Baudžiamoji byla Nr. 1-2528-1189/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13006-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 30 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,

kaltinamajam K. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 3 mėnesiams;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2021 m. liepos 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, paskiriant galutinę bausmę – 5 MGL (650 Lt) baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą;

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus bei konfiskuotas automobilis;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio, paskiriant galutinę bausmę – 60 parų arešto, 2500 (50 MGL) eurų baudą, baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus bei turto konfiskavimą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, iš probuojamųjų asmenų sąrašo išbrauktas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Teismas

n u s t a t ė :

K. R., 2024 m. balandžio 5 d., apie 21 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. M., tai yra sugriebęs jai už plaukų ištempė iš lovos ir ne mažiau kaip 8 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas bei ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė į veidą,

po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 6 d., apie 7.40 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip 6 kartus kumščiu sudavė sugyventinei J. M. į galvą, sugriebęs spaudė už dilbių, žastų,

po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 6 d., apie 19 val. konflikto metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu ne mažiau kaip 7 kartus sudavė sugyventinei J. M. į galvą, padarydamas poodines kraujosruvas veide, žastuose, dilbiuose, dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, blauzdose, kas nukentėjusiajai J. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog kas vyko nuo 2024 m. balandžio 5 d. 21.00 val. iki 2024 m. balandžio 6 d., 19.00 val., tiksliai nepaaiškins, bet prisimena, kad, kai grįžo 2024 m. balandžio 5 d., buvo neblaivus, o grįžęs rado ir J. neblaivią. Paėmė jos telefoną ir perskaitė žinutes, rado susirašinėjimą, dėl kurio kilo konfliktas. Kaltinamasis nurodė, kad turėjo būti parašyta, kad jis nesugriebė nukentėjusiajai už plaukų, nes buvo parašyta, kad sruogos buvo ant žemės, ten buvo nukentėjusiosios priauginami plaukai ir jie ten ant žemės ir gulėjo. Gali būti, kad spyrė 8 kartus į įvairias kūno vietas, sudavė kumščiu į veidą, negali tiksliai pasakyti, kur smūgiavo, nes neatsimena. Už plaukų J. nuo lovos netempė. Konfliktas prasidėjo virtuvėje, kai jis perskaitė žinutes, tuo metu ji sėdėjo virtuvėje, perskaitęs jis padėjo telefoną, parodė jai, ką perskaitė, o ji pradėjo viską neigti. Kai spyrė, ji jau buvo kambaryje ant lovos. Smurtiniai veiksmai prasidėjo kambaryje, atsimena, kad jai sudavė, kad spardė, tačiau tiksliai visko neatsimena, taip gali būti dėl to, nes buvo išgėręs. 2024 m. balandžio 6 d., apie 7.40 val., jau buvo kitos dienos rytas, kai sudavė J. kumščiu. Praėjusios dienos naktį, apie 10 val., ji išėjo iš namų, bet prieš tai jie kartu išgėrė alkoholio. Grįžus J. namo, jis dar buvo apsvaigęs, nebuvo iki galo išsiblaivęs, nors ir miegojo. Jis paklausė J., kur ji buvo, o ji jam atsakė, kad buvo su kitu asmeniu, dėl to jis ir vėl susijaudino, o J., po to, kai jis jai 6 kartus sudavė į galvą, iškvietė policiją, atvykę pareigūnai jį išvežė į Kauną. Grįžo ir jie vėl susipyko, todėl jis išvažiavo pas tėvus į kaimą, bet prieš tai kažkas buvo, smurtavo prieš sugyventinę, bet neatsimena, gali būti, kad sudavė jai 7 kartus, neprisimena, nes ilgas laikas praėjo. Kai smurtavo prieš sugyventinę, suprato, kad sukelia jai skausmą. Tai buvo pirmas kartas, kada su J. šitaip sukonfliktavo. Po visų įvykių, sužalojimų ant sugyventinės nematė, nes nebuvo namuose 2 savaites. Kai grįžo iš areštinės, ji sakė, kad prie akies kažkas yra, bet jis nepastebėjo, neatkreipė dėmesio. Savo veiksmus vertina blogai, žino, kad galima santykius išsiaiškinti kitaip, bet, kai išvedė iš kantrybės, buvo sunku susivaldyti. Pripažįsta, kad įvykio metu jo neblaivumas buvo 2,88 promilių, kadangi tuo metu alkoholį vartojo dvi dienas. Pareikštą 118,15 Eur civilinį ieškinį pripažįsta, nurodo, kad sutinka jį atlyginti. Prisimena, kaip davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tada įvykius geriau prisiminė. Kaltinamasis dar kartą patikino, kad už plaukų nukentėjusios iš lovos netempė, rastos plaukų sruogos yra jos priauginami plaukai, iš lovos nukentėjusiąją ištempė už rankų, bet tikrai ne už plaukų. 

Kaltinamojo K. R. kaltė įrodinėjama sekančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji J. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. balandžio 5  d. aplinkybes prisiminti sunku, dėl ko teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsino nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, jog nukentėjusioji gyvena kartu su savo sugyventiniu K. R. ir savo sūnumi D. M.. 2024 m. balandžio 5 d., apie 18.00    val. ji su K. buvo namuose vieni. Ji buvo šiek tiek išgėrusi, o K. buvo visiškai neblaivus. Jam būnant virtuvėje, jis paėmė virtuvėje ant stalo gulintį jos mobilųjį telefoną ir perskaitė jos ir draugo T. susirašinėjimą „Messenger“ programėlėje. Perskaitęs asmenines žinutes, jis įbėgo į miegamąjį, kuriame ji gulėjo ant lovos ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais bei pradėjo kaltinti, jog neva ji yra T. meilužė. Ji jam nurodė, kad tai netiesa, be to neturi jam ką teisintis, nes jis prieš ją anksčiau yra smurtavęs ir ji nori skyrybų. Tuomet K. dar labiau supyko ir abejomis rankomis suėmė jai už plaukų bei ištempė iš lovos ant žemės. Dėl šių jo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo išrautos priaugintų plaukų sruogos. Jai nukritus ant žemės, K. apie 5 kartus įspyrė į nugaros sritį ir apie 3 kartus spyrė į pilvo sritį bei apie 3-4 kartus kumščiu sudavė jai į veido sritį. Spardant jai galėjo atsirasti kraujosruvos sėdmenų, abiejų kojų, blauzdos ir šlaunies srityse, mušant kumščiu į veidą atsirado kraujosruvos po abiem akimis. Taip pat ji jautė ir fizinį skausmą. Po šių smūgių jai pavyko iš K. išsprūsti ir pabėgti. Kas vyko po to, nelabai atsimena, nes buvo neblaivi ir jai buvo šokas. Kiek pamena iš buto ji pabėgo, nes bijojo K., kad jis gali ir vėl ją mušti, todėl nakvojo pas draugą D. K.. Į policiją balandžio 5 dieną nesikreipė, nes tikėjosi, kad viskas nusiramins. 2024 m. balandžio 6 d., apie 07.40 val. ji sugrįžo namo. Sugrįžo dar jausdamasi šiek tiek neblaivi. Bute tuo metu buvo K. ir sūnus D., kuris buvo savo kambaryje. Jai vos atėjus prie buto durų, K. buto koridoriuje jau jos laukė ir atrakinęs duris įleido į vidų. Mano, kad jis per langą pamatė, kaip ji sugrįžta į daugiabutį. Jai vos užėjus į koridorių, K., kuris lyg buvo neblaivus, jos atžvilgiu iš karto pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Visa tai tęsėsi dėl to paties, nes K. įtarė, jog yra neištikima jam. Po šių žodžių K. kumščiais sudavė apie 6 smūgius jai į galvos sritį bei abejomis rankomis suėmė jai už rankų dilbio ir žasto, o ji tam priešinosi. Pamena, kaip į jų konfliktą kažkuriuo metu įsitraukė sūnus D., kuris išskyrė ją nuo K.. Tuomet ji su savo mobiliuoju telefonu išsikvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes ir policijos pareigūnai jai iškvietė medikus. Atvykę medikai ją pristatė į gydymo įstaigą, o K. policijos pareigūnai išsivedė. Pamena, kaip K. buvo agresyviai nusiteikęs ir policijos pareigūnų atžvilgiu. Jai medikai gydymo įstaigoje nustatė stiprius sumušimus nugaros srityje, pilvo srityje ir veido srityje. Po medikų apžiūros, ji buvo išleista gydytis į namus ir apie 10.15 val. sugrįžo į butą. Namuose tuo metu nieko nebuvo, nes D. komisariate buvo apklausiamas policijos pareigūnų. Ji nutarė su taksi išvažiuoti pas mamą į (duomenys neskelbtini). Būdama pas mamą vartojo alkoholinius gėrimus, bet stipriai neblaivi nebuvo. Apie 19.00 val. draugas D. K. ją iš mamos parvežė atgal į butą. Jai sugrįžus, bute buvo jau sugrįžęs ir K.. Jis buvo neblaivus, vėl pradėjo ją kaltinti neištikimybe bei virtuvėje kumščiais sudavė jai į galvos sritį apie 7 kartus. Kiekvienas iš smūgių jai taip pat sukėlė fizinį skausmą. Sūnaus tuo metu bute nebuvo. Ji policijos nekvietė, nes jis iškart paskambinęs kažkam išvyko iš buto (t. 1, b. l. 29–32, 34–37).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus J. M., nurodė, kad juos tvirtina. 