Civilinė byla Nr. 2S-1097-230/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02350-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.5.24.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui G. G. už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – G. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis M. P. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui G. G. skyrimo už privalomojo nurodymo neįvykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pareiškime nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. G. neįvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) privalomojo nurodymo išardyti vietinę šildymo sistemą, kuri įrengta atsijungus nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų negyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir bute (duomenys neskelbtini), nei per privalomajame nurodyme nustatytą terminą, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. vasario 25 d., nei per antstolio raginime nustatytą terminą, t. y. nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. 2018 m. kovo 20 d. gautas skolininko prašymas pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą dar dviem mėnesiams tam, kad būtų įteisinti dokumentai. Antstolis 2018 m. gegužės 11 d. patvarkymu netenkino skolininko prašymo. 2018 m. birželio 13 d. pranešimu skolininkas pranešė, kad rengiamas atjungimo nuo šildymo sistemos projektas, kuris bus pateiktas savivaldybei. Antstoliui patikrinus 2019 m. sausio 30 d. privalomojo nurodymo vykdymo rezultatus, nustatyta, kad nebuvo įvykdytas įpareigojimas išardyti vietinę šildymo sistemą, įrengtą atsijungus nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.
2. Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti ir suteikti 6 mėnesių terminą, per kurį jis ketina sutvarkyti dokumentus dėl dujinio katilo įteisinimo. Nurodė, kad jis nusipirko patalpas (duomenys neskelbtini), prieš penkis metus. Šios patalpos buvo prastos kokybės, jose daug metų niekas negyveno, patalpos buvo apleistos. Patalpose nebuvo šildymo, todėl suinteresuotas asmuo buvo nuvykęs į šilumos tinklus dėl galimybės pajungti šildymą. Jam buvo atsakyta, kad reikia parengti projektą. Kadangi projekto parengimas trunka ilgą laiką, o suinteresuotas asmuo įsigijo patalpas žiemos metu, jis iki šildymo projekto parengimo patalpų apšildymui pastatė dujinį katilą. Suinteresuotas asmuo moka už suvartotas dujas, be to, jis moka ir už šilumos energiją, kuri realiai nėra teikiama jo patalpoms. Suinteresuoto asmens teigimu, jis negali išmontuoti dujinio katilo, kadangi patalpose dirba ir gyvena žmonės su mažais vaikais, jiems reikalingas šildymas. Šiuo metu dujinio katilo įteisinimui rengiami projektai, tačiau tai trunka ilgą laiką.
3. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašė paskirti skolininkui G. G. už privalomojo nurodymo nevykdymą iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti pašalinti statybos padariniai, pabaigos iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos išieškotojos, t. y. Inspekcijos, naudai. Nurodė, kad Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 29 d. surašė savavališkos statybos aktą ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo pareikalavo iš skolininko G. G. išardyti vietinę šildymo sistemą, įrengtą atsijungus nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų negyvenamojoje patalpoje ir bute, esančiuose (duomenys neskelbtini). Patikrinus privalomojo nurodymo įvykdymą vietoje, 2018 m. kovo 5 d. nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Antstoliui patikrinus privalomojo nurodymo įvykdymo rezultatus 2019 m. sausio 30 d. nustatyta, kad ir tuo metu privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Skolininkui G. G. terminas privalomajam nurodymui įvykdyti suėjo 2018 m. vasario 25 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą tenkino ir skyrė G. G. 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos Inspekcijos naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 25 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.
5. Teismas nustatė, kad antstolio M. P. kontoroje 2018 m. kovo 27 d. priimtas vykdymui Inspekcijos privalomasis nurodymas, kuriuo suinteresuotas asmuo G. G. įpareigotas iki 2018 m. vasario 25 d. išardyti savavališkai pastatytą vietinę šildymo sistemą, įrengtą atsijungus nuo centralizuotų šilumos tinklų negyvenamojoje patalpoje ir bute, esančiuose (duomenys neskelbtini). Inspekcijai 2018 m. vasario 28 d. patikrinus privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą, nustatyta, kad skolininkas G. G. neišardė vietinės šildymo sistemos. G. G. 2018 m. kovo 28 d. antstolio raginimu buvo paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos (t. y. nuo 2018 m. kovo 30 d.) išardyti vietinę šildymo sistemą. G. G. 2018 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į antstolį, prašydamas pratęsti terminą dėl dokumentų įteisinimo, tačiau antstolis M. P. 2018 m. gegužės 11 d. patvarkymu šio prašymo netenkino. Iš antstolio M. P. 2019 m. vasario 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto nustatyta, kad įvykdžius 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą 2019 m. sausio 30 d. nustatyta, kad neįvykdytas įpareigojimas išardyti vietinę šildymo sistemą, įrengtą atsijungus nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. G. patvirtino, kad jis neįvykdė Inspekcijos privalomojo nurodymo dėl savavališkai pastatytos vietinės šildymo sistemos išardymo.
