Civilinės bylos Nr. e2-1137-330/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00290-2019-9

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2019 m. gruodžio 9 d.        

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl netesybų sumažinimo ir vekselių nuginčijimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai G. G. ir I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) sumažinti atsakovo V. J. priskaičiuotus delspinigius pagal 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartis nuo 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 proc. dydžio delspinigių bei delspinigių reikalavimui taikyti ieškinio senatį; 2) pripažinti ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus vekselius negaliojančiais: 2018 m. birželio 8 d. vekselį 10 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai.

2.       Kauno apygardos teismas ieškovų prašymu 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose.

3.       Atsakovas V. J. pateikė prašymą pareikalauti iš ieškovų 540 955,05 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė.

5.       Atsakovas V. J. dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už skundą 50 Eur žyminį mokestį.

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo netenkintas jo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas sprendė, kad tokie skundai patenka į Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 dalies XI skyriaus 5-ąjį skirsnį ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ ir yra apmokestinami 50 Eur žyminiu mokesčiu. Teisės norma dėl žyminio mokesčio mokėjimo yra imperatyvi, todėl teismas konstatavo, kad skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir nustatė terminą skundo trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti. 

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo. Atsakovas atskirajame skunde taip  pat prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad teismas nenurodė jokio teisės akto, kuris sudarytų pagrindą reikalauti sumokėti žyminį mokestį.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus – už skundą sumokėti žyminį  mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį procesinį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Analizuojamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja sumokėti žyminį mokestį, nes tokios pareigos nenumato teisės aktai. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teigimu nesutinka.

12.       Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka yra nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo ją realizuoti ne bet kokiu būdu, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su civilinio teisinio ginčo šalių lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, todėl nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami procesinių dokumentų priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymo numatytais būdais.

13.       Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 Eur žyminis mokestis. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur.

14.       Tiriamuoju atveju atsakovo atskirasis skundas buvo paduotas dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo. Kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, nuostolių atlyginimo užtikrinimą reglamentuojantis CPK 146 straipsnis yra įtrauktas į CPK XI skyriaus penktąjį skirsnį, skirtą laikinosioms apsaugos priemonėms apibrėžti, todėl akivaizdu, kad ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra priskirtas prie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio reguliavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2014; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554-370/2016 ir kt.). Įvertinus šio teisinio instituto tikslus, matyti, kad galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra orientuotas į pašalinimą suvaržymų, galinčių atsakovui sukelti neigiamas turtines pasekmes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo priežastis, bet ir to pasekmė (netaikant laikinųjų apsaugos priemonių negali susidaryti nuostolių atsiradimo galimybė).

15.       Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas taikytas laikinąsias apsaugos priemones privalo panaikinti per tris darbo dienas. Tokiu būdu reikalavimas pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą gali būti teikiamas ir kaip priemonė siekiant nuginčyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas privalo mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, pateiktą dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Priešingai nei teigia apeliantas, kaip matyti iš apskųstos teismo nutarties turinio, teismas nurodė teisės aktą, kurio pagrindu reikalaujama sumokėti žyminį mokestį – CPK 80 straipsnio 2 dalį.

16.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal dabar galiojančią CPK 80 straipsnio 5 dalies redakciją už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. CPK 80 straipsnio 2 dalyje analogiškai nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu mokamas 50 Eur žyminis mokestis.

17.       Paminėtose CPK normose (80 straipsnio 2 ir 5 dalys) apie prašymus dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nėra konkrečiai nurodoma. Tačiau šios nutarties 15, 16 punktuose konstatavus, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra ne tik tiesiogiai susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, bet jis (institutas) taikomas būtent kaip prašymo taikyti tokias apsaugos priemones patenkinimo pasekmė, darytina išvada, jog pagal įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalies nuostata) prašymai dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo apmokestintini tokio paties dydžio žyminiu mokesčiu, kaip ir prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vertintina kaip teisiškai ydinga situacija dėl skirtingo iš esmės tapačių prašymų ir atskirųjų skundų, kuriais siekiama to paties teisinio rezultato, apmokestinimo žyminiu mokesčiu, nes tokia situacija neatitiktų šalių lygiateisiškumo, jų interesų užtikrinimo pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Remdamasi šia išvada, teisėjų kolegija formuluoja teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog atitinkamo dydžio žyminis mokestis turi būti mokamas tiek už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (panaikinimo, pakeitimo) ir už atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir už prašymus dėl galimų nuostolių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo bei už atskiruosius skundus  dėl teismo nutarčių, kuriomis išspręsti tokie prašymai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis ir 6 dalis).

18.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti (neaptarti) atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

19.       Atsakovui padavus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties, kurioje nustatytas skundo trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, atsakovui nustatomas naujas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo

20.       Apeliantas atskirajame skunde prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad žyminį mokestį mokėti privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio prašymas priimant apskųstą pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį nebuvo sprendžiamas, nes nebuvo pareikštas ir nebuvo svarstytas. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas žyminio mokesčio mokėjimo už skundą pagrindo buvimas. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi pagrįstai nurodė, kad atsakovas turi pareigą mokėti žyminį mokestį, atsakovas turi teisę prašymą dėl mokesčio mokėjimo lengvatos (atleidimo nuo dalies mokesčio arba mokėjimo atidėjimo) teikti pirmosios instancijos teismui, sprendžiančiam atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis, 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. J. naują 14 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti 2019 m. birželio 12 d. rašytine forma pateikto atskirojo skundo trūkumus – sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį.

Teisėjai                                                Artūras Driukas

        Gintaras Pečiulis

                                                Antanas Rudzinskas