2024 m. balandžio 5 d., 18.00 val. buvo paimtas jos mobiliojo ryšio telefonas, kaltinamasis perskaitė ten esančias žinutes, tai jam sukėlė pavydą ir prasidėjo necenzūriniai žodžiai ir smūgiavimas. Smūgiai buvo suduoti į pilvo, nugaros sritį, galvą. Tuo metu ji turėjo priaugintus plaukus, jie buvo surišti, o kaltinamajam pagriebus už kasos ir plaukus patempus, jie išslydo, kurioje vietoje ji tuo metu buvo, neprisimena. Kiek smūgių jai buvo suduota, neprisimena, buvo nuvykusi į gydymo įstaigą, jai buvo nustatyti sužalojimai. Tada ji išbėgo iš namų, kad nebūti kartu, nuvyko pas draugą ir ten pernakvojo. Namo grįžo ryte, vėl buvo necenzūriniai žodžiai, buvo sugriebęs, bet daugiau tiksliai neatsimena. Kai jai sudavė į galvos viršutinę sritį, suėmė smarkiai už rankų, į konfliktą įsiterpė nukentėjusios sūnus. Ji iškvietė policiją, atvykę pareigūnai K. sulaikė, o jai buvo iškviesti medikai, kurie ją išvežė į gydymo įstaigą. Išoriniai sužalojimai buvo nelabai matomi, tačiau kreipėsi į ekspertus ir tada buvo nustatyti jos sužalojimai. Iš gydymo įstaigos grįžo namo, vėliau su taksi išvyko pas savo mamą, vakare ją tas pats draugas, pas kurį praleido naktį, parvežė namo, K. taip pat buvo namuose, prasidėjo pavydas, kaltinimas neištikimybe ir jis smūgiavo. Kur tiksliai smūgiavo, neprisimena, nes viskas į viena krūva susidėjo, bet žino, kad smūgiavo į galvos sritį. Tada jam kažkas paskambino, ir nukentėjusioji pradėjo rėkti, šauktis pagalbos ir jis, kažkam paskambinęs, išvažiavo. Viskas prasidėjo 2024 m. balandžio 5 d. ir tęsėsi parą laiko, per tą laiką ji buvo pas mamą, o K. R. buvo policijoje. Nori patikslinti, kad prieš ją smurtavo iš vakaro, ryte, kai grįžo, ir vėliau, kai grįžo iš mamos. Pagrindiniai smūgiai buvo suduoti kumščiais, daugiausiai kumščiais į pilvą, galvą, nugarą. Dar buvo ant lovos, plaukus buvo susirišusi ir kaltinamasis ją tempė už plaukų, tai buvo priauginami plaukai, jis ištempė pačias sruogas. Sūnus, kuriam 19 metų, konflikto nematė, jis grįžo vėlai vakare, ryte sūnus pabudo, kai buvo konfliktas ir gynė ją. Po šių įvykių K. R. išvažiavo, ilgą laiką su juo nebendravo, šiuo metu kontaktus palaiko, bet kartu negyvena, nėra pora, yra tik pažįstami. Kai kreipėsi į ekspertus, buvo nustatyti sužalojimai, matėsi mėlynės, galvos srityje ekspertai nieko nematė, veide buvo kraujosruvos. Jai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Liudytojas D. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. balandžio 5 d., kiek prisimena J. sūnus D. jam paskambino, kad mamą sumušė, bijo būti namuose ir paklausė ar gali ji ateiti pas jį į namus. J. atėjo, nepamena, kiek tada buvo valandų, ir pernakvojo jo namuose, o ryte išėjo. Su J. yra draugai, gyvena netoli vienas kito. J. sakė, kad jai skauda šoną, bet labai kažko nematė, ji buvo neblaivi, ant veido lyg ir buvo paraudusių vietų, bet daugiau nežino. Ji sakė, kad K. ją sumušė, bet neprisimena, ar pasakojo, kaip ją sumušė. J. išėjo gal 6 val. ryte, kai buvo pas jį, jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau ji dieną jam paskambino iš ligoninės ir paklausė, ar gali nuvežti į kaimą, bet tuo metu jis negalėjo ir ji su taksi išvažiavo į kaimą, o jis vėliau vakare ją parvežė iš mamos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, ir paleido prie jos namų. Ji nenorėjo būti namuose, todėl buvo pas mamą. Neprisimena, ar J. pasakojo, kad ryte prieš ją naudojo smurtą, bet gali taip būti, kad ji sakė, kad ryte K. ją sumušė. Kai vežė J. iš jos mamos namų, nežiūrėjo jos sužalojimų, negali pasakyti, gal kažkas matėsi. Tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad vakare J. veidas buvo dar labiau sumuštas. Kai parvežė J. namo, po to su ja lyg nekalbėjo, bet gal ir sakė J., kad tą pat vakarą K. vėl ją sumušė, ko pats nematęs negali pasakyti, sunkiai atsimena, nes jau praėjo pusė metų.

