Civilinė byla Nr. 2-99-213/2012 m.

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01432-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2012 m. spalio 8 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,

dalyvaujant ieškovei K. L. ir jos atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,

atsakovei J. G. ir jos atstovei advokatei Irenai Slavinskaitei,

atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovei Akvilei Zaleckaitei,

vertėjai Olgai Boguševičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  K. L. ieškinį atsakovei J. G., trečiajam asmeniui notarei D. B. - A dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo bei paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies panaikinimo ir J. G. priešieškinį K. L. ir Trakų rajono savivaldybei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir

n u s t a t ė:

ieškovė K. L. ir jos atstovė patikslinusi ieškininius reikalavimus prašė pratęsti terminą V. G., mirusios 2001-01-23 palikimui pagal 1998-08-10 testamentą priimti ir panaikinti iš dalies Trakų rajono notarės D. B.- A 2001-08-01 J. G. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, registro Nr.1-2842, dalyje dėl ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo, o priešieškinį atmesti, taikant ieškinio senatį.

Ieškovė K. L. ieškinyje nurodė, jog 2011-05-04 sužinojo, kad jos močiutės sesuo V. G. (toliau tekste – Testatorė) 1998-08-10 pasirašė, o Lentvario seniūnas L. K. patvirtino testamentą (toliau – Testamentas), kuriuo ieškovei po Testatorės mirties paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Testatorės mirties dieną (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo devyneri metai ir ji nieko nežinojo apie Testamentą. Ieškovė nežinodama apie Testamentą, taip pat palikimo atsiradimo dieną dėl mažametystės būdama neveiksni, neturėjo galimybės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Tik 2011-05-04 ieškovei jos mama pranešė, kad yra Testamentas, kuriuo V. G. paliko ieškovei Butą. Ieškovės mama apie Testamentą sužinojo 2011 m. gegužės pradžioje iš I. N.. Mano, kad J. G. neteisėtai paveldėjo V. G. priklausiusį Butą, kadangi V. G. nenuginčytu testamentu Butas paliktas ieškovei K. L..

Atsakovė J. G. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė K. L. žinojo apie Testamentą, tik dėl neaiškių aplinkybių šio Testamento nepateikė notarei. Tik kai 2011-04-09 mirė atsakovės vyras J. G. ir visą turtą paliko atsakovei, ieškovė prisiminė apie Testamentą, tai rodo, kad ieškovė supyko, kad J. G. visą turtą paliko atsakovei, todėl taip ir pasielgė. Kadangi mirus Testatorei K. L. buvo 9 m. ir tokiu būdu neveiksni, todėl jos įstatyminė atstovė- mama T. L. turėjo kreiptis pas notarę dėl palikimo, tačiau šito nepadarė ir tokiu būdu palikimo atsisakė. Nurodo, kad T. L. turėjo pagrindą atsisakyti palikimo, nes K. L. negalėjo pagal Testamentą paveldėti viso Buto, kadangi Butas V. G. vardu buvo privatizuotas 1992-06-03 pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą. Kadangi butas privatizuotas V. G. ir J. G. būnant santuokoje, Butas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl V. G. K. L. galėjo palikti tik ½ Buto. Be to pagal 1964 m. CK 576 str. nedarbingas mirusiosios V. G. sutuoktinis J. G. nepriklausomai nuo Testamento turinio turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri tektų jam paveldint pagal įstatymą, t.y. nemažiau kaip 2/3 turto dalis.

