Civilinė byla Nr. e2A-501-803/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01058-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2;
(S)
3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finesa“ ieškinį atsakovui R. A. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir atsakovo R. A. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finesa“ dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė išnagrinėti vartojimo ginčą tarp ieškovės ir atsakovo iš esmės ir pripažinti, kad ieškovė perdavė atsakovui kokybiškas prekes ir suteikė kokybiškas prekių montavimo paslaugas pagal 2021 m. birželio 15 d. Užsakymo sutartį Nr. VILMAD 6204. Nurodė, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba) prašymą netinkamos kokybės prekę (paslaugą) pakeisti tinkamos kokybės preke (paslauga), nemokamai pašalinti daikto trūkumus. Tarnyba 2021 m. lapkričio 24 d. gaminio (paslaugos) vertinimo išvadoje nurodė, kad durų varčios nėra tinkamai sureguliuotos – nevienodi tarpeliai tarp staktų ir varčių (tarpeliai vyrių pusėje yra žymiai didesni, negu spynų pusėje), todėl negalima tinkamai varstyti durų. Dviejų durų negalima iki galo atidaryti, nes varčios atsiremia į per arti įrengtas grindjuostes.
2. Tarnyba 2022 m. kovo 31 d. nutarimu patenkino atsakovo reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą ieškovei neatlygintinai pašalinti durų montavimo trūkumus, numatytus 2021 m. lapkričio 24 d. gaminio (paslaugos) vertinimo išvadoje, ir įpareigojo ieškovę įvykdyti Tarnybos nutarimą per 30 d. Ieškovė nesutinka su šiuo Tarnybos sprendimu. Tarnybos vertinimo išvadoje nebuvo vertinta durų tinkavimo darbų kokybė ir tinkavimo įtaka tinkamam durų funkcionavimui. Durų netinkamą veikimą nulėmė netinkamai atlikti tinkavimo darbai ir netinkamai sudėtos grindjuostės, kurios neleidžia atidaryti durų 90 laipsnių kampu. Dėl durų varstymo per jėgą buvo išjudinti reguliuojami vyriai, kurių sureguliuoti negalima. Tinkas, uždėtas ant durų, sudarė papildomą apkrovą durims ir staktoms, kurios dėl to galėjo neišlaikyti ir išsikraipyti. Tinkas, esantis ant varčios ir staktos trukdo tinkamam durų varstymui.
3. Durų varstymo sunkumai atsirado dėl priežasčių, nesusijusių su ieškovės atliktais durų montavimo darbais. Dėl to Tarnyba neturėjo faktinio pagrindo spręsti, kad egzistuoja durų montavimo trūkumai, t. y. netinkamai sureguliuotos varčios. Tarnyba nevertino fakto, kad durys buvo tinkamai sumontuotos ir be jokių montavimo trūkumų perduotos atsakovui. Atsakovas priėmė prekes ir montavimo darbus, pasirašydamas priėmimo–perdavimo akte, kuriame jokių trūkumų nenurodė. Prekės ir paslaugos buvo tinkamos kokybės, todėl ieškovė sutarties nepažeidė. Atsakovas, pastebėjęs trūkumus, privalėjo iš karto kreiptis į ieškovę, o ne laukti, kol bus atlikti remonto darbai. Durys tinkamai neužsidaro dėl netinkamai atliktų apdailos darbų, o ne dėl durų montavimo trūkumų.
4. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti durų montavimo darbų trūkumus, nustatytus Tarnybos 2021 m. lapkričio 24 d. gaminio (paslaugos) vertinimo išvadoje Nr. 1AAU-63, tinkamai sureguliuojant durų varčias, kad duris būtų galima tinkamai varstyti. Nurodė, kad su ieškove 2021 m. birželio 15 d. sudarė užsakymo sutartį Nr. VILMAD 6204 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti 9 vidaus duris „Invisible“ atsakovo namuose. Ieškovei buvo sumokėta sutarta 2 582,00 Eur kaina. Ieškovės darbuotojas 2021 m. liepos 19 d. pradėjo durų montavimo darbus, kuriuos baigė 2021 m. liepos 21 d.
5. Atsakovas 2021 m. liepos 19 d. perdavimo akte pažymėjo, kad „palikta visa furnitūra (patikrinta)“, t. y. durų sudedamosios dalys. Dėl to šis atsakovo prierašas perdavimo akte patvirtina prekių, bet ne galutinio darbų rezultato priėmimą. Po kelių dienų atsakovas pastebėjo, kad didžioji dalis durų (6 iš 9) tinkamai neužsidaro. Minėti trūkumai buvo pastebėti dar iki apdailos darbų atlikimo. Dėl to 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo sutuoktinė kreipėsi į ieškovę dėl durų sureguliavimo. Iš pradžių ieškovė deklaravo ketinimą ieškoti susidariusios situacijos sprendimo, tačiau vėliau atsisakė pašalinti paaiškėjusius durų trūkumus. Tuomet buvo pateiktas prašymas Tarnybai, kuri pagrįstai nutarė, kad ieškovės atlikti durų montavimo darbai yra netinkamos kokybės.
6. Vartojimo rangos atveju pagal įstatymą rangovas privalo, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, kartu suteikti jo naudojimo instrukcijas: įspėti užsakovą apie darbų rezultato naudojimo sąlygas ir nurodyti užsakovui reikalavimus, kurių būtina laikytis naudojant rezultatą, bei galimus tokių reikalavimų nesilaikymo padarinius užsakovui ir kitiems asmenims. Net ir pripažinus, kad durys buvo tinkamai sumontuotos, o trūkumai atsirado dėl vėliau atliktų apdailos darbų, ieškovė turi įrodyti, jog pateikė informaciją apie durų naudojimo sąlygas, kurių atsakovas nesilaikė. Ieškovė atsakovui nesuteikė informacijos ir nurodymų apie leidžiamą tinko sluoksnį. Ieškovės atliktų durų montavimo darbų garantinis terminas nėra pasibaigęs, todėl atsakovas turi teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir įpareigojo ieškovę UAB „Finesa“ ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti durų montavimo darbų trūkumus, nustatytus 2021 m. lapkričio 24 d. Gaminio/paslaugos vertinimo išvadoje Nr. 1AAU-63, kad duris būtų galima tinkamai varstyti. Priteisė iš ieškovės UAB „Finesa“ 1 174,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. A..
8. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama verslininkė, įsipareigojo iš savo medžiagų, pagal su atsakovu suderintą projektą pagaminti (pristatyti) sutartyje nurodytas prekes (duris „Invisible“ su staktomis bei jas sumontuoti), o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti. Šalis sieja vartojimo rangos teisiniai santykiai. Ieškovei sumontavus atsakovo namuose 9 vidaus duris, po kelių dienų pastebėti durų montavimo trūkumai – 6 durys iš 9 tinkamai neatsidarė. Atsakovas po mėnesio nuo trūkumų paaiškėjimo dienos kreipėsi į ieškovę, prašydamas pašalinti nurodytus trūkumus, tačiau ieškovė tai padaryti atsisakė, nurodydama, kad durys tinkamai nesivarsto dėl vėliau atliktų apdailos darbų. Pagal sutarties 6 punktą, jei prekės yra nekokybiškos ir taisytinos ar neatitinka suderinto projekto, užsakovas apie jį netenkinančias prekes pažymi prekių priėmimo akte. Rangovas privalo savo sąskaita ištaisyti tokius užsakovo nurodytus trūkumus maksimaliai greitai, bet ne vėliau, kaip per 35 darbo dienas nuo priėmimo akto, nurodančio trūkumus ar neatitikimus projektui, pasirašymo. Priėmimo–perdavimo akte, pasirašytame 2021 m. liepos 19 d., prekių ar paslaugų trūkumai nebuvo nurodyti, atsakovas įrašė, kad palikta visa furnitūra (patikrinta). Priėmimo–perdavimo akte prekėms ir darbams suteikta 1 metų garantija nuo sutarties sudarymo datos.
9. Pagal ieškovės į bylą pateiktą durų su „nematoma“ stakta „Invisible“ techninį aprašymą ir montavimo schemą „nematomų durų“ stakta yra paslepiama sienoje arba panaudojant papildomus sienos apdailos elementus. Varčia yra vienoje linijoje su siena, kuri leidžia sienas apdailinti tuo pačiu stiliumi. Staktos konstrukcija padaryta taip, kad standartiškai ją galima paslėpti vienu gipso sluoksniu, nepriklausomai nuo to, ar durys yra atvirkštinio, ar standartinio varstymo. Ieškovės teiginį, kad durys tinkamai nesivarsto dėl vėliau atliktų apdailos darbų, netinkamai įrengtų grindjuosčių, patvirtina liudytojo parodymai ir liudytojo surašytas Broko aktas. Tačiau ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad durų techninės specifikacijos ar naudojimo instrukcijos atsakovui nepateikė, nurodė, kad jas galima rasti įmonės internetiniame tinklalapyje. Ieškovė, būdama verslininke, pasielgė aplaidžiai, nesuteikusi visos reikalingos informacijos atsakovui apie durų apdailą ir priežiūrą, nes užsakytos specifinės durys, kurios gali būti tinkuojamos ir vėliau dažomos užsakovo pasirinkta spalva. Be to, durų techniniame aprašyme nurodyta, kad apdailai galima naudoti ir dekoratyvinį tinką, tačiau, kokio storio tinko sluoksnis leidžiamas, nėra nurodyta.
10. Teismas pažymėjo, kad durys neužsidarė, praėjus vos kelioms dienoms po montavimo darbų pabaigos, t. y. kai jos dar nebuvo nutinkuotos. Ieškovės darbuotojas durų apžiūrėti atvyko, praėjus dviem mėnesiams, o Tarnyba vertinimą atliko 2021 m. lapkričio 10 d., beveik po 4 mėnesių nuo montavimo darbų pabaigos. Broko aktas surašytas tik 2022 m. rugpjūčio 3 d. Pagal sutarties 5 punktą užsakovas, pasirašydamas prekių priėmimo aktą, patvirtina, kad prekės yra kokybiškos, atitinka visus reikalavimus ir yra tinkamos eksploatavimui, todėl užsakovas rangovui jokių pretenzijų neturi. Tačiau prekių priėmimo akto pasirašymas nepanaikina rangovo garantinių įsipareigojimų ir neatleidžia rangovo nuo pareigos pašalinti paslėptus trūkumus.
11. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad duris varstyti trukdo ir per daug išsikišusios grindjuostės. Tačiau durys tinkamai nesivarstė, praėjus vos kelioms dienoms po montavimo, kai apdailos darbai dar nebuvo atlikti. Tikėtina, kad ieškovei atsakingiau pažiūrėjus į susiklosčiusią situaciją bei operatyviau reaguojant į atsakovo pretenzijas, trūkumus būtų buvę įmanoma ištaisyti be didesnių nuostolių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sutarties šalis, į tai, kad montavimo darbų trūkumai paaiškėjo jau po kelių dienų nuo montavimo darbų pabaigos, bei į tai, kad ieškovė atsakovui nesuteikė visos reikalingos informacijos apie tolesnę durų eksploataciją ir galimą apdailą, atsakovui į ieškovę kreipiantis nepraleidus pačios ieškovės prekėms ir darbams suteiktų garantinių terminų, pripažino, kad yra pagrindas ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti, konstatavus egzistuojančius durų montavimo darbų trūkumus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „Finesa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė yra atsakinga už prekių trūkumus. Ieškovės atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Atsakovui priėmus duris ir montavimo paslaugas be jokių trūkumų, atsakovas neturi teisės remtis durų montavimo trūkumais (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Dėl durų varstymo trikdžių atsakovas kreipėsi į ieškovę, praėjus mėnesiui nuo durų ir jų montavimo paslaugos priėmimo. Vieno mėnesio laikotarpis nuo trūkumų pastebėjimo iki pranešimo ieškovei nepripažintinas protingu laiku, per kurį pirkėjas apie daikto trūkumus turi pranešti pardavėjui, nurodydamas neatitikimus (CK 6.327 straipsnis).
12.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prekių priėmimo akto pasirašymas neatleidžia rangovo nuo pareigos pašalinti paslėptus trūkumus. Atsakovui perduotos durys ar jų montavimo paslaugos neturėjo paslėptų trūkumų. Šalys 2021 m. liepos 19 d. pasirašė prekių ir montavimo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame atsakovas jokių pastabų dėl trūkumų nenurodė. Atsakovas neįrodinėjo, kad jis priėmė duris ir montavimo paslaugas be patikrinimo. Tai reiškia, kad atsakovas patikrino duris ir montavimo paslaugas, nepastebėjo jokių trūkumų ir pasirašė aktą, patvirtindamas durų ir montavimo paslaugų tinkamumą ir priėmimą. Nors atsakovas teigia, kad praėjus kelioms dienoms po durų montavimo buvo pastebėta, kad didžioji dalis durų tinkamai neužsidaro, tačiau per protingą laiką apie trūkumus ieškovei nepranešė.
12.3. Teismas, remdamasis tik atsakovo atstovo paaiškinimais, pripažino, kad durys neužsidarė, praėjus vos kelioms dienoms po montavimo darbų pabaigos, t. y. kai jos dar nebuvo nutinkuotos. Tačiau atsakovo atstovo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai. Teismas neįvertino atsakovo sutuoktinės veiksmų atitikties protingo asmens elgesio standartui, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Kiekvienas protingas asmuo, pastebėjęs, kad, praėjus kelioms dienoms po durų montavimo, didžioji dalis durų tinkamai neužsidaro, nedelsdamas informuotų duris perdavusį asmenį, kad būtų pašalinti durų ar jų montavimo paslaugų trūkumai, ir tik po to atliktų durų apdailos darbus.
12.4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas (vartotojas) ne pats tinkavo duris, bet pasamdė apdailos darbams reikiamą kvalifikaciją ir profesionalias žinias turintį asmenį, kuris nutinkavo duris. Atsakovo pasirinktas rangovas, žinodamas (turėjęs žinoti) apie durų varstymo trikdžius, atliko durų apdailos darbus. Jeigu durys būtų turėjusios paslėptų trūkumų, rangovas būtų privalėjęs nedelsdamas įspėti atsakovą, kad durys neužsidaro, ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, nes turėjo būti įvertinta grėsmė atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui (CK 6.659 straipsnis). Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apdailos darbus atlikęs asmuo žinojo, jog durys neužsidaro, o jei žinojo, ar įvykdė jam taikomą imperatyvią pareigą įspėti atsakovą apie grėsmę atliekamų apdailos darbų tinkamumui, ar atsakovas gavo rangovo įspėjimą, ar davė rangovui nurodymus tęsti apdailos darbus.
12.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovo atstovo paaiškinimus, kad praėjus kelioms dienoms po durų montavimo buvo pastebėta, jog didžioji dalis durų tinkamai neužsidaro, teismas turėjo vertinti kaip nepakankamus įrodinėjamai aplinkybei nustatyti. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, būdama verslininkė, pasielgė aplaidžiai, nesuteikdama visos reikalingos informacijos atsakovui apie tolesnę durų apdailą ir priežiūrą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų atskleidęs ieškovei ketinimus tinkuoti duris ar atlikti tam tikrus durų apdailos darbus. Atsakovas neprašė ieškovės pateikti informacijos ar specialių instrukcijų specifinių durų apdailos atlikimui. Tai reiškia, kad tiek atsakovui, tiek atsakovo pasamdytam rangovui netrūko informacijos, būtinos tinkamam apdailos darbų atlikimui.
12.6. Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui. Aplinkybė, ar ieškovės suteikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui”, būtų svarbi tuomet, jei atsakovas durų apdailos darbus būtų atlikęs pats. Tačiau atsakovas pasamdė reikiamą kvalifikaciją ir profesionalias žinias turintį asmenį, kuris iki rangos sutarties sudarymo privalėjo suteikti atsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad jo pasamdytas rangovas iki sutarties sudarymo nesuteikė atsakovui būtinos ir teisingos informacijos apie durų apdailos darbus. Dėl to pripažintina, kad atsakovas apie apdailos darbus turėjo būtiną ir teisingą informaciją. Atsakovas neįrodė, kad informacija apie apdailos darbų atlikimą buvo nepakankama ir kad informacijos nepakankamumas priežastiniu ryšiu yra susijęs su durų varstymo trikdžiais.
12.7. Durų varstymo trikdžiai atsirado, atsakovui netinkamai naudojantis durimis arba dėl atsakovo pasamdyto rangovo kaltės. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios nutinkuotų durų nuotraukos ir Tarnybos 2021 m. lapkričio 24 d. gaminio (paslaugos) vertinimo išvada. Byloje buvo apklaustas liudytojas G. M., kuris surašė Broko aktą, nurodydamas durų kliuvimo priežastį – nėra įrengti durų varstymo ribotuvai, dėl kurių neįrengimo, durų vyriai yra laužiami. Ieškovei perdavus tinkamas duris ir jų montavimo paslaugas atsakovui, darbų rezultato sugedimo rizika tenka atsakovui. Broko akte nurodyta, kad duris galima pataisyti. Tačiau durų taisymo darbai kainuoja, todėl atsakovas, siekdamas atsakomybę perkelti ieškovei, yra nesąžiningas.
13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. A. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį atsakovas neturi teisės remtis durų montavimo trūkumais, nes priėmė duris ir montavimo paslaugas be jokių trūkumų. CK 6.662 straipsnio 2 dalis reglamentuoja rangos, bet ne vartojimo rangos teisinius santykius. Teismas pagrįstai konstatavo, kad prekių priėmimo akto pasirašymas nepanaikina rangovo garantinių įsipareigojimų ir neatleidžia rangovo nuo pareigos pašalinti paslėptus trūkumus.
13.2. Ieškovė nepagrįstai remiasi CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, 6.333 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kurios reglamentuoja pirkimo–pardavimo teisinius santykius, tačiau nereglamentuoja vartojimo teisinių santykių, kurie susiklostė tarp bylos šalių. Teismas pagrįstai sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos, bet ne pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, ieškovė iš esmės neneigia aplinkybės, kad durys po atliktų darbų negali būti tinkamai naudojamos pagal paskirtį, tačiau nesutinka prisiimti atsakomybės dėl trūkumų ištaisymo. Ieškovei neįrodžius jokių jos atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimo, teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir patenkino priešieškinį.
13.3. Šalies (tiesiogiai ar per atstovus) žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė. Byloje esantis 2021 m. rugsėjo 21 d. vartotojo prašymas taip pat yra leistina įrodinėjimo priemonė. Tiek atsakovo paaiškinimai, tiek ir vartotojo prašymas patvirtina, kad durų trūkumai atsirado, praėjus vos kelioms dienoms po montavimo darbų pabaigos. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad durys neužsidarė, praėjus vos kelioms dienoms po montavimo darbų pabaigos, t. y. kai jos dar nebuvo nutinkuotos.
13.4. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas jos neinformavo apie paaiškėjusius atliktų darbų trūkumus, todėl esminę reikšmę turėjo būtent pats atliktų darbų trūkumų faktas, o ne kreipimosi į ieškovę dėl jų ištaisymo momentas. Be to, atsakovas ieškovei pranešė, nepraleidęs pačios ieškovės prekėms ir darbams suteiktų garantinių terminų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprašė apklausti atsakovo sutuoktinės, nors nuo kreipimosi į teismą momento jai buvo žinomas 2021 m. rugsėjo 21 d. vartotojo prašymo turinys. Taigi pati ieškovė byloje nebuvo aktyvi.
13.5. Kadangi teismas nustatė, kad durys neužsidarė, praėjus vos kelioms dienoms po montavimo darbų pabaigos, t. y. kai jos dar nebuvo nutinkuotos, atliktų apdailos darbų vertinimas nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, rangos sutarties turinys patvirtina, kad numatyta darbų pradžia buvo 2021 m. liepos 12 d., pabaiga – 2021 m. spalio 12 d. Dėl to teismas pagrįstai nepasisakė dėl vėliau atliktų apdailos darbų.
