Civilinė byla Nr. e2A-862-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01389-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad pradėjo derybas su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) įsteigta bendrove (duomenys neskelbtini) dėl trečiajam asmeniui priklausiusių (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo ir 2015 m. balandžio 8 d. sudarė ketinimų protokolą, kuriuo, be kita ko, nustatė minimalią bei preliminarią akcijų pardavimo kainas bei susitarimo galiojimo terminą (2015 m. gegužės 29 d.). Remdamiesi Akcijų rinkos vertės nustatymo ataskaitos, parengtos 2015 m. kovo 1 d., duomenimis, nustatė (duomenys neskelbtini) akcijų kainą, kuri buvo laikoma sandorio kaina.
3. (duomenys neskelbtini) valdyba inicijavo 2015 m. balandžio 25 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, informavo akcininkus apie jo darbotvarkę. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 15 d. gavo (duomenys neskelbtini) prašymą pateikti papildomą informaciją apie numatomą sudaryti akcijų perleidimo sandorį, o 2015 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) pateikė konkuruojantį, jo nuomone, vertingesnį pasiūlymą dėl akcijų įsigijimo. 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) ir kitiems akcininkams papildomą informaciją apie ketinamą sudaryti sandorį. 2015 m. balandžio 25 d. neeilinio akcininkų susirinkimo metu nutarta suteikti papildomo laiko (duomenys neskelbtini) pateikti informaciją, pagrindžiančią jo alternatyvų pasiūlymą ir galimybes jį įvykdyti, atitinkamai suteikiant akcininkams laiko įvertinti abu pasiūlymus. Šio įpareigojimo iki nustatyto termino ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) neįvykdė.
4. 2015 m. balandžio 29 d. atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Respublikos teismas 2015 m. balandžio 30 d. sąlyginiu sprendimu tenkino (duomenys neskelbtini) prašymą.
5. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, kuriuo prašė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi prašymą patenkino ir nustatė (duomenys neskelbtini) terminą ne vėliau kaip per 30 dienų pareikšti ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) kompetentingame (duomenys neskelbtini) teisme.
6. Šalys, suinteresuotos laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, pateikė skundus tiek (duomenys neskelbtini) teismams. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. gegužės 26 d. galutiniu sprendimu panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi taip pat panaikino (duomenys neskelbtini) teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
7. Panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl derybų atnaujinimo. 2016 m. balandžio 27 d. šalys sudarė susitarimą dėl (duomenys neskelbtini), o 2016 m. liepos 12 d. susitarimą dėl kainos, kuriuo nustatyta galutinė ir nekeičiama akcijų pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini).
8. (duomenys neskelbtini) teismas 2016 m. birželio 20 d. tenkino (duomenys neskelbtini) prašymą dėl ieškinio atsiėmimo.
9. Ieškovės teigimu, atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymais nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė, jog akcijų pardavimo sutarties šalys negalėjo įgyvendinti pirminio susitarimo ir įsigyti akcijų už sutartą (duomenys neskelbtini) kainą, o akcijų vertė bei kaina kol buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės padidėjo (duomenys neskelbtini). Susidaręs kainų skirtumas yra UAB (duomenys neskelbtini) nuostoliai, patirti dėl (duomenys neskelbtini) kaltės, todėl priteistini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo. Nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų ir UAB (duomenys neskelbtini) patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys – (duomenys neskelbtini), veikdamas savo rizika ir neturėdamas pakankamo pagrindo, sustabdė susitarimo vykdymą, o UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo įsigyti akcijų už susitarimu sutartą jų vertę ir įsigydama akcijas turėjo sumokėti didesnę kainą, nei būtų sumokėjusi, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos.
10. Ieškovė taip pat nurodė, kad nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) pateikė ne siekiant ginti tariamai pažeistas teises, bet kitais, nesąžiningais tikslais. Todėl atsakovo neteisėti veiksmai, inter alia (be kita ko), pripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o ieškovės patirta žala atlygintina ir CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo procesinėmis ir akcininko teisėmis reiškiant ieškinį dėl teisių gynimo, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kyla atsakovo atsakomybė dėl žalos.
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
14. Kasacinis teismas nurodė, kad vertinant ar atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo panaikintos kaip pritaikytos nepagrįstai dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė patirtus nuostolius sieja su tuo, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki (duomenys neskelbtini) nepavyko sudaryti planuoto akcijų įsigijimo sandorio pagal jos pirminį pasiūlymą, o kai laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ir derybos atnaujintos, akcijų kaina buvo pakilusi ir ieškovė jas įsigijo už didesnę kainą nei ta, kurią būtų sumokėjusi, jei sandorio sudarymas (duomenys neskelbtini) nebūtų buvęs sustabdytas. Taip pat svarbus aspektas yra tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių dalykas buvo trečiojo asmens disponavimo konkrečiu jam priklausančiu turtu apribojimas, pačiam atsakovui nereiškiant reikalavimų dėl šio turto, o tik siekiant apginti, jo vertinimu, pažeistą jo, kaip mažumos akcininko, teisę į informaciją.
15. Kasacinis teismas nurodė, kad tokiu atveju, kai ieškovė patirtą žalą sieja su laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo panaikintos dar nepradėjus nagrinėti bylą iš esmės, taikymu, o pati byla baigėsi teismui nepriėmus sprendimo dėl jos esmės, teisiškai reikšmingos aplinkybės, vertinant atsakovo elgesį atitikties pareigai elgtis atidžiai ir rūpestingai aspektu, yra laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą lėmusios priežastys. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi nustatyta aplinkybė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo teisiškai nepagrįstas, o ne atsakovo (duomenys neskelbtini) teisme reikštų reikalavimų trečiajam asmeniui (ne)pagrįstumas.
16. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo elgesys reiškiant nepagrįstais pripažintus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) teismuose vertintinas kaip pažeidžiantis bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytinas neteisėtais veiksmais. Kasacinis teismas nurodė, kad tam, jog būtų išspręstas nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo klausimas, turi būti nustatytos kitos civilinės atsakomybės už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytą žalą sąlygos – žala ir jos dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
18. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos (duomenys neskelbtini), yra šalutinė aplinkybė nagrinėjamoje byloje, o esminė aplinkybė yra ne šių procesinių sprendimų vykdymas, tačiau atsakovo veiksmų suderinamumas su jam nustatyta rūpestingumo pareiga, todėl pagrįstai byla dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui yra nagrinėjama jo gyvenamosios vietos ir žalos atsiradimo vietos teisme.
19. Teismas akcentavo, kad priešingai nei teigia atsakovas, teismas iš naujo pirmoje instancijoje nagrinėdamas bylą, privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, juo labiau, jog ieškovė, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, netikslino ieškinio reikalavimų.
20. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas nepareiškė ieškinio (duomenys neskelbtini) teisme, įrodo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą. Be to, teismo nuomone yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas ne tik veikė neteisėtai, kai pateikė aiškiai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir piktnaudžiavo akcininko teisėmis, t. y. tai, kad atsakovas buvo gavęs visą reikiamą informaciją akcininko sprendimams priimti, nustatė tiek (duomenys neskelbtini). Konstatuota, kad atsakovo veiksmai įrodo, jog jis siekė vienintelio tikslo – piktnaudžiaudamas savo, kaip akcininko teisėmis, blokuoti ieškovės ir trečiojo asmens sandorio sudarymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus.
21. Teismas konstatavo, jog ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų prarado galimybę užbaigti sandorį ir įsigyti turtą už sutartą kainą, vėliau už tą patį turtą turėjo sumokėti didesnę kainą dėl padidėjusios turto vertės, o tai yra ieškovės patirti nuostoliai, kuriuos atsakovas turi atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovė prarado galimybę įsigyti akcijas už (duomenys neskelbtini) ir užbaigdama sandorį su trečiuoju asmeniu patyrė (duomenys neskelbtini) nuostolius, kadangi turėjo sumokėti už nupirktą turtą (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) daugiau negu būtų sumokėjusi (duomenys neskelbtini), jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.
22. Teismo vertinimu, grynai ekonominio pobūdžio žala galėtų būti priteisiama tik jeigu yra vertinama asmens kaltės forma, o nagrinėjamoje byloje atsakovas, prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti jo nurodytus draudimus pradėtame teisminiame procese, yra visiškai atsakingas be kaltės už tokiais draudimais sukeltų nuostolių kompensavimą.
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog atsakovas neįrodė ir nepagrindė, kad (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos neatitinka RICS (Royal Institution of Chartered Surveyors) standartų ar jų dalimi esančių Tarptautinių vertinimo standartų.
24. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikta ir daugiau vertintojų išvadų, kurios nepaneigia (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitose pateiktų išvadų dėl ieškovės įsigyto turto vertės pokyčio. Konstatuota, jog atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kurie paneigtų ne tik (duomenys neskelbtini) ataskaitas, bet ir (duomenys neskelbtini) išvadą, (duomenys neskelbtini) išvadą ir (duomenys neskelbtini) išvadą, (duomenys neskelbtini) išvadas, kurios pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos yra pagrįstos, todėl atsakovo kritika (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitų turiniui yra nepagrįsta.
25. Teismo sprendime konstatuota, kad ieškovė įrodė patirtų nuostolių faktą ir dydį.
26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp ieškovės patirtos (duomenys neskelbtini) žalos ir atsakovo neteisėto kreipimosi į (duomenys neskelbtini) teismus su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
27. Atsakovas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
27.1. Sprendimo dalis, kurioje pateiktos teismo išvados, yra identiška ieškovės baigiamosios kalbos kopija. Išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, surašydamas motyvuojamąją dalį, atliko ieškovės procesinio dokumento teiginių kopijavimą, patvirtina faktas, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje paliktos gramatinės klaidos, analogiškos baigiamojoje kalboje esančioms klaidoms. Pirmosios instancijos teismas savarankiškai neatliko įrodymų tyrimo ir teisinio vertinimo, neįsigilino į bylos aplinkybes. Nesant sprendime teismo motyvų, laikytina, jog yra neatskleista bylos esmė, kadangi nėra žinomi tikrieji teismo motyvai dėl bylos įrodymų ir aplinkybių.
27.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti klausimo dėl atsakovo piktnaudžiavimo akcininko teisėmis. Ieškovė yra pareiškusi tik vieną materialinį reikalavimą – reikalavimą atlyginti žalą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su atsakovo, kaip akcininko, elgesiu (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimuose. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas, kadangi teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo galimai neteisėto (duomenys neskelbtini) akcininko teisių naudojimosi akcininkų susirinkime.
27.3. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) jurisdikcijoje įregistruota ir veikianti įmonė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėto naudojimosi akcininko teisėmis akcininkų susirinkimuose, privalėjo taikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos įstatymus, reglamentuojančius akcininko teises. Pirmosios instancijos teismui to neatlikus, sprendimo išvados dėl netinkamo teisės taikymo yra naikintinos.
27.4. (duomenys neskelbtini) teisme nebuvo priimtas procesinis sprendimas, kuriame būtų konstatuotas atsakovo pareikštų ieškinio reikalavimų nepagrįstumas.
27.5. Išvadas dėl piktnaudžiavimo akcininko teisėmis paneigia aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) įvykdė atsakovo (duomenys neskelbtini) teismui pateikto ieškinio reikalavimus dėl informacijos suteikimo. Atsakovo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, (duomenys neskelbtini) pateikus reikalautą informaciją. Gavęs šią informaciją, atsakovas atsisakė ieškinio ir (duomenys neskelbtini) teisme inicijuota byla šiuo pagrindu buvo nutraukta. Tuo atveju, jeigu atsakovo siekis buvo piktnaudžiauti akcininko teisėmis ir siekti akcijų pirkimo – pardavimo sandorio nesudarymo, atsakovas nebūtų atsisakęs ieškinio ir toliau ėmęsis veiksmų sandorio užkardymui.
27.6. Atsakovas laikosi pozicijos, kad CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir tarptautinės teisės garantuojama žmogaus teise kreiptis į teismą. Ieškovas visais atvejais yra verčiamas prisiimti neigiamas finansines pasekmes dėl ieškinio atmetimo net tada, kai kreipimasis į teismą yra pamatuotas, apgalvotas ir objektyviuoju požiūriu racionalus, t. y. teisėtas ir nepažeidžiantis bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, sąžiningai ir nesukelti kitam asmeniui žalos.
27.7. Trečiojo asmens akcininkai nepatvirtino sutikimo sandoriui, susirinkimas akcininkų balsų dauguma buvo atidėtas, vadinasi, iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neegzistavo aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) akcininkai būtų pritarę akcijų perleidimui ieškovei. Be to, nei ieškovė, nei (duomenys neskelbtini) neturėjo sutartinės pareigos sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sandorio, ieškovė galėjo atsisakyti sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį didesne kaina, bet ieškovė sandorį sudarė, todėl patirti nuostoliai nulemti pačios ieškovės sprendimų ir veiksmų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovas negali būti atsakingas dėl to, kad ieškovė laisva valia nusipirko akcijas didesne kaina.
27.8. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepadarė tiesioginės turtinės žalos ieškovei, kadangi jas pritaikius ieškovės turtas nesumažėjo ir / ar nesąlygojo tiesioginės žalos ieškovei. Ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė sudarius (duomenys neskelbtini) sandorį (duomenys neskelbtini) didesne kaina, kadangi kainos padidėjimas yra ekvivalentiškas įsigytų akcijų rinkos vertės padidėjimui. Ieškovė, sumokėdama didesnę akcijų kainą, įgijo didesnės vertės turtą (akcijas) ir dėl to nėra patyrusi turtinių praradimų. Be to, netaikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalis.
27.9. Akcijų perleidimu grupės viduje buvo įvykdytas aktyvų – vertybinių popierių – ir valdymo perskirstymas tarp grupės įmonių. Kitaip tariant, ginčo akcijų perleidimo sandoris nebuvo komercinis sandoris.
27.10. Iš susitarimo dėl kainos paskaičiavimo matyti, kad jame nurodytas (duomenys neskelbtini) dydžio kainos padidėjimas buvo apskaičiuotas remiantis ginčo įmonių finansiniais rezultatais ir duomenimis, tačiau ieškovė nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų naudotų finansinių duomenų pagrįstumą, įskaitant, finansinių dokumentų, kuriais buvo remiamasi apskaičiuojant kainos padidėjimą.