Atsakovė J. G. priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 1998-08-10 Lentvario seniūno L. K. patvirtintą V. G. testamentą. Nurodo, kad Atsakovė J. G. su J. G. susituokė 2002-02-22. Nuo santuokos įregistravimo atsakovė J. G. gyvena Bute. 2006-06-02 testamentu J. G. padarė patvarkymą, kad jo mirties atveju visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka atsakovei. 2011-04-20 atsakovė pateikė notarei N. M. pareiškimą apie J. G. palikimo priėmimą. Nurodo, kad 1998-08-10 Testamentas turi būti panaikintas, nes Butas V. G. įsigytas 1992-06-03 pirkimo- pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą. Kadangi butas privatizuotas V. G. ir J. G. būnant santuokoje, Butas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl po V. G. mirties ½ Buto priklausė jos sutuoktiniui J. G.. Be to pagal 1964 m. CK 576 str. nedarbingas mirusiosios V. G. sutuoktinis J. G. nepriklausomai nuo Testamento turinio turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri tektų jam paveldint pagal įstatymą, t.y. nemažiau kaip 2/3 turto dalis. Nurodo, kad iš Testamento turinio nesimato, kad Vanda G. B. K. L. skiria mirties atveju. Taip pat testamente nenurodyta jo sudarymo vieta, neaišku, ar Testamentą pasirašė pati V. G., nes Testatorius pasirašydamas testamentą, turi parašą iššifruoti pilnai parašant savo pavardę ir vardą. V. G. nemokėjo lietuvių kalbos ir iš testamento nesimato, ar pareigūnas patvirtinęs testamentą, jai perskaitė. Testamento antrame punkte nurodyta, kad V. G. Lietuvos Civilinio kodekso 576 str. „turintys“ (turi būti turinys) yra išaiškintas Testamente klaidų neturi būti. Nurodo, kad V. G. Lietuvos Civilinio kodekso 576 str. turinys nebuvo išaiškintas, nes jeigu būtų išaiškintos šio straipsnio pasekmės, tai vargu ar ji Testamentą būtų pasirašiusi. Nurodo, kad J. G. buvo nedarbingas, nes jam nuo 1995-11-30 buvo paskirta ir mokama senatvės pensiją taip pat jis buvo ligotas,1984-02-10 buvo susirgęs ūmiu miokardo infarktu.

Ieškovė K. L. su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Testamentas surašytas 1998-08-10 ir skaičiuojant bendrąjį senaties terminą, šis terminas suėjo dar 2008-08-10. Per įstatymo nustatytą bendrąjį ieškinio senaties terminą J. G., žinodamas apie Testamento buvimą jo neginčijo. CK 5.17 str. nustato, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Nurodo, kad J. G. nėra V. G. įpėdinė nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, todėl ji neturi jokio teisinio pagrindo teikti ieškinio dėl testamento pripažinimo neteisėtu.

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovė su ieškiniu nesutiko, su priešieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę. Mano, kad V. G. neturėjo teisės skirti visą butą K. L.. Butas V. G. įsigytas 1992-06-03 pirkimo- pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą. Kadangi butas privatizuotas V. G. ir J. G. būnant santuokoje, Butas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl po V. G. mirties ½ Buto priklausė jos sutuoktiniui J. G.. Be to pagal 1964 m. CK 573 str. nedarbingas mirusiosios V. G. sutuoktinis nepriklausomai nuo Testamento turinio turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri tektų jam paveldint pagal įstatymą, t.y. nemažiau kaip 2/3 turto dalis.

Trečiasis asmuo notarė D. B.- Aliukonienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

Bylos duomenys (t. 1, b. l. 5) patvirtina, jog V. G. 1998 m. rugpjūčio 10 d. sudarė testamentą (registro Nr.788), kuriuo butą, esantį Bažnyčios g.26-8, Lentvaryje, Trakų r., skiria ieškovei K. L.. V. G. 2001 m. sausio 23 d. mirė (t 1, b.l.6). Iš paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad V. G. mirusios 2001-01-23 turtą paveldi mirusiosios vyras J. G. (t.1, b.l. 48).

Bylos duomenys (t 1, b.l.24) patvirtina, kad J. G. 2006 m. birželio 2  d. sudarė testamentą (registro Nr. NŠ-972), kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko atsakovei Jadvygai G. J. Ga 2011 m. balandžio 9 d. mirė (t 1, b.l.4, 12).

Ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo prerogatyva. Ieškinio reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (pagal 1964 m. CK 587 str.).

