiniais, kadangi pažeisdamas bendrovės interesą valdymo organo narys pažeidžia bendrą visų akcininkų interesą, kuriam atstovauja bendrovė.

25.       Valdymo organų narių lojalumo pareigą konkretina atskiros pareigos, įtvirtintos CK ir ABĮ: pareiga laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), pranešti apie interesų konfliktą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis; ABĮ 19 straipsnio 9 dalis), pareiga nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) bei pareiga informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis).

26.       Siekdamas pašalinti tokio pobūdžio interesų konfliktų atsiradimo galimybę ateityje, įstatymų leidėjas papildomai yra nustatęs, kad kiekvienas kandidatas į bendrovės vadovo pareigas, valdybos ir stebėtojų tarybos narius privalo pranešti jį renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su bendrove ir su bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis (ABĮ 19 straipsnio 9 dalis).

27.       Antra, šiuo atveju taip pat privalu atsižvelgti į tai, kad atsakovo valdymo laikotarpiu                                       BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vienintele akcininke buvo valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, o vėliau – VĮ Turto banko. Taigi, skirtingai nuo privačių juridinių asmenų akcininkų, BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ akcininkų veiksmai ir sprendimai yra ir buvo kartu reguliuojami ir viešosios teisės normų.

28.       Esminis bendraieškių įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje pirmiausia buvo BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ direktoriaus veikimas ultra vires sudarant nuomos sandorį, kuriam, anot bendraieškių, buvo būtinas valdybos pritarimas. Bendraieškė VĮ Turto bankas visuose procesiniuose dokumentuose, įskaitant ir apeliacinį skundą, akcentavo, kad valdyba įmonėje visada egzistavo, o atsakovas tiek apie ankstesnės valdybos, tiek apie naujai paskirtosios valdybos egzistavimą žinojo ar turėjo žinoti. Teisėjų kolegija šią bendraieškės poziciją vertina kritiškai dėl toliau nurodomų priežasčių.

29.       Pirmiausia, apeliantė nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo nuoseklumą dėl įrodymų vertinimo. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vien tik Juridinių asmenų registro duomenimis konstatuoti, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo anksčiau sudarytą valdybą, kadangi šį faktą visiškai paneigė kiti toliau nurodomi bylos duomenys.

30.       Kaip matyti iš bylos duomenų, o tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, Žemės ūkio ministras B. M. 2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3D-198 „Dėl žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 3D-856 „Dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ valdybos sudarymo“ pakeitimas“ sudarė UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ valdybą. VĮ Turto banko generalinis direktorius V. A. 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. AS1-13, kuriuo išrinko valdybos narius. Apeliantės teigimu, jeigu atsakovas nežinojo apie 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarytą naują valdybą, tuomet turėjo gauti 2017 m. kovo 23 d. įsakymu sudarytos valdybos sutikimą, kadangi Juridinių asmenų registro duomenimis iki 2017 m. lapkričio 28 d. įmonės valdybos nariais buvo Lietuvos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 23 d.  įsakymu Nr. 3D-198 paskirti asmenys.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šioje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių buvo atliekamas ir ikiteisminis tyrimas, kurio tyrimo sritis apėmė ir dėl valdybos (ne)sudarymo įmonėje fakto klausimą. Prokurorė, nutraukusi ikiteisminį tyrimą, konstatavo, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ valdybos nenutrūkstamai nebuvo. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo duomenų, apklaustas kaip liudytojas A. B., kuris 2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3D-198 buvo paskirtas valdybos nariu, parodė, jog maždaug nuo 2017 m. balandžio – gegužės mėnesio valdybos įgaliojimai jau buvo pasibaigę; Žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento Įstaigų ir įmonių veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialisto I. K. 2017 m. birželio 26 d. elektroninis laiškas, kuriuo dėl procedūrų buvo konsultuotas atsakovas, taip pat patvirtina, kad valdyba įmonėje nebuvo sudaryta. Šių duomenų apeliantė jokiais kitais leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Teigdama, kad įmonės vadovas privalėjo valdybos narių atšaukimą įregistruoti Juridinių asmenų registre, apeliantė turėjo pateikti duomenis, kad atsakovui buvo pateiktas teisinis pagrindas išregistruoti valdybos narius. Byloje toks teisinis pagrindas nepateiktas, tačiau anksčiau nurodyti bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad de facto nuomos sutarties sudarymo dieną 2017 m. kovo 23 d. įsakymu sudarytos valdybos įgaliojimai buvo pasibaigę.

32.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas pažeidė rūpestingumo ir atidumo pareigą, nepasidomėjęs, ar įmonė turi sudarytą valdybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas stokoja faktinio pagrindo. Įmonės vadovas valdybos sudarymo klausimu tėra vykdytojas, o teisė ir kompetencija priimti teisės aktus ir bendrovės įstatus atitinkantį sprendimą dėl valdybos (ne)sudarymo tenka įmonės visuotiniam akcininkų susirinkimui (ABĮ 33 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje ne tik nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad atsakovui Š. N. buvo pranešta apie vienintelio akcininko priimtą sprendimą sudaryti valdybą (šio fakto apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės ir neginčija), bet ir apskritai yra pagrindas abejoti ar apeliantės sprendimas sudaryti valdybą galėjo būti protingai numatomas ir vykdomas, kuomet dar nebuvo pakeisti įmonės įstatai (ABĮ 18 straipsnio 6 dalis; 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas; įstatų 30 punktas). 

33.       Kaip teisingai pažymi atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nuomos sutarties sudarymo metu galiojusių UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ įstatų 18 punkte nurodyta, kad visų bendrovės akcijų savininkė yra valstybė, o valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Įstatų 27 punktas nustatė, kad kol visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, t. y. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai įforminami vienintelio akcininko sprendimais, t. y Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais. Įstatų 29–30 punktuose nustatyta, kad valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas (įstatų 29 punktas), o kai yra keičiami įstatai dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padindinimo, naujai išrinkti valdybos nariai gali savo veiklą pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos (įstatų 30 punktas). Taigi, perdavus akcijas VĮ Turto bankui, įstatuose nebuvo pakeista kompetencija priimti sprendimus dėl valdybos, kurią toliau turėjo tik Žemės ūkio ministras. Kadangi šis klausimas tiesiogiai susijęs su valdybos sudarymu, vadinasi bet kuriuo atveju pagal įstatų 30 punktą 2017 m. rugsėjo 25 d. sudaryta valdyba faktiškai galėjo pradėti veikti tik pakeitus įstatus ir juos įregistravus Juridinių asmenų registre.

34.       Šiuo atveju taip pat aktualus VĮ Registrų centro 2017 m. rugsėjo 27 d. raštas BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ dėl vienintelio akcininko duomenų pakeitimo, kuriame nurodyta, kad BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ įstatų 18 punkte įrašyta, jog visų bendrovės akcijų savininkė yra valstybė, o valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, todėl keičiant vienintelio akcininko duomenis reikia pakeisti bendrovės įstatus. Rašte nurodyta per nustatytą terminą pašalinti trūkumus ir pateikti dokumentus atitinkančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus kaip tai numato CK 2.68 straipsnis.

35.       Jau vien pirmiau nurodytas byloje esantis rašytinis įrodymas ir toliau sekę apeliantės veiksmai patvirtina, kad net jeigu apeliantės sprendimas pakeisti valdybą ir būtų pateiktas registruoti sprendimo priėmimo dieną, jis nebūtų registruotas Juridinių asmenų registre dėl tos pačios priežasties kaip ir duomenų dėl vienintelio akcininko pakeitimo, nes buvo būtina pakeisti įstatus. 

36.       Iš apeliantės tolesnių veiksmų darytina išvada, kad ji ir neturėjo intereso, jog jos sprendimas sudaryti valdybą būtų vykdomas iki įstatų pakeitimo. Antai, apeliantės sprendimu UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ įstatai buvo pakeisti tik 2017 m. spalio 16 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp apeliantės ir atsakovo nekilo jokių ginčų ir / ar komunikacijos problemų dėl pasikeitusio akcininko registracijos, įstatų pakeitimo ir jų registracijos Juridinių asmenų registre, t. y. visi šie sprendimai buvo atsakovo įvykdyti. Taigi neatmestina ir tai, kad apeliantė neturėjo intereso atsakovo informuoti apie sudarytą valdybą iki bus pašalinti VĮ Registrų centro nurodyti trūkumai, t. y. pakeisti įmonės įstatai (dėl nutarties 32–33 punktuose nurodytų priežasčių). Atitinkamai, tokia loginė ir teisinė sprendimų priėmimo seka ir sudarė pagrindą atsakovui pagrįstai pirma tikėtis įstatų pakeitimų ir duomenų dėl vienintelio akcininko pakeitimo įregistravimo Juridinių asmenų registre, o tik po to galimų akcininko sprendimų dėl valdybos (ne)sudarymo ir kitais klausimais. Kol valdyba įmonėje nebuvo sudaryta, atsakovas turėjo teisę priimti sprendimą dėl nuomos savo nuožiūra (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis)

37.       Taigi anksčiau nurodytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovas Š. N., sudarydamas ginčijamą nuomos sutartį, buvo informuotas apie sudarytą valdybą ir veikė ultra vires, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti 2017 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 001 negaliojančia, tik tuo pagrindu, kad šiam sandoriui patvirtinti nebuvo priimtas UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ valdybos sprendimas (CPK 185 straipsnis).

38.       Apeliantė 2017 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį taip pat siekia pripažinti negaliojančia ir CK 1.82 straipsnyje nustatytu pagrindu – anot jos, sandorio ekonominis nenaudingumas, esant vadovo interesų konfliktui, prieštarauja UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ veiklos tikslams.

39.       Sprendžiant dėl žalos fakto ir sandorio ekonominio nenaudingumo, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių ; taip pat kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40.       Kadangi apeliantė iš sandorio ekonominio nenaudingumo kildina ir žalą, kuri anot jos pasireiškė negautų pajamų pavidalu, būtina pažymėti ir tai, kad negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti atitinkamai šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454),

41.       Kaip šioje civilinėje byloje nuosekliai aiškino atsakovas Š. N., sandorio sudarymo metu BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ finansinė padėtis buvo bloga – antstoliai vykdė išieškojimo veiksmus ir buvo didelė rizika, kad visas įplaukas banko sąskaitose areštuos. Nurodytų aplinkybių ir sunkios įmonės finansinės padėties apeliantė neneigė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas taip pat aiškino, kad UAB „Memel Sell“ buvo įsteigta siekiant užtikrinti rodiklių vykdymą ir bendrovės veiklą, o nuomos sutartyje buvo numatytas 500 Eur nuomos mokestis plius PVM, nes vien už komunalines paslaugas per mėnesį mokama apie 2 500 Eur.

42.       Kaip matyti iš bylos duomenų, Š. N. 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė įsakymą Nr. 03 „Dėl patalpų ir įrangos nuomininko paieškos“, kuriuo pavedė organizuoti apklausą žodžiu, apklausiant žuvies sektoriuje dirbančias įmones, kurios galėtų padengti šildymo, elektros bei vandens išlaidas, kurios siekia nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur per mėnesį, sumokant nuomą ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį. Įmonių, kurios būtų sutikusios sudaryti tokią nuomos sutartį, neatsirado, tai patvirtina UAB „Digrama“ 2018 m. gruodžio 27 d. ir UAB „Vesvela“ 2019 m. sausio 3 d. atsakymai. Sunkią įmonės finansinę būklę šiuo laikotarpiu patvirtina ir 2017 m. balandžio 7 d. išvada prie 2016 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės, kurioje nurodyta, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ nuostoliai sudarė 392 682,00 Eur sumą, o 2016 m. pabaigoje bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai 19 kartų viršijo trumpalaikį turtą.

43.       Apeliantė savo negautų pajamų dydį grindė VĮ Turto banko Pardavimų skyriaus vertintojo V. U. 2018 m. gegužės 25 d. raštu, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ per mėnesį galėjo gauti 5 020 Eur dydžio nuomos mokestį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šį apeliantės rašytinį įrodymą paneigia byloje atlikta ekspertizė, kurioje konstatuota, kad 2017 m. spalio 1 d. išnuomotų patalpų metinė nuomos rinkos vertė buvo 49 600 Eur.

44.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad byloje yra daugetas skirtingo patikimumo šaltinių dėl potencialios patalpų nuomos kainos sutarties sudarymo metu. Vis tik, apeliantė nė kiek nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų apie sandorio sudarymo kontekstą, kuris sudaro pagrindą išvadai, kad nuomos kaina buvo nulemta ir kitų svarbių aplinkybių. Šiuo atveju dėl toliau nurodomų priežasčių būtent sandorio sudarymo kontekstas ir laikytinas esminiu, pateisinančiu sprendimą išnuomoti patalpas už nuomos sutartyje nurodytą kainą.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vien aplinkybė, jog įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje                                   Nr. 3K-7-124/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas bei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ direktorius atsakovas Š. N., sudarydamas nuomos sutartį, iš tiesų veikė interesų konflikto situacijoje: sandorio sudarymo metu jam priklausė 50 proc. UAB „Memel Sell“ akcijų. Nepaisant to, ši byloje nustatyta ginčui svarbi faktinė aplinkybė savaime nėra teisinis pagrindas patenkinti bendraieškių reikalavimą ar sandorio šalis pripažinti nesąžiningomis. Jeigu atsakovas pažeidė pareigą pranešti apie interesų konfliktą, tačiau tokie jo veiksmai nenulėmė jokių kitų pasekmių įmonei, tokiu atveju vadovui gali kilti drausminė atsakomybė (šiuo atveju – kilo atsakomybė už tarnybinės etikos pažeidimą remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu  Nr. KS-130).

47.       Sandorio šalių sąžiningumo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pažeista pareiga pranešti apie interesų konfliktą ir sutarties sudarymas su įmone esant interesų konfliktui šiuo atveju buvo nesąžiningas ir / ar nerūpestingas vadovo sprendimas.

48.       Bylos duomenys nuosekliai patvirtina, kad UAB „Memel Sell“ nebuvo vienintelis svarstytas kontrahentas, tačiau iš bylos duomenų galima spręsti, kad tuo metu ši įmonė apskritai buvo vienintelis galimas kontrahentas. Potencialių nuomininkų, nustačius minimalią 500 Eur nuomos mokesčio ribą, buvo ieškoma nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. Šį faktą patvirtino ir teismo posėdyje paliudijęs V. B. Kitų, nei UAB „Memel Sell“, potencialių kontrahentų neatsirado.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir byloje esantis ekspertizės aktas nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad patalpos galėjo būti realiai išnuomotos net ir už ekspertizės akte nurodytą kainą. Primintina, kad patalpos šiuo atveju yra skirtos įrengtos žuvies perdirbimui, o patalpų nuoma apėmė ir šiai paskirčiai įrengtų įrengimų nuomą. Vadinasi, tokios patalpos iš esmės būtų aktualios tik žuvies perdirbimo įmonėms, kurių Klaipėdoje nėra daug (ekspertizės akto 10 l.), o įrengtų patalpų nuomos poreikis nėra nuolatinis. Kitoms įmonėms nebūtų ekonomiškai pagrįsta nuomotis žuvies perdirbimo patalpas su įrenginiais. Dėl šios priežasties ir ekspertizės akte esantis palyginimas rinkos kainos nustatymo tikslais su pvz., autoserviso patalpomis, nelaikytinas tinkamu ir pagrįstu.

50.       Galiausiai, tokio dydžio patalpų nuoma ir kontrahento ketinimas joje vykdyti ūkinę–komercinę veiklą taip pat reiškia ir didesnes ar mažesnes potencialaus nuomininko investicijas paruošiant patalpas veiklai. Tai taip pat yra svarbus aspektas, nes kontrahentui pasidomėjus UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ finansine padėtimi sutarties sudarymo metu, potencialiam kontrahentui jokios sutarties stabilumo garantijos (pvz. bankroto atveju) nebuvo – kreditoriai galėjo nukreipti vykdymą į patalpas ir sutrikdyti nuomininko ūkinę–komercinę veiklą.

51.       Apeliantės akcentuojama Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo tinkamas BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ kontekstui kontrahentas, nes nemokėjo komunalinių mokesčių. UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ finansinė padėtis nebuvo tokia, kad ji galėjo padengti komunalinius mokesčius, o galiausiai – Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nebuvo reikalingos visos patalpos, todėl išnuomojus tik administracines patalpas, būtų tik sudėtingiau rasti gamybinių patalpų nuomininką.

52.       Apeliantė taip pat teigė, kad nuomos sutartis sukliudė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. pasirašytą paramos sutartį Nr. 3UOS-3-14-01-PR001 pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“, pagal kurią Europos Sąjungos lėšomis buvo rekonstruotas išnuomotas turtas. Kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 18 d. rašto                           Nr. BR6-1344, UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ nebevykdė veiklos nuo 2018 m. gegužės 25 d. Kaip matyti iš bylos duomenų Š. N. bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Taigi veiklos nebevykdymo fakto konstatavimas įvyko jau po atsakovo vadovavimo pabaigos. Atskirai pažymėtina, kad problemos dėl rodiklių pasiekimo egzistavo dar iki nuomos sutarties sudarymo, o apeliantė procesiniuose dokumentuose net nesiekė įrodyti, kokią įtaką nuomos sutartis turėjo įsipareigojimams pagal paramos sutartį Nr. 3UOS-3-14-01-PR001 ir kaip ir taip sunki įmonės padėtis šiuo aspektu būtų pasikeitusi, nesudarius nuomos sutarties arba ją sudarius didesne (kad ir apeliantės nurodyta) kaina, nes pagal projektą 2017 m. įmonė turėjo gauti 637 164 Eur pajamų iš veiklos. Taigi, teiginiai, susiję su nuomos sutartimi pažeistais įsipareigojimais pagal paramos sutartį Nr. 3UOS-3-14-01-PR001, yra neįrodyti, nes apeliantė neįrodė, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos taikytos sankcijos buvo atsakovo sudarytos nuomos sutarties pasekmė (CPK 178, 185 straipsniai).

53.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio skundžiamos dalies panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

54.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

55.       Atsakovas Š. N. už teisines konsultacijas, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą prašo priteisti 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atsakovė UAB „Memel Sell“ prašo priteisti 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovų prašomos atlyginti išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovės atsakovui Š. N. priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei UAB „Memel Sell“ – 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš bendraieškės valstybės įmonės Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042) atsakovui Š. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš bendraieškės valstybės įmonės Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memel Sell“ (juridinio asmens kodas 300662925) 500 Eur (penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas

                                                                                Aldona Tilindienė

Jūratė Varanauskaitė