Civilinė byla Nr. e2-718-330/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00467-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.2.5; 3.4.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gėrimų importas“ direktoriaus D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Gėrimų importas“, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „TMD apskaita“, uždaroji akcinė bendrovė „Embelija“, uždaroji akcinė bendrovė „Judisa“, uždaroji akcinė bendrovė „Saugardas“, uždaroji akcinė bendrovė „Henkell freixenet Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Distributio“, uždaroji akcinė bendrovė „Balmerk Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „VOXON“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalnapilio-Tauro grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Reklamita“, S.I.V.AG. SRL, D. S., SIA Gallery, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, uždaroji akcinė bendrovė „Hegelmann Logistics“, Čygo-Kalkio tikroji ūkinė bendrija „Rinkuškiai“, uždaroji akcinė bendrovė „Prike Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus Transimeksa“, SIA Belpiščeprom, uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo dvaro spirito varykla ir alaus darykla“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB arba bendrovė) „Gėrimų importas“ direktorius D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė: 1) iškelti UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo bylą; 2) UAB „Gėrimų importas“ nemokumo administratore paskirti UAB „Centrinis bankroto biuras LT“; 3) patvirtinti restruktūrizavimo procedūros administravimo išlaidų sąmatą: restruktūrizavimo plano parengimui skirti 2 000 Eur plius PVM, nemokumo administratoriaus atlyginimui – 1 200 Eur/me?n. plius PVM laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; 4) nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti teismui; 5) leisti UAB „Gėrimu? importas“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT037044060008286366, esančios AB SEB banke, atlikti visus einamuosius bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, nustatant, kad per vieną kalendorinį mėnesi? šiems mokėjimams atlikti gali būti panaudojama ne didesne? kaip 18 340 Eur be PVM suma, neatsižvelgiant i? tai, kad sąskaitos gali būti antstolio areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai; 6) netaikyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, ta apimtimi, kuria turi būti įvykdyti UAB „Gėrimų importas“ įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal mokestines paskolos sutartis, ir leisti mokėti iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos nesumokėtus mokesčius valstybei ir akcizą.

2.       Pareiškime nurodyta, kad UAB „Gėrimų importas“ įsteigta 2017 m. lapkričio 29 d., pagrindinė jos vykdoma veikla buvo prekyba nealkoholiniais gėrimais. Nuo 2018 m. gruodžio 7 d. bendrovė gavo licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Per 2020-2021 metus bendrovė Klaipėdoje atidarė tris specializuotas parduotuves ir tokiu būdu persiorientavo į mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais specializuotose parduotuvėse.

3.       Bendrovė ir UAB „Vilniaus Transimeksa“ 2018 m. sausio 5 d. sudarė sandėliavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus Transimeksa“ įsipareigojo teikti bendrovei akcizinių prekių laikymo ir saugojimo paslaugas, o bendrovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Šiuo metu sutartis yra nutraukta. Tarp bendrovės ir UAB „Vilniaus Transimeksa“ 2020 metais kilo ginčas dėl bendrovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų ir dėl UAB „Vilniaus Transimeksa“  nepagrįsto atsisakymo perduoti bendrovei prekes. Šalys 2021 m. birželio 15 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią bendrovė pripažino 17 625,20 Eur skolą bei 442,81 Eur netesybas ir įsipareigojo šias sumas sumokėti taikos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais, o UAB „Vilniaus Transimeksa“ įsipareigojo grąžinti bendrovei pusę jos sandėlyje esančių bendrovės prekių iki 2021 m. birželio 30 d., o likusias prekes – iki 2021 m. liepos 30 d. Bendrovė savo įsipareigojimus įvykdė iš dalies, t. y. sumokėjo UAB „Vilniaus Transimeksa“ 5 125,20 Eur. UAB „Vilniaus Transimeksa“ nevykdė taikos sutarties sąlygų, nes negrąžino prekių. Tarp šalių iškilo naujas ginčas, dėl kurio taikos sutartis nebuvo visiškai įvykdyta – bendrovė nepadengė likusios skolos, o UAB „Vilniaus Transimeksa“ negrąžino bendrovei likusios dalies prekių, kurių savikaina yra 100 000 Eur, o pardavimo vertė – virš 200 000 Eur. Dėl su UAB „Vilniaus Transimeksa“ kilusio ginčo bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais – UAB „Vilniaus Transimeksa“ įšaldžius sandėlyje bendrovės prekes, bendrovei pritrūko apyvartinių lėšų, ji ėmė vėluoti vykdyti kitus einamuosius mokėjimus. Atgavusi neteisėtai laikomas prekes, bendrovė galės realizuoti jas už 200 000 Eur ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais.