6. Teismas pažymėjo, kad skolininkas, nurodydamas aplinkybes dėl jo bandymų įteisinti savavališką statybą, nepateikė į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismui pasiūlius pateikti šiuos įrodymus, atsisakė pasinaudoti šia procesine teise. Suinteresuoto asmens nurodytos privalomojo nurodymo nevykdymo priežastys nesudaro pagrindo atleisti jį nuo atsakomybės už privalomojo nurodymo, kurio skolininkas neskundė bei kurio vykdymo termino neprašė pratęsti įstatymo nustatyta tvarka, nevykdymą. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo G. G., žinodamas apie privalomajame nurodyme nustatytą pareigą iki 2018 m. vasario 25 d. išardyti savavališkai įrengtą vietinę šildymo sistemą bei apie antstolio reikalavimą išardyti minėtą sistemą per raginime nustatytą terminą, neįvykdė minėto privalomojo nurodymo, nenurodė pateisinamų šio nurodymo nevykdymo priežasčių nei teismui, nei antstoliui. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl baudos G. G. skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, šią baudą išieškant išieškotojos Inspekcijos naudai.
7. Teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgė į tai, kad G. G., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nevykdo privalomojo nurodymo daugiau kaip vienerius metus (t. y. nuo 2018 m. vasario 25 d.). Skolininkas, pateikdamas antstoliui ir teismui prašymus dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš tikrųjų ėmėsi veiksmų, siekdamas įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl svarbių priežasčių jam nepavyko to padaryti laiku. Suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, kad jo turtinė padėtis yra gera (G. G. paaiškino, kad kas mėnesį gauna pastovias 1 500-2 000 Eur pajamas, turi dvi transporto priemones, šešis nekilnojamojo turto objektus). Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti privalomąjį nurodymą baudos už 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomojo nurodymo nevykdymą dydis turėtų būti 10 Eur už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Suinteresuotas asmuo G. G. pateikė antstoliui prašymą pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą dviem mėnesiams tam, kad galėtų sutvarkyti dokumentus dėl dujinio katilo įteisinimo, tačiau antstolis šio prašymo netenkino.
1.2. Suinteresuotas asmuo G. G. nusipirko patalpas (duomenys neskelbtini), prieš penkis metus. Šios patalpos buvo prastos kokybės, jose daug metų niekas negyveno, patalpos buvo apleistos, patalpose nebuvo šildymo, todėl nuvyko į šilumos tinklus dėl galimybės pajungti šildymą. Šilumos tinkluose gavo atsakymą, kad tam reikia parengti projektą. Kadangi projekto parengimas trunka ilgą laiką, o patalpas nusipirko žiemos metu, todėl iki šildymo projekto parengimo patalpų apšildymui pastatė dujinį katilą. Išmontuoti dujinio katilo negali, nes patalpose dirba ir gyvena žmonės su mažais vaikais, jiems reikalingas patalpų šildymas.
1.3. Šiuo metu dujinio katilo įteisinimui rengiami projektai, tačiau tai trunka ilgą laiką ir nėra taip lengva bei paprasta jį parengti, kadangi reikalingi įvairūs derinimai, skaičiavimai, matavimai, pritarimai, parašai ir t. t. Kiekvienam veiksmui atlikti yra nustatyti terminai, todėl projekto rengimas trunka ilgai.
1.4. Suinteresuotas asmuo G. G. turi nekilnojamojo turto, o jo pajamos per mėnesį sudaro 1 500 – 2 000 Eur, tačiau visas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o iš gaunamų pajamų dengiamos skolos kreditoriams, todėl paskyrus 10 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną nuo 2018 m. vasario 25 d. per metus laiko (iki 2019 m. vasario 25 d.) susidaro 3 650 Eur skola, kuri suinteresuotam asmeniui ir jo šeimai yra didelė ir sunki našta. Tokio dydžio baudos paskyrimas neatitinka protingumo kriterijaus.
1.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo, ir nepagrįstai iš karto skyrė piniginę baudą, o ne įspėjimą ar terminą, per kurį suinteresuotas asmuo G. G. galėtų pabaigti rengti dujinio katilo projektą.
9. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantas turi neginčijamą pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau nei per nustatytą terminą, nei iki šio momento jų nešalino, jokių procedūrų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, nėra atlikęs. Savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūros nebuvo atliekamos savalaikiai, aktyviai, rūpestingai, siekiant per kuo trumpesnį laikotarpį tinkamai ir visapusiškai įvykdyti privalomąjį nurodymą.
2.2. Atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas daugiau nei 12 mėnesių, o paskirta bauda yra gerokai mažesnė nei įstatyme įtvirtintas maksimalus baudos dydis, darytina išvada, jog suinteresuotam asmeniui paskirta bauda yra individualizuota, adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, privalomojo nurodymo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes.
2.3. Aplinkybė, kad apeliantas nėra pasyvus ir siekia įvykdyti privalomąjį nurodymą, negali būti pagrindas neskirti jam baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas privalomojo nurodymo privalomumas ir jo, kaip vykdomojo dokumento, statusas, o privalomojo nurodymo nevykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant nustatytų privalomojo nurodymo įvykdymo terminų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
11. Suinteresuotas asmuo G. G. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – parduotuvės patalpos daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atjungimo paprastojo remonto projekto ir prašymo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui kopijas. Nors suinteresuotas asmuo šių įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė (nors tokią galimybę turėjo, kadangi įrodymai gauti dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, o pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė suinteresuotam asmeniui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pradėjo savavališkų statybų įteisinimo veiksmus), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo pagrįstumo klausimą, pateiktus įrodymus priima, prijungia prie bylos bei vertina spręsdamas ginčo klausimą.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui G. G. skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį pagrindų
14. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
15. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, pastarajam nevykdant teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo, turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą (privalomąjį nurodymą) ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo (privalomojo nurodymo) nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo (privalomojo nurodymo) nevykdymą, ar nesudaromos prielaidos vengti teismo sprendimo (privalomojo nurodymo) vykdymo neribotą laiką.
17. Nagrinėjamu atveju iš civilinėje ir vykdomojoje bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/18/00418, kurioje vykdomas Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomasis nurodymas, kuriuo suinteresuotas asmuo G. G. įpareigotas iki 2018 m. vasario 25 d. išardyti savavališkai pastatytą vietinę šildymo sistemą, įrengtą atsijungus nuo centralizuotų šilumos tinklų negyvenamojoje patalpoje ir bute, esančiuose (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo G. G. 2018 m. kovo 28 d. antstolio raginimu buvo paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos (t. y. nuo 2018 m. kovo 30 d.) išardyti vietinę šildymo sistemą parduotuvės patalpose ir bute. 2018 m. kovo 30 d. G. G. kreipėsi į antstolį, prašydamas pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau antstolis M. P. 2018 m. gegužės 11 d. patvarkymu šio prašymo netenkino. 2019 m. sausio 30 d. įvykdžius privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą nustatyta, kad neįvykdytas įpareigojimas išardyti vietinę šildymo sistemą, įrengtą atsijungus nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini).
18. Antstolis M. P. 2019 m. vasario 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudos G. G. skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą tenkino ir skyrė G. G. 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos Inspekcijos naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 25 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomasis nurodymas, kuriuo suinteresuotas asmuo G. G. įpareigotas iki 2018 m. vasario 25 d. išardyti savavališkai pastatytą vietinę šildymo sistemą, įrengtą atsijungus nuo centralizuotų šilumos tinklų negyvenamojoje patalpoje ir bute, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra įvykdytas (šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas). Tačiau apeliantas (suinteresuotas asmuo) G. G. atskirajame skunde nesutinka su skundžiama nutartimi jam paskirta bauda ir teigia, kad šiuo metu dujinio katilo įteisinimui rengia projektus, o jų rengimas ir derinimas, įvairūs skaičiavimai, matavimai, pritarimų gavimas ir pan. trunka ilgą laikotarpį, dėl ko privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas (suinteresuotas asmuo) G. G. nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios trukdo jam įvykdyti privalomąjį nurodymą, o atskirojo skundo argumentas, kad projektų parengimui, suderinimui ir kt. reikalingas tam tikras laikotarpis, negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia privalomojo nurodymo nevykdymą (juolab, tokį ilgą laikotarpį). Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. vasario 25 d. Suinteresuotam asmeniui G. G. jo neįvykdžius, Inspekcija perdavė privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui. Antstolis M. P. 2018 m. kovo 28 d. raginimu paragino suinteresuotą asmenį G. G. įvykdyti privalomąjį nurodymą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos (nuo 2018 m. kovo 30 d.). G. G. 2018 m. kovo 30 d. pateikė antstoliui prašymą pratęsti terminą dviem mėnesiams dokumentų įteisinimui. Nors terminą antstolis patvarkymu atsisakė pratęsti (suinteresuotas asmuo šio patvarkymo neskundė), tačiau suinteresuotas asmuo nei per prašytą pratęsti dviejų mėnesių laikotarpį, nei vėliau privalomojo nurodymo neįvykdė – 2019 m. sausio 30 d. atlikus privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą buvo nustatyta, kad įpareigojimas neįvykdytas (jis nebuvo įvykdytas ir po antstolio kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo).
21. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) G. G. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo privalomojo nurodymo surašymo (2017 m. rugpjūčio 29 d.) iki šio momento jis savalaikiai, apdairiai ir rūpestingai būtų ėmęsis veiksmų, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą (parengęs nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektus, pertvarkant šildymo sistemą, pateikęs savivaldybės administracijai prašymą su bendrasavininkių rašytiniu pritarimu pritarti atliktam buto ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektui, gavęs kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio juridinio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamiems objektams šildyti, valdytojo pažymą, grindžiamą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai ir pan.), tačiau dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių jam būtų nepavykę įteisinti ginčo objekto (vietinės šildymo sistemos) (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtent paties apelianto pasyvūs, nepagrįsti jokiomis objektyviomis nuo jo valios nepriklausančiomis priežastimis veiksmai yra kliūtis įvykdyti privalomąjį nurodymą – apeliantas privalomojo nurodymo nevykdo, tokiu būdu neribotą laiką vilkindamas vykdomojo dokumento įvykdymą.
22. Aplinkybė, kad apeliantas G. G. atlieka tam tikrus veiksmus, kad pašalintų savavališką statybą (parengė nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą, gavo bendrasavininkių rašytinius pritarimus atlikti paprastąjį remontą, VĮ Registrų centro pažymą apie butų (patalpų) savininkus pastate), nors šie veiksmai ir nėra pakankami bei savalaikiai, negali būti pagrindas apskritai neskirti jam baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas vykdomojo dokumento (privalomojo nurodymo) privalomumas, o privalomojo nurodymo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant privalomajame nurodyme nustatytų įvykdymo terminų. Suinteresuoto asmens atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai jį atleisti nuo atsakomybės už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Joms taikyti visiškai pakanka aplinkybės, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo G. G. Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomojo nurodymo neįvykdė ir per nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių, todėl už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrė jam piniginę sankciją – baudą.
Dėl baudos dydžio
24. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) G. G. atskirajame skunde nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu ir nurodo, kad toks baudos dydis jam ir jo šeimai, atsižvelgiant į turtinę padėtį, yra didelė našta, kadangi paskyrus 10 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną nuo 2018 m. vasario 25 d. per metus laiko (iki 2019 m. vasario 25 d.) jau susidaro 3 650 Eur dydžio skola, be to, antstolis tik pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo, todėl teismas nepagrįstai iš karto skyrė piniginę baudą, o ne įspėjimą ar terminą, per kurį suinteresuotas asmuo galėtų pabaigti rengti dujinio katilo projektą.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paskyrė G. G. 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos Inspekcijos naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 25 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio bauda nėra suderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nėra adekvatus ir proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Įvertinus tai, kad bauda suinteresuotam asmeniui G. G. už 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomojo nurodymo nevykdymą skiriama pirmą kartą, suinteresuotas asmuo yra ėmęsis tam tikrų veiksmų, kad pašalintų savavališką statybą (tą patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai), pažeidimo, už kurį G. G. skiriama bauda, pobūdis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos), taip pat atsižvelgiant į suinteresuoto asmens turtinę padėtį (G. G. nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamojo turto objektams nustatyta hipoteka, taikomas areštas), teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – suinteresuotam asmeniui G. G. skirtina 5 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos Inspekcijos naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 25 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
28. Apeliantas G. G. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi už privalomojo nurodymo nevykdymą galėjo jam skirti tik įspėjimą ar nustatyti terminą, per kurį jis galėtų pabaigti rengti dujinio katilo projektą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skolininkui, nevykdančiam sprendimo arba privalomojo nurodymo, gali būti paskirta iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kitų sankcijų skyrimo galimybė minėtoje įstatymo nuostatoje nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi apelianto G. G. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies (pakeistinas tik paskirtos baudos dydis), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš apelianto G. G. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Paskirti G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210, sąskaitos Nr. LT477300010126228899, AB „Swedbank“) naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 25 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.“
Priteisti iš suinteresuoto asmens G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Nijolia Indreikienė