Liudytojas D. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sunkiai prisimena 2024 m. balandžio 5 d. įvykius. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu pagarsino liudytojo D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodyta, kad jis gyvena kartu su savo motina J. M. bei jos sugyventiniu K.. 2024 m. balandžio 5 d. apie 17 val. grįžo namo iš darbo. Jei gerai atsimena, namie buvo ir mama, ir jos sugyventinis K. R.. Jo akivaizdoje jie alkoholio nevartojo, bet jau abu buvo išgėrę, jie tarpusavyje nekonfliktavo. Tuo metu jo mamos veidas sumuštas nebuvo, ji nesiskundė, kad jai ką nors skaudėtų. Jis namuose šiek tiek pabuvo ir apie 18 val. išėjo. Apie 22 val. grįžo namo. Tuomet rado mamą dar labiau apsvaigusią nuo alkoholio ir verkiančią miegamajame. Ar tuo metu namuose buvo K., neprisimena. Jam jos pasiteiravus, kas nutiko, ji atsakė, kad ją sumušė K.. Mama nesakė, dėl kokių priežasčių ji buvo K. sumušta. Ji sakė, kad K. buvo spardoma, bet konkrečiai į kokias kūno vietas, jam nesakė. Mama skundėsi, kad jai skauda kažkurį tai šoną ir jos veide tuomet matė po viena akimi kraujosruvą. Kuri tai buvo veido pusė, jis dabar pasakyti negali. Jis mamai nesiūlė išsikviesti pagalbos, nes manė, kad šiaip abu apsipyko ir tiek. Tada mama pasakiusi, kad bijo K. ir eis nakvoti pas kažkokią tai draugę, išėjo iš namų. Mamai išėjus jis taip pat išėjo iš namų ir sugrįžo tik apie vidurnaktį. Mamos namuose nebuvo, buvo tik neblaivus K.. K. jo klausė, kur yra mama, bet jis į tai nieko neatsakė ir nuėjo miegoti. 2024 m. balandžio 6 d. apie 06.35 val. girdėjo kaip namo sugrįžo mama. Girdėjo kaip K. ją užgauliojo vadindamas visokiais negražiais žodžiais. Girdėjo, kaip būnant mamai miegamajame ji jį kvietė, bet jis nenorėjo kištis į jų barnį, tačiau išgirdęs virtuvėje mamos pagalbos šauksmą jis atbėgo pažiūrėti, kas nutiko. Bet dar būnant savo kambaryje girdėjo kokius tris garsus panašius į suduodamus smūgius. Atėjęs į virtuvę pamatė, kaip K. laiko jo mamą prirėmęs prie stalviršio, o mama šaukėsi jo pagalbos. Tada jis atitraukė K. nuo mamos ir jis neišlaikęs ligsvaros parkrito koridoriuje ant nugaros. Matė, kaip jis keliasi nuo žemės sugniaužęs kumščius į jį. Suprato, kad tai geruoju nesibaigs, todėl jam neleido atsikelti. Jis tam priešinosi ir prie jų pribėgo jų šuo, kuris puolėsi į K., matė kaip jam krimstelėjo į kairę ausį. Galėjo šuo ir dar kur nors įkasti K., nes jam nepatinka išgėrę žmonės. Taip pat, atitraukus K. nuo mamos, matė kaip ši rankomis laikėsi sau už galvos ir suprato, kad K. jai smūgiavo į galvą. Kai GMP buvo išvežta mama, o pareigūnų – K., jis apsitvarkė kambarius ir nuėjo miegoti. Besitvarkant miegamajame jis siurbdamas grindis pastebėjo mamos plaukus, kurie atrodė lyg būtų išrauti. Vėliau buvo apklaustas pareigūnų apie šį įvykį ir apie 13–14 val. vėl išėjo iš namų. Tuo metu namuose nieko nebuvo. Namo sugrįžo tos pačios dienos vakare apie 20 val. Namuose rado mamą, K. namuose nebuvo. Mama buvo išgėrusi, matėsi, kad yra susijaudinusi ir verkė. Ji jam papasakojo, kad jai sugrįžus namo ji vėl buvo sumušta K., kai šis buvo paleistas iš areštinės. Ji nekonkretizavo, kuo buvo mušama ir į kokias kūno vietas, tačiau vis skundėsi šono skausmu, kurios pusės, nurodyti negali. Daugiau sužalojimų ant jos veido nematė, išskyrus tą kraujosruvą. Po šio įvykio jam teko bendrauti su K., jis prisipažino jam, kad skriaudęs mamą dėl to, kad ji jam neva yra neištikima (t. 1, b. l. 67–70, 72–75).

 Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. M. nurodė, kad juos tvirtina. 2024 m. balandžio 5 d. matė mamą namuose verkiančią, daugiau nieko nematė. Mama sakė, kad ją spardė K., skundėsi, kad jai skauda šoną, veide po akimi matėsi kraujosruva, tačiau po kuria akimi, neatsimena. Tą dieną jis išėjo ir grįžo namo vidurnaktį, mamos tuo metu namuose nebuvo. Kai grįžo namo, K. namuose nebuvo, ant mamos matė nuo to pirmo sužalojimo „fanarą“ ir mama sakė, kad skauda šoną.

Liudytoja B. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2024 m. balandžio mėnesį pas juos nieko neįvyko, atvažiavo dukra su taksi, kelintą valandą, tiksliai pasakyti negali, bet buvo rytas ir sakė, kad pas ją pabus, sakė, kad jai labai skauda nugarą, tačiau dėl ko ją skauda, nesakė. Tuo metu jokių sužalojimų ant jos nepastebėjo. Dukra elgėsi normaliai, verkė, buvo liūdna, tačiau nepasakojo, dėl ko buvo liūdna. Kitą dieną sužinojo, kad J. buvo sumušta, neprisimena iš ko tai sužinojo, gal iš sūnaus Marijono. Dukra po kelių dienų papasakojo apie įvykį, pasakė, kad buvo sumušta, bet smulkiau nepapasakojo, nežino, kodėl dukra iš karto nepapasakojo kas įvyko. J. ir K. santykiai buvo nekokie, konfliktiški.

Liudytojas M. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad, kas 2024 m. balandžio mėnesį buvo tarp J. ir K., nieko nežino. Jam paskambino D. M. ir pasakė, kad mama verkia ir viskas, todėl jis užsuko pažiūrėti, K. namuose nebuvo, jie su D. išėjo į balkoną, o kai grįžo, pamatė kambaryje esančią policiją. K. išsivedė, o jis pats išvyko į Kauną. Policija buvo kviesta dėl to, kad K. „durnavojo“, sakė, kad jis mušasi, konkrečiau, kad mušė J.. Tai buvo rytas, apie 8 val., vėliau dėl šio įvykio su niekuo nekalbėjo. Kai buvo užsukęs, matė J., ji verkė, bet nieko nesakė. Sūnėnas informavo jį apie situaciją. J. matė įėjęs pro duris, sužalojimų nematė, tik matė, kaip verkė. Kai policija atvyko negirdėjo, ką pasakojo J.. Viena policininkė liko, o K. išvedė, tuo pačiu metu ir jis išėjo, todėl nieko negirdėjo. Vėliau su J. nekalbėjo, jis ir šiaip retai su ja bendrauja.  

Specialisto išvadoje Nr. G 741/2024(02) nurodyta, kad J. M. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, žastuose, dilbiuose, dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais ne mažiau 14 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų bei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi ir griuvimu nėra paaiškinami (t. 1, b. l. 46–48).

Iš specialisto išvados Nr. pG 1113/2024(02) matyti, kad J. M. konstatuotos?poodinės kraujosruvos dilbiuose, dešinėje plaštakoje galėjo susidaryti jai ginantis nuo žalojimo kietais bukais daiktais ar įrankiais (t. 1, b. l. 52–54).

Iš 2024 m. balandžio 6 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad fiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 1, b. l. 13–20).

Iš 2024 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad ant J. M. veido, akių srityje užfiksuotas nubrozdinimas (t. 1, b. l. 21–22).

Iš 2024 m. balandžio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikta trijų pareigūnų kūnų kamerų įrašų apžiūra, kurioje matyti, kad nukentėjusioji papasakoja pareigūnams patirtų sužalojimų aplinkybes (t. 1, b. l. 91–95).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. balandžio 6 d., 08.48 val. K. R. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 96).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-693/2016, 2K-136-1073/2021). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, jog šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusioji iki įvykio kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, kas patvirtina, jog juos įvykio metu siejo santykiai faktiškai atitinkantys šeimos santykius, tarp vyro ir žmonos.

