Civilinė byla Nr. e2A-150-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01444-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.35; 3.3.1.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inžinerinis projektavimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1327-432/2021 pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinis projektavimas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Projkelva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir ieškovė, perkančioji organizacija) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inžinerinis projektavimas“ (toliau – ir atsakovė, tiekėja) 18 259,13 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Tilto ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose (tilto per Dūkštą kelyje Nr. 5259, viaduko per geležinkelį kelyje Nr. 4717, viaduko kelyje A2), techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūra“. Ieškovės viešojo pirkimo komisijai sudarius pasiūlymų eilę, nustačius laimėtoją (ūkio subjektų grupė – atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Projkelva“ (toliau – ir trečiasis asmuo)) ir pakvietus jį sudaryti sutartį, atsakovė pateikė pasirašytus sutarčių egzempliorius, tačiau 2019 m. gruodžio 16 d. raštu informavo ieškovę, kad, įvertinusi turimus pajėgumus tiltų konstrukcijų projektavimui ir esamų sutarčių terminus bei kiekį, priėmė sprendimą nepateikti sutarties dėl II pirkimo dalies užtikrinimo laidavimo dokumento. Atsakovės nurodytos priežastys patvirtina, kad atsakovė priėmė sprendimą nesudaryti sutarties ne dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių jai tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bet dėl to, kad viešojo pirkimo objektas (ekonominės naudos perspektyva), paaiškėjus ieškovės pirkimui numatytai sumai, kitų dalyvių pasiūlymų sumoms, tapo atsakovei nebepatrauklus. Atsakovės veiksmai lėmė tai, kad ieškovė pateikė pasiūlymą sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dalyviui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę buvo pirmas po atsakovės pasiūlymo. Ieškovė, sudariusi pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę buvo pirmas po atsakovės pasiūlymo, patyrė 18 498,13 Eur nuostolius (kainų skirtumas tarp I ir II vietos pasiūlymų (32 577,51 – 14 079,38)). 2020 m. sausio 16 d. atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė 239 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai draudimo išmoka pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovės nuostolius – 18 259,13 Eur (18 498,13 Eur – 239 Eur).

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, konkurso sąlygų 41 punkte nurodyta, jog tiekėjas kartu su pasiūlymu privalo pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą – banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą. Minimų sąlygų 45.2 punkte nurodyta, kad dalyvis netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, jei laimėjęs viešąjį pirkimą atsisako pasirašyti pirkimo sutartį. Kitų sąlygų, reglamentuojančių galimą papildomą atsakovės civilinę atsakomybę, konkurso dokumentuose nurodyta nebuvo. Ieškovė, konkurso sąlygose aiškiai numačiusi ribotą atsakovės, kaip konkurso dalyvės, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, civilinę atsakomybę, t. y. šią atsakomybę apribojant pasiūlymo laidavimo draudimo suma, negali reikalauti tokios atsakomybės, kuri nebuvo numatyta konkurso sąlygose. Atsakovė savo iniciatyva ieškovei pervedė pasiūlymo laidavimo draudimo sumą, todėl laikytina, kad žala, kurios ieškovė gali reikalauti iš atsakovės pagal konkurso sąlygas, ieškovei visiškai atlyginta. Atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 18 259,13 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir priteisė valstybei iš atsakovės 420,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovė (jungtinės veiklos partnerių vardu) pateikė pasiūlymus, neginčijo pirkimo sąlygų, dėl to laikoma, kad atsakovei pirkimo sąlygos buvo aiškios ir privalomos. Nei konkurso sąlygų 41 punkto (kur numatytas 2 proc. kiekvienos pirkimo dalies pasiūlymo vertės pasiūlymo galiojimo užtikrinimas), nei 45.2 punkto (kur numatyta, kad tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos, jei atsisako pasirašyti pirkimo sutartį) nuostatos, nei kurioje nors kitoje konkurso sąlygų nuostatoje nenumatytas tiekėjo atleidimas nuo prievolės atlyginti nuostolius ar šios prievolės apribojimas, tiekėjui be pagrindo atsisakius sudaryti sutartį. Tad apie šią prievolę sprendžiama, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas. 

6.       Atsakovės sprendimas atsisakyti pateikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumentą yra atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį (be užtikrinimo sutarties vykdymas neįmanomas) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 86 straipsnio 2 dalis). Nepagrįstas atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį yra VPĮ 86 straipsnio 2 dalies pažeidimas ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (atsakingai dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose) nevykdymas (deliktas), sukeliantis neigiamų pasekmių perkančiajai organizacijai, kadangi ji negauna to, ką tikėjosi gauti ir turi pasirūpinti, kad sutartis būtų sudaryta su antrąjį pagal eilę pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Teismo vertinimu, yra visos atsakovės civilinės atsakomybės už nurodytą teisės pažeidimą sąlygos. Neteisėti veiksmai – atsisakymas pateikti sutarties įvykdymą užtikrinantį dokumentą (VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas). Atsakovei nepateikus nurodyto dokumento, sutarties vykdymas tampa neįmanomas, tokia padėtis prilyginama atsakovės atsisakymui sudaryti sutartį. Šalių ikisutartiniai santykiai buvo pažengę – šalys sudarė pirkimo sutartį. Tad pagrįsta laikyti, jog šios sutarties vykdymą neįmanomu padarę atsakovės veiksmai (atsisakymas pateikti sutarties įvykdymą užtikrinantį dokumentą) yra teisės pažeidimas. Priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos (nesudaryta sutartis su pirmąjį pagal eilę ieškovei naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju laimėjusiame pasiūlyme nurodytomis sąlygomis) yra akivaizdus, kadangi sutarties įvykdymą užtikrinančio dokumento pateikimas buvo būtina pirkimo sąlyga; atsakovė tyčia atsisakė pateikti sutarties įvykdymą užtikrinantį dokumentą, suvokdama, jog dėl šios aplinkybės su ja sudaryta sutartis nebus vykdoma, todėl yra kalta dėl šio VPĮ pažeidimo. Ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), kadangi atsakovės pasiūlyme nurodytomis palankiomis sąlygomis nenupirko jai reikalingų darbų, o sudariusi sutartį su antrąją vietą pasiūlymų eilėje užėmusiu pasiūlymu, už šiuos darbus turės mokėti didesnę kainą.

7.       Esant visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, jai kyla prievolė visiškai atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Nuostolių dydis nustatytinas iš II vietą užėmusio pasiūlymo kainos atėmus ieškovės pasiūlymo kainą (32 577,51 – 14 079,38 = 18 498,13 Eur). Ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad reikiamus darbus nusipirks už atsakovės pasiūlytą kainą, bet dėl atsakovės kaltų veiksmų šiuos darbus ieškovė turėjo įsigyti už 18 498,13 Eur didesnę kainą. Dėl to ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovė atlygintų šiuos nuostolius. Dalis ieškovės patirtų nuostolių atlyginta atsakovei pervedus į ieškovės sąskaitą 239 Eur pasiūlymo galiojimo laidavimo draudimo sumą. Likusi nuostolių atlyginimo dalis (18 259,13 Eur) priteistina ieškovei iš atsakovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė UAB „Inžinerinis projektavimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1.                      Teismas taikė deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas, neatkreipdamas dėmesio į atsakovės įrodinėtą aplinkybę bei pateiktus įrodymus, kad šalių buvo sudaryta pirkimo sutartis konkurso II daliai. Šią aplinkybę įrodo atsakovės į bylą pateikta sutartis su šalių parašais, šios aplinkybės neneigė ir ieškovė. Esant sudarytai sutarčiai, deliktinė civilinė atsakomybė nebėra galima, o atsakovės civilinė atsakomybė privalo būti nustatyta remiantis sutarties nuostatomis, kurios numato atsakomybę už šios sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Ginčo sutartis nustatė, kad atsakovei neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius ginčo sutartį bei ja prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė netenka teisės į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Todėl atsakovė savanoriškai sumokėjo visą pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą ieškovei. Nepagrįsta sprendimo išvada, jog atsakovė nutraukė toli pažengusias derybas, o ne jau sudarytą sutartį. Atitinkamai, nepagrįstas ir sprendimo motyvas, kad atsakovei taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, o ne sutartinė civilinė atsakomybė.

8.2.                      Teismas nevertino fakto, kad civilinė atsakomybė, kurią sprendimu atsakovei pritaikė teismas, pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta. Nesudarius sutarties arba jos neįvykdžius, atsakovė netenka pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo sumos. Ieškovė, pirkimo dokumentuose nenumačiusi papildomos atsakomybės, jos ir neturi teisės reikalauti.

8.3.                      Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai kvalifikuotini kaip tiesioginiai. Jei atsakovė dar prieš konkurso pradžią būtų įvertinusi savo pajėgumus ir nusprendusi pasiūlymo konkurso II daliai neteikti, ieškovė ir taip būtų sudariusi sutartį su dabartiniu II vietos laimėtoju už tokią pačią kainą. Kad ir kaip būtų pasielgusi atsakovė, ieškovė nuostolių nepatyrė, t. y. liko toje pačioje situacijoje, kurioje ji būtų buvusi, jei atsakovė iš viso nebūtų pateikusi savo pasiūlymo konkurso II daliai. Nėra priežastinio ryšio.

9.       Atsiliepime ieškovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1.                      Atsakovės sąmoningas sprendimas nepateikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumento, ieškovės pagrįstai kvalifikuotas atsisakymu sudaryti sutartį. Atsakovė savo pateikto pasiūlymo neatšaukė iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Atsakovės argumentai, lėmę atsisakymą sudaryti sutartį, patvirtina, kad toks sprendimas priimtas tik susipažinus su viešųjų pirkimų komisijos nustatyta pasiūlymu eile ir neturi nieko bendra su jos deklaruotomis priežastimis.

9.2.                      Atsisakydama pasirašyti sutartį atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukė savo pasiūlymo, kuris jo pripažinimo laimėjusiu metu galiojo, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikiant pasiūlymą neįvertino visų padarinių, galinčių kilti dėl pasiūlymo pateikimo ir vėliau atsisakymo jį vykdyti ir sudaryti pirkimo pardavimo sutartį), taip pat pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju, t. y. pažeidė įsipareigojimus sudaryti sutartį. Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis pirkimo sąlygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį su ieškovė. Atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo nesąžiningi, nesąžiningai šaliai turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

9.3.                      Atsakovei kilo deliktinė atsakomybė. Nuostoliai patirti ikisutartiniuose santykiuose. Konkurso sąlygos nėra šalių sutartis ar susitarimas, nustatantis ribotą konkurso dalyvio civilinę atsakomybę. Šalims ginčo dalyje nepasiekus sutarties sudarymo stadijos, nėra prielaidų vertinti, kad šalys susitarė dėl deliktinės atsakomybės ribojimo. Atsakovei taikytina atsakomybė bendraisiais pagrindais.

9.4.                      Apeliaciniame skunde suformuota pozicija grindžiama teiginiu, jog atsakovė pasirašė sutartį, nepagrįsta. Atsiliepime į ieškinį atsakovė tvirtino priešingai. Nėra pagrindo konstatuoti esant sutarties sudarymo faktą, nes atsakovė atsisakė sudaryti sutartį. Sutarties pasirašymas ir sudarymas nėra tapačios kategorijos, juolab viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo srityje. Sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis sutartyje ir įstatyme nustatytais pagrindais, sąlygoms ir procedūromis. Viešųjų pirkimų procedūros pasibaigia sudarius viešojo pirkimo sutartį. Atsakovei atsisakius sudaryti sutartį, viešojo pirkimo procedūros buvo tęsiamos ir sutartis sudaryta su kitu tiekėju. Sutarties pasirašymas nėra tapatus sutarties sudarymui.

9.5.                      Atsakovė nepagrįstai akcentuoja aplinkybę dėl pasiūlymo galiojimą užtikrinančio dokumento pateikimo. Šios šalutinės prievolės egzistavimas ir realizavimas negali paneigti ieškovės teisės reikalauti patirtų nuostolių visiško atlyginimo. Ieškovė pasiūlymo galiojimą užtikrinančiu dokumentu nepasinaudojo, nes atsakovė sumą, atitinkančią pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumento vertę, sumokėjo tiesiogiai ieškovei. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turėtų būti suprantamas kaip visų tiekėjo pateikiamų dokumentų teisingumo ir pagrįstumo, t. y. tiekėjo siekio dalyvauti konkurse garantavimas. Tokios teisės egzistavimas ir realizavimas nepaneigia perkančiosios organizacijos teisės nuostolių, viršijančių pateiktos pasiūlymo užtikrinimo priemonės ribas, reikalauti teismine tvarka, realizuojant visiško nuostolių atlyginimo principą.

9.6.                      Deklaratyvūs teiginiai, esą atsakovė dalyvavo konkurse, teikė pasiūlymus visose pirkimo dalyse, tačiau nesitikėjo, kad bus laimėta visose pirkimo dalyse, ne tik negali būti pripažinti objektyviomis aplinkybėmis, pateisinančiomis atsisakymą sudaryti sutartį, bet rodo dalyvavimą konkurse net neturint tikslo sudaryti sutarties laimėjimo atveju arba nesąžiningą elgesį dalyvaujant visuose pirkimuose, laimėjimo atveju atsirenkant naudingiausius, nebepatrauklių atsisakant. Aplinkybė dėl neturimų pajėgumų įvykdyti sutartį yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Aplinkybė, ar tiekėjas bus pajėgus laimėjimo atveju įvykdyti sutartį, turėjo būti įvertinta dar prieš teikiant pasiūlymą. 

9.7.                      Žala (nuostoliai) ieškovei atsirado dėl to, kad nebuvo sudaryta sutartis su laimėtoja paskelbta mažiausią kainą pasiūliusia tiekėja (atsakove), kadangi ji atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, o dėl šios priežasties ieškovė turėjo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su II vietoje pagal pasiūlymų eilę likusia tiekėja, todėl tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumas laikytinas ieškovės patirta žala (nuostoliais). Ieškovės nebuvo nurodyta ir įrodinėta žala patirta dėl atsakovės dalyvavimo konkurse. Atsakovės pozicija procesiniuose dokumente netiksli ir neatitinka ieškovės įrodinėtų aplinkybių. Būtent atsakovės veiksmai (elgesys) lėmė ieškovės patirtus nuostolius, laikytina įrodyta priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) sąlyga. Atsakovė galėjo ir turėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį ar veiksmai įstatymo prasme prilyginami atsisakymu sudaryti sutartį padarys ieškovei žalos. Atsakovė kalta, nes, teikdama pasiūlymą dalyvauti pirkimo teisiniuose santykiuose, o vėliau atsisakydama sudaryti sutartį nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

11.       2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovė paskelbė viešąjį pirkimą (tarptautinis atviras konkursas) „Tilto ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose (tilto per Dūkštą kelyje Nr. 5259, viaduko per geležinkelį kelyje Nr. 4717, viaduko kelyje A2), techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūra“. Pirkimas buvo sudarytas iš trijų dalių: 1) tilto per Dūkštą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5259 Sudervė–Paąžuoliai–Maišiagala 11,495 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra; 2) viaduko virš geležinkelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai 0,780 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra; 3) viaduko valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 25,634 km (kairėje kelio pusėje) kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra. Pirkimo užduotyje viešajam pirkimui patvirtinta maksimali kainos su PVM riba – 145 050 Eur: I pirkimo daliai – 21 450 Eur; II pirkimo daliai – 81 700 Eur; III pirkimo daliai – 41 900 Eur.

12.       2019 m. spalio 22 d. įvyko viešųjų pirkimų komisijos posėdis, kuriame dėl II pirkimo dalies nustatyta, kad ūkio subjektų grupės – atsakovės ir trečiojo asmens – pasiūlymo kaina (14 079,38 Eur) yra neįprastai maža. Viešųjų pirkimų komisija nutarė prašyti pagrįsti neįprastai mažas kainas bei pateikti trūkstamus duomenis. 2019 m. spalio 25 d. įvyko viešųjų pirkimo komisijos posėdis, kuriame, susipažinus su ūkio subjektų grupės pateiktais duomenimis, konstatuota, kad pasiūlyme nurodytos kainos buvo tinkamai pagrįstos.

13.       2019 m. lapkričio 5 d. įvyko viešųjų pirkimų komisijos posėdis, kuriame nustatyta pasiūlymų eilė ir priimtas sprendimas ūkio subjektų grupės – atsakovės ir trečiojo asmens – pasiūlymus visoms trims pirkimo dalims pripažinti laimėjusiais, dėl kurių bus sudaromos pirkimo sutartys. Pirkimą laimėjęs dalyvis įpareigotas perkančiajai organizacijai pateikti pasirašytų sutarčių egzempliorius.

14.       Atsakovė ieškovei pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. pasirašytus II pirkimo dalies sutarties egzempliorius, kuriuos 2019 m. gruodžio 2 d. taip pat pasirašė ir ieškovės atstovas.

15.       2019 m. gruodžio 16 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad, įvertinusi turimus pajėgumus tiltų konstrukcijų projektavimui ir esamų sutarčių terminus bei kiekį, priėmė sprendimą sutarčiai dėl II pirkimo dalies neteikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumento. Atsakovė paprašė perkančiosios organizacijos nurodyti sąskaitą, į kurią pati atsakovė pervestų pasiūlymo užtikrinime nurodytą sumą.

16.       2019 m. gruodžio 19 d. viešųjų pirkimų komisija konstatavo, kad ūkio subjektų grupė – atsakovė ir trečiasis asmuo – atsisakė sudaryti pirkimo sutartį II pirkimo daliai. Komisija nutarė pasinaudoti ūkio subjektų grupės pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Taip pat komisija konstatavo, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas II pirkimo daliai pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirma po ūkio subjektų grupės, atsisakiusios sudaryti sutartį, pasiūlymo, yra UAB „Kelprojektas“ (pasiūlyta kaina – 32 577,51 Eur). Komisija ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu II pirkimo daliai nutarė pripažinti dalyvės UAB „Kelprojektas“ pasiūlymą. 2020 m. sausio 8 d. komisijos posėdyje UAB „Kelprojektas“ pasiūlymas II pirkimo daliai pripažintas laimėjusiu.

17.       2020 m. sausio 9 d. raštu ieškovė, atsakydama į atsakovės 2019 m. gruodžio 16 d. raštą, nurodė, kad lėšas pasiūlymo užtikrinimui turi sumokėti draudimo bendrovė. Ieškovė nurodė, kad pateiktu pasiūlymo užtikrinimu nesinaudos (t. y. į draudimo bendrovę nesikreips) tik tuo atveju, jeigu atsakovė atlygins visus nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė atsakovei atsisakius sudaryti sutartį dėl II pirkimo dalies (t. y. skirtumą tarp II vietoje esančio UAB „Kelprojektas“ pasiūlymo ir laimėjusio atsakovės pasiūlymo, dėl kurio atsakovė atsisakė sudaryti sutartį).

18.       2020 m. sausio 14 d. ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę prašydama pervesti pasiūlymo laidavimo draudimo sumą – 239 Eur. Draudimo bendrovė 2020 m. sausio 16 d. ieškovę informavo nutraukusi žalos bylos administravimą, kadangi pasiūlymo laidavimo draudimo sumą ieškovei pervedė pati atsakovė.

19.       Atsakovė ieškovei 2020 m. sausio 14 d. pateikė raštą, kuriuo atsakovė atsisakė atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė dėl dalyvio atsisakymo sudaryti sutartį dėl pirkimo II dalies. Atsakovė nurodė, kad tinkamu nuostolių atlyginimu šioje situacijoje laikytinas pasinaudojimas atsakovės pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, o tuo atveju, jeigu pirkimo dalyviui tokioje situacijoje kyla atsakomybė didesne apimtimi, atsakovė to nežinojo, nesuprato ir dėl to kaltas neaiškumas pirkimo dokumentuose.

20.       2020 m. sausio 21 d. ieškovė su UAB „Kelprojektas“ pasirašė viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo II dalies, sutarties suma – 32 577,51 Eur.

21.       Ieškovė 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu įspėjo atsakovę, jog neįvykdžius reikalavimo per papildomai nustatytą terminą, kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, o taip pat duomenis apie skolą perduos skolininkų duomenis administruojančiai įmonei. Atsakovė ieškovės reikalavimą vykdyti atsisakė.

Dėl sutarties sudarymo (įsigaliojimo) fakto

22.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad šalys sudarė sutartį konkurso II daliai, o šią aplinkybę įrodo atsakovės pateikta sutartis su šalių parašais. Atsakovės vertinimu, esant sudarytai sutarčiai, deliktinė civilinė atsakomybė nebėra galima, o atsakovės civilinė atsakomybė privalo būti nustatyta remiantis sutarties nuostatomis.

23.       Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimą laimėjęs dalyvis (ūkio subjektų grupė – atsakovė ir trečiasis asmuo) įpareigotas ieškovei pateikti pasirašytų sutarčių egzempliorius. Atsakovė ieškovei pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. pasirašytus II pirkimo dalies sutarties egzempliorius, kuriuos 2019 m. gruodžio 2 d. taip pat pasirašė ir ieškovės atstovas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 16 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad priėmė sprendimą sutarčiai dėl II pirkimo dalies neteikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumento.

24.       Tačiau sutarties dėl II pirkimo dalies 109 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja, šalims pasirašius ją ir tiekėjui pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nurodytą sutarties 67 punkte, ir galioja iki visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo arba sutarties nutraukimo. Sutarties 67 punkte nustatyta, kad tiekėjas privalo per 10 darbo dienų po sutarties pasirašymo dienos savo sąskaita pateikti konkurso sąlygų 86.1.2. punkte nurodytos sumos dydžio banko arba draudimo bendrovės išduotą sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo garantiją arba laidavimo draudimo raštą pagal užsakovo konkurso sąlygų 6 priede pateiktą formą. Pirkimo sąlygų 86 punkte perkančioji organizacija reikalavo, kad pirkimo sutarties sąlygų įvykdymas būtų užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimu; dalyvis, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, per 10 darbo dienų nuo pirkimo sutarties pasirašymo privalės perkančiajai organizacijai pateikti deramai įformintą, atitinkančią Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, banko arba draudimo bendrovės besąlygišką ir neatšaukiamą pirkimo sutarties sąlygų įvykdymo garantiją (laidavimą) perkančiajai organizacijai priimtina forma bei visus ją lydinčius dokumentus.

25.       Darytina išvada, kad šalių pasirašyta sutartis neįsigaliojo, kadangi neįvykdytos visos sutarties 109 punkte nurodytos sąlygos – atsakovė nepateikė sutarties II pirkimo daliai įvykdymo užtikrinimo dokumento. Be to, pati atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, kad viešojo pirkimo sutartis konkurso II daliai sudaryta nebuvo, o apeliaciniame skunde teigia priešingai. Taip pat svarbu ir tai, kad viešojo pirkimo sutartis, jeigu būtų buvusi šalių sudaryta (įsigaliojusi), ji galėtų būti nutraukta vadovaujantis sutartyje ir VPĮ bei CK nustatytais pagrindais, sąlygoms ir procedūromis, tačiau sutarties nutraukimo klausimas nebuvo sprendžiamas, o atsakovei atsisakius sudaryti sutartį, viešojo pirkimo procedūros buvo tęsiamos ir sutartis sudaryta su kitu tiekėju. Pritartina ieškovės argumentams, kad šiuos atveju sutarties pasirašymas nėra tapatus sutarties sudarymui (įsigaliojimui). Dėl minėtų motyvų nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad viešojo pirkimo sutartis dėl pirkimo II dalies buvo sudaryta (įsigaliojo) ir atsakovei taikytina sutartinė atsakomybė.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės pagrindo

26.       Ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės (tiekėjos, kuri, laimėjusi viešojo pirkimo II dalį, atsisakė pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą II sutarties daliai) nuostolių atlyginimą (atsakovės pasiūlytos paslaugų kainos ir II vietoje likusio tiekėjo pasiūlytos paslaugų kainos skirtumą).

27.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nustatė visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas ir patenkino ieškovės reikalavimus.

28.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad tokia civilinė atsakomybė, kurią sprendimu atsakovei pritaikė teismas, pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta, o buvo numatyta tik tai, kad nesudarius sutarties arba jos neįvykdžius, atsakovė netenka pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo sumos, o kadangi atsakovė sumą, kuri atitiko ieškovės pirkimo dokumentų sąlygas, pervedė į ieškovės sąskaitą, ieškovė pirkimo dokumentuose nenumačiusi papildomos atsakomybės, jos ir neturi teisės reikalauti.