13.6. Ieškovė pati pripažino, kad durų techninės specifikacijos ar naudojimo instrukcijos atsakovui nepateikė, t. y. neįvykdė CK 6.677 straipsnyje nustatytos pareigos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes pateikė teismui durų su „nematoma“ stakta „Invisible“ techninį aprašymą ir montavimo schemas, kurios buvo pakeistos ir skyrėsi nuo tų, kurios buvo viešai skelbiamos ieškovės iniciatyva. Atsakovas 2022 m. spalio 18 d. pateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ieškovė galimai stengėsi nuslėpti aplinkybę, kad jos pačios parengtame durų aprašyme, kuris atsakovui nebuvo pateiktas, yra užfiksuota tai, jog durų apdailai buvo galima naudoti ir dekoratyvinį tinką.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti, kad ji perdavė atsakovui kokybiškas prekes ir suteikė kokybiškas durų montavimo paslaugas, ir patenkintas atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę neatlygintinai pašalinti durų montavimo trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal 2021 m. birželio 15 d. Užsakymo sutartį Nr. VILMAD 6204 ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. liepos 15 d. pagal su atsakovu suderintą projektą iš savo medžiagų pagaminti (pristatyti) ir sumontuoti 9 vidaus duris „Invisible“ atsakovo namuose už 2 582,00 Eur kainą (el.b., falas 1, l. 33-34). Atsakovo sutuoktinė 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo ieškovei 2 582,00 Eur (el.b., failas 1, l. 72-73). Atsakovas 2021 m. liepos 19 d. pasirašė ieškovės pateiktą priėmimo–perdavimo aktą, nurodydamas, kad „palikta visa furnitūra (patikrinta)“ (el.b., failas 1, l. 66).
16. Atsakovo sutuoktinė 2021 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad dauguma ieškovė sumontuotų durų neužsidaro, ir prašė sureguliuoti duris, taip pat pakartotinai 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. teiravosi ieškovės, kada atvyks meistras dėl durų taisymo (el.b. failas 1, l. 119-122). Atsakovo sutuoktinė 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė vartotojo prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, prašydama netinkamos kokybės prekę (paslaugą) pakeisti tinkamos kokybės preke (paslauga) bei nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą) (el.b., failas 1, l. 3032).
17. Tarnyba 2021 m. lapkričio 24 d. gaminio (paslaugos) vertinimo išvadoje Nr. 1AAU-63 nustatė, kad durų varčios nėra tinkamai sureguliuotos – nevienodi tarpeliai tarp staktų ir varčių (tarpeliai vyrių pusėje yra žymiai didesni, nei spynų pusėje), todėl negalima tinkamai darinėti durų. Dviejų durų negalima pilnai atidaryti, nes varčios atsiremia į per arti įrengtas grindjuostes (el.b., failas 1, l. 18-19). Tarnyba 2022 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 10E-542 patenkino atsakovo reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą ir įpareigojo ieškovę neatlygintinai pašalinti durų montavimo darbų trūkumus, nurodytus 2021 m. lapkričio 24 d. gaminio (paslaugos) vertinimo išvadoje Nr. 1AAU-63, per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos (el.b., failas 1, l. 9-16). Ieškovė, nesutikdama su Tarnybos nutarimu, pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti, kad ieškovė perdavė atsakovui kokybiškas prekes ir atliko kokybiškus durų montavimo darbus, tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę neatlygintinai pašalinti durų montavimo trūkumus.
Dėl ieškovės atsakomybę šalinančių aplinkybių
18. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus turėjo nustatyti, jog egzistuoja ieškovės atsakomybę šalinantys pagrindai, nes atsakovas priėmimo aktu patvirtino, kad pristatytos durys ir atlikti montavimo darbai yra tinkami, atsakovė dėl durų trūkumų kreipėsi, praėjus mėnesiui po durų sumontavimo, durų varstymo trūkumai atsirado dėl netinkamo jų naudojimo arba trečiųjų asmenų kaltės, nei atsakovas, nei jo pasamdytas rangovas nesikreipė į ieškovę dėl informacijos, kaip tinkuoti sumontuotas duris, suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalis sieja vartojimo rangos teisiniai santykiai. Ginčas tarp šalių kilo dėl šešių ieškovės sumontuotų durų netinkamo varstymosi. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.
20. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).
21. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad šalių sudaryta sutartis turi ir pirkimo–pardavimo sutarties požymių. Pažymėtina, kad pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Taigi vartojimo rangos sutarties santykius reglamentuojančiose normose taip pat yra įtvirtinta, kad galima remtis ir tam tikromis pirkimo–pardavimo sutarties santykius reglamentuojančiomis normomis. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje sutartyje šalys apibrėžtos, kaip rangovas ir užsakovas. Nei ginčą nagrinėjant Tarnybai, nei pirmosios instancijos teisme ieškovė nei karto nesirėmė aplinkybe dėl kitokio, nei vartojimo rangos, sutarties kvalifikavimo, taip pat apeliaciniame skunde didžiąją dalį savo argumentų ieškovė grindžia rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ieškovės sutartinių pareigų įvykdymo tinkamumą vertina, remdamasis vartojimo rangą ir vartojimo sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis.
22. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi atsakovo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu, kaip jos atsakomybę šalinančia aplinkybe. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).
23. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės pateiktą priėmimo–perdavimo aktą pasirašė 2021 m. liepos 19 d., nurodydamas, kad „palikta visa furnitūra (patikrinta)“ (el.b., failas 1, l. 66). Perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad prekių gavimo terminas 2021 m. liepos 15 d., preliminarus montavimo terminas – 2021 m. liepos 29 d. Akte taip pat nurodyta, kad prekėms ir darbams suteikiama vienerių metų garantija nuo sutarties sudarymo dienos. Tiek atsakovo sutuoktinė prašyme Tarnybai, tiek atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovas nuosekliai teigė, kad durų montavimo darbai buvo baigti tik 2021 m. liepos 21 d., t. y., kaip jau buvo pasirašytas perdavimo aktas, kuriuo atsakovas tik patvirtino, kad pristatytos visos jame nurodytos prekės. Ieškovė nei karto neginčijo aplinkybės, kad durų montavimo darbai faktiškai buvo pabaigti vėliau, negu atsakovas pasirašė perdavimo–priėmimo aktą.