K. R. dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, jog 2024 m. balandžio 5 d. vakaro metu, būdamas neblaivus smurtavo prieš nukentėjusiąją, nes nukentėjusiosios telefone rado jos susirašinėjimus, kurie jį suerzino. Dėl buvusio neblaivumo, tiksliai nepamena kur smūgiavo nukentėjusiajai, bet gali būti, kad jai spyrė 8 kartus į įvairias kūno vietas, sudavė kumščiu į veidą, tik neatsimena tiksliai kur. Bet J. už plaukų nuo lovos netempė, jai plaukų neišrovė, ten buvo priauginamos sruogos. Kai spyrė, ji jau buvo kambaryje ant lovos. Smurtiniai veiksmai prasidėjo kambaryje, atsimena, kad jai sudavė, kad spardė, tačiau tiksliai visko neatsimena. Po jo veiksmų J. išėjo iš namų, kai grįžo 2024 m. balandžio 6 d. apie 7.40 val., vėl sudavė J. kumščiu, vis dar buvo neblaivus, po to, kai jis jai 6 kartus sudavė į galvą, iškvietė policiją, atvykę pareigūnai jį išvežė į Kauną. Grįžo ir jie vėl susipyko, todėl jis išvažiavo pas tėvus į kaimą, bet prieš tai kažkas buvo, smurtavo prieš sugyventinę, bet neatsimena, gali būti, kad sudavė jai 7 kartus, neprisimena, nes ilgas laikas praėjo. Kai smurtavo prieš sugyventinę, suprato, kad sukelia jai skausmą. Taigi, iš esmės kaltinime nurodytų faktinių veikos aplinkybių kaltinamasis neneigia, tik neigia aplinkybę, jog jis nukentėjusiąją J. M. tempė už plaukų. Tuo tarpu nukentėjusioji J. M. tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, paaiškino ne tik apie suduotus jai smūgius, tačiau ir apie tai, kad kaltinamasis ją tempė už plaukų, o būtent ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad 2024 m. balandžio 5 d., apie 18.00 val. ji su kaltinamuoju buvo namuose vieni. Ji buvo šiek tiek išgėrusi, o K. buvo visiškai neblaivus. Kaltinamasis, supykęs dėl jos susirašinėjimo telefonu, abejomis rankomis suėmė jai už plaukų bei ištempė iš lovos ant žemės. Dėl šių jo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo išrautos priaugintų plaukų sruogos. Jai nukritus ant žemės, K. apie 5 kartus įspyrė į nugaros sritį ir apie 3 kartus spyrė į pilvo sritį bei apie 3-4 kartus kumščiu sudavė jai į veido sritį. Ji jautė ir fizinį skausmą. Po šių smūgių jai pavyko iš K. išsprūsti ir pabėgti. Į policiją balandžio 5 dieną nesikreipė, nes tikėjosi, kad viskas nusiramins, ji nakvojo pas draugą. 2024 m. balandžio 6 d., apie 07.40 val. ji sugrįžo namo, jai vos atėjus prie buto durų, K. buto koridoriuje jau jos laukė ir atrakinęs duris įleido į vidų, kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinę leksiką, visa tai buvo ankstesnio konflikto tąsa, po žodžiu kaltinamasis kumščiais sudavė apie 6 smūgius jai į galvos sritį bei abejomis rankomis suėmė jai už rankų dilbio ir žasto, o ji tam priešinosi. Pamena, kaip į jų konfliktą kažkuriuo metu įsitraukė sūnus D., kuris išskyrė ją nuo K., buvo atvykę policijos pareigūnai, greitoji, kuri ją išsivežė apžiūrai, o kai paleido ji nuvyko pas savo mamą. Tą pačią dieną apie 19.00 val. jai sugrįžus namo, bute buvo jau sugrįžęs ir K.. Jis buvo neblaivus, vėl pradėjo ją kaltinti neištikimybe bei virtuvėje kumščiais sudavė jai į galvos sritį apie 7 kartus. Kiekvienas iš smūgių jai taip pat sukėlė fizinį skausmą. Ji policijos nekvietė, nes jis iškart paskambinęs kažkam išvyko iš buto (t. 1, b. l. 29–32, 34–37). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, pakartodama, jog K. R. prieš ją smurtavo 2024 m. balandžio 5 d. vakare, vėliau 2024 m. balandžio 6 d. ryte ir vakare, smurtavo prieš ją suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, tuo metu ji turėjo priaugintus plaukus, jie buvo surišti, o kaltinamasis pagriebė už kasos ir plaukus patempė. Pagrindiniai smūgiai buvo suduoti kumščiais, daugiausiai kumščiais į pilvą, galvą, nugarą, tiksliai visų smūgių nepamena. Taigi, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, jog kaltinamasis K. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš nukentėjusiąją. Kartu, nors kaltinamasis neprisipažino, jog tempė nukentėjusiąją už plaukų, tačiau be pačios nukentėjusiosios parodymų, ši aplinkybė ir bendrai smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją įrodyti ir liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir kuriuose nurodyta, kad 2024 m. balandžio 5 d. vakare grįžo iš darbo namo ir rado verkiančią mamą, kuri jam paaiškino, kad K. prieš ją smurtavo, sakė, kad K. buvo spardoma, bet konkrečiai į kokias kūno vietas, jam nesakė. Mama skundėsi, kad jai skauda kažkurį tai šoną ir jos veide tuomet matė po viena akimi kraujosruvą. Mama tą naktį išėjo nakvoti kitur, o jis nuėjo miegoti. 2024 m. balandžio 6 d. apie 06.35 val. girdėjo kaip namo sugrįžo mama. Girdėjo kaip K. ją užgauliojo vadindamas visokiais negražiais žodžiais. Girdėjo, kaip būnant mamai miegamajame ji jį kvietė, bet jis nenorėjo kištis į jų barnį, tačiau išgirdęs virtuvėje mamos pagalbos šauksmą jis atbėgo pažiūrėti, kas nutiko. Bet dar būnant savo kambaryje girdėjo kokius tris garsus panašius į suduodamus smūgius. Atėjęs į virtuvę pamatė, kaip K. laiko jo mamą prirėmęs prie stalviršio, o mama šaukėsi jo pagalbos. Atitraukus K.nuo mamos, matė kaip ši rankomis laikėsi sau už galvos ir suprato, kad K. jai smūgiavo į galvą. Kai GMP buvo išvežta mama, o pareigūnų – K., jis apsitvarkė kambarius, tvarkantis miegamajame jis siurbdamas grindis pastebėjo mamos plaukus, kurie atrodė lyg būtų išrauti. Vėliau buvo apklausoje, namo sugrįžo tos pačios dienos vakare apie 20 val. Namuose rado mamą, K. namuose nebuvo. Mama buvo išgėrusi, matėsi, kad yra susijaudinusi ir verkė. Ji jam papasakojo, kad jai sugrįžus namo ji vėl buvo sumušta K., kai šis buvo paleistas iš areštinės. Ji nekonkretizavo, kuo buvo mušama ir į kokias kūno vietas, tačiau vis skundėsi šono skausmu, kurios pusės, nurodyti negali. Daugiau sužalojimų ant jos veido nematė, išskyrus tą kraujosruvą. Po šio įvykio jam teko bendrauti su K., jis prisipažino jam, kad skriaudęs mamą (t. 1, b. l. 67–70, 72–75). Tuo tarpu liudytojas D. K., pas kurį po pirmo smurtinio epizodo nuėjo nakvoti J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. balandžio 5 d., kiek prisimena J. sūnus D. jam paskambino, kad mamą sumušė, bijo būti namuose ir paklausė ar gali ji ateiti pas jį į namus. J. atėjo, nepamena, kiek tada buvo valandų, ir pernakvojo jo namuose, o ryte išėjo. J. sakė, kad jai skauda šoną, bet labai kažko nematė, ji buvo neblaivi, ant veido lyg ir buvo paraudusių vietų, bet daugiau nežino. Ji sakė, kad K. ją sumušė, bet neprisimena, ar pasakojo, kaip ją sumušė. J. išėjo gal 6 val. ryte, vėliau tą pačią dieną vakare jis J. vežė namo iš jos mamos, neprisimena, ar J. pasakojo, kad ryte prieš ją naudojo smurtą, bet gali taip būti, kad ji sakė, kad ryte K. ją sumušė. Kai vežė J. iš jos mamos namų, nežiūrėjo jos sužalojimų, negali pasakyti, gal kažkas matėsi. Tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad vakare J. veidas buvo dar labiau sumuštas. Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam pranešė D. M., kad J. M. buvo mušama kaltinamojo, dalyvavo jų namuose tuo metu, kai kaltinamąjį išsivežė policija.