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais. Kaip jau minėta, atsakovei šiuo atveju taikytina ne sutartinė atsakomybė, o atsakomybė dėl netinkamo ikisutartinių (viešųjų pirkimų procedūrų pagrindu kilusių) pareigų vykdymo. Pagrindinis derybų tikslas – sandorio sudarymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje draudimas derėtis, jeigu šalis apskritai neketina sudaryti sutarties, laikomas viena iš pagrindinių pareigų, patenkančių į sąžiningumo principo turinį. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, būtina rasti sąžiningumo ir sutarties laisvės principų pusiausvyrą. Sutarties laisvės principas įtvirtintas CK 6.163 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas ir derėtis ir neatsako už tai, jog susitarimas nepasiekiamas. Taigi, sąžiningumo principas yra bene vienintelis principas, ribojantis šalių sutarties laisvę esant ikisutartiniams santykiams. Už įstatymo nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi būti nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

30.       Nagrinėjamu atveju prievoliniai santykiai tarp šalių atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūras. VPĮ nustato viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras, tvarką, kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų. Sutartinių prievolinių santykių subjektai yra ikisutartinių santykių šalys. Viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Taigi, pirkimą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs pirkimą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010).

31.       Dėl nurodytų motyvų nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad tokia civilinė atsakomybė, kurią sprendimu atsakovei taikė teismas, atsakovei negali kilti, kadangi pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta. Atsakovės pareigos ikisutartiniuose (viešųjų pirkimų) teisiniuose santykiuose kyla deliktinės atsakomybės pagrindu, net ir tokiems pagrindams nesant tiesiogiai numatytiems pirkimo dokumentuose.

32.       Pirkimo sąlygų 41 punkte nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu privalo pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą – banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą elektronine forma, pateikiamą atskiru failu, pasirašytą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusio banko ar draudimo bendrovės originaliu saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, kurioje pasiūlymas turi būti užtikrinamas ne mažesnei sumai negu 2 proc. kiekvienos pirkimo dalies pasiūlymo vertės be PVM. Pirkimo sąlygų 45.3 punkte nustatyta, kad dalyvis netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, jeigu laimėjęs viešąjį pirkimą nepateikia pirkimo sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinančio dokumento pagal pirkimo sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo formą.

33.       Net ir tuo atveju, jei pirkimo sąlygose buvo nustatytas reikalavimas pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tai neatleidžia tiekėjo nuo pareigos atlyginti perkančiosios organizacijos nuostolius, kurie viršijo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą. Net jei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo iš tiekėjų būtų paprašyta, tai iš esmės nesumažintų perkančiosios organizacijos patirtų padidėjusių sutarčių sudarymo išlaidų, o tik pakeistų perkančiosios organizacijos interesų užtikrinimo tvarką ir galimą bylinėjimąsi su tiekėjais (perkančioji organizacija galėtų reikalauti tokios žalos, kurios nepadengtų užtikrinimo priemonės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015).

34.       Nurodyti motyvai patvirtina, kad atsakovei taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, o aplinkybė, kad atsakovė pervedė ieškovei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą, nereiškia, kad ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių, viršijančių pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog atsakovei pervedus į ieškovės sąskaitą pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą, ir ieškovei pirkimo dokumentuose nenumačiusi papildomos atsakomybės, ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

35.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog, kad ir kaip būtų pasielgusi atsakovė, ieškovė nuostolių nepatyrė, t. y. liko toje pačioje situacijoje, kurioje ji būtų buvusi, jei atsakovė iš viso nebūtų pateikusi savo pasiūlymo konkurso II daliai. Nepaisant to, ar atsakovė būtų nepateikusi savo pasiūlymo konkurso II pirkimo daliai, ar jį pateikusi, bet sutarties neįvykdžiusi, rezultatas vis tiek būtų buvęs tas pats, t. y. ieškovė būtų sudariusi pirkimo sutartį su dalyviu, pasiūliusiu didesnę kainą. Atsakovės vertinimu, neegzistuoja nei žala nei priežastinis ryšys.

36.       VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį VPĮ ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta VPĮ 86 straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

37.       Viešųjų pirkimų teisiniai santykiai ir VPĮ taikymas dėl ypatingo šių santykių pobūdžio lemia specifinį ikisutartinės atsakomybės instituto aiškinimą ir taikymą tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms. Klasikinis ikisutartinės atsakomybės modelis viešiesiems pirkimams sunkiai pritaikytinas, inter alia (be kita ko), dėl to, jog viešuosiuose pirkimuose atsakomybės kaip ikisutartinės kvalifikavimas santykinis, nes tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti ir įrodyti atitiktį joms; tiekėjai ribojami keisti pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – koreguoti konkursų sąlygas; dėl to šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020).

38.       Atsakovė, teikdama ieškovei pasiūlymą, sutiko su visomis pirkimo dokumentų sąlygomis ir pateikė pasiūlymo kainą, o pripažinus jos pasiūlymą laimėjusiu, įgijo ir prievolę sudaryti pirkimo sutartį, nes pagrindinis viešojo pirkimo tikslas yra pirkimo sutarties sudarymas.