24. Pagal sutarties 5 punktą užsakovas, pasirašydamas prekių priėmimo aktą, patvirtina, kad prekės yra kokybiškos, atitinka visus reikalavimus ir yra tinkamos eksploatavimui, todėl užsakovas rangovui jokių pretenzijų neturi. Tačiau prekių priėmimo akto pasirašymas nepanaikina rangovo garantinių įsipareigojimų ir neatleidžia rangovo nuo pareigos pašalinti paslėptus trūkumus. Pagal sutarties 15 punktą prekėms ir su jomis susijusiems darbams suteikiamos vienerių metų garantijos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aplinkybė, jog dalis ieškovės sumontuotų durų neužsidaro, paaiškėjo jau po montavimo darbų atlikimo. Dėl to tiek pagal CK 6.678 ir 6.665 straipsnių nuostatas, tiek pagal sutarties sąlygas atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovė neatlygintinai pašalintų darbų trūkumus, o atsakovo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo faktas nepašalina ieškovės atsakomybės.
25. Nagrinėjamoje byloje atsakovo sutuoktinė prašyme Tarnybai nurodė, kad durų montavimo trūkumai paaiškėjo, praėjus kelioms dienoms po montavimo, nes užsidarė tik trejos durys iš devynerių. Meistrų iš karto nekvietė, nes vyko remontas, todėl laukė, kad durys būtų sureguliuotos pasibaigus remontui. Dėl durų trūkumų į ieškovą buvo kreiptasi 2021 m. rugpjūčio 18 d., meistras atvyko 2021 m. rugsėjo 16 d. ir nurodė, kad dėl trūkumų kalti apdailininkai, nes per storai užtepė tinką ir blogai sudėjo grindjuostes, nors jos buvo sudėtos tik 2021 m. rugsėjo 14 d. Šio prašymo turinys ieškovei buvo žinomas, tačiau ginčo nagrinėjimo Tarnyboje metu ji neginčijo atsakovės atstovės nurodytos aplinkybės dėl durų trūkumų paaiškėjimo.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo sutuoktinė 2021 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad dauguma ieškovės sumontuotų durų neužsidaro, ir prašė sureguliuoti duris, taip pat pakartotinai 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. teiravosi ieškovės, kada atvyks meistras dėl durų taisymo (el.b. failas 1, l. 119-122). Taigi byloje nustatytas neginčijamas faktas, kad jau 2021 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė buvo informuota apie durų montavimo trūkumus. Tuo metu nuo montavimo darbų atlikimo 2021 m. liepos 21 d. buvo praėjęs beveik vienas mėnesis.
27. Pagal CK 6.666 straipsnio 2 dalį, kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek sutartyje, tiek perdavimo–priėmimo akte atliktiems darbams buvo nustatytas vienerių metų garantijos terminas. Taigi atsakovas apie paaiškėjusius darbų trūkumus laiku pranešė ieškovei, o vieno mėnesio terminas pripažintinas pakankamu ir protingu laiko tarpu, kad ieškovė galėtų nustatyti tikrąsias netinkamo durų varstymosi priežastis. Pažymėtina, kad ieškovės atstovai pas atsakovą patikrinti durų atvyko tik praėjus mėnesiui nuo informacijos apie paaiškėjusius trūkumus gavimo. Taigi pranešimo apie paaiškėjusius darbų trūkumus terminas nagrinėjimo byloje neturi įtakos, sprendžiant ieškovės atsakomybės klausimą.
28. Pažymėtina, kad pagrindė priežastis, dėl kurios buvo pripažinta ieškovės pareiga ištaisyti atliktų durų montavimo darbų trūkumus, buvo rangovo pareigos informuoti netinkamas vykdymas.
29. CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato vartotojo teisės į informaciją reikalavimus. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją; taip pat įtvirtinta konkreti suteiktina informacija, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto. Be to, įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo (2 dalis). Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (4 dalis). Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (5 dalis).
30. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnis).
31. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2021 m. balandžio 19 d. su rangovu J. C. buvo sudaręs rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti visus vidaus apdailos darbus, t. y. sienų ir durų apdailos darbus, darbų pradžia buvo numatyta 2021 m. liepos 12 d., pabaiga – 2021 m. spalio 12 d. (el.b., failas 2, l. 3). Taigi ieškovės durys po sumontavimo darbų buvo dengiamos tokia pat apdailos medžiaga, kaip ir atsakovo gyvenamojo būsto sienos.
33. Gavusi duomenis apie atsakovo kreipimąsi į Tarnybą, ieškovė Tarnybai teigė, kad netinkamą durų varstymąsi nulėmė netinkami tinkavimo darbai ir netinkamai sudėtos grindjuostės. Dėl durų varstymo per jėgą yra išjudinti reguliuojami vyriai, todėl šiuo metu jų negalima sureguliuoti. Tinkas, uždėtas ant durų, sudarė papildomą apkrovą durims ir staktoms, kurios dėl to galėjo neišlaikyti ir išsikraipyti. Ieškovės internetiniame tinklapyje aprašo užsakyme įrašyta prekė – dažomos durys, kurių varčia yra paruošta dažymui (gruntuota). Tokia pati informacija atsakovui buvo suteikta ir užsakymo sudarymo vietoje. Kodėl užsakovas nusprendė duris aptinkuoti, o ne dažyti, ieškovė nežinanti. Sienos nutinkuotos „iki durų“ taip, kad tinkas ne tik esantis ant varčios, bet ir ant staktos trukdo tinkamam durų varstymuisi (el.b., failas 1, l. 20-21).
