Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-487/2016

                                                      Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01513-2012-1

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                   1.2.14.1.2.5.;1.1.7.2.7.;   

                       2.4.7.; 2.4.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016  m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Gintaro Dzedulionio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,

dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui,

nuteistajam A. M.,

jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų A. M. ir T. Ž. solidariai priteista UAB „Bygma“ naudai 11.013,32 Eur. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. Ž., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. M. nuteistas už tai, kad jis ir T. Ž., veikdami kartu su  K. M. (mirė 2013-08-25) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. gegužės 30 d., perlipę per tvorą, įsibrovė į UAB „Bygma“, esančios (duomenys neskelbtini), aptvertą teritoriją, iš kur permesdami per tvorą pagrobė bendrovei priklausantį turtą: 1 vnt. Framax skydą 1,35 m x 2,70 m, 337,27 Eur (1164,54 Lt) vertės, 18 vnt. Framax skydų 0,90 m x 2,70 m, kurio vieno vertė 244,53 Eur (844,32 Lt), bendros 4401,58 Eur (15197,76 Lt) vertės, 12 vnt. Framax skydų 0,60 m x 2,70 m, kurio vieno vertė 208,87 Eur (721,19 Lt), bendros 2506,45 Eur (8654,28 Lt) vertės, 2 vnt. Framax skydų 0,30 m x 2,70 m, kurio vieno vertė 175,14 Eur (604,73 Lt), bendros 350,28 Eur (1209,46 Lt) vertės, 1 vnt. Framax skydą 0,60 m x 1,35 m, kurio vertė 139,00 Eur (479,93 Lt), 1 vnt. Framax skydą 0,45 m x 1,35 m, kurio vertė 119,10 Eur (411,23 Lt), 12 vnt. spyrio dalių be galinio šarnyro, kurio vieno vertė  98,52 Eur (340,16 Lt), bendros 1182,21 Eur (4081,92 L) vertės, 16 vnt. spyrio dalių su galiniu šarnyru, kurio vieno vertė 104,12 Eur (359,50 Lt), bendros 1665,89 Eur (5752,00 Lt) vertės, 8 vnt. BR sijų, kurių vienos vertė 69,51 Eur (240,00 Lt), bendros 556,07 Eur (1920,00 Lt) vertės, ir tokiu būdu pagrobė UAB „Bygma“ priklausantį didelės - 11257,85 Eur (38871,12 Lt) - vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo peržiūrėti bylą, nes, nuteistojo nuomone, jis neteisingai nuteistas pagal BK 178 str. 3 d., taip pat prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Skunde nurodė, kad UAB „Bygma“ jam per daug priskaičiavo civilinio ieškinio, todėl jo nusikalstama veika nepagrįstai buvo perkvalifikuota iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 3 d. Jis neneigia, kad yra padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. Nurodė, kad yra pilnai atlikęs ankstesnes bausmes ir daugiau nėra padaręs nusikaltimų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal apeliacinį skundą, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. M. apeliacinį skundą, darytina išvada, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų.

Pagal BK 178 str. 3 d. atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką - vagystę kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės svetimo turto pagrobimas. BK 190 str. 1 d. numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Skundžiamu nuosprendžiu A. M. nuteistas už tai, kad jis ir T. Ž., veikdami kartu su  K. M. (mirė 2013-08-25) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. gegužės 30 d., perlipę per tvorą, įsibrovė į UAB „Bygma“, esančios Savanorių pr. 191, Vilniuje, aptvertą teritoriją, iš kur, permesdami per tvorą, pagrobė bendrovei priklausantį 11257,85 Eur (38871,12 Lt) vertės turtą: 35 vnt. Framax skydų, 12 vnt. spyrio dalių be galinio šarnyro ir 8 vnt. BR sijų. Taigi, A. M. nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. už didelės vertės, t.y. virš 250 MGL (11257,85 Eur (38871,12 Lt)) vertės svetimo turto pagrobimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. M. nusikalstamą veiką  - metalinių konstrukcijų vagystę iš vienos bendrovės analogišku būdu (perlipant per tvorą) per trumpą laikotarpį (nepilną mėnesį), pagrįstai vertino kaip tęstinę nusikalstamą veiką, kadangi šias nusikalstamas veikas jungė vieningas nuteistųjų sumanymas nusikalstamai praturtėti, veikos buvo padaromos panašiu būdu ir aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui. Nors apeliantas A. M. skunde nurodė, kad nesutinka su jo nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 str. 3 d. dėl netinkamai paskaičiuotos pagrobto turto vertės ir prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d., jis nenurodė argumentų, kodėl neteisingai nustatyta pagrobto turto vertė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų (liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų bei pateiktų dokumentų) visuma patvirtina, kad A. M., veikdamas su kitais asmenimis, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. gegužės 30 d., įvykdė metalinių konstrukcijų, kurių bendra vertė sudaro 11257,85 Eur, vagystę su įsibrovimu į UAB „Bygma“ teritoriją, pagrobto turto vertė viršija 250 MGL, kas laikytina didelės vertės turtu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra įrodytas ne tik svetimo turto pagrobimo faktas, nuteistojo kaltė padarius šį nusikaltimą, bet būtent didelės vertės turto pagrobimo bei didelės žalos civiliniam ieškovui UAB  „Bygma“ padarymo faktas. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai A. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d. Deklaratyvus apelianto nesutikimas su pagrobto turto verte laikytinas siekiu sumažinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tikintis švelnesnės bausmės paskyrimo, todėl yra atmestinas, perkvalifikuoti A. M. nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d., kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia taip pat ir vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, jis vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. M. yra teisiamas 14 kartą, 2012 m. gegužės mėn. nusikalstamą veiką vykdė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už savanaudiškų nusikaltimų padarymą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo nusikaltimų recidyvą (BK 27 str. 1 d.). A. M. padarė tyčinį, savanaudišką, sunkų nusikaltimą, prieš tai buvo ne kartą teistas už tyčines veikas, teistumas nėra išnykęs. Apylinkės teimas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir tokių aplinkybių nenustatė. BK 178 str. 3 d. sankcijoje yra numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, susijusius tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 2 metams 3 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose, kuri yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija laiko, kad A. M. paskirta bausmė atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstyti argumentai dėl konkrečios laisvės atėmimo vietos nustatymo šioje stadijoje nevertintini, kadangi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamiems klausimams konkrečios laisvės atėmimo vietos įstaigos parinkimo klausimas nėra priskiriamas. 

BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis A. M. sistemingai daro panašaus pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, jis anksčiau teistas 13 kartų, reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nerodo noro gyventi dorai, pasitaisyti, todėl, siekiant BK 41 str. 2 d. nustatytų bausmės tikslų, nuteistajam A. M., kaip recidyvistui, pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 str. nuostatų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netikslinga, nes bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                              Jolanta Čepukėnienė

Teisėjai                                                                                                                                 Daiva Kazlauskienė

    Gintaras Dzedulionis