4.       Pareiškime taip pat paaiškinta, kad bendrovė su kreditore UAB „Hegelmann Logistics“ 2021 m. kovo 4 d. sudarė sutartį dėl prekių sandėliavimo akciziniame sandėlyje. UAB „Hegelman Logistics“ 2022 m. vasario 1 d. el. paštu informavo bendrovę apie susidariusią skolą. Turėdama sunkumų su akcizinių prekių sandėlio savininke UAB „Vilniaus Transimeksa“, bendrovė neturėjo galimybės iš karto padengti visos skolos  UAB „Hegelmann Logistics“, su šia kreditore nepavyko iki galo suderinti taikaus susitarimo sąlygų. Nurodytos kreditorės sandėlyje šiuo metu yra laikomos bendrovės prekės, kurių pardavimo kaina yra apie 100 000 Eur.

5.       Pareiškėjo teigimu, bendrovė yra gyvybinga ir nėra nemoki. 2022 m. vasario 28 d. bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 1 455 Eur, o trumpalaikis turtas – 431 504 Eur, iš kurio atsargų vertė yra 428 448 Eur. Dalis atsargų neteisėtai laikoma UAB „Vilniaus Transimeksa“ ir UAB „Hegelmann Logistics“ sandėliuose, likusiomis atsargomis, kurių pardavimo vertė yra apie 100 000 Eur, prekiaujama bendrovės parduotuvėse. Visų prekių, skirtų perparduoti, vertė sudaro 412 179 Eur. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atgavusi neteisėtai laikomas prekes, bendrovė turės galimybę ne tik atsiskaityti su kreditoriais, bet ir pelningai tęsti veiklą. Bendrovės ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai dar nėra suėję (skola akcininkui pagal paskolų sutartį), yra 241 276 Eur (mokėjimo terminas 2025 m. gruodžio 31 d.), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 181 104 Eur. 2022 m. balandžio 8 d. duomenimis bendrovės pradelsti skoliniai įsipareigojimai yra 124 411,21 Eur (75 311 Eur skola tiekėjams ir 49 100,21 Eur trumpalaikė skola apyvartinėms lėšoms kreditorei UAB „Distributio“). Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma yra 21 188 Eur (16 214,69 Eur skola atskaitingam asmeniui, 4 808 Eur einamojo PVM mokesčio mokėjimas, 165 Eur einamojo PVM mokesčio mokėjimas). Bendrovė dirba pelningai, 2021 metais ji deklaravo 2 685 Eur grynojo pelno. Lyginant su 2020 metais, bendrovė 2021 metus baigė su didesniu pelnu. Realizavusi sandėliuose esančias atsargas, bendrovė turės galimybę toliau sėkmingai tęsti veiklą.

6.       Pareiškime papildomai nurodyta, kad bendrovėje dirba 6 darbuotojai, su jais yra laiku  atsiskaitoma. Bendrovė su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) yra sudariusi Mokestinės paskolos sutartis: 2021 m. spalio 26 d. Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-53082 dėl 6 011,87 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. spalio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2021 m. lapkričio 25 d.; 2022 m. vasario 28 d. Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-15586 dėl 1 526,48 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2023 m. sausio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2022 m. kovo 25 d. Mokėjimus pagal šias sutartis bendrovė vykdo tinkamai ir laiku. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui skolos nėra, išskyrus einamuosius mokėjimus, kurie vykdomi laiku ir tinkamai. Bendrovė turi apie 260 nenutrauktų sutarčių su tiekėjais ir klientais, kurios leidžia užtikrinti veiklos tęstinumą. Bendrovei etapais realizuojant turimas atsargas, gaunamų pajamų pakaks visoms sąnaudoms padengti, apyvartai palaikyti bei kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti. Bendrovei nėra ir nebuvo iškelta bankroto byla ar vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka.

II.                       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo bylą.

8.       Teismas, išanalizavęs bendrovės 2022 m. vasario 28 d. balanso, pelno ir nuostolių ataskaitos duomenis, viešų registrų informaciją apie bendrovės valdomą turtą ir vykdomus išieškojimus iš jo, bendrovės įsiskolinimo valstybės bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams informaciją, konstatavo, kad nėra pagrindo bendrovę pripažinti nemokia.

9.       Susipažinęs su pateiktu bendrovės restruktūrizavimo plano projektu, teismas pažymėjo, kad jis formaliai atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus turinio reikalavimus. Tačiau nustatęs, kad pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nenumatytas bendrovės vykdomos veiklos įvairinimas, bendrovės struktūros pertvarkymas, nenurodytas planuojamas įsigyti ar parduoti turtas, nėra numatytas sutarčių nutraukimas, numatomų gauti kreditų ar kitokio finansavimo šaltiniai, teismas konstatavo, kad finansiniams sunkumams įveikti bendrovė iš esmės siūlo tos pačios einamosios veiklos vykdymą (mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais specializuotose parduotuvėse), nieko nekeisdama.

10.       Teismo vertinimu, esminė veikla, kuria bendrovė grindžia restruktūrizavimo proceso sėkmę, yra bendrovės siekis derybų ir (arba) teisminiu būdu atgauti jai nuosavybės teise priklausančias ir sulaikytas atsargas (prekes), jas realizuoti už rinkos kainą ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, restruktūrizavimo plano projekto turinys patvirtina, kad išvengti finansinių sunkumų bendrovė ketina ne restruktūrizuodama vykdomą veiklą, o tik įgydama galimybę atidėti skolų mokėjimą, kol išsispręs jos ginčai su UAB „Vilniaus Transimeksa“ ir UAB „Hegelmann Logistics“ dėl sulaikytų bendrovės prekių grąžinimo; jokios papildomos priemonės ir veiksmų alternatyvos restruktūrizavimo plano projekte iš esmės nenumatomos. 

11.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad pagal teismui pateiktą restruktūrizavimo plano projektą nėra galimas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, nes restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punkto reikalavimų. Teismas netenkino pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. 

III. Atskirojo skundo argumentai

12.       Pareiškėjas UAB „Gėrimų importas“ direktorius D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo bylą ir tenkinti kitus jo pareiškime išdėstytus prašymus.

13.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė siūlo iš esmės tos pačios einamosios veiklos vykdymą, todėl restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų. Teismas neįvertino to, kad restruktūrizavimo plano projekte numatyta persiorientuoti į didmeninę prekybą, vykdyti partnerių paiešką kitose rinkose (Latvijoje, Vokietijoje).

13.2.                      Teismas pernelyg didelį dėmesį skyrė restruktūrizavimo plano projekto analizei, nors šioje proceso stadijoje restruktūrizavimo plano projektas turėjo būti analizuojamas ir vertinamas tik formaliai.

13.3.                      Dėl restruktūrizavimo plano projekto nepareiškė prieštaravimų nė vienas bendrovės kreditorius, todėl tai rodo jų suinteresuotumą restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimu. Pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą netenkinus, pažeidžiami ir bendrovės kreditorių interesai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

16.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

17.       Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); bei restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18.       Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog egzistuoja visos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir nėra sąlygų, draudžiančių iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis).

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo bylą konstatavęs, kad egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. kad pateiktas restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Teismas sutiko su tuo, kad bendrovė nėra nemoki, yra gyvybinga, tačiau susidūrusi su laikiniais finansiniais sunkumais. Ginčas kilo tik dėl teismo nurodytų motyvų, kuriais remiantis restruktūrizavimo plano projektas pripažintas neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, pagrįstumo.

20.       Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtų sąlygų egzistavimo padarė atsižvelgęs į tai, kad, jo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte siūlomas iš esmės tos pačios einamosios veiklos vykdymas, nieko nekeičiant. Teismo manymu, tokia aplinkybė leidžia spręsti apie tai, jog restruktūrizavimo plano projekte siūlomos priemonės akivaizdžiai nepadės įveikti bendrovės finansinių sunkumų. 

21.       Apeliacinės instancijos teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, gali būti grindžiamas JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o ne JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto (numatančio atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą sąlygas tuomet, kai restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų), taikymas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytą aplinkybę vertina kaip pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą nurodant šioje situacijoje taikytiną įstatyminį reguliavimą, kuri savaime nelemia teismo išvadų neteisėtumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (tos nutarties 21 punktas) pripažino, jog pateiktas restruktūrizavimo plano projektas formaliai atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus turinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka, kad restruktūrizavimo plano projekte pateikta informacija atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus restruktūrizavimo planui, t. y. teismui pateiktame restruktūrizavimo plano projekte yra nurodyta bendra informacija apie juridinį asmenį, bendrovės kreditoriai, jos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, bendrovės turtas, pajamos, numatytas naujas finansavimas, paskaičiuotos išlaidos, pateiktas verslo planas ir kita svarbi informacija (nenumatytų nuostolių padengimo tvarka). Pateiktos informacijos turinys patvirtina, kad nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo bylą atsisakytina kelti dėl JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių, kurioms esant atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą, (ne)buvimą.

23.       JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad restruktūrizavimo bylą atsisakoma iškelti, kai restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

24.       Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vertinant restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, pritariama pozicijai atsižvelgti į ankstesnį, t. y. numatytą nebegaliojančiame Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ir ĮRĮ)), tačiau šiuo aspektu aktualų įstatyminį reguliavimą, taip pat į suformuotą teisminę praktiką taikant ĮRĮ 5 straipsnio normas, reglamentavusias restruktūrizavimo plano metmenis. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje (vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą) negalima reikalauti iš įmonės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020).

25.       Spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą sąlygų buvimo, teismas turi įvertinti visumą šių aplinkybių: 1) ar prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo papildomai pridedamas restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui (JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas); 2) ar plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. ar jo turinys apima visus JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje išvardintus pagrindinius elementus (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) ar plano projektas yra preliminariai įgyvendinamas, t. y. plano projektas ir jame numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi nekelti akivaizdžių abejonių (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Visgi toks vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, skirtų laikiniems finansiniams sunkumams įveikti, analizavimo šioje nemokumo bylos iškėlimo stadijoje.

26.       Pirmiau išreikšta nuostata grindžiama tuo, kad pagal bendrą taisyklę tik vėlesniame restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo etape (ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos) nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas pateikia teismui restruktūrizavimo planą, kuriam pritarta JANĮ 106, 107 arba 111 straipsniuose nustatyta tvarka (JANĮ 110 straipsnio 1 dalis) ir tik tuomet teismas sprendžia klausimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo (JANĮ 111 straipsnio 1 dalis), be kita ko, įvertindamas ir tai, ar pateiktas tvirtinti planas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (JANĮ 104 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 3 dalies 1 dalis), įskaitant ir siūlomų restruktūrizavimo priemonių ekonominį pagrindimą. Priešingas aiškinimas reiškia, kad jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje teismas turėtų detaliai ir visapusiškai vertinti plano projekto ekonominį ir teisinį pagrindimą, o tai neatitiktų aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos.

27.       Pastebėtina, kad toks išaiškinimas neturėtų būti taikomas esant JANĮ 24 straipsnyje numatytiems atvejams. JANĮ 24 straipsnyje apibrėžtas specifinis restruktūrizavimo bylos iškėlimas, kai kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pateikiamas tvirtinti ir restruktūrizavimo planas. Tokio restruktūrizavimo bylos iškėlimo ypatumas yra tas, kad teismas, iškeldamas restruktūrizavimo bylą, kartu patvirtina ir juridinio asmens restruktūrizavimo planą. Tokiu atveju teismas ta pačia nutartimi iškelia restruktūrizavimo bylą ir patvirtina restruktūrizavimo planą (JANĮ 24 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas yra priėmęs sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą (JANĮ 24 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad jeigu restruktūrizavimo byla keliama pagal JANĮ 24 straipsnio 3 dalį, restruktūrizavimo planas yra sudedamoji pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dalis. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekia užkirsti kelią piktnaudžiauti restruktūrizavimo procesu, užtikrinti teisinį stabilumą ir tikrumą, proceso ekonomiškumą ir veiksmingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1259-407/2020).

28.       Nagrinėjamu atveju JANĮ 24 straipsnyje apibrėžtos specifinės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos nėra aktualios (UAB „Gėrimų importas“ anksčiau nebuvo keliama restruktūrizavimo byla), tad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Gėrimų importas“ finansinė padėtis atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, o pateiktas restruktūrizavimo plano projektas formaliai atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, turėjo vertinti, ar pateiktame projekte numatytos priemonės laikiniems finansiniams sunkumams įveikti nėra akivaizdžiai nepagrįstos.

29.       Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu bendrovės restruktūrizavimo plano projektu, padarė išvadą, kad jame numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, nes plano projekte nenumatyti esminiai bendrovės veiklos pokyčiai.

30.       Su tokia išvada negalima sutikti. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien tai, jog pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai juridinio asmens veiklos pokyčiai, bet nustačius, kad juridinio asmens finansinius sunkumus iš esmės sąlygojo ne jo veiklos pobūdis (o, pavyzdžiui, aplinkybės, susijusios su juridinio asmens kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su šiuo asmeniu), nesudaro pagrindo išvadai, jog projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020, 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1141-302/2020). Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą tik konstatavęs, jog bendrovė nenumato esminių veiklos pokyčių, tačiau nepasisakęs ir neįvertinęs restruktūrizavimo plano projekte numatytų perspektyvinių priemonių, skirtų persiorientuoti į didmeninę prakybą gėrimais, plėsti veiklą į užsienio šalių rinką, jų galimos įtakos įveikiant bendrovės finansinius sunkumus.

31.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neįvertino visų pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių bendrovės finansiniams sunkumams įveikti pagrįstumo JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų prasme. Šios išvados pagrindu klausimas dėl UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, JANĮ 15 straipsnio 1 dalis).

32.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apelianto atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Gėrimų importas“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Grąžinti uždarosios akcinės bendrovės „Gėrimų importas“ direktoriui D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, sumokėto 2022 m. gegužės 27 d., mokėjimo užduoties kodas Nr. ZK65235.

Teisėjas                                                Gintaras Pečiulis