Pranešėja R. Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1196-459/2014
Teisėja D. Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-15409-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
116.8.; 122.2.; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. liepos 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Autodoja“ (buvusi UAB „Pamario dvaras“) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių A. H., A. K. (A. K.), N. Z. (N. Z.) ieškinį atsakovėms UAB „Pamario dvaras“, V. J. komercinei firmai dėl nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė :
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-07 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2429-255/2012 pagal ieškovių A. H., A. K., N. Z. ieškinį atsakovėms UAB „Pamario dvaras“, V. J. komercinei firmai dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. B.. Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-5-524/2014 nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-07 galutinio sprendimo ir 2011-12-14 preliminaraus sprendimo dalis, kuriomis solidariai iš atsakovių ieškovėms priteistas nuostolių atlyginimas, pakeisti - A. K. nuostolių sumą sumažinti iki 6840,00 Lt, o N. Z. sumažinti iki 44040,00 Lt; sumažinti A. H., A. K., N. Z. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 4322,24 Lt; priteisti iš atsakovės UAB „Pamario dvaras“ ieškovėms po 618,33 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
2014-03-21 teisme gautas atsakovės UAB „Pamario dvaras“ prašymas išdėstyti 2012-09-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu bei 2014-03-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi priteistų sumų mokėjimą lygiomis dalimis per 60 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, mokant priteistas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos. Nurodė, jog UAB „Pamario dvaras“ negali visų savo vykdomos veiklos pajamų nukreipti priteistos sumos sumokėjimui, nes tai sukeltų neigiamas pasekmes bendrovės veiklos tęstinumui - dėl to bendrovė galėtų tapti nemokia. Priteistą suma sudaro 138272,32 Lt, įmonės grynąjį pelną per metus sudaro 20863,00 Lt, todėl atsakovė atsiskaityti su ieškovėmis gali tik per 80 mėnesių, tačiau būtų įmanoma atsiskaityti ir per 60 mėnesių. Teigia, kad priteistų sumų išdėstymas nesukels neigiamų padarinių ieškovėms, kadangi ieškovės atgaus visą priteistą sumą bei joms bus sumokėtos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, o tai sudarys 32487,00 Lt.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-12 nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Nurodė, jog atsakovės grynąjį pelną 2013-12-31 sudarė 20863,00 Lt, tai yra 2136,00 Lt daugiau lyginant su praėjusiais metais. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog dirba pelningai, bendrovės padėtis yra stabili. Be to, iš bendrovės 2013-12-31 balanso matyti, jog bendrovė turi turto, kurio vertė 474578,00 Lt, o įsipareigojimai sudaro tik 94896,00 Lt. Teismas nustatė, jog atsakovė turi pakankamai turto, kurį realizavus būtų galima įvykdyti teismo sprendimą iš karto, be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, jog per 2013 m. bendrovė gavo 3797272,00 Lt pajamų, tai yra 763347,00 Lt daugiau nei 2012 m. – tai įrodo, jog bendrovė padidino savo apyvartą. Byla nagrinėjama nuo 2011 m., todėl atsakovė turėjo įvertinti savo galimybes sumokėti priteistą sumą teismui priėmus atsakovei nepalankų sprendimą. Ieškovėms nuostoliai buvo padaryti 2011 m., o ginčo nagrinėjimas užtruko 3 metus. Išdėsčius sprendimo vykdymą 60 mėnesių būtų pažeisti teisingumo, protingumo kriterijai, ieškovių teisėti lūkesčiai, kadangi nuostolių atlyginimo ieškovės galėtų tikėtis tik po 8 metų nuo nuostolių atsiradimo. Teismas pažymėjo, jog ieškovių pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė galbūt siekia išvengti prievolės vykdymo, nes 2014-03-21 atsakovės vienintelis akcininkas T. M. perleido visas turimas atsakovės akcijas G. J. (G. J.). 2014-03-25 UAB „Pamario dvaras“ pakeitė pavadinimą į UAB „Autodoja“, vietoje buvusio vadovo E. A. nuo 2014-03-26 naujuoju vadovu paskirtas G. J.. 2014-03-27 įregistruota UAB „Pamario dvaras“, kurios vadovu paskirtas E. A., akcininkas - T. M., taip galbūt siekiant ateityje apsunkinti skolos išieškojimą ieškovių naudai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog neįrodyta, kad atsakovės finansinė padėtis yra išimtinai bloga, ar yra ypatingų aplinkybių, dėl kurių atsakovė negali iš karto įvykdyti spendimo, be to, nustatyta, jog sprendimo vykdymo išdėstymu būtų pažeisti teisėti ieškovių lūkesčiai.
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti. Nurodo, jog iš esmės įmonė realizuotino turto neturi tiek, kad jį realizavus būtų galima įvykdyti teismo sprendimą. Be to, visas bendrovės turtas naudojamas įmonės veikloje pajamoms uždirbti. Realizavus įmonės turtą, jai grėstų bankrotas. Neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog bendrovės akcijos perleistos siekiant apsunkinti skolos išieškojimą ieškovių naudai. Jokie teisės aktai nenumato ribojimo akcininkui perleisti jo turimas įmonės akcijas. Joks teisės aktas nedraudžia buvusiam įmonės akcininkui imtis to paties verslo naujoje įmonėje, jei dėl objektyvių priežasčių viena įmonė nebegali vykdyti ar tęsti veiklos.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovė vykdo veiklą krovinių ekspedijavimo srityje, šiai veiklai vykdyti ilgalaikis turtas nėra būtinas, nes ekspeditoriai atlieka tarpininkų tarp prekių gavėjų/siuntėjų ir vežėjų vaidmenį. Todėl atsakovės ilgalaikis turtas tesudaro 38278 Lt, o trumpalaikis – 455486 Lt. Taigi turto realizavimas neužkerta atsakovei kelio toliau vykdyti veiklą. Atsakovė nėra vienintelė atsakovė byloje: sprendimas priimtas ir V. J. komercinės firmos atžvilgiu, todėl vykdant išieškojimą ne tik atsakovė turės padengti įsiskolinimą. Ieškovėms, kaip fiziniams asmenims, priteista suma yra didelė, todėl jos mokėjimo išdėstymas 5 metams pažeistų ieškovių teisėtus lūkesčius dėl patirtų nuostolių kompensavimo. Atsakovės finansinės veiklos rodikliai nesudaro pagrindo konstatuoti galimo nemokumo, net įtraukiant į balansą teismo priteistą sumą. Atsakovė teigė, jog buvo perleistos tik įmonės akcijos, o ne pati įmonė. Tačiau naujai įsteigtai įmonei perleista teisė naudoti UAB „Pamario dvaras“ vardą, bendrovės vadovas bei akcininkas prisideda prie bendrovės pajamų generavimo, todėl egzistuoja grėsmė, jog atsakovė dėl veiklos perkėlimo neteks pajamų šaltinio ir tokiu atveju teismo sprendimo išdėstymas būtų beprasmis.
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės UAB „Pamario dvaras“ prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą 60 mėnesių, mokant 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą, kurį atsakovė motyvavo sunkia finansine padėtimi.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-07 sprendimu paliktas nepakeistas 2011-12-14 preliminarus sprendimas byloje, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai: solidariai iš atsakovių UAB „Pamario dvaras“ ir V. J. komercinės firmos ieškovei A. H. priteista 57410 Lt nuostolių ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos, ieškovei A. K. – 7494 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos, ieškovei N. Z. – 44837 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos, taip pat ieškovėms iš atsakovių lygiomis dalimis priteista po 4367,24 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-20 nutartimi pakeitė 2012-09-07 galutinio sprendimo ir 2011-12-14 preliminaraus sprendimo dalis ir ieškovei A. K. priteistiną nuostolių sumą sumažino iki 6840 Lt, o N. Z. – iki 44040 Lt, taip pat sumažino priteistas bylinėjimosi išlaidas – kiekvienai ieškovei priteisė po 4322,24 Lt ir ieškovėms iš atsakovės UAB „Pamario dvaras“ priteisė po 618,33 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovė grindžia per dideliais finansiniais suvaržymais, kurie gali lemti nemokumą. Atsakovė pateikė 2013 m. įmonės balansą, iš kurio matyti, jog įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turi už 474578 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 94896, t.y. neviršija pusę į įmonės balanso įrašyto turto vertės. Pagal Įmonių bankroto įstatymą įmonė laikytina nemokia, kai įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Ilgalaikio turto įmonė turi už 38278 Lt, trumpalaikio turto – už 436300 Lt, iš jų pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 119220 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 241726 Lt. Įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2013 metus nurodyta, jog įmonė gavo 20863 Lt pelno, t.y. 2136 Lt daugiau nei praėjusiais metais. Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2014 metus, sudarytoje 2014-02-28, nurodyta, jog tuo metu įmonė buvo uždirbusi 34968 Lt grynojo pelno. Pirmosios instancijos teismas ištyrė įmonės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis ir padarė išvadą, jog įmonės veikla stabili, pelninga, taigi atsakovė neįrodė sunkios finansinės padėties. Atsižvelgiant į aptartą sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip jau minėta, sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais dėl ypač blogos atsakovo turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ypač sunkios atsakovės turtinės padėties, nes jos balanso duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Atsakovė nurodo, jog bendrovė neturi realizuotino turto tiek, kad galėtų įvykdyti sprendimą, be to, realizavusi turtą, nebegalėtų vykdyti veiklos. Darytina išvada, kad ši prielaida nėra pakankama tam, kad taikyti išimtinį sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, nes atsakovė yra juridinis asmuo, savo veikloje operuoja ne tik ilgalaikiu materialiuoju turtu, bet ir trumpalaikiu turtu, taigi turi galimybę jį perskirstyti taip, kad atsirastų galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Be to, atsakovė, kaip stabiliai veikianti įmonė, disponuoja didesnėmis galimybėmis ieškoti alternatyvių sprendimo įvykdymo šaltinių, pvz. kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos šiam tikslui suteikimo. Atsakovės argumentas, jog siekia sprendimą vykdyti tik iš gaunamų pajamų ir pelno, traktuotinas kaip nepakankamos pastangos imtis visų įmanomų priemonių sprendimui įvykdyti. Atsakovė nurodo, jog visų teismo sprendimu priteistų sumų sumokėjimas iš karto, sukeltų prielaidas atsakovės nemokumui. Nesutiktina su tokiu atsakovės argumentu, nes net visos teismo sprendimu priteistos sumos sumokėjimas (atsakovė nurodo, jog ši suma sudaro 138 272,32 Lt) atsakovės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus padidintų tiek, kad jos neviršytų pusę į balansą įrašyto turto vertės (94 896 Lt + 138 272,32 Lt = 233 168,32 Lt). Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga ir ta aplinkybė, jog sprendime nurodytos sumos solidariai buvo priteistos iš dviejų atsakovių: UAB „Pamario dvaras“ ir V. J. komercinės firmos. Tad manytina, jog būtų neteisinga atsakovės turtinę padėtį vertinti visos teismo sprendimu priteistos sumos kontekste, nes pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.
Atsakovė prašė sprendimo vykdymą išdėstyti 60 mėnesių, t.y. 5 metams. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, svarbu užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei sprendimo privalomumą. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog sprendimo vykdymo išdėstymas 5 metams pažeistų ieškovių interesus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nuostolių atlyginimas priteistas ieškovėms, kaip fiziniams asmenims, tuo tarpu atsakovė yra juridinis asmuo. Manytina, kad situacija rinkoje per 5 metus gali pasikeisti, sunku prognozuoti atsakovės tolesnės veiklos perspektyvas, todėl laikytina, jog sprendimo vykdymo išdėstymas 5 metams pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei ieškovių teisėtus lūkesčius dėl tinkamo ir operatyvaus sprendimo įvykdymo.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ vienintelis akcininkas T. M. nutarė pakeisti bendrovės pavadinimą į UAB „Autodoja“, pakeisti bendrovės buveinės adresą, nutraukti darbo sutartį su direktoriumi E. A., parduoti visas bendrovės akcijas J. G. (J. G.) ir paskirti jį bendrovės direktoriumi. 2014-03-27 Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Pamario dvaras“, jos akcininkas - T. M., vadovas – E. A.. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino kaip siekį apsunkinti skolos išieškojimą. Atsakovė nurodo, jog jokie teisės aktai nenumato ribojimo akcininkui perleisti jo turimas įmonės akcijas. Teismas šį argumentą vertina tik kaip abstraktaus pobūdžio prielaidą, nes bendrovės akcininko ir direktoriaus pakeitimas sudaro pagrindą abejoti bendrovės veiklos tęstinumu, ypač turint omeny tą faktą, jog įmonės pavadinimas pakeistas, o po savaitės vėl įregistruota įmonė ankstesniu pavadinimu, o įmonės vadovu paskirtas ankstesnei įmonei vadovavęs asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, jog atsakovė galimai siekia savo veiklą perkelti į kitą įmonę.
Be to, pažymėtina, jog šalims yra suteikta galimybė bendradarbiauti ir, jeigu jos to siekia, taikiai išspręsti kilusius nesutarimus dėl sprendimo vykdymo tvarkos: taikos sutartis gali būti sudaroma ir vykdymo proceso metu (CPK 595 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Raimonda Andrulienė