PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdo Januškos, Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-114-835-2013 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui J. K., tretiesiems asmenims Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei R. M., Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarei E. J. dėl testamento ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 15 d. M. K. testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės R. M., ir 2011 m. sausio 31 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J. J. K., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovo motina M. K. 2009 m. rugsėjo 15 d. testamentu visą turėtą nekilnojamąjį turtą paliko savo sūnui atsakovui J. K.. Šis testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi jis neatitinka motinos tikrosios valios, sudarytas jai nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Ieškovo teigimu, motina prieš 10-15 metų patyrė sunkią galvos traumą, buvo gydyta ir operuota Kauno klinikinės ligoninės neurochirurginiame skyriuje. Po galvos traumos ji ir toliau girtavo su atsakovu, kuris ją mušdavo. Nuo 2008 metų ji dažniausiai gulėdavo, judėdavo mažai, pati nesitvarkydavo, jos kalba buvo padrika. 2009 metais motina jau normaliai nemąstė, jai sukako 86-ri metai, buvo patyrusi insultą, be to, sirgo ir kitomis ligomis. Panaikinus testamentą, turi būti panaikintas ir 2011 m. sausio 31 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2009-09-15 M. K. sudarė oficialų testamentą, kurį patvirtino Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė R. M. ir pagal kurį testatorė visą savo turtą paliko sūnui atsakovui J. K.. Už negalinčią pasirašyti dėl silpno regėjimo testatorę, dalyvaujant liudytojams D. G. ir A. G., pasirašė N. S.. (duomenys neskelbtini) testatorė mirė. Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai: notarės paaiškinimai (nurodė, kad nebuvo abejonių dėl testatorės tikrosios valios ir jos psichinės būklės), liudytojų A. B., A. G., D. G., N. S. parodymai (nurodė, kad testatorė buvo sąmoninga, orientuota, suvokė savo veiksmus ir išreiškė savo valią, nesimatė atminties ar suvokimo sutrikimų), atsakovo atstovo paaiškinimai (nurodė, kad M. K. buvo sąmoninga, suvokė ir išreiškė savo tikrąją valią, nes visada norėjo namą palikti atsakovui, kad po jos mirties jis, būdamas neįgalus, neliktų be pastogės), Valstybinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2012 m. birželio 15 d. akto Nr. 84TPK-68/2012 tiriamoji dalis (nurodoma, kad testatorė buvo sveika, pas gydytojus nesilankė, medicininė dokumentacija iki 2009 m. gruodžio 9 d. nepateikta), yra pakankami daryti išvadai, jog testatorė M. K. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismo nuomone, ekspertų tikimybinę išvadą dėl testatorės būklės konkrečiu testamento sudarymo metu paneigia testamento sudarymo procese dalyvavusių asmenų – testamentą tvirtinusios notarės R. M., už testatorę pasirašiusios N. S. ir testamentą pasirašiusių liudytojų D. G. bei A. G. parodymai. Laikė, jog ginčijamas testamentas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajai tvarkai arba gerai moralei, testatorės norą ir išreikštą valią palikti testamentu visą savo turtą atsakovui paaiškina atsakovo ilgalaikis gyvenimas su testatore.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas priimtas neteisingai įvertinus bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Atmesdamas ieškovo ieškinį ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas pernelyg sureikšmino notarės ir liudytojų parodymus, visiškai nepagrįstai atmesdamas specialistų išvadas apie M. K. psichikos būklę, laikydamas jas tik tikimybinėmis išvadomis dėl objektyvių duomenų trūkumo. Byloje liudytojų parodymais nustatyta, kad M. K. praeityje buvo patyrusi sunkią galvos traumą, gydyta ir operuota Kauno klinikinės ligoninės neurochirurginiame skyriuje. Teismas šį faktą ignoravo, nepagrįstai teigdamas, jog tai patvirtinančios medicininės dokumentacijos nėra, nors pateikti tokius medicininius dokumentus ieškovo neįpareigojo, o ir pats teismas šių dokumentų kreipdamasis į Kauno klinikinę ligoninę neieškojo. Kompiuterinė tomografija – tai vienas iš radiologinių tyrimo metodų. Šis tyrimas M. K. buvo atliktas nepraėjus trims mėnesiams po 2009-09-15 patvirtinto testamento, todėl pagrįstai 2009-12-09 atlikto tyrimo metu gautais duomenimis remiamasi 2012-06-15 teismo psichiatrijos ekspertizės akte duodant išvadą, kad testamento sudarymo metu M. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teigia, jog asmeniškai pati M. K. N. S., kad už ją pasirašytų testamente, neprašė, to nepatvirtino nei N. S., nei D. G., nei A. G.. Esant tokioms aplinkybėms, laikyti, jog kitas asmuo testamente už M. K. pasirašė laikantis CK 5.29 str. nuostatų, nėra pagrindo. Be to, kad testatorė nesuprato testamento sudarymo metu savo veiksmų reikšmės ir esmės, patvirtina jos vėlesni veiksmai, kuriais ji iš esmės prarado jai priklausantį vertingą turtą.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apelianto pozicija, jog 2009-09-15 sudarytas testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios, kadangi sudarytas jai nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir pasekmių vien todėl, kad prieš 10-15 metų ji patyrė sunkią galvos traumą. Priešingai, testamentą motina sudarė laisva valia, būdama visiškai sveiko proto. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ginčijamame testamente yra išreikšta tikroji testatorės M. K. valia, kurios išreiškimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, ginčo byloje įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, priimtame sprendime netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apelianto S. K. ginčijamas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 330 str.).
Byloje kilo ginčas dėl testatorės 2009-09-15 testamento, kaip sudaryto savo veiksmų nesuprantančio ir negalinčio valdyti asmens, panaikinimo bei 2011-01-31 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Įstatymas nustatė galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu jo turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 str., 5.28, 5.30, 5.35 str. ir kt.) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Kadangi testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties, ir kilus ginčui dėl testamento turinio sudarymo aplinkybių ir pan. nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.
Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, t. y. nebūdamas įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.). Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.
Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-539/2011).
Teisėjų kolegija, įvertinusi dviejų Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių išvadas, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad testatorė M. K. 2009-09-15 sudarydama testamentą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo visą savo turtą po mirties paliko atsakovui J. K., nors ir nebuvo prieš tai įstatymo nustatyta tvarka pripažinta neveiksnia, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 5.15 str. 2 d., CK 5.16 str. 1 d. 1 punktas, CK 1.89 str. 1 d.). Atitinkamai pripažintinas negaliojančiu ir 2011-01-31 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, išduotas atsakovui J. K..
Tiek 2011 m. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (pradėta vasario 15 d., baigta kovo 14 d.) (t. 1, b. l. 160-166), tiek 2012 m. birželio 15 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (t. 2, b. l. 105-108) aiškiai konstatuota, jog testatorė M. K. testamento sudarymo metu (2009-09-15) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2011-03-14 Kauno II teismo psichiatrijos skyriuje apžiūrėtos M. K. pomirtinėje teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, jog M. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negebėjo adekvačiai vertinti susidariusios situacijos, negalėjo suvokti ir išreikšti tikros valios. Vėlesnio ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad retrospektyviai žiūrint velionė leido, jog svetimi žmonės paliktų be namo jos invalidą sūnų, dėl kurio ateities ji pergyveno, tie žmonės darė didžiulę įtaką jos gyvenime, ypač nuo 2009 m., velionė jų bijojo, jos valia buvo sutrikusi jau 2009-09-15, kai sudarinėjo testamentą, nebesugebėjo išreikšti savo valios. Teisėjų kolegija pažymi, jog savo išvadas pateikė ir ekspertizės aktus surašė psichiatrai ekspertai, t. y. savo srities specialistai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrindinį dėmesį skyrė liudytojų – testamentą tvirtinusios notarės R. M., už testatorę pasirašiusios N. S. ir testamentą pasirašiusių liudytojų D. G. bei A. G. – paaiškinimams. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai neįvertino kitų byloje surinktų įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. CK 1.5 str. 4 d. nustatyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Šiuo atveju neginčijama, kad testamento sudarymo metu testatorė buvo sąmoninga, tačiau vertinat aukščiau minėtų ekspertų išvadas bei byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų visumą akivaizdu, jog šalių motinos valia nuspręsti dėl testamento turinio buvo ribota jos pačios psichikos būkle. O būtent – pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. B. (kaimynė) paaiškino, jog močiutė pastaraisiais metais atrodė, kad tikrai nieko nesuprato, kas vyksta, jeigu ji vienam sūnui viską užrašė, tai nesuvokė, ką daro; liudytoja D. K. (kaimynė) paaiškino, kad įvykių gerai M. K. nesuvokė, kas dabar vyksta, visiškai nieko nereaguodavo, jei tik papasakodavo, tai tik tai, kas jaunystėje buvo; liudytoja I. S. (kaimynė) taip pat paaiškino, kad M. K. nebuvo sąmoningai viską priimanti ir suvokianti; liudytojos M. G. (atsakovo dukros) teigimu, močiutė tikrai negalėjo pasirašyti testamento, nes nesuvokė ką daranti. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo liudytojos N. K. (buvusios atsakovo žmonos) parodymais, motyvuojant tuo, kad ji testatorės nematė nuo 1990 metų. Iš teismo posėdžio protokole užfiksuoto šios liudytojos paaiškinimo matyti, kad ji su močiute bendravo 2010 m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, liudytojos D. K. parodymų nepaneigia kiti surinkti byloje tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai įrodymai. Net ir liudytoja D. G. (liudytoja pasirašant testamentą) iš esmės nebuvo tikra dėl testatorės psichinės būsenos: teismo posėdžio metu paaiškino, jog „M. K. atrodė normaliai, ką aš žinau, juk aš ne ekspertė, aš senas žmogus, aš ten nelabai supratau, aš ten buvau trumpai – 5 minutes ir išėjau“. Nors liudytojai N. S. (pasirašiusiai už testatorę) nekėlė abejonių močiutės psichologinė būsena, tačiau atsižvelgtina į tai, kad abi bendraudavo gana retai (iš esmės tik pasisveikindavo), o testamento pasirašymo metu taip pat bendravo tik trumpai. Tuo tarpu liudytojo A. G. (liudytojo pasirašant testamentą), kuris šalims yra svetimas žmogus, parodymai vertintini kritiški, atsižvelgiant į šalių ir liudytojų paaiškinimus, į byloje pateiktus faktus apie įgaliojimo jam suteikimą ir palikimo priėmimą veikiant už invalidą atsakovą, nors pastarasis nėra pripažintas neveiksnus, yra pagrindo manyti, jog jis – suinteresuotas bylos baigtimi. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad notarė R. M., tvirtinusi testamentą, su M. K. bendravo trumpai (kaip pati nurodė, apie 1,5 val.), nepažinojo jos iš anksčiau, neturėjo galimybės palyginti ir įvertinti testatorės asmeninių savybių bei psichinės būklės pasikeitimų, todėl jos parodymai nustatant, ar ginčijamame testamente yra išreikšta tikroji testatorės valia, nepakankami.
Pažymėtina, jog tai, kad M. K. pas gydytojus nesilankė, medicininė dokumentacija iki 2009 m. nepateikta, nereiškia, kad ji nesirgo (t. 2, b. l. 108). Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, sutikdamas su skundžiamame sprendime teismo padarytomis išvadomis, nurodo, kad anksčiau patirta galvos trauma neturėjo įtakos testatorės suvokimui savo veiksmų reikšmės ir jų valdymui testamento sudarymo metu, tačiau tokie argumentai vertintini kaip paties atsakovo prielaida. Kaip matyti, galvos traumos faktą patvirtina M. K. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje esančio 2009-12-09 atlikto galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimo Nr. 12205 duomenys: kairiojoje frontalinėje skiltyje hipodensinis likvoro tankio židinys – seni pooperaciniai pakitimai, ties juo pooperacinis kaktikaulio žvyno defektas, kas pažymėta ir 2012-06-15 teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Be to, ligoninėje 2009-12-09 atliktas tyrimas – galvos smegenų kompiuterinė tomografija Nr. 12205. Šio galvos smegenų tyrimo išvadoje M. K. konstatuota: aterosklerozė, kraujagyslinė encefalopatija, hidrocefalija, smegenų atrofija, seni pooperaciniai pakitimai kairiojoje frontalinėje skiltyje ir kaktikaulyje. Taip pat yra pagrindo laikyti pagrįstus ir jais vadovautis apelianto argumentus dėl vėlesnių, t. y. jau po testamento sudarymo, testatorės veiksmų, kuriais ji iš esmės prarado jai priklausantį žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, kaip vieną iš įrodymų, jog testatorė nesuprato testamento sudarymo metu savo veiksmų reikšmės ir esmės. O būtent – po testamento, kuriuo M. K. savo turtą paliko neįgaliam, negalinčiam savarankiškai savimi pasirūpinti sūnui, sudarymo, praėjus vos devyniems mėnesiams – 2010-07-01, su ja gyvenančių asmenų (A. G. ir J. K.) iniciatyva buvo surašytas ir notaro patvirtintas, dalyvaujant liudytojams A. G., O. G., J. K., M. K. įgaliojimas, kuriuo ji visiškai svetimą žmogų, A. G. pažįstamą R. Š., įgaliojo valdyti, tvarkyti, naudotis, disponuoti, parduoti, mainyti jai priklausantį žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje (t. 1, b. l. 14). Pagal šį įgaliojimą R. Š. 2010-07-19 sudarė mainų sutartį, kuria M. K. priklausantis turtas buvo išmainytas į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), Alytuje, bei pinigine priemoka, sumokėta R. Š. (t. 1, b. l. 15-20). M. K. nekilnojamąjį turtą įgiję asmenys tuoj pat – 2010-08-03 išmainė į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), Alytuje, bei pinigine priemoka (t. 1, b. l. 21-22). Tokiu būdu, M. K. prarado jai priklausantį vertingą miesto centre esantį turtą – vienintelį jos ir neįgalaus sūnaus gyvenamąjį būstą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio statiniais ir liko be savo namų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš 2011-06-10 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-00780-10 matyti, jog tyrimo metu liudytoja buvo apklausta pati M. K., kuri paaiškino, kad neprisimena, jog pasirašė ant kažkokio dokumento ir leido R. Š. parduoti namą; ji savo namo nepardavė ir to padaryti nenorėjo; namas priklauso jai, o numirus namas liks vaikams (t. 1, b. l. 149). Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, tikėtina, jog motina po mirties neturėjo tikslo viso turto palikti tik vienam iš sūnų, tuo tarpu ginčijamame testamente paveldėtoju yra nurodytas tik sūnus J. K.. Nors testatorė po sutuoktinio S. K. (duomenys neskelbtini) mirties visą laiką gyveno su atsakovu, t. y. sūnumi J. K., byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad motinos ir vaikų, t. y. S. K. ir J. K., bendravimo situacija iš esmės būtų pasikeitusi, t. y. būtų įvykęs koks nors konkretus konfliktas ir pan., dėl kurio motina visą turtą būtų palikusi būtent atsakovui J. K.. Šios aplinkybės bei kiti byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad M. K. pasirašant ginčijamą testamentą, dėl jos riboto supratimo, galėjo būti daroma įtaka įkalbinėjant iš šalies, nors ir nenaudojant psichologinio ar fizinio smurto.
Vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijamo testamento pasirašymo metu testatorė M. K. dėl savo psichinės sveikatos būklės nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, ginčijamame testamente nėra išreikšta tikroji jos valia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinant visiškai.
Ieškovo S. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą, viso 277 Lt (133+144) (t. 1, b. l. 35, t. 3, b. l. 7), 1 000 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 135), 1 334,50 Lt už teismo psichiatrinės pomirtinės ekspertizės atlikimą (t. 2, b. l. 137). Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo J. K. (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 1, 6 p.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 150,04 Lt (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 1), jos priteistinos iš atsakovo J. K. CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 15 d. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės R. M..
Pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 31 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų, 1 334,50 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis litus ir 50 centų) už teismo psichiatrinės pomirtinės ekspertizės atlikimą ir 277,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 150,04 Lt (šimtą penkiasdešimt litų ir 4 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymą Alytaus rajono apylinkės teismui.
Teisėjai Romualdas Januška
Laimantas Misiūnas
Nijolė Danguolė Smetonienė