Civilinė byla Nr.  2A-1909-614/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23183-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.7; 75.8; 77.4.2.;78.2.1; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 gruodžio 16 d. sprendimo, civilinėje byloje  ieškovo P. K. ieškinį atsakovei O. K., tretysis asmuo AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovės O. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kitų susijusių reikalavimų. Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Ieškovas  ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti turimą pavardę, o atsakovei ikisantuokinę pavardę Markina; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos. Vaiko lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą; padalinti santuokoje įgytą turtą – butą bei su juo susijusius įsipareigojimus. Butą  natūra  ir  įsipareigojimus AB SEB bankui (toliau bankas) priteisti jam, o atsakovei 35 556,69 Lt kompensaciją už 1/3 dalį buto; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1996-05-04. Santuokoje 1997-04-29 gimė sūnus A. Pasak ieškovo santuoka  iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji visus santuokos metus nesiekė realiai sukurti šeimos santykių, neveikė šeimos labui, jų interesams, supriešino savo asmeninius interesus su juo, buvo neištikima. Vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su juo, nes vaikas išreiškė norą gyventi su juo ir priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovės po 500 Lt kas mėnesį. Santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau butas). Prašo padalinti turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo ir jam priteisti 2/3 dalis buto, nes su juo lieka gyventi sūnus, o atsakovei 1/3 dalį buto. Ieškovui priteisti butą natūra. Sutinka išmokėti atsakovei 35 556,69 Lt kompensaciją už jai tenkančią buto dalį. Sutinka po santuokos nutraukimo vykdyti prievolę bankui vienas, tačiau mano, kad iš atsakovei tenkančios turto dalies turi būti atimta jai tenkanti neįvykdytos pagal kredito sutartį prievolės bankui dalis 20 109,97 Lt. 

              Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti turimą pavardę, o atsakovei ikisantuokinę pavardę M.; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis  nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės,  nustatant, kad ji vaiko išlaikymo sumomis disponuoja uzufrukto teise; padalinti butą bei su butu susijusius įsipareigojimus bankui,  ir ieškovui priteisti natūra butą, o jai 98 000 Lt kompensaciją už ½ dalį buto; priteisti jai 8500 Lt kompensaciją už ½  parduotą ieškovo automobilį Mazda 5 (toliau automobilis); padalinti kilnojamuosius daiktus ir juos priteisti ieškovui, o jai ½ dalį, 11549,50 Lt kompensaciją už juos; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu santuoka iširo ne dėl jos kaltės. Šeima faktiškai iširo prieš daugiau kaip penkis metus, bet jie iki šiol gyvena kartu viename bute. Jų nesutarimų priežastis buvo ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu, negrįžimas namo. Įtaria, kad ieškovas yra neištikimas, be to jis naudojo prieš ją fizinį smurtą. Dėl šių priežasčių tarp jų kildavo konfliktai. Ji santuokoje buvo ištikima. Mano, kad santuoka iširo dėl paties ieškovo kaltės. Vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, nes ji sūnų auklėja ir juo rūpinasi, o ieškovas vaiko auklėjime dalyvauja mažiau nei ji bei priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui. Bendrą turtą prašė padalinti lygiomis dalimis - ieškovui natūra priteisti butą ir kilnojamuosius daiktus, o jai kompensaciją už juos. Prievolę bankui pagal kredito sutartį priteisti ieškovui. Santuokoje jie įgijo už 17 000 Lt automobilį, kurį ieškovas be jos žinios perleido savo motinai, dėl to jis privalo kompensuoti jai 1/2 dalį jo vertės pinigais - 8500 Lt.

              Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti jai ikisantuokinę pavardę, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o iš atsakovo priteisti jam išlaikymą, padalinti butą lygiomis dalimis ir ieškovui priteisti butą natūra, o jai kompensaciją už butą.

              Bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bankas neprieštarautų, jog po santuokos nutraukimo ieškovas perimtų ir vienasmeniškai vykdytų visas prievoles bankui pagal kredito sutartį, o turto padalijimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

              Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo P. K. ir atsakovės O. K. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko O. K. iki santuokos turėtą pavardę M. Nustatė nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą su tėvu P. K. Priteisė iš atsakovės O. K. sūnaus A. K. išlaikymui, po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnui pilnametystės, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis valdys sūnaus tėvas P. K. Ieškovui  P. K. natūra priteisė: butą, esantį (duomenys neskelbtini), miegamojo lovą, miegamojo rūbų spintą, televizorių LG (320 Lt vertės), virtuvės baldus, šaldytuvą, šaldymo kamerą,  gartraukį, orkaitę, kaitlentę, koridoriaus spintą, ąžuolo stalą, ąžuolo komodą, ąžuolo sekciją. Atsakovei O. K. natūra priteisti televizorių LG (1000 Lt vertės), skalbimo mašiną. Įpareigojo ieškovą P. K. išmokėti atsakovei O. K. 78 717,13  Lt  kompensaciją už jam natūra atitenkančią dilesnę turto dalį ir 4 000 Lt kompensaciją už parduotą automobilį, viso 82 717,13 Lt. Nustatė, kad įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2007-05-24 kredito sutartį Nr. 1750718012246-31 yra P. K. ir O. K. bendra prievole ir po santuokos nutraukimo vykdomi jų solidariai. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmestė. Atliko šalims priteistų sumų įskaitymą ir įpareigojo ieškovą P. K. išmokėti atsakovei O. K. 80 224,71  Lt kompensaciją. Priteisė iš ieškovo P. K. į valstybės biudžetą 11,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš atsakovės O. K. 200 Lt žyminio mokesčio ir  11,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 211,85 Lt. Teismas konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo ir dėl to, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes teismo posėdyje ieškovas sutiko nutraukti santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, jog sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi - berniukas išreiškė norą gyventi su tėvu. Teismas nurodė, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vaiko išlaikymui reikalingas 1 minimalios algos išlaikymas (1035 Lt). Tokio išlaikymo dydžio reikalingumo pagal teismų praktiką įrodinėti nereikia. Šį išlaikymą turi teikti abu tėvai. Sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės sūnaus  išlaikymui po 500 Lt, nes didesnio išlaikymo ji vaikui teikti negali, kad ir kokie bebūtų vaiko poreikiai. Santuokoje šalys įgijo butą, kuris yra registruotas abiejų sutuoktinių vardu nuosavybės teise ir yra dalintinas. Sutuoktiniai nesutiko su VĮ Registrų centro nurodyta buto verte 195 000 Lt ir kiekvienas atliko buto įvertinimą. Pagal ieškovo pateiktą buto vertinimo ataskaitą, buto vertė yra 184 000 Lt. Pagal atsakovės pateiktą buto įvertinimo ataskaita,  buto vertė yra 196 000 Lt. Šalys nesutiko su vienas kito atliktu buto įvertinimu, todėl buto vertę teismas nustatė aritmetinio vidurkio pagalba iš visų nurodytų buto rinkos verčių, t.y. 195 000+184 000+ 196 000 = 575 000 : 3 = 191 667 Lt. Santuokos metu sutuoktiniai su AB SEB banku sudarė 2007-05-24 kredito sutartį Nr. 1750718012246-31, kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteiktas kreditas buto įsigijimui. Prievolės užtikrinimui buvo įkeistas butas bankui. Šis kreditas nėra grąžintas. Negrąžinto kredito suma 2014-12-24 yra 38 391,75 Lt. Atsakovė prašė padalinti santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus ir nurodė jų vertes, tačiau oficialaus šių daiktų įvertinimo nepateikė. Su atsakovės nurodytomis daiktų kainomis nesutiko ieškovas nurodydamas, kad daiktai yra naudoti, nusidėvėję. Atsakovė nurodė baldų ir buitinės technikos (toliau daiktai) kainas buvusias jų įsigijimo metu. Tačiau kai kurių daiktų įsigijimo dokumentų nėra arba atsakovės nurodytos daiktų įsigijimo kainos neatitinka atsakovės nurodytoms kainoms priešieškinyje. Be to, visi baldai ir buitinė technika sutuoktinių yra naudoti daug metų, jie nuvertėjo ir jų kaina dabartiniu metu yra mažesnė negu jų įsigijimo metu. Tad teismas taikė daiktams, 50 proc. nusidėvėjimą nuo jų įsigijimo kainos nurodytos įsigijimo dokumentuose, o nesant įsigijimo dokumentų, nuo atsakovės nurodytos kainos. Viso dalintinų daiktų vertė yra 7 259 Lt. Tokiu  būdu dalintino turto suma yra 191 667 +7 259 - 38 391,75 = 160 534,25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo nelygiomis dalimis dalinti butą ir jam priteisti 2/3 dalis buto, o atsakovei  1/3 dalį buto motyvuodamas tuo, kad su juo lieka gyventi sūnus. Ieškovo reikalavimas dalinti turtą nelygiomis dalimis yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, jog nėra aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, nes abu sutuoktiniai yra panašaus amžiaus, sveiki, darbingi, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, nes jis gauna didesnį atlyginimą nei atsakovė, o šalių sūnus greit taps pilnamečiu. Teismas visą sutuoktinių įgytą turtą padalijo, lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam. Kiekvienam iš sutuoktinių teko  80 267,12 Lt turto pinigine išraiška. Abu sutuoktiniai sutinka, kad butas natūra atitektų ieškovui. Butas natūra priteistas ieškovui. Daiktai yra dalūs, tačiau kai kurie iš jų yra pagaminti ir pritaikyti butui, todėl ieškovui priteisė daiktus, kurie yra pritaikyti butui. Viso ieškovui natūra teko turto už 158 984,25 Lt, o atsakovei už 1550 Lt. Kadangi ieškovui natūra priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendrojo turto, tai jis privalo atsakovei išmokėti 78 717,13  Lt kompensaciją. Pagal šalių ir trečiojo asmens banko pateiktus duomenis ir atsiliepimus, teismas darė išvadą, jog tiek įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2007-05-24 kredito sutartį Nr. 1750718012246-31, yra laikytini sutuoktinių bendra prievole, nes sutartis buvo sudaryta santuokos metu ir kreditas panaudotas buto, kuris yra dalinamas, pirkimui. Ši prievolė teismo po santuokos nutraukimo nemodifikuojama ir po santuokos nutraukimo turi būti vykdoma abiejų sutuoktinių solidariai. 2013-09-25 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį  ieškovas pardavė  santuokos metu įgytą automobilį MAZDA 5 už 8000 Lt (b.l. 22,25,2t.) ir taip sumažino dalintiną santuokini turtą. Šio sandorio sudarymui atsakovė sutikimo nedavė. Šios aplinkybės šalys neginčija. Ieškovas neįrodė, kad lėšos gautos už automobilį buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl privalo kompensuoti atsakovei ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t.y. 4000 Lt. Tad viso ieškovas turi sumokėti atsakovei 82 717,13 Lt  kompensaciją. Procesinės palūkanos yra numatytos už prievolių nevykdymą prievolių teisėje, o tokių palūkanų išieškojimas šeimos teisėje nenumatytas, todėl priešieškinis dalyje dėl palūkanų išieškojimo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16  d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš P. K. 500 Lt išlaikymo, santuokoje įgytą butą bei su  juo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį priteisti P. K., o apeliantei priteisti kompensaciją – 22 214 Eur, P. K. priteisti daiktus natūra, o apeliantei 3 147,19 Eur kompensaciją, priteisti apeliantei 2464 Eur  kompensaciją už ½ automobilį Mazda 5, viso – 27 825, 19 Eur kompensacijos ir 5% dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Nurodo, jog teismas išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantė nurodo, jog tai neteisinga, nes kol sprendimas neįsiteisėjęs, tol šalys yra sutuoktiniai, P. K. nekyla pareiga mokėti kompensacijos apeliantei, o butas lieka bendra šalių nuosavybė, kuriame kartu gyvena, prižiūri ir todėl išlaikymas negali būti priteisiamas nuo 2014-12-16. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.200 str. ir neteisingai nustatė išlaikymo priteisimo atsiradimo dieną. Apeliantė pažymėjo, kad iš esmės ji rūpinasi sūnumi, o P. K. jo auklėjime dalyvauja mažiau. Ieškovas dažnai girtauja, negrįžta namo. Todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina ir iš P. K. priteista 500 Lt vaiko išlaikymui, kas mėnesį nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, o vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti apeliantę. Nagrinėjant bylą šalys sutarė, kad butą tikslinga priteisti P. K., o apeliantei kompensaciją u-ž ½ nekilnojamojo daikto. Teismas taip ir padarė. Tačiau įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį ir po santuokos nutraukimo paliko bendra prievole. Toks teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų, kadangi tokiu atveju teismas turėjo paskaičiuoti kitokio dydžio kompensaciją. Be to, teismas turėjo nustatyti, jog prievolė pagal kredito sutartį lieka asmenine P. K. prievole, nes to prašė ieškovas, apeliantė ir tam pritarė kreditorius. Šioje byloje dalintinas ir šalių įgyti kilnojamieji daiktai. Apeliantė prašė visus bute esančius daiktus priteisti P. K., o jai priteisti kompensaciją. Apeliantė nurodo, jog teismas neteisingai matematiškai paskaičiavo dalintino turto vertę, be to, nebūdamas turto vertintoju ir nematęs daiktų, sprendė, jog jie yra nudėvėti ir būtina juos vertinti 50 proc., mažesne suma. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl dalintinų kilnojamų daiktų vertės ir netinkamai sudarė dalintino turto balansą. P. K. nuosavybės teise valdė automobilį Mazda 5, kuris buvo pirktas už bendrus šalių pinigus ir kainavo 17 000 Lt . Šiuo metu minėtas automobilis priklauso ieškovo motinai. Automobilis be apeliantės žinios buvo parduotas už 8 000 Lt. Apeliantė nurodo, jog sandoris apsimestinis ir sandorio kainos negalima laikyti patikimu įrodymu. Nurodo, jog preliminari turto vertė 19 100 LT, todėl automobilis privalo būti vertinamas pagal kainą, už kurią buvo įsigytas. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog palūkanų išieškojimas šeimos teisėje nėra numatytas. Nurodo, jog sprendimui įsiteisėjus P. K. turės įvykdyti prievolę apeliantei, todėl procesinės palūkanos numatytos už prievolių nevykdymą ir skirtos apeliantės galimų turtinių praradimų kompensavimui.

              Ieškovas P. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kompensacijos dydžio už daiktus pakeitimo, kompensacijos dydžio pakeitimo už transporto priemonę, procesinių palūkanų priteisimo ir modifikuotai tenkinti reikalavimą dėl sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Ieškovas pažymi, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą bei paties nepilnamečio vaiko išreikštą norą. Ieškovas iš dalies sutinka su skundo argumentu dėl prievolės susijusios su nekilnojamojo daikto įsigijimu modifikavimo. Nurodo, jog sutinka perimti visą prievolę kreditoriui SEB bankui AB. Tačiau nurodo, jog aritmetinis buto vertės vidurkis būtų 186 000 Lt, todėl ½ buto dalies sudarytų 93 000 Lt. Atsižvelgiantį tai, jog santuokos metu įgytų kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 38 391,75 Lt, kompensacijos dydis yra 73 805 Lt. Ieškovas nurodo, jog teismas nustatydamas automobilio vertę pagal kainą, nurodytą pardavimo sutartyje, pagrįstai konstatavo, jog automobilis buvo naudotas. Ieškovas teigia, kad apeliantė siekia pasipelnyti prašydama daiktų vertės, kurie buvo jų įsigijimo metu ar dar didesnės, neatsižvelgdama į nusidėvėjimą. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad daiktai buvo naudoti ir nusidėvėję, nes įsigyti prieš 3-5 metus ir teisingai įvertino dalijamus daiktus. Ieškovas pabrėžė, jog palūkanų mokėjimą reglamentuoja „Prievolių teisė“, o šeimos teisėje nėra numatytas palūkanų išieškojimas, nes įgyjant turtą santuokos metu tarp sutuoktinių neatsiranda prievoliniai santykiai. Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog ieškovo pajamos yra pakankamos tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal kreditor sutartį, tad atsakovei nepareiškus prieštaravimų dėl finansinių įsipareigojimų paskirstymo, AB SEB bankas neprieštarautų, jei visi įsipareigojimai pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo tektų ieškovui, o pastarosios sutarties pagrindu gautomis lėšomis įgytas ir AB SEB bankui įkeistas turtas – butas – po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų trečiasis asmuo nepasisako ir palieka spręsti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).

              Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

              Byloje kilo ginčas dėl sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, iš atsakovės priteistas išlaikymas sūnui, padalintas santuokoje įgytas turtas, išspręsti kiti turtiniai ir prievoliniai klausimai.

              Dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

              Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nurodė, kad ji geriau sūnumi pasirūpins. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismo posėdyje išsakytą šalių sūnaus nuomonę (b.l. 122-123, 1 t.), Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (b.l. 40-42, 1 t.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas , todėl apeliantės skundą šioje dalyje tenkinti nėra pagrindo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės argumentus, jog ieškovas netinkamai rūpinasi sūnumi ar savo elgesiu kelia jam grėsmę, sūnus pageidavo gyventi su tėvu, o šiuo metu jau yra pilnametis.

              Nepagrįstas ir apeliantės argumentas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymą turėjo priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant ir taikant CK 3.200 str. nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 str. įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos arba kaip šiuo atveju – nuo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į išlaikymą. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės skundas šioje byloje atmestinas.

              Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

              Apeliantė pageidavo, kad šalių santuokoje įgytas butas ir jame esantys daiktai būtų padalinti lygiomis dalimis, natūra perduodant daiktus ieškovui, o jai (apeliantei) iš ieškovo būtų priteista kompensacija pinigais. Teismas iš esmės tenkino jos prašymą, padalino santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis - šalių santuokoje įgytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius daiktus priteisė ieškovui (išskyrus vieną televizorių ir skalbimo mašiną), o atsakovei  priteisė iš ieškovo piniginę kompensaciją, tačiau apeliantė nesutiko su kompensacijos dydžiu. Apeliantė nurodė, kad teismo priteistas piniginės kompensacijos dydis negali būti laikomas teisingu atsižvelgiant į tai, kad teismas iš kompensacijos dydžio atėmė likusią neįvykdytą pagal kredito sutartį prievolę bankui, tačiau mokėjimo pareigą pagal kredito sutartį AB SEB bankui teismas paliko solidaria sutuoktinių prievole. Toks sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, jei teismas paliko prievolę solidaria, jis iš buto vertės neturėjo atimti likusios neįvykdytos prievolės 38.391,75 Lt sumos. Teismas turėjo priteisti butą ieškovui ir nustatyti, kad tai ieškovo asmeninė prievolė, o apeliantei priteisti 76.637,62 Lt (22.214,00 Eur) kompensaciją už 1/2 buto, kuri apskaičiuota atėmus likusią neįvykdytą prievolę bankui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kadangi solidarųjį reikalavimą į sutuoktinius turintis kreditorius išreiškę savo sutikimą dėl prievolės modifikavimo ir visi bylos dalyviai su tokiu prievolių paskirstymu sutiko, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pakeisti (modifikuoti) sutartį (CK 6.189 str. 1 d.,6..200 str., 6.223 str. 1 d., 2 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir nustatoma, jog iš 2007-05-24 Kredito sutarties Nr.1750718012246-31 kylanti likusi neįvykdyta prievolė esant kreditoriaus sutikimui nutraukus šalių santuoką  pripažintina asmenine ieškovo prievole.

              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu likusioje dalyje apeliantės skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir apskaičiavo priteistiną 78.717,13 Lt kompensacijos sumą. Į šią sumą teismas įtraukė tarp šalių padalinto kilnojamojo turto vertę pinigais. Kaip matyti iš bylos dokumentų, padalintas kilnojamasis turtas buvo įgytas 2007 – 2008 metais, todėl sprendimo priėmimo metu jis negali būti vertinamas kaip naujas (pagal pirminę pirkimo sutartyse ar kvituose nurodytą kainą). Kadangi atsakovė nepateikė naujų įrodymų turto vertinimo sprendimo priėmimo metu (CPK 178 str.), įvertinęs abiejų šalių pateiktus argumentus dėl kainos ir pateiktas nekilnojamojo turto nuotraukas, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai skaičiavo 50 proc. turto nusidėvėjimą ir teisingai apskaičiavo mokėtiną kompensaciją (CK 1.5 str.).

              Dėl kompensacijos už parduotą automobilį priteisimo

              Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo pusę ieškovo 2013-09-25 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto automobilio Mazda 5  1/2 vertės dydžio kompensaciją, kurią prašė apskaičiuoti pagal transporto priemonės įsigijimo kainą 17.000,00 Lt, t. y. 8.500,00 Lt (kas atitinka 2.464,00 Eur). Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė mažesnę 4.000,00 Lt kompensacijos sumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Kaip matyti iš bylos,  minimas automobilis buvo įgytas 2012-10-24 (b.l. 154, 1 t. ir b.l. 22, 2 t.). Pirkimo – pardavimo sutartis į bylą nėra pateikta. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų apie automobilio pagerinimą (CPK 178 str.). Automobilis buvo parduotas 2013-09-25 už 8.000,00 Lt (b.l. 8, 2 t.), ši rašytinės formos sutartis nebuvo nuginčyta, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju apskaičiuodamas kompensaciją pagrįstai vadovavosi paskutinio sandorio metu nurodyta turto verte.

              Dėl procesinių palūkanų priteisimo

              Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat prašė priteisti iš ieškovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo jai priteistos sumos už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais šioje dalyje. CK 6.210 str.  1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl kompensacijos priteisimo dalijant santuokinį turtą ir (ar) prievoles bylos šalims sukuria prievolinius teisinius santykius: šiuo atveju ieškovas įgyja piniginę prievolę išmokėti teismo nustatyto dydžio sumą atsakovei sprendimui įsiteisėjus. Šiais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, iš ieškovo apeliantei priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

                            Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

              Bylinėjimosi išlaidos

              Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad jis patyrė 290,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 69, 2 t.). Apeliantė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas tenkinamas iš dalies ir į tai, kad dėl dalies tenkinto apeliantės reikalavimo ginčo tarp šalių nebuvo, iš apeliantės ieškovui proporcingai  priteisiama 100,00  Eur  bylinėjimosi išlaidų.

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,             

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16  d. sprendimą pakeisti dalyje dėl prievolių kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-05-24 kredito sutartį 1750718012246-31 ir dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti palūkanas.

Nustatyti, kad iš P. K. ir O. K. su AB SEB banku 2007-05-24 sudarytos Kredito sutarties Nr.1750718012246-31 kylanti likusi neįvykdyta prievolė nutraukus šalių santuoką  yra asmenine ieškovo P. K. prievole.

Priteisti iš ieškovo P. K. atsakovei O. K. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už atsakovės naudai priteistą 80.224,71 Lt (kas atitinka 23.234,68 Eur) kompensacijos sumą nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16  d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš apeliantės O. K. ieškovo P. K. naudai 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.