LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. kovo 21 d. paduotu suinteresuotų asmenų A. P. ir jos įstatyminės atstovės M. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuoti asmenys A. P. ir jos įstatyminė atstovė M. B. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis tenkinti pareiškimą ir patvirtinti palikėjo G. P. surašytą trijų dalių asmeninį testamentą, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Suinteresuotų asmenų kasaciniame skunde keliamas CPK 582 straipsnio normos taikymo klausimas. Skunde nurodoma, kad pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka. Byloje kilo ginčas dėl teisės, tačiau teismai bylą nagrinėjo ypatingos teisenos tvarka ir iš esmės sprendė šalių kilusį ginčą dėl testatoriaus parašo tikrumo. Apeliacinės instancijos teismas netgi patikslino pirmosios instancijos teismo motyvus dėl asmeninio testamento turinio, jų sudarymo vietos. Toks ginčas turėjo būti sprendžiamas ginčo teisena, todėl buvo pažeista CPK 582 straipsnio norma. Pažymėta, kad pagal CPK 582 straipsnį apeliacinės instancijos teismas apskritai neturėjo teisės vykdyti apeliacinio proceso, iškraipė šios normos esmę.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad netinkamai taikyta CK 5.30 straipsnio norma, nes G. P. surašyti testamentai nebuvo įvardyti kaip jo asmeninis testamentas, tačiau už testatorių tai padarė teismas. Be to, nebuvo nurodyta testamento sudarymo vieta. Teismas padarė išvadą, kad testamentas buvo sudarytas ligoninėje, tinkamai neįsitikinęs ir nenustatęs, kada konkrečiai testatorius gulėjo ligoninėje. Šio testamento nepatvirtino gydymo įstaigos įgaliotas asmuo. Pažymėta ir tai, kad testamentų tekstas nėra nuoseklus, aiškus, testatorius asmeniniame testamente išsprendė svetimo turto palikimo klausimą. Skunde nurodoma, kad teismas turėjo nutarties rezoliucinėje dalyje pirmiausia išdėstyti visą testatoriaus turtą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui ir gali turėti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė