Administracinė byla Nr. Ik-1631-554/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00649-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.9.; 3.4.; 27.4.; 41.; 55.1.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei,

nedalyvaujant - pareiškėjui V. J. ,

atsakovo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,           

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo atsakyti į skundus).

          Teismas,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 19 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinį sprendimą Nr. 20-S-44562 (2.5);

2) panaikinti 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinį sprendimą Nr. 20-S-44559 (2.5);

3) panaikinti 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinį sprendimą Nr. 20-S-44568 (2.5);

4) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2017 m. balandžio 8 d. skundą Nr. 20-AP-9582;

5) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2017 m. balandžio 8 d. skundą Nr. 20-AP-9584;

6) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2017 m. balandžio 8 d. skundą Nr. 20-AP-9586.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5) nurodė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. nuostatas, numatančią, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir 25 str., reglamentuojantį, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Atsakovas taip pat pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 5 str. 1 d., 2 d., 5 d., 11 str., 12 str., 20 str., 21 str., 22 str., 23 str. 1 d. nuostatas. Atsakovas taip pat nesilaikė 2008-12-18 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintų Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities VPK taisyklių 42 p. reikalavimų.

Pareiškėjas pabrėžė, kad kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami tik tada, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, jog atsakovo sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas. Taip pat nenagrinėjami tuo atveju, kai tuo pačiu klausimu yra priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju per 5 dienas asmeniui turi būti apie tai pranešta ir nurodomos priežastys bei apskundimo tvarka. Atsakovas apskundimo tvarkos taip pat nenurodė.       

Atsakovas – Kauno apskrities vyriausiais policijos komisariatas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 13-14) nurodė, kad teismui skundžiamuose atsakymuose pareiškėjui buvo nurodyta, jog jo pareiškimai nebus nagrinėjami, kadangi atsakymai į pareiškėjo skundus Nr. 20-AP-239, Nr. 20-AP-589, Nr. 20-AP-1112 jau buvo pateikti, taip pat buvo nurodyta šių atsakymų apskundimo tvarka. Pareiškėjas, net ir gavęs išsamius atsakymus į savo skundus, iš naujo pateikė prašymus dėl jau išnagrinėtų aplinkybių. Šiais veiksmais pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis. Kartotinis jau nustatytų aplinkybių aiškinimasis, nesant naujiems esminiams faktams, yra betikslis išteklių švaistymas. Ginčijami raštai yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.   

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2017-01-09 Kauno apskrities VPK pateikė prašymą Nr. 20-AP-589(2.5E) pateikti informaciją apie policijos pareigūno V. B. veiksmus bei pajamas (b.l. 41). 2017-01-17 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininkas pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 20-S-6437(2.5), kuriame nurodė duomenis apie policijos pareigūno pareigas bei nurodė šaltinį, kuriame galima rasti duomenis apie pareigūno darbo užmokestį, taip pat nurodė šio rašto apskundimo tvarką (b.l. 44). 2017-01-16 pareiškėjas atsakovui pateikė skundą Nr. 20-AP-1112(2.5E), kurių prašė suteikti informaciją apie policijos pareigūno S. L. veiksmus, dokumentų klastojimą, politinio kalinio persekiojimą ir t.t. (b.l. 19-20). 2017-02-07 atsakovas pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 20-S-15816 (2.5), kurių atsakė į pareiškėjui skunde keliamus klausimus bei nurodė apskundimo tvarka (b.l. 32). 2016-12-18 skundu (b.l. 35-37), gautu Kauno apskrities VPK 2017-01-27, Nr. 20-AP-2397 (2.2) pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo bei dokumentų kopijų pateikimo apie policijos pareigūną S. L. . Į šį pareiškėjo skundą atsakovas 2017-02-09 pateikė atsakymą Nr. 20-S-17503 (2.5), kurį pasirašė Kauno apskrities VPK viršininkas, taip pat atsakyme nurodyta apskundimo tvarka. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas paminėtus atsakovo raštus apskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Tai patvirtina ir TIS Liteko duomenys.

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2017-04-08 pareiškėjas atsakovui pateikė 3 skundus Nr. 20-AP-9582, Nr. 20-AP-9584, Nr. 20-AP-9586 (b.l. 17, 33, 39). Šiuose skunduose pareiškėjas reikalavo, kad atsakovas iš esmės pakartotinai ir, tuo pačiu, plačiau pateiktų bei iš naujo išnagrinėtų jo 2017-01-08, 2017-01-13 ir 2017-01-27 skundus. 2017-04-13 atsakovas pareiškėjui pateikė 3 atsakymus Nr. 20-S-44559(2.5), Nr. 20-S-44562(2.5), Nr. 20-S-44568(2.5) į pareiškėjo 2017-04-08 skundus, kuriais informavo pareiškėją, kad jo 2017-01-08, 2017-01-13, 2017-01-27 skundai nebus nagrinėjami, kadangi į skundus buvo atsakyta 2017-01-17 atsakymu Nr. 20-S-6437(2.5), 2017-02-07 atsakymu Nr. 20-S-15816 (2.5), 2017-02-09 atsakymu Nr. 20-S-17503 (2.5). Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas nepasinaudojo paminėtuose atsakymuose nurodyta apskundimo tvarka ir šių atsakymų neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka.   

Vertindamas surinktų įrodymų visetą bei darydamas išvadas šioje administracinėje byloje teismas taip pat vadovaujasi ir nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas dar 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 15 str., 21 str.).

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo reikalavimų esmė - ar Kauno apskrities VPK pagrįstai pakartotinai nenagrinėjo pareiškėjo 2017 metų  sausio mėnesį pateiktų 3 skundų bei 2017-04-13 pateikė teisės aktus atitinkančius atsakymus pareiškėjui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p., administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. LVAT, taikydamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra imperatyviai išaiškinęs apygardų administraciniams teismams (Administracinių bylų Nr. AS146-201/2009, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS502-466/2009 procesinių sprendimų duomenys), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (ABTĮ 15 str., 21 str.). Iš administracinės bylos duomenų visumos matyti, jog pareiškėjas 2017-04-08 trimis skundais pakartotinai kreipėsi į atsakovą. Iš atsakovo trijų 2017-04-13 raštų, kurie yra atsakymai į pareiškėjo 2017-04-08 skundus, turinio matyti, kad atsakant į pakartotinius skundus, pareiškėjas buvo informuotas, jog 2017 metų sausio mėnesio skundai nebus nagrinėjami iš naujo bei nurodytos to priežastys – skundai jau buvo išnagrinėti ir išsamūs atsakymai pateikti 2017 metų sausio – vasario mėnesiais. Atsakovas taip pat konstatavo, jog šių atsakymų pareiškėjas neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo pakartotiniam skundų nagrinėjimui. Įvertinus atsakovo 2017-04-13 raštų – atsakymų pareiškėjui (b.l. 6-8) turinį, darytina išvada, jog ginčijamais raštais buvo atsisakyta iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2017 metų sausio mėnesį pateiktus 3 skundus. Taigi, šie atsakovo raštai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Dėl to pareiškėjo ginčijami raštai gali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2012-11-21 nutartis ir kt.). Iš to seka, kad šioje administracinėje byloje ginčijamiems 2017-04-13 (pareiškėjas suklydimo įtakoje nurodė netikslias datas – 2016-04-13) aktams turi būti taikomi taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 – 3 d. reikalavimai.

Įvertinęs paminėtų ginčijamų aktų turinį teismui pateiktų įrodymų visumos bei Viešojo administravimo įstatymo normų kontekste, teismas daro išvadą, kad jie atitinka esminius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Iš jų turinio matyti, kad pareiškėjo 2017 metų sausio mėnesio skundai pakartotinai nebuvo nagrinėjami, nes į šiuos skundus jau buvo pateikti išsamūs atsakymai, kurių pareiškėjas neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka. Šias atsakovo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir aukščiau išdėstyti įrodymai (2017 metų sausio mėnesio skundų bei 2017 sausio – vasario mėnesiais atsakovo pareiškėjui pateikti atsakymų turinys). Ginčijami 2017-04-13 administraciniai aktai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio viešojo administravimo institucijos pareigūno. Šie sprendimai taip pat atitinka ir esminius Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 15 str. 2 d. reikalavimus

Teismas taip pat konstatuoja, kad ginčijamuose aktuose nenurodytos teisės normos, kurių pagrindu atsisakoma iš pakartotinai nagrinėti skundus, taip pat nenurodyta ir apskundimo tvarka, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas panaikinti 2017-04-13 atsakovo sprendimus. Faktinis atsisakymo pagrindas ginčijamuose aktuose nurodytas tinkamai ir aiškiai, o apskundimo tvarkos nenurodymas neužkirto kelio pareiškėjui laiku pateikti skundą administraciniam teismui (ABTĮ 56 str.). Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad dėl to panaikinti 2017-04-13 atsakovo priimtus individualius administracinius aktus nėra pakankamo pagrindo, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

