Administracinė byla Nr. I-6857-331/2015
Proceso Nr. 3-61-3-00777-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 70.1, 70.6, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas V. V. 2015-02-02 pateikė skundą teismui ir prašo:
- atnaujinti skundo padavimo terminą;
- panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2015-01-09 sprendimą Nr. 1D-214 (11);
- priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2013-12-31 – 6706,11 Eur (23154,87 Lt).
Paaiškino, kad nuo 2011-02-03 Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) įsigaliojimo buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjui pensija mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį. Iš viso buvo neišmokėta 6706,11 Eur (23 154,87 Lt) Lt valstybinės pensijos dalis.
Trejų metų termino skundui paduoti nepraleido, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, t.y. dienos, kada buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimas. Buvo įsitikinęs, kad Seimas priima Konstituciją atitinkančius įstatymus. Gavęs pirmą sumažintą pensiją suprato, kad tai daroma susiklosčius krizinei situacijai, tačiau tuo pačiu buvo tikras, kad toks mažinimas yra laikinas ir, praėjus sunkiausiam laikotarpiui, pensijos ne tik bus atstatytos į buvusį lygį, bet bus kompensuoti kartu ir praradimai dėl mažinimo. Be to, manė, kad įstatymai, kuriais buvo sumažintos pensijos, atitiko konstitucinius reikalavimus. Šalyje jau yra buvusi panaši teisinė situacija prieš daugiau kaip dešimtmetį, kai dėl Rusijos krizės įtakos nebuvo mokamos pensijos dirbusiems asmenims, tačiau, praėjus kriziniam laikotarpiui, praradimus valstybė kompensavo. Tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo nutarimu suprato, kad pensijų sumažinimą įstatymų leidėjas padarė, pažeisdamas konstitucinius principus. Nurodė, jog tikisi, kad teismas pripažins, kad kreipimosi į teismą termino nepraleido. Jei vis dėlto reikalingas prašymas praleistam terminui atstatyti, nurodo, kad prašo praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti dėl nurodytų aplinkybių.
Teismo posėdyje prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 19) paaiškino, kad pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 str. jau įvykdytas. Pažymi, kad nėra teisės normos, pagal kurią Vidaus reikalų ministerija galėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą. Nuo 2010-01-01 pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neprieštaravo Konstitucijai.
Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).
S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s.
Pareiškėjas ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo ir mokėjimo pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5, 15 straipsnių nuostatas.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad nuo 2011-02-03 Vidaus reikalų ministerijos sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 1391,60 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 14). Pensija ginčo laikotarpiu buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, o laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-08-31 ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (b. l. 18). Vidaus reikalų ministerija 2015-01-09 sprendimu Nr. 1D-214(11), paaiškindama pareiškėjo pensijos perskaičiavimo tvarką ir nurodydama, kad nėra numatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, atsisakė išmokėti pensijos nepriemoką. Nurodė, kad nenagrinės prašymo dalies dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 16-17).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). LVAT naujausioje praktikoje yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015). Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas sumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2011m. kovo mėnesį, o pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį – 2011 m. balandžio mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015-02-02 (b. l. 1), t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą už laikotarpį nuo 2011-02-03 iki 2011-12-31.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., LVAT 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). LVAT Išplėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.
Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, pažymi, kad jie nėra objektyvūs ir sudarantys pagrindą terminą atnaujinti. Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei metams po LVAT 2013-03-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą paskelbimo; po 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, paskelbimo. Be to, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjos argumentas, jog tik po šio nutarimo paskelbimo suprato, kad įstatymų leidėjas pensijas sumažino pažeisdamas konstitucinius principus, negali būti pagrįstas termino atnaujinimo aspektu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, kurios sutrukdė laiku kreiptis į teismą, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą, todėl terminas skundui paduoti dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2011-02-03 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, netenkintinas.
ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Remiantis šia nuostata bylos dalis dėl reikalavimo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011-02-03 iki 2011-12-31dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio taikymo, nutrauktina.
Pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį už 2012-2013 m. teismui paduotas nepraleidus trejų metų kreipimosi į teismą termino, skaičiuotino nuo 2012 m. vasario mėnesio, kai buvo išmokėta pensija už 2012 m. sausio mėnesį, ir nuo 2013 m. vasario mėnesio, kai buvo išmokėta pensija už 2013 m. sausio mėnesį.
Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Lietuvos Respublikos Seimas 2011-12-20 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija, Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.
Kadangi Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo termino pratęsimas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galėjo būti perskaičiuojama ir 2012–2013 m.
Kaip aukščiau minėta, Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o jos perskaičiavimas dar ir pagal šio įstatymo 5 straipsnį nėra pateisinamas.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-08 pažyma Nr. 11DP(P)-68 patvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui neišmokėta 6393,36 Lt (799,17Lt * 8) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis (b. l. 18). Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis galiojo iki 2012-09-01. Atitinkamai pareiškėjui priteistina pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 1851,65 Eur (6393,36 Lt) nepriemoka, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-09 sprendimą Nr. 1D-214 (11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS492-124/2013; Nr. AS146-562/2013; Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-09 sprendimo Nr. 1D-214 (11)panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 4 p., 101 str. 1, 7 p.,127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.
Netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti 3 metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2011-02-03 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies taikymo, paduoti.
Bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-09 sprendimo Nr. 1D-214 (11) panaikinimo ir pareiškėjo V. V. skundo reikalavimo priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2011-12-31, nutraukti.
Priteisti V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1851,65 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt penkis euro centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Henrikas Sadauskas
Liudmila Zaborovska