39.       Tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas. Šiam terminui suėjus, pasiūlymo pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (VPĮ 41 straipsnio 4 dalis). Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

40.       Taigi atsakovė, galiojant jos pasiūlymui, gavo ieškovės kvietimą sudaryti sutartį. Kaip jau minėta, VPĮ 86 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais laikoma, kada tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. Šioje byloje nustatyti atsakovės veiksmai patenka į šios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu.

41.       Atsakomybė dėl tiekėjo VPĮ 86 straipsnio 2 straipsnyje nustatyto atsisakymo pasirašyti pirkimo ar preliminariąją sutartį taikoma, atsižvelgiant ir į tai, kad VPĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta tiekėjo teisė pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą. Pagal minėtą VPĮ 41 straipsnio 4 dalį tiekėjas gali pakeisti ar atšaukti pasiūlymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama, tik kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Taigi, po šio termino tiekėjas nebetenka teisės atšaukti pasiūlymo ir laimėjimo atveju turi pareigą pasirašyti sutartį. VPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvis, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, kviečiamas sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. 

42.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 pažymėjo, kad, jei perkančiosios organizacijos nėra visiškai laisvos nutraukti (ar stabdyti) viešojo pirkimo procedūras, tai ir tiekėjų diskrecija tai padaryti yra ribota; nors tiekėjai negali būti verčiami prieš savo valią sudaryti viešojo pirkimo sutarties, bet jie supranta (turi suprasti) jiems kylančią riziką dėl atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei. Šis viešųjų pirkimų proceso šalių elgesio modelis iš esmės atitinka CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015, 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020). Jeigu derybas šalis nutraukė, nes negalėjo sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2010).

43.       Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti atsakovės atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį priežastis, nes tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl tokio subjekto veiksmų sąžiningumo.

44.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 16 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad, įvertinusi turimus pajėgumus tiltų konstrukcijų projektavimui ir esamų sutarčių terminus bei kiekį, priėmė sprendimą sutarčiai dėl II pirkimo dalies neteikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumento. Atsakovės teigimu, ji elgėsi sąžiningai ir, kadangi nesitikėjo laimėti visų trijų konkurso pirkimo dalių, apskaičiavusi savo pajėgumus ir pamačiusi, kad visoms trims konkurso dalims tinkamai įvykdyti atsakovei nepakaks pajėgumų, sąžiningai atsisakė sudaryti sutartį dėl konkurso II pirkimo dalies. Atsakovės vertinimu, jei ji būtų pasielgusi priešingai, o vėliau, atsakovei trūkstant pajėgumų, sutartis būtų netinkamai įvykdyta ar neįvykdyta, ieškovė būtų galbūt negavusi to, ko tikėjosi, todėl būtų pažeisti ir ieškovės interesai. Atsakovės teigimu, ji pasielgė sąžiningai ir toks poelgis apsaugojo ieškovę nuo nuostolių.

45.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovė, atsisakydama pateikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumentą sutarčiai dėl II pirkimo dalies, elgėsi sąžiningai. Šios išvados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau nurodomų motyvų.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, konkurso sąlygos buvo pakankamai aiškios, kad vidutinis tokioje srityje veikiantis ūkio subjektas galėtų parengti tinkamą pasiūlymą, įvertintų įsipareigojimą laimėjimo atveju būti saistomu sutarties, patikrintų savo pajėgumą atlikti perkamus darbus ir suprastų konkurso dalyviams tenkančios atsakomybės riziką ir ribas. Atsakovės nurodoma aplinkybė dėl neturimų pajėgumų įvykdyti sutartį yra nepagrįsta duomenimis, atsakovė nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, jų įvykdymo terminu, turimą darbuotojų skaičių ar kitų duomenų, kurie leistų daryti bent tikėtiną išvadą, kad atsakovė išties susidūrė su pajėgumo trūkumu.

47.       Taip pat atsakovė nepaaiškina, kodėl atsakovei paaiškėjo, kad ji neturi pakankamai pajėgumų visoms trims pirkimo dalims vykdyti tik tuo metu, kai ji jau pasirašė pirkimo sutartį dėl II pirkimo dalies ir pasirašytų sutarčių egzempliorius perdavė ieškovei. Kaip jau minėta, dar 2019 m. lapkričio 5 d. įvyko viešųjų pirkimų komisijos posėdis, kuriame nustatyta pasiūlymų eilė ir priimtas sprendimas atsakovės pasiūlymą pripažinti laimėjusiu, atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. pasirašė II pirkimo dalies sutarties egzempliorius ir tik 2019 m. gruodžio 16 d. informavo ieškovę, kad, neteiks sutarties užtikrinimo laidavimo dokumento. Kita vertus, sutiktina su ieškove, kad aplinkybė, ar tiekėjas bus pajėgus laimėjimo atveju įvykdyti sutartį, turėjo būti atsakingai įvertinta dar prieš teikiant pasiūlymą konkursui, nes tokios aplinkybės (tiekėjos pajėgumas) turėjo būti tiekėjai žinomos dar iki pasiūlymo pateikimo.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės elgesys pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertintas kaip nesąžiningas, atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

49.       Perkančioji organizacija turi teisę gauti nuostolių atlyginimą iš tiekėjo, kuris atsisakė sudaryti sutartį. Atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (nesirūpino, kad savo veiksmais gali padaryti žalą perkančiajai organizacijai, prieš pateikdama pasiūlymą, neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis pirkimo sąlygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o atsisakydama tai padaryti, pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus (CK 1.2 straipsnis).

50.       Asmens dalyvavimas konkurse (pirkime) reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas; ūkio subjektas, dalyvaudamas konkurse ir išreikšdamas sutikimą su sutarties sąlygomis, savo elgesiu konkurso organizatoriui sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta; tuo atveju, kai asmuo, dalyvaudamas konkurse ir turėdamas visą bei išsamią informaciją, sutinka su konkurso sąlygomis ir įsipareigoja sudaryti sutartį, tačiau laimėjęs konkursą jo sąlygas ima traktuoti kitaip ir dėl to nesudaro su konkurso organizatoriumi sutarties, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo elgėsi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020).

51.       Atsakovės nurodytos atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastys yra nepakankamos ir nesudaro pagrindo nutraukti ikisutartinius santykius, nes atsakove turėjo būti žinomos iki pasiūlymo pateikimo. Kaip jau minėta, pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį, akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Atsakovės veiksmai (atsisakymas sudaryti sutartį) lėmė ieškovės pasiūlymo sudaryti sutartį pateikimą viešojo pirkimo II vietos laimėtojui ir su tuo susijusius ieškovės nuostolius (I ir II vietos laimėtojų pasiūlymų kainos skirtumą).

52.       Ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad pripažinusi galiojantį atsakovės pasiūlymą laimėjusiu ir apie tai informavusi atsakovę (akceptavusi pasiūlymą), ji su atsakove ir trečiuoju asmeniu galės sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovė, dalyvaudama pirkime ir pateikdama pasiūlymą, įgijo prievolę laimėjimo atveju pirkimo sutartį sudaryti, o ieškovė įgijo teisę iš atsakovės reikalauti šios prievolės įvykdymo. Šiuo atveju įsipareigojimų (prievolės) neįvykdymas atsakovei sukelia pasekmes – nuspręsdama nesudaryti sutarties, ji prisiėmė riziką dėl galimų ieškovės nuostolių atlyginimo.

53.       Pagal VPĮ 86 straipsnį, pirmosios vietos laimėtojui dėl bet kokios priežasties atsisakius sudaryti sutartį, sutartis turėjo būti sudaroma su II vietoje pagal pasiūlymų eilę esančiu tiekėju – šiuo atveju su UAB „Kelprojektas“ (pasiūlyta kaina – 32 577,51 Eur), todėl nepriklausomai nuo atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, konstatuotina, jog atsakovės veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, perkamas paslaugas dėl II pirkimo dalies įsigijus didesne kaina.

54.       Pažymėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba VPĮ 86 straipsnio komentare yra nurodžiusi, kad pagrįstais nuostoliais gali būti laikomas skirtumas tarp pirkimo ar preliminariąją sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo pasiūlymo kainos ir kito eilėje esančio tiekėjo pasiūlymo, kuriam pasiūlyta sudaryti sutartį, ir (arba), su kuriuo perkančioji organizacija faktiškai sudarė pirkimo sutartį, pasiūlymo kainos; tam tikrais atvejais perkančioji organizacija gali reikalauti ir didesnių nuostolių atlyginimo, pavyzdžiui, jeigu dėl to perkančioji organizacija turėjo atlikti naujas pirkimo procedūras – tokiu atveju perkančioji organizacija gali reikalauti atlyginti ne tik kainų skirtumą, tačiau ir išlaidas, skirtas naujoms procedūroms organizuoti.

55.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį ieškovei sukėlė nuostolius, nes pastaroji turėjo sudaryti pirkimo sutartį su II vietoje pasiūlymų eilėje buvusia tiekėja ir todėl patyrė 18 259,13 Eur (18 498,13 Eur – 239 Eur) nuostolių, kurie grindžiami tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumu, kadangi atsakovė sukūrė ieškovei teisėtą lūkestį, kad ieškovė įsigis perkamas paslaugas atsakovės nurodyta kaina, o atsakovė, dalyvaudama viešajame pirkimo, įsipareigojo pirkimo sutartį sudaryti ir šios pareigos, veikdama nesąžiningai, nevykdė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir dėl atsakovės kaltės, kurios nepaneigia jos procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) egzistavimą, nes būtent atsakovės neteisėti veiksmai ir lėmė ieškovės patirtus nuostolius. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visumą, atsakovės atžvilgiu ikisutartinė atsakomybė taikyta pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

56.       Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovės skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetant, atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas

Alma Urbanavičienė