          Darydamas šią išvadą teismas vertina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. žmogui neturi būti kliudoma gauti ir skleisti informaciją (2 dalis); laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 dalis). Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Įstatymas) yra specialus teisės aktas, kurio paskirtis yra nurodytos konstitucinės teisės į informacijos gavimą iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – užtikrinimas. Šio Įstatymo 1 str., 4 str. taip pat garantuoja asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Tai reiškia, kad Įstatymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek atitinkamos informacijos prašytojui (pareiškėjui), tiek jos valdytojui (atsakovui) (LVAT 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985-2012). Įstatymo 6 str. nustatyti principai, kuriais privalo vadovautis įstaigos, teikdamos informaciją. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teikiamai informacijai taikomas reikalavimas, jog ji būtų pateikiama visa, teiktina pagal teisės aktus ir atitinkanti prašymo turinį (LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1048-502/2015). Kita vertus, pažymėtina, kad informacijos laisvė nėra absoliuti, todėl siekiant įgyvendinti teisę į informaciją negali būti sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą. Be to, ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 15 str. 1 d. 5 p., kaip vieną iš administracinių paslaugų rūšių, numato įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės), kuriuose detalizuojama informacijos teikimo procedūra (LVAT 2012-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-334/2013 ir kt.). Taigi, tiek Taisyklių 1 – 2 p.. Įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti pareiškėjams suteikti informaciją galima tik Įstatymo nustatyta tvarka. Atsisakymo teikti informaciją pagrindai yra numatyti Įstatymo 15 str.. Įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad informacija neteikiama, kai tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos, kuri jam jau buvo pateikta. Įstatymo 15 str. 2 d. reglamentuoja, kad jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus (informaciją) pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus (informaciją) pareiškėjui. Teisėkūros subjektas taip pat ir VAĮ 14 str. nustatė imperatyvias sąlygas, kada prašymas (skundas) nenagrinėjamas (šiuo atveju – pareiškėjo prašymas iš naujo nagrinėti jo 2017 metų sausio mėnesio skundus). VAĮ 14 str. 5 d. 4 p. numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Iš esmės analogiškai tokia situacija sureglamentuota ir 2008-12-18 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintų Taisyklių 42 p. nuostatomis. Apie sprendimą nenagrinėti skundo turi būti pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos (VAĮ 14 str. 7 d.). Taigi, iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146-1143/2011, Nr. A146-2542/2011 ir kt.). Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovas, priimdamas sprendimus netenkinti pareiškėjo 2017-04-08 skundų, iš esmės nepažeidė tiek Įstatyme, tiek ir VAĮ nustatytų terminų sprendimams priimti bei atsakymų pareiškėjui pateikimui (ABTĮ 56 str.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad darant paminėtas išvadas šioje administracinėje byloje, būtina taip pat įvertinti tiek 20017 metų sausio mėnesio pareiškėjo skundų, tiek ir 2017 metų sausio – vasario mėnesių atsakovo pateiktų atsakymų pareiškėjui turinį Įstatymo, VAĮ, Taisyklių normų kontekste.    

VAĮ 8 str. 1 d. įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui, o būtent, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas individualiame administraciniame akte aiškiai nurodyti jo apskundimo tvarką. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 str. nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose. A556-1898/2008; Nr. A756-2036/2008). Tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, jog kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 str. taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, - t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Įstatymo 6 str. taip pat įtvirtintos principinės nuostatos dėl teikiamos informacijos išsamumo bei pakankamo ir tikslumo. Įvertinęs atsakovo pateiktus atsakymus į pareiškėjo 2017 sausio mėnesio skundus, teismas jokių esminių Įstatymo, VAĮ, Taisyklių normų pažeidimų nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio informacijos pareiškėjas prašė, atsakovas pagal savo galimybes pakankamai išsamiai ir laiku ją pateikė pareiškėjui. Sprendimai dėl informacijos pateikimo pasirašyti kompetentingo pareigūno, nurodyta apskundimo tvarka, nurodyti pakankami argumentai dėl negalėjimo pateikti dalies informacijos bei įvardinti šaltiniai, kuriuose pareiškėjas gali gauti papildomos informacijos. Paminėtų aktų formos ir turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad jokių esminių pažeidimų, kurie galėjo pažeisti pareiškėjo teises, taip pat ir Konstitucijos 5 str., 25 str., VAĮ 3 str., 5 str. 1 d., 2 d., 5 d., 11 str., 12 str., 20 str., 21 str., 22 str., 23 str. 1 d., 2008-12-18 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintų Taisyklių 42 p. reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teismas pabrėžia, kad į dalį pareiškėjo skundo argumentų duoti logišką ir nuoseklų atsakymą iš esmės neįmanoma. Dėl paminėtų išvadą pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 str., 88 str. 1 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

            Teisėjai                                                                                                   Rimantas Giedraitis

                                                                                                                            Daina Kukalienė

                                                                                                                      Algis Markevičius