Taigi, aptarti kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, betarpiškai patvirtina, jog K. R. 2024 m. balandžio 5 d., apie 21 val., 2024 m. balandžio 6 d., apie 7.40 val.,  2024  m. balandžio 6 d., apie 19 val. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. M.. Ir nors visus kaltinime inkriminuotus veiksmus kaltinamasis prisipažįsta padaręs ir tik neigia, jog tempė nukentėjusiąją už plaukų, tačiau, kaip jau aukščiau aptarta ir ši aplinkybė yra įrodyta net tik nukentėjusiosios J. M. parodymais, tačiau ir D. M. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad tvarkantis namus jis rado mamos plaukų sruogas, kurias kaip nurodė nukentėjusioji tempdamas už plaukų ištraukė kaltinamasis. Apibendrinant byloje yra įrodyta ir tai, kad kaltinamasis 2024 m. balandžio 5 d. apie 21 val., be kitų smurtinių veiksmų taip pat ir tempė nukentėjusiąją už plaukų.

Tai, kad K. R. smurtavo prieš nukentėjusiąją J. M. patvirtina ir byloje esantys pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, kurie buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įrašuose fiksuota kaip pareigūnai atvyksta į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir bute randa nukentėjusiąją, kaltinamąjį, liudytoją M. P. ir D. M.. Pareigūnams paklausus dėl ko buvo kviesta policija, nukentėjusioji paskatinta liudytojo D. M. pripažįsta, jog prieš ją smurtavo sugyventinis K. R.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji yra sutrikus, verksminga, sunkiai vaikšto, susiėmusi už šono, suveltais plaukais, po akimi matoma kraujosruva. Nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad kaltinamojo smurtas prieš ją parsidėjo dar iš vakaro, jis ją visur daužė, spardė kambaryje. Pirmame vaizdo įraše matyti, kad atvykusiems medikams nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis smūgiavo kojomis, bet daužė ir į galvą. Antrame vaizdo įraše matyti kaip nukentėjusioji nurodo, kad yra nuo vakar vakaro sumušta, visur trenkė, į veidą ir spardė, o jos sūnus, šioje byloje liudytojas D. M., paaiškina, kad ką jis matė tai mama buvo stumdoma. Trečiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pasipriešinus policijos pareigūnams buvo sulaikytas kaltinamasis. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai tik patvirtino, kad kaltinamasis K. R. naudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją. Be kita ko, atsižvelgus į faktines aplinkybes 2024 m. balandžio 6 d. atvykus pareigūnams į įvykio vietą – bendrus nukentėjusiosios ir kaltinamojo namus (duomenys neskelbtini), buvo surašytas 2024 m. balandžio 6 d. tarnybinis pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustačius, kad ant J. M. veido, akių srityje užfiksuotas nubrozdinimas.