27.11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad grynai ekonominio pobūdžio žalos rūšį eliminuoja civilinės atsakomybės prigimtis, t. y. griežtoji atsakomybė, tačiau atsakomybės prigimtis negali šalinti žalos rūšies, kadangi žalos rūšis yra tokia, kokia yra.
27.12. Teismas neužtikrino (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitas paruošusio vertintojo (duomenys neskelbtini) apklausos.
27.13. Ieškovė nėra pateikusi į bylą akcijų vertinimo ataskaitos, kuri būtų sudaryta, remiantis Turto verslo vertinimo metodika. Taigi, byloje nėra pateiktas leistinas įrodymas, kurio pagrindu gali būti nustatoma akcijų rinkos vertė ir kuris galėtų patvirtinti akcijų rinkos vertę ir jos pokytį. Lietuvos Respublikos teismai neturi teisės taikyti RICS standartų ir jų pagrindu grįsti priimamų sprendimų. Be to, ataskaitos sudarytos neapžiūrėjus turto.
27.14. Ieškovės pateiktos kitos išvados dėl turto vertės nepagrindžia žalos fakto ir dydžio. (duomenys neskelbtini) išvada buvo paruošta siekiant įvertinti ginčo akcijų sandorio naudingumą ieškovei, kitose išvadose taip pat neatliktas akcijų vertinimas.
27.15. Ieškovė nebuvo proceso šalimi (duomenys neskelbtini) teisme inicijuotose bylose. Be to, ieškovė nebuvo (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių subjektu, t. y. apsaugos priemonės buvo adresuotos ir sukūrė procesinius ribojimus tik trečiajam asmeniui, tačiau ne ieškovei ar jos turtui ar turtinėms ir neturtinėms teisėms.
27.16. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti, kad atsakovo elgesys teikiant prašymą (duomenys neskelbtini) Respublikos teismui yra neteisėtas procesinis elgesys, kadangi tokio pobūdžio klausimą teisę spręsti turi tik (duomenys neskelbtini) Respublikos teismas.
28. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą nepakeistą, nutraukti apeliacinį procesą dalyje dėl bylos jurisdikcijos, atmesti prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
28.1. Aplinkybė, kad teismo sprendime remiamasi ieškovės baigiamojoje kalboje pateiktais apibendrinimais, nėra pagrindas abejoti teismo sprendimo teisėtumu. Prielaidos, kad neva pirmosios instancijos teismas savarankiškai neatliko įrodymų tyrimo ir teisinio vertinimo ar neįsigilino į bylos aplinkybes, neturi pagrindo.
28.2. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta, ar apeliantas piktnaudžiavo akcininko teisėmis, ar ne, nebuvo. (duomenys neskelbtini) teismuose priimti procesiniai sprendimai neriboja, nedraudžia ir neužkerta kelio ieškovei įrodinėti apelianto neteisėtų veiksmų piktnaudžiaujant akcininko teisėmis fakto, ir, atitinkamai, remtis šiomis aplinkybėmis.
28.3. Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, rėmėsi ir aplinkybe, jog apeliantas piktnaudžiavo akcininko teisėmis.
28.4. Teismo išvada, kad apeliantas ne tik veikė neteisėtai, kai pateikė aiškiai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir piktnaudžiavo akcininko teisėmis, atitinka kasacinio teismo nutarties išaiškinimus, kuriuose buvo konstatuoti apelianto neteisėti veiksmai.
28.5. Pirmosios instancijos teismas negali nukrypti nuo Kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų konkrečiu klausimu.
28.6. Ieškovė žalą patyrė Lietuvoje, be to, tiek ieškovės buveinės vieta yra Lietuvoje, tiek ir apelianto gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl pagrįstai byloje taikyta Lietuvos teisė.
28.7. (duomenys neskelbtini) teismo galutiniu sprendimu aiškiai buvo konstatuota, kad apeliantas turėjo visą reikiamą informaciją tam, jog galėtų suformuluoti ir priimti informuotą sprendimą vykstančiame akcininkų susirinkime.
28.8. Nesutikimas su teismo sprendimu, pateikiant kitokią įrodymų interpretaciją, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
28.9. Išvada, kad apeliantas piktnaudžiaudamas teise siekė blokuoti sandorio sudarymą, yra pagrįsta byloje esančiais ir tinkamai ištirtais įrodymais.
28.10. Apelianto teiginiai dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neturi pagrindo. Įstatyme pagrįstai ir teisėtai įtvirtina civilinė atsakomybė be kaltės, kuri taikoma nustačius visas likusias civilinės atsakomybės sąlygas. Toks civilinės atsakomybės modelis yra pagrįstas ir visiškai suderinamas su teisinės valstybės principu.
28.11. Pagrįstai konstatuota, kad apeliantas prisidengė tariamu informacijos trūkumu tam, jog galėtų stabdyti sandorio su ieškove sudarymą.
28.12. Pagrįstai konstatuota, kad apeliantas turi prisiimti riziką už žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų.
28.13. Apelianto argumentai apie tai, kad nėra įrodytas būtinumas sudaryti sandorį ar tai, jog nesudarius sandorio, būtų patirta žala, neturi pagrindo. Ieškovė įrodė, kad turėjo valią įsigyti akcijas iš trečiojo asmens ir apeliantas tam sutrukdė, veikdamas neteisėtai ir, kol buvo trukdoma, turto vertė, taigi ir akcijų kaina padidėjo, tai nulėmė didesnes ieškovės išlaidas.
28.14. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė žalos dydį, kurį sudaro skirtumas tarp akcijų kainų. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) suma susidarė ne susitarimo dėl kainos paskaičiavimo, tačiau dėl įmonių rezultatų.
28.15. Apeliantas nepaneigė išvados, kad kainų skirtumo metodas gali būti taikomas ir deliktinės atsakomybės atveju.
28.16. Žalos dydis yra pagrįstas vertinimo ataskaitomis, t. y. rašytiniais įrodymais, jų turinys aiškus, sudaryta galimybė duomenis analizuoti ir vertinti, todėl nėra pagrindo teigti, jog neapklausus vertintojo buvo pažeistos atsakovo teisės.
28.17. Apeliantas, kritikuodamas (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitas, nepateikia įrodymų, kurie suteiktų pagrindą abejoti (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitų pagrįstumu. Turto vertinimas atliktas vadovaujantis tarptautiniais RICS standartais, kurių sudėtinė dalis yra ir Tarptautiniai vertinimo standartai.
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
29.1. Apeliantas neturėjo galimybės spręsti (duomenys neskelbtini) valdymo klausimų, kadangi tai išimtinė valdybos kompetencija. Apeliantas turėjo teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, gauti (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytą informaciją.
29.2. Dauguma (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo metu būtų pritarę akcijų perleidimo sandoriui. (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimas neįvyko išimtinai dėl atsakovo veiksmų, t. y. konkuruojantį pasiūlymą dėl akcijų įsigijimo atsakovas pateikė nelaukęs jo prašytos papildomos informacijos iš (duomenys neskelbtini) valdybos.
29.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas turėjo pakankamai informacijos savo, kaip akcininko, sprendimui priimti.
29.4. Atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, įvertinimas ir kvalifikavimas yra ne (duomenys neskelbtini), o būtent Lietuvos Respublikos civilinės materialinės teisės klausimas.
29.5. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų vertinimų paslaugų sutartis sudarė su įmone, veikiančia (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti akcijų vertę bendrovių, įsteigtų įvairiose Europos Sąjungos valstybėse. Taigi, būtų neracionalu ir nesuprantama, jeigu (duomenys neskelbtini) būtų užsakiusi, jog įmonė atliktų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Be to, (duomenys neskelbtini) abu kartus užsakė, kad (duomenys neskelbtini) atliktų DESKTOP tipo vertinimus, ne pagal Turto verslo vertinimo metodiką, o pagal tarptautinius vertinimo standartus.
29.6. Atsakovas siekia iš naujo peržiūrėti ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurias šioje byloje galutinai ir neginčijamai jau nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, t. y. atsakovo veiksmų neteisėtumas yra galutinai ir neginčijamai nustatytas ir nėra nagrinėjimo dalyku.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
31. Apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau ir – Konstitucinis Teismas), siekiant nustatyti, ar CPK 146 straipsnio 2 dalies neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
32. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi, teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui.
33. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies įtvirtintos teisės normos atitikties Konstitucijai ir atsirastų būtinumas dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį, taikytinas nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog atsakovo iškeltos abejonės dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir reglamentavimui sudarytų pagrindą tenkinti tokį jo prašymą.
34. Pažymėtina, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Taigi, atsakovas šią Konstitucijoje įtvirtintą teisę gali įgyvendinti kreipdamasis į Konstitucinį Teismą su individualiu skundu.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos
35. Atsakovas, be kita ko, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodamas tuo, kad žodinis bylos nagrinėjimas padėtų geriau atskleisti, visapusiškai ištirti šiai bylai reikšmingas aplinkybes bei sudarytų galimybę apklausti liudytoją, pasirašiusį byloje pateiktas Akcijų vertinimo pažymas. Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimus į atsakovo prašymą, kuriuose ieškovė prašo jo netenkinti, o trečiasis asmuo spręsti teismo nuožiūra, argumentuojant, jog tiek liudytojo apklausa, tiek žodinis bylos nagrinėjimas nėra tikslingi.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas šiuo atveju prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo grindžia būtinybe apklausti liudytoją.
37. Naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
38. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas prašymo apklausti liudytoją (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nereiškė. Kaip minėta, įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašymas apklausti liudytoją nėra savalaikis, apeliaciniame skunde nebuvo pareikštas, taip pat prašyme nurodyti argumentai dėl liudytojo apklausos yra nauji, skunde jie nebuvo nurodyti. Tai prieštarauja CPK 323 straipsnyje įtvirtintam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį padavimo terminui keisti (pildyti) šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, todėl liudytojo apklausa nagrinėjamu atveju nėra tikslinga.
39. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
40. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ieškovės (duomenys neskelbtini) kopiją bei teisės srities mokslininko teisinę išvadą. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė teisės srities mokslininko teisinę išvadą. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinio teisės akto ištraukos kartu su vertimu į lietuvių kalbą kopiją.
41. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nurodo, kad trečiojo asmens pateikti įrodymai bei atsakovo pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šalys nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, jog būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Be to, apeliacinės instancijos teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies įtvirtintos teisės normos atitikties Konstitucijai ir būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, nėra pagrindo priimti teisės srities mokslininkų išvadų, kuriose pasisakyta dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies konstitucingumo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl kasacinio teismo išaiškinimų privalomumo ir atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos
43. Kasacinis teismas, plėtodamas CPK 146 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad skolininkas taip pat gali patirti nuostolių taikius laikinąsias apsaugos priemones byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas, ir tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą; nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, 37 punktas; kt.). Tuo atveju, kai byla neišnagrinėta iš esmės ir todėl ieškinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali būti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017, 35 punktas; 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-403/2019, 42 punktas).
44. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimo. Apelianto teigimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo galimai neteisėto (duomenys neskelbtini) teisių naudojimosi akcininkų susirinkime, be to, išvadas dėl piktnaudžiavimo akcininko teisėmis paneigia aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) įvykdė atsakovo (duomenys neskelbtini) teismui pateikto ieškinio reikalavimus dėl informacijos suteikimo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas negali būti atsakingas dėl to, kad ieškovė laisva valia nusipirko akcijas didesne kaina. Atsakovas teigia, kad nebuvo priimtas (duomenys neskelbtini) teismo procesinis sprendimas, kuriame būtų konstatuotas atsakovo pareikštų ieškinio reikalavimų nepagrįstumas.
45. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojama aplinkybė, jog apskųstame sprendime atsakovo elgesys, reiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) teisme, negali būti pripažintas neteisėtu (duomenys neskelbtini) teisme. Be to, nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovo veiksmus turėtų būti taikomi (duomenys neskelbtini) teisės aktai.
46. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausias bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas) išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).
48. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir trečiojo asmens kasacinius skundus, (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (nutarties 52 punktas) sprendė, kad yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. ieškovė įrodė, jog yra nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas pateikiant prašymus teismams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šie veiksmai pasireiškė asmeniui tenkančios bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Kasacinis teismas konstatavo, jog atsakovo elgesys reiškiant nepagrįstais pripažintus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) teismuose vertintinas kaip pažeidžiantis bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytinas neteisėtais veiksmais.
49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) motyvus, konstatuoja, jog atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja kasacinio teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimo, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Nustačius, jog kasacinis teismas neginčijamai pripažino, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. reiškė nepagrįstais pripažintus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) teismuose bei tokiu būdu pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, apelianto argumentai, kuriais ginčijami atsakovo neteisėti veiksmai, kaip būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, yra atmetami.
50. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą lėmusias priežastis, yra nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas pateikiant prašymą teismams dėl jų taikymo, o (duomenys neskelbtini) teisme atsakovo reikštų reikalavimų trečiajam asmeniui (ne)pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl (duomenys neskelbtini) teisės aktų taikymo nagrinėjamam ginčui.
Dėl žalos dydžio
51. Apeliantas teigia, kad ieškovė nėra pateikusi į bylą akcijų vertinimo ataskaitos, kuri būtų sudaryta, remiantis Turto verslo vertinimo metodika, kadangi Lietuvos Respublikos teismai neturi teisės taikyti RICS standartų ir jų pagrindu grįsti priimamų sprendimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
52. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus. RICS yra tarptautinė nekilnojamojo turto rinkos tyrimų organizacija, vienijanti nekilnojamojo turto specialistus ir rengianti pripažintus standartus jų veiklai. RICS vertinimo standartai yra plačiai taikomi turto ir verslo vertintojų, kadangi jie yra suderinti su tarptautiniais vertinimo standartais, kurie turto vertinimą atliekantiems vertintojams yra taikomi visa apimtimi (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).
53. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) atliktų turto vertinimo pažymų, turto rinkos vertė nustatyta ir vertinimai parengti pagal Tarptautinius vertinimo standartus, taip pat ir pagal RICS standartus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės pateiktos turto (akcijų) vertinimo pažymos atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus reikalavimus, kurie sudaro galimybę turto vertę nustatyti pagal Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais, t. y. (duomenys neskelbtini) atliktais turto vertinimais. Be to, akcentuotina, jog atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitų neatitikimo Tarptautiniams vertinimo standartams faktą (CPK 178 straipsnis).
54. Apeliaciniame skunde teigiama, jog laikinosios apsaugos priemonės nepadarė tiesioginės turtinės žalos ieškovei, ieškovės turtinė padėtis nėra pakitusi sudarius Akcijų pirkimo – pardavimo sandorį (duomenys neskelbtini) didesne kaina, kadangi šis kainos padidėjimas yra ekvivalentiškas įsigytų akcijų rinkos vertės padidėjimui. Ieškovė nėra patyrusi turto vertės sumažėjimo ar jo netekimo, nes jos turėtas turtas (piniginės lėšos) įgavo akcijų išraišką, t. y. buvo ekvivalentiškai kompensuotas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
55. Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, 36 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013 nurodyta, kad civilinės atsakomybės sąlygos dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies suformuotoje kasacinio teismo praktikoje išlieka nepakitusios ir taikant CPK 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.).
57. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė ketinimų protokolą dėl (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo. Ketinimų protokole nurodė Akcijų rinkos vertę 2015 m. kovo 1 d. – ji buvo (duomenys neskelbtini).
58. 2015 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) inicijavo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2015 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 15 d. gavo akcininko (duomenys neskelbtini) prašymą dėl papildomos informacijos apie numatomą sudaryti akcijų perleidimo sutartį pateikimo. 2015 m. balandžio 21 d. atsakovas pateikė konkuruojantį pasiūlymą dėl akcijų įsigijimo.
59. 2015 m. balandžio 25 d. vyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu turėjo būti svarstomas akcijų pardavimo pagal susitarimą klausimas. Susirinkimas atidėtas iki 2015 m. gegužės 5 d., akcininkams suteikiant laiko įvertinti (duomenys neskelbtini) ir atsakovo pasiūlymus bei atsakovui suteikiant laiko pagrįsti savo pasiūlymą.
60. 2015 m. balandžio 29 d. atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismą su prašymu išduoti draudimo atlikti veiksmus orderį (taikyti laikinąsias apsaugos priemones). (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. balandžio 30 d. tenkino (duomenys neskelbtini) prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – (duomenys neskelbtini).
61. 2015 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi prašymą tenkino ir uždraudė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teismas nustatė (duomenys neskelbtini) terminą ne vėliau kaip per 30 dienų pareikšti ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kompetentingame (duomenys neskelbtini) teisme.
62. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. gegužės 26 d. galutiniu sprendimu panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
63. 2015 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė uždrausti vykdyti akcijų perleidimo sandorį arba apriboti jo vykdymą ir (arba) pareikalauti iš bendrovės pateikti (bendrovės akcininkų pritarimui) sandorį, dėl kurio buvo susitarta ir kuris buvo užbaigtas pagal visas siūlomo sandorio sąlygas ir atlikti tai pagal tokius įsakymus ir nurodymus, kuriuos teismas laiko tinkamais ir priimtinais.
64. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
65. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl derybų atnaujinimo. 2016 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) užsakymu parengtos naujos akcijų rinkos vertės nustatymo ataskaitos, bendra nustatyta akcijų rinkos vertė 2015 m. spalio 31 d. sudarė (duomenys neskelbtini).
66. 2016 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą dėl akcijų pardavimo. Šalys susitarė, kad galutinė akcijų pardavimo kaina bus patvirtinta atlikus išsamius galutinius skaičiavimus ir bus šalių patvirtinta joms pasirašius susitarimą dėl kainos.
67. 2016 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) teismas tenkino (duomenys neskelbtini) prašymą dėl ieškinio (duomenys neskelbtini) atsiėmimo.
68. 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą dėl kainos, kuriuo nustatyta akcijų pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini).
69. Taigi, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo pradinio 2015 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ketinimų protokolo sudarymo iki galutinio 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl kainos Akcijų vertė padidėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, negalėdama sudaryti Akcijų pirkimo – pardavimo sandorio 2015 m. balandžio mėn. dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, realiai patyrė prašomus priteisti nuostolius, kurie patirti dėl byloje neginčijamai nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė, sumokėjusi didesnę kainą už Akcijas, įgijo didesnės vertės turtą, nepaneigia nustatyto fakto, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė už tą patį turtą, t. y. Akcijas, sumokėjo (duomenys neskelbtini) daugiau negu būtų galėjusi sumokėti sandorį sudarant 2015 m. balandžio mėn. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų realiai patirtos žalos faktą (CPK 178 straipsnis).
70. Taip pat atsakovas nesutinka su Akcijų kainos padidėjimu nuo 2015 m. spalio 31 d., kuomet buvo atliktas (duomenys neskelbtini) turto vertinimas, iki 2016 m. liepos 12 d., kuomet ieškovė ir (duomenys neskelbtini) sudarė galutinį susitarimą dėl Akcijų kainos. Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų Akcijų vertės padidėjimą (duomenys neskelbtini) suma.
71. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Šis principas reiškia tai, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principo esmė, jog nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių. Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
72. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nors padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), vis dėlto kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).
73. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų realiai patyrė prašomus priteisti nuostolius, kuriuos sudaro Akcijų kainos padidėjimas laikotarpiu, kuomet nepagrįstai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų už Akcijas sumokėjo (duomenys neskelbtini) didesnę kainą, t. y. ieškovė realiai patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė žalą, sumokėdama už Akcijas (duomenys neskelbtini) daugiau nei būtų mokėjusi 2015 m. balandžio mėn., t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudaryto susitarimo dėl kainos matyti, jog Akcijų vertės padidėjimas grindžiamas parduodamų įmonių gautu pelnu laikotarpiu, kuomet buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, bei įmonių grupės nekilnojamojo turto pabrangimu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje nustatyta, kad 2015 – 2016 m. Lietuvos rinkoje nekilnojamojo turto kainos reikšmingai augo, todėl kainų pokytis, kuris atsirado dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, yra pagrįstas ir atitiko rinkos tendenciją, t. y. padidėjo bendrovės nekilnojamojo turto vertė. Be to, pažymėtina, jog sandorio šalys, įvertinę 2015 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) atliktą turto vertinimą bei bendrovių finansinės situacijos pokytį nuo minėto turto vertinimo atlikimo iki galutinio 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl kainos, susitarė dėl Akcijų kainos, ją laikė pagrįsta ir atitinkančia rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės realiai patirtais nuostoliais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovei priteista (duomenys neskelbtini) patirtų nuostolių suma yra pagrįsta, atitinkanti visiško nuostolių atlyginimo principą, todėl sprendžiama, kad šis nuostolių, kuriuos patyrė ieškovė, dydis, pagrįstai priteistas iš atsakovo (CK 6.249, 6.251 straipsniai).
74. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. teigiama, jog teismas savarankiškai nevertino įrodymų, o pritarė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai. Be to, teismas neužtikrino liudytojo apklausos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
75. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
76. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
77. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apskųsto sprendimo turiniu, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio, vertino tiek (duomenys neskelbtini) atliktų akcijų vertinimo išvadas, tiek ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. (duomenys neskelbtini) išvadą, (duomenys neskelbtini) išvadą ir (duomenys neskelbtini) išvadą, (duomenys neskelbtini) išvadas, kurios pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos yra pagrįstos. Apskųstame teismo sprendime, vadovaujantis minėtais rašytiniais įrodymais, padaryta pagrįsta išvada, jog ieškovė įrodė patirtų nuostolių dydį. Akcentuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų prielaidas abejoti byloje esančių turto vertinimo pažymų bei juose esančių duomenų pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, t. y. esant byloje duomenims, jog akcijų kaina per laikotarpį, kuomet buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus), padidėjo, pagrįsta išvada, jog ieškovės realiai patirti nuostoliai sudaro (duomenys neskelbtini) ir juos privalo atlyginti atsakovas (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo išvados sutapo su ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, nepaneigia teismo savarankiškai atlikto įrodymų vertinimo fakto. Apelianto argumentas dėl liudytojo apklausos būtinumo nepaneigia aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos leistinais ir patikimais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė dėl byloje esančių įrodymų viseto pakankamumo ir patikimumo, o apelianto deklaratyvūs teiginiai dėl neužtikrinimo liudytojo apklausos nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
78. Įstatymas numato, jog teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Vien tik aplinkybė, jog šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
79. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apskųstame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė įrodė patirtų nuostolių faktą bei jų dydį, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Kaip nurodyta šios nutarties 78 punkte, vien tik tai, kad atsakovo dėstomos aplinkybės nepripažintos įrodytomis, nesuponuoja išvados dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
80. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
81. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apelianto apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
82. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
83. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
84. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą bei (duomenys neskelbtini) už teisinės išvados pateikimą.
85. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. birželio 10 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 524,20 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 981,46 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius, iš atsakovo ieškovei už advokato teisines paslaugas priteisiama (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagrindo viršyti apskaičiuotą bylinėjimosi išlaidų dydžio sumą byloje nenustatyta. Be to, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neprijungė prie bylos ieškovės pateiktos teisės srities mokslininko išvados, jos nevertino bei ja nesivadovavo, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už šios išvados parengimą neatlyginamos.
86. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė
Jūratė Varanauskaitė