34. Tarnyba 2021 m. lapkričio 24 d. gaminio (paslaugos) vertinimo išvadoje Nr. 1AAU-63 nustatė, kad durų varčios nėra tinkamai sureguliuotos – nevienodi tarpeliai tarp staktų ir varčių (tarpeliai vyrių pusėje yra žymiai didesni, nei spynų pusėje), todėl negalima tinkamai darinėti durų. Dviejų durų negalima pilnai atidaryti, nes varčios atsiremia į per arti įrengtas grindjuostes (el.b., failas 1, l. 18-19). Išvadoje taip pat nurodyta, kad, atliekant vertinimą, durys buvo apžiūrėtos 2021 m. lapkričio 10 d., dalyvaujant ieškovės atstovams, kurie nebaigus apžiūros išėjo iš pastato. Vertinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės pateiktoje informacijoje (durų techniniame aprašyme) nurodyta, kad durų apdailai galima naudoti ir dekoratyvinį tinką. Kokio storio tinko sluoksnis leidžiamas, nėra nurodyta. Apžiūros metu nustatyta, kad visos durys aptinkuotos dekoratyvinio tinku. Durų vyriai nesulūžę, nedeformuoti. Ant dalies staktų ir vyrių matosi tinko pėdsakai.
35. Tarnyba 2022 m. kovo 21 d. nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neginčijo vertinimo išvadoje užfiksuotų aplinkybių bei pateiktos išvados. Tarnyba konstatavo, kad ieškovės pagal sutartį atlikti durų montavimo darbai yra netinkamos kokybės, atkreipė dėmesį į tai, kad vertinimo išvadoje nėra nustatyta, kad durų montavimo darbų trūkumų (durų varčios nėra tinkamai sureguliuotos) pašalinti negalima, todėl atsakovo reikalavimas neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus nepažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto pirkėjo ir paslaugų teikėjo civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo bei atitiktų civilinėje teisėje galiojančius teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Tarnyba taip pat atsižvelgė į vertinimo išvadoje konstatuotą aplinkybę, kad dvejų durų negalima iki galo atidaryti, nes varčios atsiremia į per arti įrengtas grindjuostes, ir pažymėjo, kad ieškovė šiuo atveju nėra atsakinga už minėtus apdailos darbus, nes grindjuostes įrengė kitas atsakovo samdytas rangovas. Pagal Tarnybos įpareigojimą ieškovė turi pašalinti netinkamą durų varčių sureguliavimą – nevienodus tarpelius tarp staktų ir varčių (tarpeliai vyrių pusėje yra žymiai didesni, negu spynų pusėje).
36. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
37. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
38. Ieškovė iš esmės neginčijo tarnybos išvadoje nustatytos aplinkybės, kad durys tinkamai nesivarsto dėl netinkamai sureguliuotų varčių, tačiau ginčo nagrinėjimo Tarnyboje ir pirmosios instancijos teisme ieškovė nuosekliai teigė, kad durų netinkamą varstymąsi nulėmė kito rangovo vėliau atlikti tinkavimo darbai, t. y. tinkas, uždėtas ant durų, sudarė papildomą apkrovą durims ir staktoms, dėl kurių buvo išjudinti durų vyriai.
39. Šalių sudarytoje Sutartyje nėra jokios nuorodos į ieškovės interneto tinklapį, kuriame būtų patalpintos visos instrukcijos, susijusios su atsakovo užsakytų durų eksploatavimu bei jų apdaila. Pačios sutarties 15 punkte yra nurodyta, kad užsakovas yra įspėtas, jog prekių, pagamintų iš natūralių medžiagų (faneruotų, medinių) negalima sandėliuoti lauke ar patalpose, kurių drėgnumas yra didesnis nei 45 proc., (sienų tinkavimo metu patalpų drėgnumas siekia 70 proc.), taip pat tiesioginių saulės spindulių. Pasirašydamas šią sutartį užsakovas sutinka, kad jis yra susipažinęs su perkamų prekių transportavimo, saugojimo, montavimo ar eksploatavimo sąlygomis, taip pat supažindintas su sąlygomis, kuriomis prekių garantija negalioja. Jokių kitų perkamų durų naudojimo bei dekoravimo sąlygų sutartyje nenurodyta.
40. Teismui ieškovės pateikta durų su „nematoma“ stakta „Invisible“ techniniame aprašyme ir montavimo schemoje nurodyta, kad varčia yra vienoje linijoje su siena, kuri leidžia sienas apdailinti tuo pačiu stiliumi. Staktos konstrukcija padaryta taip, kad standartiškai ją galima paslėpti vienu gipso sluoksniu nepriklausomai ar durys atvirkštinio, ar standartinio varstymo. Paruošimas – durų varčia turi daugiasluoksnę dangą. Galutinę apdailą rekomenduojama patikėti padaryti patyrusiems meistrams. Apdailos medžiagų pritvirtinimas (surišimas) su paslėpta stakta yra bene svarbiausias etapas: tik tinkamai sumontavus apdailą eksploatuojant duris neatsiras apdailos įtrūkimų ar nusidėvėjimo defektų (el.b., failas 1, l. 194-199).
41. Atsakovas teismui pateikė ieškovės viešai skelbiamą internetiniame tinklapyje Durų su „nematoma“ stakta „Invisible“ techninį aprašymą, kuriame nurodyta, kad paruošimas – durų varčia turi daugiasluoksnę dangą, paruoštą bet kokio stiliaus apdailai, naudojant dekoratyvinį tinką, tapetus ar emalį. Varčios briaunos yra iš ABS plastiko, nebijančio net dažų vandens pagrindu. Varčios paviršius yra nugruntuotas ir puikiai pritaikytas tolimesnei apdailai – dažymui, dekoratyviniam tinkui, tapetavimui, faneravimui ir kitai sugalvotai apdailai (el.b., failas 2, l. 5; 8-12).
42. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog sutarties sudarymo metu atsakovui buvo pateikti visi duomenys apie reikalavimus vėlesniems durų apdailos darbams, nes prie sutarties nebuvo pridėtas durų techninis aprašymas, taip pat sutarties sąlygose nebuvo pateikta jokia nuoroda yra viešai skelbiamą šių durų techninį aprašą. Be to, pačiame durų su „nematoma“ stakta „Invisible“ techniniame apraše nurodyta, kad durų apdailai galima naudoti dekoratyvinį tinką, tačiau nenurodyta jokių ribojimų galimam dekoratyvinės dangos sluoksniui. Dėl ir aplinkybė, kad durų dekoravimo darbus atliko kitas atsakovo samdytas profesionalus rangovas, nešalina ieškovės atsakomybės, nes techninėje instrukcijoje nėra atskleisti visi galimi apribojimai galimai durų dekoratyvinei dangai.
43. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neatskleidė ieškovei ketinimo tinkuoti duris, kad nei atsakovas, nei jo pasamdytas rangovas nei karto nesikreipė į ieškovę dėl informacijos, kaip tinkuoti duris, nešalina ieškovės atsakomybės, nes pareigą suteikti visą turimą informaciją apie perduodamos prekės ar atliktų darbų rezultato tolesnį naudojimą rangovui nustato įstatymas. Dėl to šią pareigą ieškovė turėjo vykdyti ir be atsakovo prašymo. Ieškovė žinojo, kad montuoja atsakovui duris, kurias pagal instrukcija galima dekoruoti, todėl turėjo numatyti, kad užsakovas tokią prekę pasirinko kaip tik dėl to, kad galėtų jas padengti tokia pat dekoratyvine danga, kaip ir sienas, nes būtent tokia yra šių durų išskirtinė savybė. Taigi būtent ieškovė turėjo tinkamai atskleisti vartotojui visas tokių durų dekoravimo taisykles, taip pat įrodyti, kad šią savo pareigą įvykdė tinkamai. Pripažintina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovui buvo pateikusi visą būtiną ir teisingą informaciją.
44. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė pateikė teismui pagal jos pačios prašymą G. M. parengtą 2022 m. rugpjūčio 3 d. parengtą Broko aktą, kuriame užfiksuoti visų durų trūkumai, nurodyta, kad nėra sudėti varstymo ribotuvai, kai kurių durų lankstai galimai pažeisti, reguliavimui nepasiduoda, vietomis varčios briaunos turi sąlytį su siena, grindjuostėmis. Trūkumų priežastys: vietomis varčios briaunos turi sąlytį su siena, grindjuostėmis, atidarius duris 90 laipsnių kampu, lankstai per daug įtempti, jie automatiškai grįžta į 75 laipsnių kampą. Kadangi nėra sudėtų atidarymo ribotuvų, automatiškai vyriai yra laužiami. Tai ir yra pagrindinė problema, kad pažeisti vyriai. Jei priėmimo–perdavimo aktą pasirašė, vadinasi viskas buvo gerai, tik po viso montavimo buvo atliekamas sienų ir varčių glaistymas, dažymas, grindjuosčių montavimas. Akte taip pat nurodyti trys trūkumų ištaisymo darbų etapai, taigi trūkumus galima ištaisyti (el.b., failas 1, l. 191-192). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad yra stalius, su ieškove nesusijęs, ieškovė kreipėsi į liudytojo darbovietę, kad jis įvertintų situaciją.
45. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad netinkamą durų varstymąsi nulėmė vėliau atlikti jų dekoravimo darbai. Tačiau dekoravimo klaidos buvo padarytos dėl to, kad atsakovui nebuvo pateiktos tinkamos instrukcijos, kaip toliau turėjo būti atlikta durų bei jų staktų apdaila, kad būtų užtikrintas tolesnis tinkamas durų funkcionavimas ir per storas tinko sluoksnis nepakenktų durų varčios tinkamam sureguliavimui. Taigi atsakovas įrodė priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių, t. y. tinkamai nesureguliuotų durų varčių, dėl kurių durų negalima tinkamai varstyti.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
49. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
50. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Atsakovas prašo priteisti jam 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 2 314,65 Eur išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Dėl to atsakovui priteistinos 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.
51. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
netenkinti ieškovės UAB „Finesa“ apeliacinio skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Finesa“, j. a. k. 302803641, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Rūta Petkuvienė
Andrius Verikas