Civilinė byla Nr. e2-277-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00236-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Luminor Lizingas atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Luminor Lizingas ieškinį atsakovui R. I. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :        

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB Luminor Lizingas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. I. 68 264,28 Eur skolą pagal finansinės nuomos sutartį, kurią sudaro 62 228,78 Eur pradelstų įmokų suma už kombainą New Holland CX8.80 ir
6 035,60 Eur kombaino paieškos ir realizavimo išlaidos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 
68 888,28 Eur sumai (ieškinio ir žyminio mokesčio sumai) areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, neatsiskaitoma ilgą laiką, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas galėtų pasunkėti. Ieškovės nuomone, siekiant, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, taip pat siekiant užtikrinti pagrįstų ieškovės reikalavimų įvykdymą ir išvengti galimo atsakovo turto perleidimo ar jo sumažėjimo, yra būtinas atsakovui priklausančio turto areštas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Panevėžio apygardos teismas 2019-11-25 nutartimi ieškovės UAB Luminor Lizingas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. I. atžvilgiu netenkino.

4.       Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5.       Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, vertindamas grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui sprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovas ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia atsakovo sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Vien aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos netinkamai vykdant prisiimtas prievoles bei nuostolių atlyginimo, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningumą, keliantį realią grėsmę nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė UAB Luminor Lizingas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019-11-25 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant R. I. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 68 888,28 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas R. I. ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Ieškovės pareikštas ieškinys yra pagrįstas, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2019-11-25 preliminariu sprendimu jį patenkino.

6.2.                      Atsakovo skolos pagal finansinės nuomos sutartį nemokėjimas nuo 2018 m. gegužės mėn. nutraukus šią sutartį ir ilgalaikis sutartinių įsipareigojimų nevykdymas iki minėtos sutarties nutraukimo suponuoja atsakovo nesąžiningumą.

6.3.                      Aplinkybė, kad atsakovas ilgą laiką neatsiskaito su ieškove, patvirtina prastą atsakovo finansinę padėtį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

8.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

9.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

10.       Atskirajame skunde apeliantė išreiškė poziciją, jog atsakovo nesąžiningumas esą preliminariai nustatytas, konstatavus, jog apeliantės pareikštas ieškinys yra pagrįstas, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2019-11-25 preliminariu sprendimu jį patenkino. Be to, apeliantė akcentavo, jog ieškinio reikalavimo suma atsakovui laikytina didele, atsakovas ilgą laiką su apeliante neatsiskaito.

11.       Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018 ir kt.).

12.       Šiame kontekste pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalių teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis), vien reiškiamo reikalavimo pripažinimas pagrįstu savaime nesuponuoja, jog bylos šalies sąžiningumo prezumpcija tampa paneigta, jog laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašanti šalis yra atleidžiama nuo pareigos pagrįsti savo argumentus dėl skolininko nesąžiningumo.

13.       Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tačiau tokie veiksmai turi pagrįsti tikimybę, jog šalis bylos nagrinėjimo metu imsis veiksmų, siekdama sumažinti ar apsunkinti savo turtą, o ne apsiriboti kėlimu abejonių, jog šalis (atsakovas) galbūt buvo nesąžininga. Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą siekiant sumažinti turimo turto vertę ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tik nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovas ilgą laiką nevykdė apeliantei prisiimtų prievolių ir jo turtinė padėtis galimai yra prasta, kelia abejonių atsakovo sąžiningumu. Tokia bendro pobūdžio abejonės nesukuria pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15.       Kiti apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties

16.       Byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo R. I. siekį jo turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, konstatuotina neegzistuojant grėsmei ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje, o nesant bent vienos iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas negalimas. Dėl šios priežasties pateiktas atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                        Kazys Kailiūnas