Administracinė byla Nr. I-1850-437/2009
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00716-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjai L. G., atsakovo atstovui Algirdui Adomui Stanevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos L. G. skundą atsakovams Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir bylos grąžinimo atsakovui nagrinėti iš naujo,
n u s t a t ė :
pareiškėja L. G. kreipėsi su skundu (b.l. 3-5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2009 m. sausio 21 d. LGGRT centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos protokolą Nr. 2PD-183 ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. IV-45 „Dėl nepripažinimo nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso“, grąžinti bylą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai nagrinėti iš naujo. Paaiškina, kad 2009 m. balandžio 14 d. gavo atsakymą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos, kad jos prašymas dėl suteikimo tremtinio teisinio statuso nėra tenkintinas, pagrindas 2009 m. sausio 21 d. LGGRT centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos protokolo Nr. 2PD-183 ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2009 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. IV-45 dėl nepripažinimo nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso. Vertina, kad toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-l saugomos baudžiamosios bylos Nr. 20541/3 duomenimis pareiškėjos tėvas S. V., J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Šiauliuose, 1946 m. kovo 22 d. buvo suimtas LSSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Šiaulių apskrities skyriaus ir laikomas kalėjime Nr. 5 Šiauliuose. LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo 1946 m. birželio 10 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal RSFSR BK 58-1 „a“ str. laisvės atėmimu 10 metų su politinių teisių suvaržymu 5 metams bei priklausančio turto konfiskavimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. 1946 m. rugpjūčio 1 d. buvo atvežtas į Uchtyžemlagą. Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo 1954 m. gruodžio 17 d. nutartimi jį nutarta paleisti iš lagerio, apsiribojant atliktu bausmės terminu, ir panaikinant teisių suvaržymą 5 metams. Tėvą 1955 m. sausio 17 d. paleido iš Vorkutlago ir išsiuntė į tremtį Komijos ASSR, Vorkutos miestą, o 1956 m. balandžio 3 d. paleido iš tremties. Baudžiamojoje byloje yra pareiškėjos tėvo, gyvenusio Komijos ASSR, st. Predšachtnaja 18, 1958 m. gegužės 3 d. laiškas RSFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui, kuriame jis prašė panaikinti teistumą. Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) Komijos ASSR, Vorkutoje. Pirminiai duomenys dėl pareiškėjos tėvo grįžimo į Lietuvą yra nuo 1960 m. kovo 3 d. Pareiškėja mano, kad vadovaujantis LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimo įstatymo (2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1234) 5 str. 1 d. 5 p. ji turėjo būti tremtiniams prilygintu asmeniu ir jai turėjo būti suteiktas tremtinio teisinis statusas.
Pareiškėja L. G. teismo posėdžio metu skundą palaikė remdamasi jame išdėstytais motyvais.
Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime (b.l. 36) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 244, 7. punktą asmuo, nukentėjęs nuo 1939-1990 metų okupacijų ir pretenduojantis į atitinkamą teisinį statusą turi pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui:
7.6. kitus dokumentus (ar jų kopijas), kurių pagrindu gali būti pripažintas asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinis statusas;
7.6.1. pažymėjimus apie nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką;
7.6.2. Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos visuomenės organizacijų archyvo, Lietuvos valstybinio centrinio archyvo ir kitų archyvų išduotas pažymas, taip pat šiuose archyvuose esančių dokumentų kopijas.
Pareiškėja Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-16 pažymėjimą Nr. 2R-297, iš kurio matyti, kad jos tėvas V. S. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1946-03-23 iki 1955-01-17 ir tremtyje iki 1956-04-03. Pažymoje teigiama, kad duomenų apie leidimą grįžti į Lietuvos TSR nėra. Tačiau nėra ir duomenų, kad jam buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje. Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), t.y. po to, kai jos tėvas 1956-04-03 buvo paleistas iš tremties.
Skundas netenkintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-11-16 pažymėjime Nr. 2R-297 (b.l. 6) rašo, kad V. S., J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenęs Šiaulių m. buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VRM kariuomenės karinio tribunolo 1946 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal RTFSR BK 58 1a str. nuteistas dešimčiai metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, penkeriems metams atimant teises, numatytas RTFSR BK 31 str. a,b,c punktuose, konfiskuojant turtą. Laisvės atėmimo vietoje Komijos ATSR, Vorkutoje, išbuvo nuo 1946 m. kovo 23 d. iki 1955 m. sausio 17 d. ir tremtyje, Komijos ATSR, iki 1956 m. balandžio 3 d. Duomenų apie leidimą grįžti į Lietuvą nėra. Lietuvos ypatingojo valstybės archyvo pažymoje 2008-10-01 Nr. P2-6844 (b. l. 13), be šios informacijos, taip pat rašoma, kad V. S. 1956-04-03 paleistas iš tremties, jog baudžiamojoje byloje yra S. V., J. gyvenusio Komijos ASSR st. Predšachtnaja 18, 1958-05-03 laiškas RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui, kuriame jis prašė panaikinti teistumą, o V. S. 1960-03-03 išduotoje pažymoje nurodyta, kad „S. V., J. mokosi Šiaulių dirbančio jaunimo vidurinėje mokykloje, 11 klasėje“. Šiaulių Darbo žmonių Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1960-03-05 pažymoje nurodyta, kad V. S. gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kartu su šeimos nariais, kurie yra jo išlaikomi, t.y. su žmona G. Z., S. ir S. L., V.. Minėtoje archyvinėje pažymoje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjos tėvui būtų drausta arba leista grįžti į Lietuvą pasibaigus tremties laikui - po 1956 metų balandžio 3 dienos. Pareiškėja L. G. gimė (duomenys neskelbtini) Komijos ATSR Vorkutoje. Pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. prasmę tremtiniais gali būti pripažįstami ir asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje). Pareiškėja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai įrodymų, kad jos tėvui V. S. buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje) teismui nepateikė. Byloje esantys dokumentai tokių aplinkybių nepatvirtina. Lietuvos ypatingojo valstybės archyvo pažymoje 2008-10-01 Nr. P2-6844 esanti informacija, kad V. S. baudžiamojoje byloje yra laiškas RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui, kuriame jis prašė panaikinti teistumą tokios aplinkybės taip pat nepatvirtina. Skundžiamų aktų (b.l. 41, 89) naikinti pagrindo nėra. Pažymėtina, kad nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos keliamą aplinkybę, juridinę reikšmę turintis faktas galėtų būti nustatinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (LR CPK 444 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos L. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Raimondas Blauzdžius
Rūta Miliuvienė
Veslava Ruskan