VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei,
dalyvaujant pareiškėjos S. Š. atstovei advokatei Jūratei Galdikienei, suinteresuotam asmeniui V. P.,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. Š. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, V. P., T. R.
n u s t a t ė:
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui V. P. priklauso: ½ dalis piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kas šio pareiškimo rengimo dieną sudaro 4 165,67 EUR (1/2 dalis nuo 8 331,33 EUR); ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).; ½ dalis buto (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo S. Š. naudai. Antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 214,5 Eur valstybės garantuojamų teisinės pagalbos S. Š. išlaidų.
Skolininkas V. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jo sutuoktinė nėra solidari skolininkė, dėl to jos turtas negali būti areštuotas, sutinka, jog išieškojimas būtų nukreiptas į jam nustatytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir prašo panaikinti areštą jo sutuoktinės vardu registruotam nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir jos sąskaitai banke.
Antstolis Arminas Naujokaitis nurodė, kad neturi bylai reikšmingų duomenų ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje.
Skolininko sutuoktinė T. R. atsiliepimo nepateikė.
Apie teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai, tačiau į teismo posėdį 2019-09-25 atvyko tik pareiškėjos advokatė. Teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2019-11-11 ir skolininkei bei jo sutuoktinei siųsti šaukimus apie atidėto teismo posėdžio datą. Skolininko sutuoktinė į 2019-11-11 teismo posėdį neatvyko. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 straipsnio 5 dalis), dėl to pareiškimas nagrinėjamas skolininko sutuoktinei nedalyvaujant.
Teismo posėdyje išieškotojos S. Š. advokatė Jūratė Galdikienė ir skolininkas V. P. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Prašymas tenkintinas.
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo S. Š. naudai. Skolininkui per antstolio nurodytą terminą neįvykdžius sprendimo, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos matyti, jog skolininkas yra susituokęs. Skolininko sutuoktinė yra T. R.. Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, todėl surašė siūlymą kreiptis dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei išaiškino teisę kreiptis į teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys T. R. ir V. P. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnyje numatyta, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog turtas bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su skolininko parodytomis aplinkybėmis, jog jo sutuoktinė nėra solidari skolininkė, tačiau skolininkas nepaneigė ir bylos medžiagoje nėra duomenų paneigiančių pirmiau nurodytą prezumpciją, dėl to pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, skolininkas ir jo sutuoktinė galėjo vadovaudamiesi antstolio pasiūlymu nustatyti turto dalį bendroje nuosavybėje taikiai, tokiu atveju, išieškotojui nebūtų kilę pagrindo kreiptis į teismą su pareiškimu. Pagal į bylą pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad advokato užmokestis už teisinę pagalbą teiktą suinteresuotam asmeniui S. Š. sudaro 214,05 Eur, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš skolininko V. P. ir jo sutuoktinės T. R. valstybės naudai.
Vadovaudamasis CPK 290, 291, 513, 667 str., teismas
n u t a r i a:
Pareiškėjos prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso sutuoktinės T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto (duomenys neskelbtini).
Lygiomis dalimis priteisti iš T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 214,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 107,25 Eur, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis