Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-606/2021
Teisėja Viktorija Teišerskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44086-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.3.; 1.1.10.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,
dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,
nuteistajam S. L.,
gynėjui advokatui Gediminui Lukauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 4 d., apie 21.05 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. L. gynėjas advokatas G. Lukauskas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendį ir nuteistajam S. L. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis S. L. nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Nors nuteistasis už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas ne pirmą, tačiau būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. į tai, kad S. L. stengiasi kovoti su savo priklausomybe alkoholiui, dėl to jis gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos departamente, kur jam buvo nustatyti adaptacijos sutrikimai, taip pat šiuo metu dalyvauja (duomenys neskelbtini) nuo alkoholizmo programoje ir šiuo metu yra ketvirtame žingsnyje. Ši aplinkybė tik parodo jo pasiryžimą atsikratyti žalingų įpročių ir daugiau nebepažeidinėti įstatymų. S. L. išvykus atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, programa, kurioje šiuo metu jis dalyvauja, netektų prasmės, o ši programa jam labai padeda eiti sveikimo nuo alkoholizmo keliu.
2.2. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininke teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015).
2.3. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nepataisomų pasekmių nesukelta, apeliantas mano, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teisingo nubaudimo principas šiuo atveju gali būti pasiektas S. L. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, o teismui išreiškiant pasitikėjimą juo ir atidedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apelianto teigimu, S. L. savo beviltišką padėtį suprato, daro išvadas ir gydosi, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik suteikus jam galimybę įrodyti, kad jo pasiryžimas pakeisti savo gyvenimo būdą, kartu ir elgesį yra pozityvus, realus ir priimtinas. Nuteistajam S. L. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo juo parodyto pasitikėjimo. Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatyme ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Taigi, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkrečiam socialiniam konfliktui bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-171/2010; 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1237/2010).
2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucine teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).
3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigiama, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalį neginčijamas, prašoma nuteistajam S. L., taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
7. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
8. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).
9. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.
10. Kartu pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, todėl bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas, nors ir išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį savo sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013 ir kt.). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014 ir kt.).
11. Skundžiamu nuosprendžiu S. L. nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 641 straipsnį, šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirta bausme – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip prie griežtesnės, pridedant dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda. Nagrinėjamu atveju egzistuoja formali sąlyga svarstyti BK 75 straipsnio taikymo galimybę nuteistajam S. L..
12. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014, 2K-372-697/2017). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
13. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. L. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Ir nors ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl pakartotinio BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau, kaip jau aptarta, teismui turi būti pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).
14. Nuteistasis S. L. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam S. L. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo, nes jis stengiasi kovoti su savo priklausomybe alkoholiui, dėl to gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos departamente, kur jam buvo nustatyti adaptacijos sutrikimai, taip pat dalyvauja (duomenys neskelbtini) nuo alkoholizmo programoje ir šiuo metu yra ketvirtame žingsnyje. Tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu S. L. už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistas jau net ketvirtą kartą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis S. L. už anksčiau padarytus analogiškus nusikaltimus buvo nubaustas bauda, areštu ir net laisvės atėmimu, jos vykdymą atidedant. Be kita ko, nuteistajam buvo paskirtas ir įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Todėl nuteistasis, būdamas nuteistas jau tris kartus už tokio pat nusikaltimo padarymą, ir, pažymėtina, trečią kartą net ir laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, jau tada privalėjo padaryti teigiamas išvadas dėl savo elgesio ir jau vien dėl jam paskirto įpareigojimo, privalėjo nevartoti alkoholio, o kartu jau turėjo ir galimybę gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tačiau net po to, kai jau trečią kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu S. L. buvo nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, nepraėjus nė aštuoniems mėnesiams, jis ir vėl, būdamas neblaivus, padarė naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka už Kelių teismo taisyklių pažeidimus. Tai parodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, kad jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų padaryti nesistengė, toliau buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir, būdamas neblaivus, vėl padarė, pažymėtina, pavojingą nusikaltimą visuomenei, nes dėl nuteistojo veiksmų, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tik dėl laimingo atsitiktinumo pavyko išvengti sunkių tokios veikos pasekmių. Todėl toks nuteistojo elgesys, kai jis nuolat daro analogiškus nusikaltimus, ir dėl tokių nusikalstamų veiksmų kelia pavojų visuomenei, nors jis šiuo metu ir gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, nesudaro jokio pagrindo dar kartą pasitikėti juo. Toks nuteistojo elgesys privalo būti baudžiamumo prasme tinkamai įvertintas, nes šiuo atveju būtina užkirsti kelią nuteistojo nusikalstamiems veiksmams ir dėl jų galimoms sunkioms pasekmėms ateityje. Todėl, įvertinęs nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti S. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo S. L. gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Edita Lapinskienė
Eduardas Maškevičius
Linas Pauliukėnas