Aplinkybę, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ir byloje esanti Specialisto išvada Nr. G 741/2024(02), kurioje nurodyta, kad J. M. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, žastuose, dilbiuose, dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais ne mažiau 14 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų bei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi ir griuvimu nėra paaiškinami.

Išanalizuotų įrodymų visumoje konstatuotina, kad kaltinimas K. R. pasitvirtino pilna apimtimi, o būtent jis 2024 m. balandžio 5 d., apie 21 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. M., tai yra sugriebęs jai už plaukų ištempė iš lovos ir ne mažiau kaip 8 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas bei ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė į veidą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 6 d., apie 7.40 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip 6 kartus kumščiu sudavė sugyventinei J. M. į galvą, sugriebęs spaudė už dilbių, žastų, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 6 d., apie 19 val. konflikto metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu ne mažiau kaip 7 kartus sudavė sugyventinei J. M. į galvą, padarydamas poodines kraujosruvas veide, žastuose, dilbiuose, dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, blauzdose, kas nukentėjusiajai J. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimą kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog jo veiksmai sukelia skausmą nukentėjusiajai ir ją gali sužaloti, šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam K. R., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu atsakomybę sunkinančias aplinkybe teismas nustatė net dvi, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, kadangi atvykę pareigūnai 2024 m. balandžio 6 d., 08.48 val. jam nustatė 2,88 promilių neblaivumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam K. R. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) asmeniui veikiant tiesiogine tyčia. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis ne kartą praeityje teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, anksčiau kaltinamasis taip pat teistas už smurtinį nusikaltimą be to dalis nusikaltimų padaryti taip pat ir dėl alkoholio vartojimo, taigi akivaizdu, jog kaltinamasis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, ilgą laiką teigiamo elgesio išlaikyti negeba. Kaltinamojo nusikalstama veika nors ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau yra nukreipta į valstybės itin saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą ir šeiminius santykius. Kaltinamasis, dėl menkavertės priežasties – pavydo, pasirinko visuomenės moralinių normų neatitinkantį ir įstatymams prieštaraujantį konflikto sprendimo būdą, be kita ko smurtas prieš nukentėjusiąją buvo ne tik intensyvus, tačiau ir truko ilga laiką, nukentėjusiajai net ir stengiantis išvengti konflikto – pasišalinant iš namų, vis tik tai kaltinamojo nusikalstamo sumanymo nepakeitė. Taip pat kaltinamojo elgesys išliko smurtinis net ir po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, kas jo elgsenai ir veikimui jokios prevencinės įtakos neturėjo, paleistas iš areštinės kaltinamasis toliau smurtavo prieš nukentėjusiąją, nesiekdamas konstruktyvaus konflikto sprendimo būdo, nepaisydamas kito asmens sveikatos ir jausmų, juo labiau, kad kaltinamasis smurtavo prieš tuometinę sugyventinę, su kuria vedė bendrą ūkį. Vis tik, šiuo metu duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos kaltinamasis būtų pakartotinai smurtavęs ar daręs kitas nusikalstamas veikas, nėra. Šios aplinkybės yra svarbios ne tik sprendžiant dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, bet ir dėl jo galimos resocializacijos ir tinkamo bausmės tikslų numatytų BK 41 straipsnyje įgyvendinimo be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į aptartą bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Šiuo nuosprendžiu pripažintą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, 2024 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateiktais antstolės M. G. duomenimis pagal nurodytąjį nuosprendį 50 MGL bauda nėra išieškota, atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, bausmes visiškai sudedant, bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu neatlikta bausme, tai yra 50 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo K. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2024 m. balandžio 6 d. 8.47 val., iki 2024 m. balandžio 6 d. 15.42 val., įskaitant vieną parą.

 BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio taikymas yra teismo diskrecija, tačiau ne pareigas, dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas sprendžia tik įvertinęs visas aplinkybes reikšmingas skirtinos bausmės individualizavimui. Taip pat atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas. Teismas įvertinęs visas reikšmingas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, dabartinius nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius, ankstesnę sėkmingą probaciją, sprendžia, jog yra pagrindas K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatomos pareigos – tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6 punktai).

Kaltinamajam K. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl kitų klausimų

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 118,15 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios J. M. gydymą (t. 1, b. l. 56-57). Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad 118,15 eurų žala atsirado nusikalstamais kaltinamojo K. R. veiksmais, todėl civilinis ieškinys kaip objektyvus, motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, pilnai tenkintinas, nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

laikmena su vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 95), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti K. R. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir              50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti K. R., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87) tarnautojui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo K. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2024 m. balandžio 6 d. 8.47 val., iki 2024  m. balandžio 6 d. 15.42 val., įskaitant vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, K. R. nustatyti pareigas – sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti K. R., kad probuojamieji privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, įsiteisėjus panaikinti.

Iš K. R. priteisti 118,15 Eur (šimtą aštuoniolika eurų ir penkiolika centų) žalos atlyginimą Kauno teritorinei ligonių kasai.

Daiktą turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.

Teisėja Gabrielė Kaktienė