Tačiau jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį (1964 m. CK 588 str.) teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Vienas iš pamatinių civilinio proceso principų yra rungimosi principas, kurio esmė yra ta, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Teismo posėdžio metu ieškovė K. L. nurodė, kad įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl V. G. palikimo priėmimo, nes ji nežinojo apie Testamentą, be to Testatorės mirties dieną ieškovei buvo tik 9 m. Nurodė, kad jos mama T. L. taip pat nieko nežinojo apie Testamentą. Apie palikta palikimą ieškovė sužinojo tik 2011-05-04 iš savo mamos T. L.. P. T. L. apie Testamentą sužinojo praėjus trim savaitėm po J. N. mirties, t.y. 2011 m. gegužės pradžioje, kai kapinėse sutiko I. N.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai T. L. ir I. N.. L. T. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie Vandos G. T. nei ji, nei jos dukra K. L. nieko nežinojo iki 2011 m. gegužės pradžios. Tuo metu ji kapinėse sutiko J. N., kuris jai pasakė, kad jis girdėjo, kai dar V. G. gyvai būnant, ji šnekėjo su savo vyru J. G., kad Butą paliks K. L.. Tada T. L. apie šias kalbas pranešė ieškovei K. L.. Liudytojas I. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. gegužės pradžioje  jis su žmona sutiko T. L. ir jos paklausė, ar po V. G. mirties liko turto K. L.. Jis girdėjo, kai dar V. G. gyvai būnant ji su savo vyru J. G. šnekėjo, kad po mirties turtą reikėtų palikti ieškovei, nes jie vaikų neturėjo. Teismas mano, kad nėra pagrindo netikėti I. N. parodymais, nes teismas nenustatė šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ir galimo šališkumo. Atsakovės prašomos apklausti liudytojos V. S. ir G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjus 30 dienų po J. G. mirties T. L. domėjosi V. G. testamentu, tokie liudijimai patvirtina ieškovės parodymus, kad tik po J. G. mirties ji ir jos mama sužinojo apie Testamentą.

2011-05-19 Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos pažyma patvirtina, kad ieškovė sužinojusi apie Testamentą 2011-05-19 kreipėsi į Lentvario seniūniją (t. 1, b.l. 8).

Tam jog asmuo pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje (1964 m. CK 588 str.) įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma,  nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą;  antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas vertina, kad ieškovė K. L., įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, praleido dėl svarbių priežasčių, nes V. G. mirties dieną ji buvo mažametė (devynių metų amžiaus), neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), todėl negalėjo tinkamai ir laiku apginti savo teisių ir teisėtų interesų priimant palikimą pagal testamentą. Be to, apie tai, jog Testatorė Testamentu paliko ieškovei turtą, ji sužinojo tik tada, kai T. L. jai pasakė apie galimai esantį Testamentą, t.y. 2011 m. gegužės 4 d. Ieškovė kai sužinojo apie Testamentą iš karto kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Nors liudytoja V. S. parodė, kad ji matė Testamentą ieškovės rankose, kai ji dar buvo vaikas, tačiau daugiau įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę nėra. Taip pat liudytoja V. S. parodė, kad daugiau niekam apie šį testamentą nesakė, todėl tokie liudytojos parodymai vertintini kai nelogiški ir nepatikimi, nes pati liudytoja patvirtino, kad ji yra gera atsakovės pažįstamą, tačiau apie Testamentą nieko atsakovei nepasakė. Taip pat atsakovė J. G. teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad ieškovė žinojo apie Testamentą, tik mano, kad ji rankose turėdavo Testamentą. Teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes, kadangi materialiosios ir proceso normos gali būti teisingai pritaikytos tik tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno iš jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą ir pakankamumą bei visų įrodymų tarpusavio ryšį. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų atsakovės J. G. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovė (CPK 178 straipsnis). Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis atsakovės teises. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti pratęsiamas.

Dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalies panaikinimo

Iš 2001-08-01 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad V. G. mirusios 2001-01-23 turtą paveldi mirusiosios vyras J. G. (t.1, b.l. 48).

Ieškovė prašo panaikinti iš dalies Trakų rajono notarės D. B. - A 2001-08-01 J. G. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, registro Nr.1-2842, dalyje dėl ½ buto, unikalus Nr. 79/958-0029-01-6:0007, esančio Bažnyčios g.26-8, Lentvaryje, Trakų r., paveldėjimo.

Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas  ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos, arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė apie tai, kad jai priklauso dalis Buto pagal Testamentą sužinojo 2011-05-04.

Pretenduojančiu į palikimą asmeniu pripažįstamas asmuo, kuris CK 5.50 str. 1 d. ir 2 d. (1964 m. CK 587 str.) nustatyta tvarka priėmė palikimą arba iš paveldėjimo teisinių santykių nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta (CK 5.50 str. 1 d. (1964 m. CK 587 str.) ir 5.60 str. 1d., 2d. (1964 m. CK 591 str.). Praleidęs terminą palikimui priimti įpėdinis gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą tik tuomet, jei CK 5.57 str. 1d. (1964 m. CK 588 str.) nustatytu pagrindu teismas jam pratęsia terminą palikimui priimti. Pratęsus terminą palikimui priimti šis asmuo yra laikomas palikimą priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos Lietuvos CK 5.57str. 2d. nustatyta tvarka (LAT 2009m. spalio 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-2009).

Išduodant 2001-08-01 paveldėjimo teisės liudijimą J. G., notarei D. B.- Aliukonienei nebuvo pateiktas Testamentas, todėl 2001-08-01 J. G. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas.

Butas V. G. įsigytas 1992-06-03 pirkimo- pardavimo sutartimi sudarytą tarp Trakų rajono valdybos įgalioto Butų ūkio valdybos viršininko ir V. G. pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą. Kadangi butas privatizuotas V. G. ir J. G. būnant santuokoje, Butas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe ir po V. G. mirties J. G. pagal įstatymą priklausė ½ dalis Buto.

Kadangi šiuo teismo sprendimu ieškovei yra atnaujinamas terminas V. G. palikimui priimti pagal Testamentą, todėl darytina išvada, kad J. G. neteisėtai paveldėjo visą Butą, esantį Bažnyčios g.26-8, Lentvaryje, Trakų r., todėl 2001-08-01 J. G. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas naikintinas dalyje dėl ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo.

Esant visoms išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl Testamento pripažinimo negaliojančiu

Atsakovė J. G. priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 1998-08-10 Lentvario seniūno L. K. patvirtintą V. G. testamentą (toliau – Testamentą).

Bylos medžiaga nustatyta V. G. 1998 m. rugpjūčio 10 d. sudarė testamentą (registro Nr.788), kuriuo butą, (duomenys neskelbtini) (toliau – Butą) skiria ieškovei K. L. (t. 1, b. l. 5). Iš paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad V. G. mirusios 2001-01-23 turtą, taip pat ir Butą paveldi mirusiosios vyras J. G. (t.1, b.l. 48). Testatorė su J. G. susituokė 1959-11-01 (1 tomas, b.l. 7).

Atsakovė J. G. (buvusi P) ir J. G. susituokė 2002-02-22 (1 tomas, b.l.78).

CK 5.17 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį pretenduoti į palikimą (CK 5.2 str.) gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. N. paaiškino, kad jis girdėjo, kaip J. G. ir V. G. žadėjo Butą palikti ieškovei, liudytoja V. S. parodė, kad mirus Vandai G. J. Gasinskis turėjo problemų priimant Vandos palikimą dėl testamento, atsakovės V. G. atstovė adv. Irena Slavinskaitė teismo posėdžio metu pasinaudodama atsikirtimo teise pripažino, kad J. G. žinojo apie V. G. testamentą, todėl teismas daro išvadą, kad J. G. žinodamas apie Testamentą, jo neginčijo.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė J. G. nėra pretendentė į palikimą nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl J. G. nelaikytina tinkamu subjektu reiškiant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl priešieškinys atmetamas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal LR CK 1.125 str. 1d. bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų, pagal LR CK 1.126 str., ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ginčijamas testamentas buvo sudarytas 1998 m. rugpjūčio 10d. – senaties terminas suėjo 2008 m. rugpjūčio 10d. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškinio senaties terminas baigėsi esant dar gyvam mirusiosios V. G. vyrui J. G. (pastarasis mirė 2011 m. balandžio 9d.), atsakovė neprašo atnaujinti praleisto termino. Ieškovė ir jos atstovė prašo testamento nuginčijimui taikyti senaties terminą, teismas įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes, tenkina ieškovės ir jos atstovės prašymą ir testamento nuginčijimui taip pat be kitų aukščiau išdėstytų motyvų taiko ieškinio senatį ir priešieškinį atmeta taip pat ir šiuo aspektu.

Visi kiti šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimai bei bylos duomenys nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas, priimdamas nagrinėjamoje byloje sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas 276,00 Lt žyminis mokestis (t.1, b.l. 3, 54), 2000,00 Lt išlaidos už teisinę pagalbą (t.1, b.l. 3, 54), viso 2276,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos 61,91 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 177-178, 265, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti:

              Pratęsti K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po V. G., a.k (duomenys neskelbtini) mirties 2001-01-23, pagal 1998-08-10 Lentvario seniūno L. K. patvirtintą testamentą, šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

              Pripažinti negaliojančiu, 2001-08-01 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, reg. Nr.1-2842, išduoto J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį į ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

              Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš J. G. 2276,00 Lt bylinėjimosi išlaidų K. L..

Priteisti iš J. G. 61,91 Lt  bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                              Vita Lučkauskaitė