LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski,
susipažinusi su 2021 m. birželio 24 d. gautu atsakovo S. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo, prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos teisminę instituciją ir prašymais atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo, taip pat prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 347 straipsnio 3 dalies, 354 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu gauti preliminarų nutarimą dėl pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo atitikties Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 punktui.
Atrankos kolegija pažymi, kad pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas; jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats; juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Kadangi kasacinis skundas pasirašytas tik paties atsakovo, o jis nepateikė teisinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, atrankos kolegija kasacinį skundą vertina neatitinkančiu CPK 347 straipsnyje 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nepriimtinu (CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).
Atsakovas kreipimosi į Konstitucinį Teismą (kartu – ir į Europos Sąjungos teisminę instituciją) būtinumą argumentuoja tuo, kad neturi piniginių lėšų advokatui samdyti, antrinę teisinę pagalbą jam buvo atsisakyta suteikti, todėl, esant CPK 347 straipsnio 3 dalyje, 354 straipsnyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, atsakovui užkirsta galimybė ginti savo pažeistas teises bei laisves, o tai yra Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą pažeidimas.
Atrankos kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai nesuteikia pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies ir 354 straipsnio konstitucingumo. Atrankos kolegija atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad teisės nuostatomis gali būti nustatyti tam tikri reikalavimai, kurie asmeniui taikomi jam norint įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Nors jie vertintini kaip teisės į teismą ribojimai, tačiau yra nustatyti įstatymu, siekiant užtikrinti ir efektyviai įgyvendinti vieną iš viešosios tvarkos elementų – teisės viršenybę, teisinį tikrumą bei aiškumą. Taip pat pabrėžtina, kad šie ribojimai nepaneigia asmens teisės į teisminę gynybą, nes ji yra užtikrinama bylos nagrinėjimu pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, o bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme nėra būtina ir neišvengiama civilinio proceso dalis, neatsiejama nuo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis procesas yra galimas tik tais atvejais, kai iškyla poreikis gauti tam tikrus išaiškinimus išimtinai teisės klausimais, kurie dėl savo pobūdžio yra aktualūs ir kitiems asmenims taikant tas pačias teisės normas. Tuo tarpu faktinių aplinkybių klausimai yra išnagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurie išsprendžia vien konkrečios bylos šalims rūpimus jų tarpusavio santykių fakto klausimus. Atsižvelgiant į tai, itin svarbu ne vien tik šalių, bet ir viešojo intereso požiūriu, kad teisės taikymo ir aiškinimo klausimai kasaciniame skunde būtų iškelti, suformuluoti ir argumentuoti atsakingai, kvalifikuotai, išsamiai. Tai įstatymų leidėjo valia padaryti gali ne kiekvienas, todėl pagrįsta reikalauti, kad tokio procesinio dokumento surašymo teisė būtų suteikta profesinių teisinių žinių turintiems asmenims – advokatams arba asmenims, turintiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jų paslaugos gali pareikalauti papildomų išlaidų, tačiau valstybėje yra sukurta valstybės teisinės pagalbos sistema (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba), kuri padeda sunkioje finansinėje padėtyje esantiems asmenims pasinaudoti nemokamomis ar iš dalies nemokamomis teisinėmis advokato paslaugomis. Dėl to reikalavimas, kad kasaciniam teismui teisės klausimus keliantį kasacinį skundą surašytų advokatas ar kiti CPK 347 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, atrankos kolegijos yra vertinamas kaip pagrįsta ir proporcinga priemonė, nepaneigianti asmens teisės kreiptis į teismą. Atrankos kolegija daro išvadą, kad atsakovo nurodyti ir aukščiau išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies, 354 straipsnio konstitucingumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kartu – ir į Europos Sąjungos teisminę instituciją, netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Netenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos teisminę instituciją.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski