Baudžiamoji byla Nr. 1-2889-806/2017

                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37051-2017-9

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m.  spalio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekaurauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje G. R. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. R. 2017 m. liepos 22 d., apie 19.02 val., S. Dariaus ir S.Girėno g. 19, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,83 promilių etilo alkoholio).

Kaltinamasis G. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-07-22, apie 14.00 val., pėsčiomis nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kur anksčiau gyveno. Kieme stovėjo jo, G. R. automobilis Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ten sutiko senus pažįstamus, su kuriais jo, G. R. automobilyje trise išgėrė 2 litrus alaus ir 1,0 litrą degtinės. Baigus gerti draugas pasiūlė dar išgerti degtinės. Nors iki „Maxima“ parduotuvės buvo netoli, bet jis, G. R. pasiūlė važiuoti jo automobiliu. Pats atsisėdo prie Volvo automobilio vairo, įjungė variklį ir pradėjo važiuoti. Nuvažiavo apie 200-300 m ir prie parduotuvės pamatė policijos automobilį. Sustojo. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus. Jis, G. R. padavė automobilio dokumentus ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes buvo pavogtas. Patikrinus alkotesteriu jam, G. R. nustatytas 2,96 prom. girtumas. Po to buvo nuvežtas į PLC, kur paėmė jo, G. R. kraujo mėginį. (b. l. 30-31)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. A. parodė, jog 2017-07-22 patruliavo kartu su policijos vyr. patruliu V. M., apie 18.42 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, iš S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, išvažiavo automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Važiuojant link S. Dariaus ir S. Girėno g. 13 namo, už prekybos centro „Maxima“ pastebėjo stovintį automobilį Volvo. Priėjusi prie šio Volvo automobilio vairuotojo durelių prisistatė bei paprašė pateikti dokumentus ir išjungti automobilio variklį. Prie automobilio vairo sėdėjęs vyras pateikė automobilio dokumentus, bet nepateikė vairuotojo pažymėjimo, sakė, kad vairuotojo pažymėjimą iš pastarojo pavogė. Pokalbio metu vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholį ir važiavo link „Maxima“ parduotuvės nusipirkti alkoholio. Vairuotojas prisistatė G. R., kuriam alkotesteriu nustatytas 2,96 prom. girtumas. Su alkotesterio tikrinimo rezultatu G. R. sutiko. Vėliau G. R. buvo nuvežtas į PLC. (b.l. 18-19)

Specialisto išvadoje Nr. T-A 7417/2017(01) nurodyta, kad G. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,83 (promilės) etilo alkoholio. (b. l. 9)

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos parodymai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. G. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 7 d., kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

            Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Paskelbus įtariamajam G. R. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, tačiau prašo siūlomą baudą išdėstyti dalimis, sumokant per vienerius metus. (b. l. 43-44, 45)

Skirdamas bausmę G. R., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant G. R. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. R. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis  BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra G. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad G. R. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį. 

Kartu su bausme kaltinamajam G. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejų metų terminui.

Prokuroras prašo skirti G. R. 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio baudą, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1 883,00 eurų) dydžio baudą. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Baudos dydis nėra per didelis, nes pagal įstatymą už veiką, kurios padarymu yra kaltinamas G. R. gali būti paskirta bauda iki 500 MGL dydžio, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kadangi G. R. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, G. R. paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Prokuroras prašo, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo G. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

Šiuo atveju G. R. vairavo automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytos 2,83 promilės etilo alkoholio kraujyje. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu nuteistojo vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju G. R. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Todėl, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neabejotina, kad G. R. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota kaltinamojo G. R. nuosavybės teisė į automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2017-09-01 iki 2018-03-01. Turto saugotoju paskirtas G. R. (b. l. 39-40). Kadangi automobilis „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418-422 str.,

n u s p r e n d ž i a :

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 50 MGL (1 883,00 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti G. R. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.

Kardomąją priemonę – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio pasas) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus G. R. Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti G. R..

Konfiskuoti kaltinamajam G. R. priklausantį automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarimu paskirtą laikiną G. R. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius – panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                           Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė