Civilinės bylos Nr. e2-680-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00340-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.9.1.  

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal kreditorės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuria bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos eksporto grupė“ bankroto byloje,

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos eksporto grupė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Ignika“. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurie 2019 m. vasario 7 d. nutartimi buvo patikslinti.

2.       Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. vasario 8 d. gautas bankroto administratorės UAB „Ignika“ prašymas pripažinti bankrutuojančią UAB „Baltijos eksporto grupė“ (toliau – BUAB) bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Administratorė prašymą motyvavo tuo, kad 2019 m. vasario 1 d. BUAB „Baltijos eksporto grupė“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta pripažinti BUAB „Baltijos eksporto grupė“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, kadangi bendrovė veiklos nevykdo, jos mokumas neatstatytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi BUAB „Baltijos eksporto grupė“ bankroto administratorės UAB „Ignika“ prašymą tenkino ir pripažino UAB „Baltijos eksporto grupė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kad per bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį kreditoriai būtų atsisakę savo reikalavimų, taip pat, kad bendrovė su jais būtų atsiskaičiusi, sprendė, kad galimybių atkurti bendrovės mokumą nėra, taikos sutartis nesudaryta. Be to, bankrutuojančios bendrovės kreditoriai 2019 m. vasario 1 d. vykusio susirinkimo metu penktuoju darbotvarkės klausimu nutarė kreiptis į teismą prašant pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Kreditorė T. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – netenkinti bankroto administratorės prašymo pripažinti UAB „Baltijos eksporto grupė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; atidėti bankroto paskelbimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir UAB „Baltijos eksporto grupė“ bankrotas bus pripažintas tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Bankroto administratorė neatliko jokių veiksmų, siekdama surasti paslėptą bendrovės turtą ir išieškoti kreditorių naudai skolas, o kreipimasis į teismą bendrovę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto grįstas formaliais pagrindais.

5.2.                      Kreditorė 2019 m. vasario 1 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime nedalyvavo, kadangi apie susirinkimą jai nebuvo pranešta.

5.3.                      Skundžiamoje nutartyje nuslėpta, kad bendrovės direktoriui T. L. iškelta baudžiamoji bylą dėl tyčinio bankroto ir kitų įtariamų jo atliktų nusikalstamų veikų. Be to, nebuvo imtasi jokių priemonių, kad jis būtų surastas. 

        Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Baltijos eksporto grupė“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo (ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis). Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius (ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 30 straipsnio 4 dalis).

9.       Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygas, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas 3 mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu 3 mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (pagal pareigas). Tačiau ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo ir anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos; teismas, gavęs tokį kreditorių susirinkimo siūlymą, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, kad nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai. Taigi į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Baltijos eksporto grupė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kuris vėliau buvo patikslintas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. nutartimis. BUAB „Baltijos eksporto grupė“ kreditorių susirinkimas 2019 m. vasario 1 d. penktuoju darbotvarkės klausimu nutarė kreiptis į teismą dėl BUAB „Baltijos eksporto grupė“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nes bendrovė veiklos nevykdo ir jos mokumas neatstatytas. Atsižvelgus į kreditorių susirinkimo nutarimą, bankroto administratorė UAB „Ignika“ 2019 m. vasario 8 d. kreipėsi į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino UAB „Baltijos eksporto grupė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

11.       Kreditorė T. Ž. skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, kad bankroto administratorė neatliko visų veiksmų, būtinų išieškoti kreditorių naudai skolas, be to, apie 2019 m. vasario 1 d. vykusį bendrovės kreditorių susirinkimą jai nebuvo tinkamai pranešta, todėl ji jame nedalyvavo. T. Ž. teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nuslėpė, kad BUAB „Baltijos eksporto grupė“ buvusiam vadovui yra iškelta baudžiamoji byla dėl tyčinio bendrovės bankroto ir kitų atliktų nusikalstamų veikų.

12.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip yra nurodyta šios nutarties 9 punkte, nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas, būtinas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir konstatavus, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, taikos sutartis nepasirašyta, bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo įmonei taikyti likvidavimo procedūras, nelaukiant kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Apeliantė T. Ž., nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, skundo negrindžia aplinkybėmis, kad teismas be pagrindo konstatavo egzistuojant ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygas, ir neįrodinėja, kad yra galimybė atkurti įmonės mokumą. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi apeliantė skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Baltijos eksporto grupė“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, pažeidė materialinės ar proceso teisės normas, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas. Nors kreditorių susirinkimo nutarimas atitinkamu klausimui teismui nėra būtinas, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Baltijos eksporto grupė“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, vadovavosi 2019 m. vasario 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimu ir bankroto administratorės 2019 m. vasario 8 d. pateiktu prašymu pripažinti BUAB „Baltijos eksporto grupė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

13.       Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis negalėjo būti priimta todėl, kad bankroto administratorė neatliko jokių veiksmų, siekdama surasti paslėptą bendrovės turtą ir išieškoti kreditorių naudai skolas neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismo atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 23 straipsnio 3 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų; 4 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, jog administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas. Įstatyme vienareikšmiškai suformuluota, kad būtent kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl įmonės administratoriaus veiksmų. Būtent kreditorių susirinkimas pagal savo paskirtį sprendžia klausimus dėl įmonės veiklos tęstinumo, ginčus, kurie susiję su kreditoriais, jų teisių užtikrinimu, kontroliuoja bankroto administratoriaus veiklą (ĮBĮ 23 straipsnis). Taigi bankroto administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui, todėl kreditorius su skundu dėl administratoriaus veiksmų (neveikimo) visų pirma turi kreiptis į kreditorių susirinkimą ir skųsti teismui gali tik jį netenkinantį kreditorių susirinkimo nutarimą. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimai bankroto administratoriui yra privalomi vykdyti. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad bankroto administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Kreditorių susirinkimui neapgynus kreditoriaus interesų ir netenkinus pateikto skundo, kreditorius turi teisę apskųsti tokį nutarimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir teismas priima nutartį, kuri taip pat privaloma vykdyti bankroto administratoriui. Be to, bankroto bylą nagrinėjantis teismas ar kreditoriai, turėdami duomenų, kad įmonės administratorius nėra pakankamai aktyvus, ar iškilus pagrįstų abejonių dėl jo tinkamumo bei objektyvumo, turi teisę spręsti klausimą dėl jo atstatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14.       Apeliantė taip pat nurodo, kad 2019 m. vasario 1 d. vykusiame BUAB „Baltijos eksporto grupė“ kreditorių susirinkime ji nedalyvavo, kadangi apie jį jai nebuvo pranešta, tačiau toks apeliantės argumentas taip pat neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi ji ginčija teismo nutartį, kuria BUAB „Baltijos eksporto grupė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o ne kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą.

15.       Taip pat aplinkybė, kad BUAB „Baltijos eksporto grupė“ buvusio vadovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas bei iškeltas klausimas dėl bendrovės tyčinio bankroto neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl laikytinas nereikšmingu sprendžiant klausimą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir šio klausimo vertinimo teisinės reikšmės nekeičia.

16.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, taikė ir aiškino ĮBĮ, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja                                                           Asta Radzevičienė